Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. J., pareiškėjų V. Ma. ir N. J. atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Ma. ir N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Jodita Rapalavičienė prašė pareiškimą patenkinti ir papildomai nurodė, kad pareiškėjai yra pirmos eilės įstatyminiai T. M. įpėdiniai. Nors pareiškėjas V. M. motinos mirties dieną buvo nepilnametis, tačiau po motinos mirties pasiėmė jos daiktus, gyveno ir viename, ir kitame palikėjos T. M. santuokos su V. M. metu įgytame bute, padėjo juos išlaikyti. Advokatė paaiškino, kad po motinos mirties vaikams buvo didelis sukrėtimas, be to, jie galvojo, kad palikimui priimti taikomas 6 mėnesių terminas, todėl į notarą kreipėsi pavėluotai.

7. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai V. Ma. ir N. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos T. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradedami jį valdyti.

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

12. Iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14639 nustatyta, kad pareiškėjai V. Ma. ir N. J. bei suinteresuotas asmuo A. M. yra T. M., mirusios 2003 m. liepos 23 d., vaikai. Daugiau vaikų palikėja neturėjo. 1987 m. kovo 31 d. išduotas santuokos liudijimas patvirtina, kad T. M. 1980 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi santuoką su P. J., santuoka nutraukta 1988 m. gruodžio 16 d., tai patvirtina 1989 m. gegužės 23 d. išduotas ištuokos liudijimas. 1989 m. liepos 27 d. T. M. sudarė santuoką su V. M. (pareiškėjo V. Ma. tėvu), santuoka nutraukta 2000 m. spalio 31 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti 1989 m. liepos 27 d. santuokos liudijimas ir 2000 m. spalio 31 d. ištuokos liudijimas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad T. M. ir V. M. santuokos metu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas T. M. vardu, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. M. vardu. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad T. M. palikimo niekas nėra priėmęs, taip pat nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Pareiškėjų atstovė advokatė Jodita Rapalavičienė, pareiškėja N. J. ir suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad pareiškėja N. J. po motinos mirties liko gyventi ir rūpinosi butu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas V. Ma. – kartu su tėvu bute (duomenys neskelbtini), tačiau kurį laiką gyveno ir bute (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjai pasiėmė ir naudojosi palikėjos T. M. daiktais, rūpinosi butais, mokėjo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, bet ir pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos N. J. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus vandenys“ pažyma, kad N. J. neturi įsiskolinimų už į butą (duomenys neskelbtini) tiekiamą vandenį ir nuotekų tvarkymą.

14. Pareiškėjas V. Ma. palikėjos T. M. mirties dieną buvo nepilnametis (11 metų). Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiškai atlikti negali (mokesčių mokėjimas ir pan.); tokius veiksmus gali atlikti vaiko atstovas pagal įstatymą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi su tėvu V. M. bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas T. M. ir V. M. santuokos metu; tai įgalina spręsti, kad pareiškėjo tėvas atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimą sūnaus vardu (V. M. ir T. M. santuoka buvo nutraukta, taigi pats V. M. nebuvo įstatyminis T. M. įpėdinis). Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Taigi tiek palikimo priėmimas, tiek palikimo atsisakymas nepilnamečio vardu galimas tik gavus teismo leidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo tėvas V. M. būtų kreipęsis į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą savo sūnaus (pareiškėjo) V. Ma. vardu, o Testamentų registre, kaip minėta, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja N. J. ir suinteresuotas asmuo A. M. (pareiškėjo V. Ma. seserys) patvirtino, kad jis išreiškė valią priimti palikimą. Be to, valią paveldėti motinos turtą pareiškėjas patvirtino ir tapęs pilnamečiu; tokią išvadą leidžia daryti suinteresuoto asmens A. M. pateikti mokėjimo dokumentai ir paaiškinimai, kad pareiškėjas pervedinėjo jai pinigus, skirtus butui išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis ir dėstomais argumentais, kad jie priėmė motinos palikimą ir ėmė šį turtą valdyti kaip savo.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjų išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais priėmė po savo motinos T. M. mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, kadangi jie po savo motinos mirties likusį turtą priėmė ir prižiūrėjo kaip savo, taip išreikšdami valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Suinteresuotas asmuo A. M. (T. M. dukra) prašė pareiškimą patenkinti, o duomenų apie kitus galimus palikėjos T. M. įpėdinius byloje nėra.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

17. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai V. Ma. ir N. J. po savo motinos T. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedami jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ma. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. liepos 23 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.