Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškime nurodyta, kad M. A., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2019 m. balandžio 30 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o Bendrovei jau tapus nebemokiai ir nebelikus galimybės atsiskaityti su kreditore VMI prie FM , neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tokiais veiksmais M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas dėl teismui nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus nurodytu laiku, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

2024 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašytinis prašymas nutraukti buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. A. administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-639-408/2024 pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, nuo 2024 m. liepos 10 d. pasikeitus teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

M. A. kaltę įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2024 m. gegužės 20 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2019 m. balandžio 30 d. yra M. A.. VMI prie FM yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 21 133,29 Eur, iš jų: 7,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (nepriemoka susidariusi nuo 2023-02-16 pagal 2023-02-13 pateiktą deklaraciją už 2022 m.), 2511,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio (nepriemoka susidariusi nuo 2022-03-01 pagal nuo 2022-07-11 pateiktas/patikslintas deklaracijas už 2022 m. vasario, birželio-spalio mėn.), 45,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 16499,44 Eur pridėtinės vertės mokesčio (nepriemoka susidariusi nuo 2021-03-26 pagal 2023-01-30 pateiktas deklaracijas už 2021 m. vasario mėn., 2022 m. sausio-liepos mėn.), 2069,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.

Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. balandžio 17 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos

CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Siekiant patikrinti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimus, VMI prie FM 2023 m. spalio 27 d. išsiuntė paklausimą AB (duomenys neskelbtini) apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-11-01 iki atsakymo teikimo dienos, 2023-11-14 gautas atsakymas.

Išanalizavus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Bendrovės vadovas M. A. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių M. A. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, M. A. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui

Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad VMI prie FM kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes UAB (duomenys neskelbtini) laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas. Bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, turi įsiskolinimų valstybei. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, taip pat nėra. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė negebėjo atsiskaityti su kreditoriais, skolos palaipsniui augo ir ji tapo nemokia. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB (duomenys neskelbtini) būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Taigi šiuo atveju nustatyta, kad M. A. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai, tačiau vis dėlto, jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Remiantis teismų praktika, JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024). Todėl šioje dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, M. A. atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama.

Remiantis išdėstytu, Bendrovės vadovas M. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl jis pažeidė ir CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, jog M. A. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-639-408/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.