Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų Swedbank AB, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo, su atsakovės J. M. priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad beveik prieš 10 metų atsakovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo metu ji dirbo kirpėja. Dėl problemų su alkoholiu jai teko keisti daug darboviečių. Kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu atsakovė pradėjo vogti. Pastebėjo, kad dingdavo ir pinigai iš namų. Tarp jų prasidėjo konfliktai, nesusipratimai. Šeiminis gyvenimas visiškai iširo, atsakovės elgesys tapo nevaldomas ir neprognozuojamas. Už padarytą vagystę prekybos centre „Akropolis" (parduotuvėje „Lindex") ją sulaikė apsaugos darbuotojai. Dėl šio fakto jis atlygino padarytą žalą ir sumokėjo už ją baudą. Atsakovė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dažnai krenta ir susimuša, dėl ko ant kūno atsiranda mėlynių. Vieną kartą atsakovė bandė jį apkaltinti, kad ją sumušė. Dėl psichologinių problemų atsakovė keletą kartų bandė nusižudyti. Šiuo metu atsakovė parašė pareiškimą į Vilniaus apskrities VPK 6 PK, kur bando apkaltinti ieškovą, kad jis gavo paskolą banke jai nežinant ir suklastojo jos parašą, nors forminant paskolos dokumentus banko skyriuje jie buvo kartu ir ji buvo puikiai informuota apie paskolos gavimą. Situacijoje, kai jis jau nežino ko laukti iš atsakovės priėmė sprendimą, kuri palaiko ir vaikai, pradėti skyrybų procesą ir toliau gyventi atskirai. Atsakovė neprisideda prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nuolat kaltina ieškovą nebūtais dalykais (smurto prieš ją naudojimu, dokumentų klastojimu). Be to atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Tai reiškia, kad dėl atsakovės kaltės bendras gyvenimas tapo negalimas.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas šalių sūnus V. M. paaiškino, kad tėvas aprūpindavo šeimą pinigais, mama buvo namų šeimininkė. Mama galėjo leisti sau nusipirkti gerus ir kokybiškus drabužius, batus. Mama dažnai keisdavo darbo vietas, sakydavo, kad nesutaria su bendradarbiais. Mama vogdavo kosmetiką, pinigus, piktnaudžiavo alkoholiu. Tėvų konfliktai kildavo dėl pinigų stokos, dėl to, kad motina gerdavo. Mama bandė nusižudyti, prisirijo tablečių, ėjo į mišką kartis. Mamos sesuo pati pasiūlė vežti motiną į psichiatrinę ligoninę ir pasirašė, kad būtų pradėtas gydymas. Gydytoja sakė, kad mamai yra gili depresija. Tėvas sakė, kad nemato gyvenimo kartu su motina. Kai tėvas išėjo iš namų, mama rašydavo pareiškimus policijai, kad mes ją mušam, gąsdinam. Bet koks bendravimas su motina priveda prie to, kad jie su broliu yra blogi vaikai. Jis ne vieną kartą siūlė motinai kreiptis į psichologą. 2011 metų kovo mėnesį įvykusį tėvų konfliktą išprovokavo mama, motina provokavo tėvą ją mušti, bet tėvas niekada motinos nėra mušęs.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta J. A. paaiškino, kad jos nuomone ieškovas daug prisidėjo prie to, kad šeima iširo. Nurodė, kad atsakovė yra gera, dora, mylinti mama ir žmona. Jos vienintelė klaida yra ta, kad ji pamilo ne tą žmogų. Ieškovas negerbė atsakovės, gėdijosi jos vardo. Jos manymu, ieškovas skriausdavo atsakovę, mušdavo ją. Ji nematė, kad ieškovas muša atsakovę, bet matė atsakovę su mėlynėmis. Ji žinojo, kad visa šeima su atsakove blogai elgiasi, ji buvo tarnaitė. Jos nuomone atsakovė neturi problemų su alkoholiu, ji ją pažįsta daugiau nei 20 metų ir niekada nematė atsakovės girtos.

Liudytoja L. A. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė pagal savo charakterį yra labai gera ir rūpestinga moteris, ji matė kaip atsakovė prižiūri savo vaikus. Jos nuomone atsakovės klaida gyvenime yra ta, kad ji labai mylėjo savo vaikus, savo vyrą ir taip prarado save. Blogų santykių šeimoje ji nematė, bet kai prieš 3 metus susitiko atsakovę, ji pasakė, kad santykiai su vyru yra pašliję ir kad ji ketina skirtis. Atsakovė buvo sugniuždyta ir ji suprato, kad ji nenori gyventi. Jos nuomone atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu. Anksčiau atsakovė dirbo kirpykloje. Jos norėdavo pas ją kirptis namuose, bet atsakovė sakė, kad vyras jai neleidžia dirbti namuose.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta atsakovės sesuo N. Č. paaiškino, kad kai ieškovas vedė jos seserį, jis ją mylėjo. Jos mama padėjo visą gyvenimą, nupirko ieškovui pirmą automobilį. Šeima gyveno kartu su ieškovo motina, buvo turtingi. Atsakovė dirbdavo, gerai uždirbdavo, turėjo pinigų. Ieškovas dirbo vairuotoju. Seserį gerbė ir mylėjo. Kai šalių santykiai pasikeitė, ieškovas drausdavo seseriai važiuoti pas mamą. Atsakovė prižiūrėjo ieškovo mamą, o pas savo mamą negalėdavo nuvykti. Atsakovė buvo vergė, dirbo namuose: gamino, skalbė, prižiūrėjo vaikus. Šalių santykiai blogėti pradėjo tada, kai mirė ieškovo mama. Ieškovas ne kartą buvo sumušęs jos seserį, ji atvažiuodavo su sūnumi V pas ją nakvoti. Jos nuomone, šeima nori atsakovę padaryti ligone. Jos sesuo nepiktnaudžiavo alkoholiu, tik per šventes išgerdavo šampano.

Šeimą išlaikė ieškovas, bet jis neleido atsakovei dirbti. Atsakovė turi auksines rankas ir galėtų dirbti. Šiuo metu sesuo nedirba, nes ne tas amžius, sunku įsidarbinti, ji turi problemų su sveikata.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 1986-01-18 (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (1t. b.l. 96-98). Santuokoje gimę vaikai V. M., gim. 1986-10-16, ir A. M., gim. 1988-04-08, jau pilnamečiai (1t. b.l. 7-8). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 metų kovo mėnesio. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima ji yra faktiškai pasibaigusi.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovės prašomų apklausti liudytojų parodymais neįrodyta, kad iš ieškovo pusės egzistavo istatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama ieškovo kaltė. Laikytina, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinę prievartą. Byloje liudytoju apklaustas šalių sūnus V. M. paliudijo, kad tėvas motinos atžvilgiu niekada nėra vartojęs fizinės prievartos. Motina pati išprovokavo konfliktą ir siekė, kad tėvas ją muštų, tačiau tėvas jos nemušė, jis tą dieną buvo namuose ir matė tėvų konfliktą. Tėvas dar iki išėjimo iš namų gyveno vaikų kambaryje, o ne kartu su motina. Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, atlikta 2011-03-14 dėl atsakovei padarytų kūno sužalojimų, teismo nelaikytina neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tuos sužalojimus atsakovės atžvilgiu atliko ieškovas, kadangi jo atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 171-172). Aplinkybę, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu užvedė bylas dėl dokumentų suklastojimo patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 42-43, 155). Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė buvo įvykdžiusi vagystę patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, dėl atsakovės pripažinimo kalta įvykdžius vagystę ir jai paskirta 780 Lt bauda (1 t., b.l. 142). Atsakovė du kartus buvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1t., b.l. 147, 2t., b.l. 16). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra pakėlusi prieš save ranką (1 t., b.l. 149-151). Aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir palikęs šeimą patvirtina ir pati atsakovė, nurodydama, kad išlaidas už buto išlaikymą visą laiką dengia ieškovas.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu. Šeimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Iš byloje surinktų įrodymų teismas negali konstatuoti esminio pareigų pažeidimo, kurio nors sutuoktinio atžvilgiu. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus.

Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė M (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalims nereikalaujant bei teismui nenustačius aplinkybių, kad kuriai iš šalių būtų reikalingas išlaikymas, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos (CPK 3.127 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai iki bylos iškėlimo teisme dienos bendrąja jungtine nuosavybe valdė šį santuokoje įgytą turtą: 3 kambarių 67,40 kv.m. ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 10-11,); transporto priemonę MITSUBISHI SIGMA , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), (1t., b.l. 12).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 169 000 Lt (2 t., b.l. 62). Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2500 Lt (2 t., b.l. 65).

Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 169000 Lt bei 2500 Lt vertės kilnojamojo turto. Viso dalintino turto vertė sudaro 171500 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Ieškovas dalijant turtą prašė taikyti nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdą. Atsakovė prašė nekilnojamąjį turtą priteisti natūra ieškovui, o jai priteisti 84500 Lt kompensaciją. Ieškinyje atsakovė nepagrindė tokio prašymo esmės. Teismo posėdyje tokį prašymą grindė savo konfliktiškais santykiais su vaikais. Ieškovas su tokiu atsakovės prašomu turto padalijimo būdu iš esmės nesutiko, nurodydamas, kad jam priteisus turtą natūra, o iš jo priteisus kompensaciją, bus pažeisti jo kaip turto savininko interesai, kadangi jis neturi galimybių išmokėti kompensacijos atsakovei, nes jis turi mokėti kreditorinius įsipareigojimus bankui ir tokiu atveju išieškojimas bus nukreiptas į jam priklausantį turtą. Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko pagrįstais, kadangi šalims bandant išspręsti ginčą taikiai ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių kreditorius atsisakė atleisti atsakovę nuo prievolės jam vykdymo ir palikti ieškovą vieninteliu skolininku (1 t., b.l. 189). Ta aplinkybė įrodo, kad ieškovo galimybės pasiskolinti lėšų kompensacijos išmokėjimui yra ribotos, tuo labiau, kad šalių turimas nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui suteiktos prievolės įvykdymo užtikrinimui. Teismas atsakovės argumento dėl prašomo taikyti turto padalijimo būdo nelaiko svariu. Teismo posėdyje išklausytas šalių sūnus, nurodė, kad jie parems motiną ir esant galimybėms parduoti turtą nupirks motinai kitą butą, motina tik turėtų pati jį išlaikyti. Teismas vertina tai, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba ir iš esmės yra išlaikoma. Teismas vertina, kad išsprendus šalių ginčą motinos santykiai su sūnumis turi normalizuotis, kadangi šiuo metu pagrindiniai konfliktai kyla dėl to, kad motina nesutinka skirtis su tėvu. Šiuo metu ieškovas jau negyvena ginčo bute, o jame gyvena tik atsakovė ir jos pilnamečiai sūnūs, todėl laikytina, kad emocijos ir laikini subjektyvūs išgyvenimai bus trumpalaikio pobūdžio, o tolesni motinos ir vaikų santykiai turėtų normalizuotis.

Atsižvelgiant į tai, teismas dalydamas santuokoje įgytą 3 kambarių 67,40 kv.m. ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisia šalims po ½ dalį buto.

Atsakovė prašymas priteisti jai 1250 Lt kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę MITSUBISHI SIGMA , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 2500 Lt netenkintinas, kadangi santuokos metu įgytą transporto priemonę automobilį FORD PROBE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2500 Lt, kurią ieškovas prašė priteisti atsakovei, atsakovės 2011-10-01 buvo parduota, kaip nurodė atsakovė už 1100 Lt ir šiuos pinigus pasiėmė sau (2 t., b.l. 20, 121).

Santuokos metu šalys yra sudarę kreditavimo sutartis su AB „Swedbank“ banku ir įgiję turtines prievoles pagal 2008-02-29 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 11 584,80 EUR (1 t., b.l. 38-41) ir pagal 2008-10-03 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 52 131,60 EUR kredito (1 t., b.l. 15-25). Ieškovas su AB „Swedbank" banku yra sudaręs 2010-08-03 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 1 000 Lt kreditas (1 t., b.l. 33). Ieškovas ieškiniu prašo šias prievoles pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, kadangi jis visą laiką mokėjo įmokas ir toliau mokės įmokas, kadangi atsakovė neturi tam lėšų. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prievolę pagal 2008-02-29 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo suteiktas 11 584,80 EUR kreditas jis jau yra įvykdęs ir ši prievolė yra pasibaigusi. Atsakovė priešieškiniu 2008-02-29 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 584,80 EUR kredito suteikimo po santuokos nutraukimo prašo palikti solidaria prievole, o 2008-10-03 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 52 131,60 EUR kredito suteikimo prašo pripažinti asmenine ieškovo prievole, kadangi kredito lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Šalių kreditorius pažymi, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidarioje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių „Swedbank", AB už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT civilinių bylų plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-9-186/2010). Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių kreditorius nesutinka, kad atsakomybė už prievolės įvykdymą po santuokos nutraukimo būtų perkelta ieškovui. Atsakovės argumentas, kad prievolė buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui dėl ko prievolė turėtų būti pripažinta asmenine ieškovo prievole, laikytini teisiškai nepagrįstais. Solidarumas nepasibaigia netgi solidariai prisiimtą prievolę panaudojus ne šeimos poreikių tenkinimui. Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalijama ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą skolą, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktinai bendrai ar bet kuris vienas jų, tokiam prievolės padalijimui neprieštarauja ir šalių kreditorius (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad negrąžintą kredito dalį, paimtą pagal 2008-10-03 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 52 131,60 EUR, po santuokos nutraukimo turi sumokėti ieškovas. Visoms šalims sutinkant 2010-08-03 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 1 000 Lt kreditas pripažintina asmenine ieškovo prievole. Prievolės pagal 2008-02-29 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo suteiktas 11 584,80 EUR kreditas grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi sprendimo priėmimo momentu ji yra pasibaigusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 5). Likusi 1584 Lt žyminio mokesčio dalis už ieškinį ieškovui yra atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (I tomas, b.l. 48). Atsakovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (1t, b.l. 116-118).

Į bylą pateikta pažyma dėl antinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės naudai priteistina suma sudaro1980 Lt (2 t., b.l. 112). Priešieškinį atmetus minėta suma iš ieškovo nepriteistina.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 93 str. 96 str. iš atsakovo priteistina 1584 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą 1986-01-18 (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – M.

Priteisti ieškovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių 67,40 kv.m. ploto buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę MITSUBISHI SIGMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių 67,40 kv.m. ploto buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2008-10-03 vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti ieškovas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2010-08-03 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1584 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt keturi litai) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.