- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-2427-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17997-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti jų santuoką, sudarytą 1986-01-26 Baltarusijos Respublikoje, dėl atsakovės kaltės, taip pat padalinti santuokos metu įsigytą turtą. Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą 1986-01-26 Baltarusijos Respublikoje, dėl ieškovo kaltės, priteisti jai iš ieškovo 20 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti, taip pat padalinti santuokos metu įsigytą turtą.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė:
1) nutraukė santuoką, įregistruotą tarp V. M. ir J. M. 1986-01-18 Ašmenos rajono Polianskij kaimo taryboje, Baltarusijoje, akto įrašo Nr.3;
2) pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3) po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – M.;
4) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį MITSUBISHI SIGMA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį buto, unikalus numeris 1098-9009-7011:0037, esančio S. S. g. 45-37, Vilniuje;
5) nustatė, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2008-10-03 vartojamo kredito sutartį Nr.08-114669-FA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti ieškovas;
6) nustatė, kad prievolė kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2010-08-03 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr.10-058666-RK yra asmeninė ieškovo prievolė.
Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, teismas nurodė, kad šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nepateikė. Atsakovės prašomų apklausti liudytojų parodymais neįrodyta, kad egzistuoja įstatyme nustatytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama ieškovo kaltė. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinę prievartą. Byloje liudytoju apklaustas šalių sūnus V. M. paliudijo, kad tėvas motinos atžvilgiu niekada nėra vartojęs fizinės prievartos. Motina pati išprovokavo konfliktą 2011 m. kovo mėn. ir siekė, kad tėvas ją muštų, tačiau tėvas jos nemušė, jis tą dieną buvo namuose ir matė tėvų konfliktą. Tėvas dar iki išėjimo iš namų gyveno vaikų kambaryje, o ne kartu su motina. Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados, atliktos 2011-03-14 dėl atsakovei padarytų kūno sužalojimų, teismas nelaikė neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tuos sužalojimus atsakovei padarė ieškovas, kadangi jo atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Aplinkybę, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu užvedė bylas dėl dokumentų suklastojimo, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė buvo įvykdžiusi vagystę, patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas dėl atsakovės pripažinimo kalta įvykdžius vagystę. Atsakovė du kartus buvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra pakėlusi prieš save ranką. Aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir palikęs šeimą, patvirtina ir pati atsakovė, nurodydama, kad išlaidas už buto išlaikymą visą laiką dengia ieškovas.
Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu. Šeimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti, privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismo manymu, abiem sutuoktiniams santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Iš byloje surinktų įrodymų teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esminio pareigų pažeidimo kurio nors sutuoktinio atžvilgiu.
Todėl teismas pripažino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nesprendė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo, kuriuo prašo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko nepagristai padarė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priešieškinyje atsakovė nurodė ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad ne kartą pasitaikė atvejų, kai ieškovas prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą. Paskutinį kartą ieškovas atsakovę sumušė 2011 m. kovo mėn. Siekdama nustatyti padarytus sužalojimus, atsakovė kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių. Medikai konstatavo, kad atsakovei buvo padarytos kraujosruvos rankose, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, blauzdose (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-03-14 specialisto išvada Nr.G 851/11(01)). Dėl tokių priešingų teisei ieškovo veiksmų atsakovė kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių nuovadą, kur buvo nustatyta, kad ieškovo veiksmuose yra BK 140 str. numatyta nusikaltimo sudėtis bei pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Vis tik bijodama, kad ieškovas nebūtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, šia galimybe atsakovė nepasinaudojo. Tą aplinkybę, kad prieš atsakovę buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos J. A. ir L. A..
Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas paliko atsakovę dėl kitos moters. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK Fabijoniškių PN 2012-06-08 nutarime atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuota, kad A. S., duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, nurodė, kad ieškovą pažįsta apie dešimt metų, artimus santykius palaiko apie metus, tai reiškia, kad ieškovas su A. S. artimai bendrauja nuo 2011 metų birželio mėnesio, tuo tarpu kai dėl ištuokos į teismą jis kreipėsi tik 2011-11-22.
Vien ta aplinkybė, kad ieškovas moka išlaidas už buto išlaikymą, kuris priklauso ir jam, dar neduoda pagrindo teigti, kad jis rūpinasi šeima.
2. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, turėtų būti išspręstas klausimas dėl atsakovės patirtos moralinės žalos atlyginimo.
Tai, kad ieškovui paliko šeimą dėl kitos moters ir faktiškai sukūrė naują šeimą, atsakovę labai įskaudino. Dėl nuolatinio streso pablogėjo savijauta, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, dėl ko dažnai tenka lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovą atlyginti 20 000 Lt neturtinę žalą, susijusia su santuokos nutraukimu, nes santuokos metu dėl ieškovo amoralaus elgesio ji patyrė daug dvasinių sukrėtimų, pažeminimų, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Atsakovės teiginys, kad 2011 m. kovo mėn. ieškovas vartojo prieš ją fizinį smurtą, neįrodytas. 2011-03-14 specialisto išvadoje Nr.G851/11 (01) yra užfiksuoti tik atsakovės kūno sužalojimai, bet išvada nepatvirtina, kad šiuos sužalojimus padarė ieškovas. Liudytojos J. A. ir L. A. asmeniškai jokių konfliktų nematė. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių nuovada ikiteisminio tyrimo dėl atsakovės sumušimo neatliko ir nedarė išvados, kad ieškovo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str., požymiai, o tik pasiūlė atsakovei kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Apklaustas teisme V. M. parodė, kad atsakovė pati provokavo konfliktą ir siekė, kad ieškovas ją muštų, bet ieškovas prieš atsakovę smurto nenaudojo.
2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas paliko atsakovę dėl kitos moters, ir teismas šios aplinkybės neįvertino. Pažymėtina, kad atsakovė galutinai suformuluotu patikslintu priešieškiniu įrodinėjo, kad ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove bei paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Priešieškinio reikalavimai nebuvo grindžiami tariama ieškovo neištikimybe. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas paliko atsakovę dėl kitos moters, negali būti nagrinėjamos.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ne dėl kitos moters, o dėl negalimumo gyventi kartu su atsakove. Atsakovė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kaltino ieškovą nebūtais dalykais (dokumentų klastojimu, fizinio smurto prieš atsakovę vartojimu), keletą kartų bandė nusižudyti. Nepaisant tuo, kad ir ieškovas, ir abu sūnūs stengėsi padėti atsakovei atsikratyti esančių problemų, padaryti tai nepavyko. Situacijoje, kai ieškovas nežinojo, ko laukti iš atsakovės, kam ir kuo ji bandys ieškovą nepagrįstai apkaltinti, ieškovas nusprendė gyventi atskirai ir pradėti skyrybų procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Ieškovas atsakovės kalte dėl santuokos iširimo nurodė tai, kad atsakovė neprisidėjo prie bendrų šeimos ir ieškovo poreikių tenkinimo, nuolat kaltino ieškovą nebūtais dalykais (smurto prieš atsakovę vartojimu, dokumentų klastojimu), piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė ieškovo kalte dėl santuokos iširimo nurodė tai, kad ieškovas šeimos poreikiais ir interesais nesidomėjo, šeimos išsaugojimu nesirūpino, vartojo prieš atsakovę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, paliko šeimą dėl kitos moters.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl ieškovo kaltės, nepateikė.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas šalių pilnametis sūnus V. M. parodė, kad ieškovas aprūpindavo šeimą pinigais, atsakovė galėjo nusipirkti gerus ir kokybiškus drabužius, batus. Atsakovė dažnai keisdavo darbo vietas, sakydavo, kad nesutaria su bendradarbiais. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, bandė nusižudyti, gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Konfliktai kildavo dėl pinigų, dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu. 2011 metų kovo mėnesio konflikto metu atsakovė provokavo ieškovą ją mušti, bet ieškovas niekada nėra atsakovės mušęs. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes liudytojas gyvena kartu su šalimis, todėl jam tiesiogiai yra žinomos šalių santuokinio gyvenimo aplinkybės. Nėra pagrindo teigti, kad liudytojas nėra objektyvus atsakovės atžvilgiu, ją apkalba. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis rūpinasi atsakove ir žada tai daryti ateityje, stengiasi, kad atsakovė susirastų darbą, nustotų piktnaudžiauti alkoholiu.
VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pažymos (1 t., 147 b.l., 2 t., 16 b.l.) patvirtina, kad atsakovė buvo gydyta šioje ligoninėje, jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011-03-14 specialisto išvada Nr.G 851/11 (01) nepatvirtina, jog joje nurodytus sužalojimus atsakovei padarė būtent ieškovas. Be to, kaip jau nurodyta, 2011 m. kovo mėn. vykusį šalių konfliktą matęs šalių sūnus V. M. parodė, kad atsakovė provokavo ieškovą ją mušti, tačiau ieškovas niekada nėra atsakovės mušęs. Net jei šio konflikto metu ieškovas ir būtų padaręs atsakovei išvadoje nurodytus sužalojimus, konflikto aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad ieškovas žiauriai elgiasi su ieškove ir tai laikytina jų santuokos iširimo priežastimi.
Neįrodytas atsakovės teiginys, kad ieškovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Liudytojas V. M. parodė, kad atsakovas aprūpindavo šeimą ir atsakovę pinigais, nėra ginčo dėl to, kad ieškovas moka už šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymą, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis rūpinasi ir buto būkle, buitinės technikos įsigijimu (2 t., 42-43, 44).
Nėra įrodytas ir atsakovės teiginys, kad ieškovas paliko šeimą dėl kitos moters. Ieškovas paaiškino, kad iš namų jis išėjo dėl konfliktiško atsakovės elgesio, dėl nepagrįstų kaltinimų smurtu, išėjęs iš namų, jis gyveno pas savo tetą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 metų kovo mėnesio. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei iki šio termino. Ta aplinkybė, kad ieškovas, jau faktiškai nutrūkus santuokiniams santykiams su atsakove, pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, nelaikytina patvirtinančia santuokos nurūkimo dėl ieškovo neištikimybės faktą.
Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos jos kaltės dėl santuokos iširimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai buvo vienas kitam nepakankamai lojalūs ir pagarbūs, nepakankamai vienas kitą rėmė, todėl nesugebėjo išspręsti tarpusavio konfliktų, šeimoje neliko santarvės, dėl ko tolimesnis santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo taip pat nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti jai moralinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.