- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2405-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13376-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, nedirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. L. 2019 m. balandžio 2 d. apie 10.29 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir atvažiavime nuo (duomenys neskelbtini) pastato sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.
E. L. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
E. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad jis 2019 m. balandžio 2 d., būdamas namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galimai nuo 9 val. vartojo alkoholį, išgėrė 200–300 g degtinės. Po kiek laiko nusprendė nuvažiuoti į Kauną aplankyti draugę. Tikslaus laiko, kada išvažiavo iš namų, nurodyti negali, nes neprisimena. Išėjęs iš namų, jis įsėdo į automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į Kauną. Važiuodamas jis suklydęs pasuko į vakarinį aplinkkelį. Važiuodamas vakariniu aplinkkeliu, pamatė nuvažiavimą, kuriame nusprendė apsisukti ir sugrįžti atgal Gariūnų link. Kadangi važiavo dideliu greičiu, todėl, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės, kur kliudė gatvės apšvietimo stulpą. Po kažkiek laiko prie jo privažiavo policijos ekipažas. Policijos pareigūnų reikalavimu pateikė dokumentus. Policijos pareigūnams įtarus, kad jis gali būti neblaivus, papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam pirmą kartą papūtus į matuoklį, buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o antrą kartą – didesnis neblaivumas. Su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais visiškai sutiko. Transporto priemonė priklauso ne jam, o įmonei, iš kurios ją nuomoja dirbdamas pavėžėju (b. l. 26).
Liudytojas policijos pareigūnas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 10.26 val. dirbdamas su kolege E. Č. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio–Sietyno g. sankryžoje automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į elektros stulpą. Pranešėjas nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykę į įvykio vietą, pastebėjo nurodytą automobilį, kuris priekine dešine puse buvo kliudęs gatvės apšvietimo stulpą. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Priėjęs prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Jis paprašė vairuotojo pateikti dokumentus ir išlipti iš automobilio, nustatė, kad vairuotojas buvo E. L., kuris išlipęs iš automobilio, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Paklausus, ar vartojo alkoholį, E. L. atsakė, kad gėrė per naktį degtinę. E. L., atlikdamas neblaivumo nustatymo testą, pataikė rodomuoju pirštu į nosį ir perėjo tiesia linija pėda po pėdos. Po to E. L. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir buvo nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, po 15 minučių vėl patikrinus vairuotoją, buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Su alkotesterio rezultatais E. L. sutiko, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21, (b. l. 33).
Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos Ž. B. 2019 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenų išrašai patvirtina, kad E. L. 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 10.58 val. – 2,43 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. L. sutiko su nustatytu neblaivumu. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0964868 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 7–10).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3140 Eur, o be PVM – 2594 Eur (b. l. 13).
VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra V. B. (b. l. 11).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į aplinkkelį automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į elektros stulpą. Išlipęs vairuotojas svirduliavo, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 3–4).
Dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo buvo patirtos 1,02 Eur išlaidos (b. l. 35–41).
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad E. L., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, automobiliui buvo apgadinti: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 43–44).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad E. L. vairavo automobilį Toyota Prius, be kita ko, patvirtina liudytojo Ž. B. parodymai ir jo 2019 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, eismo įvykio vietos planas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą. Kadangi E. L. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą mokėti dalimis per dvylika mėnesių (b. l. 60–62).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad E. L. dėl savo neblaivumo vairuodamas automobilį Toyota Prius kliudė apšvietimo stulpą. E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 46), baustas administracine tvarka (b. l. 47–49), nedirba (proceso dalyvių asmens duomenų l. 1), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
E. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (dvylikos mėnesių) nėra pagrindo.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) iš E. L. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3140 Eur (BK 72 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
E. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas yra nemažas. Be to, kaip minėta, kaltinamojo veiksmų pavojingumą rodo tai, kad jis savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, taip kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. balandžio 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑144‑628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo E. L., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra V. B. (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš E. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 3140 Eur (b. l. 13), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 546 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 3140 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis E. L., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. L. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 2594 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. iki 2019 m. balandžio 3 d. 11.28 val. (dvi dienos) (b. l. 17, 30). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. išlaidos, kurias sudaro 1,02 Eur (b. l. 35–41). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš E. L..
E. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 27–28). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 2 d. 10.41 val. iki 2019 m. balandžio 3 d. 11.28 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Eur, dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsnio ir 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. balandžio 3 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 2594 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
Priteisti iš E. L. 1,02 Eur (vieno euro ir dviejų eurocentų) proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą – dešimties mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.