- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- eI-1013-789/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- L. V. H.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018-10-26 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018-07-19 sprendimą Nr. SPRE-1466 (toliau – ir Tarnybos sprendimas), panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2018-09-26 sprendimą Nr. (1.45)I-5709 (toliau – ir Valdybos sprendimas) dėl pareiškėjos skundo (b. l. 1–5).
Paaiškino, kad Tarnyba ir Valdyba ginčijamus sprendimus grindė teiginiu, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Martenas“ yra fiktyvi. Pažymėjo, kad abi institucijos sprendimus motyvavo Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2015 ir 2016 m. atliktais patikrinimais, tačiau informacijos apie VDI atliktus patikrinimus pareiškėjui nepateikė. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas pareiškėjo nelegalus darbas, taip pat, kad UAB „Martenas“ nelegaliai įdarbino asmenis. Teigia, kad pareiškėjo darbo sutartis nebuvo panaikinta įstatymų nustatyta tvarka, jis dirbo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį su UAB „Martenas“, draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvoje, už jį buvo mokami visi mokesčiai Lietuvos Respublikai. Mano, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą pažeidžia jo, kaip Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės piliečio, bet ir kaip Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės darbuotojo, teisę į socialinę apsaugą, todėl yra nesuderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais Nr. EB 883/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. EB 883/2004) ir Nr. EB 987/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. EB 987/2009). Pažymėjo, kad VDI atliko UAB „Martenas“ patikrinimus, o ne pareiškėjo darbo veiklos patikrinimą. Teigia, kad Tarnybos ir Valdybos sprendimai priimti be teisinio pagrindo, nemotyvuoti, neparemti jokiomis realiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepagrįsti ir naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (t. 1, b. l. 51–53). Paaiškino, kad Reglamento EB Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodė, kad Reglamento EB Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos šios sąlygos, t. y. asmuo privalo faktiški dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.
Paaiškino, kad VDI 2015 m. atliko du patikrinimus dėl UAB „Martenas“ veiklos Lietuvoje. Paaiškino, kad po patikrinimų VDI padarė išvadą, kad UAB „Martenas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo – įmonės darbuotojai (Lenkijos Respublikos piliečiai) formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus), įmonė Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo. Atsižvelgdama į tai, jog VDI nenustatė, kad UAB „Martenas“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, padarė išvadą, kad darbo sutartys, sudarytos su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis, yra fiktyvios, pagal jas darbuotojai realiai darbo nevykdo. Nurodė, kad įvertino VDI pateiktus duomenis apie UAB „Martenas“ veiklą ir asmenų darbą, nustatė, kad jie yra pakankami priimant sprendimus dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus ir Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų nustatymo šios įmonės darbuotojams. Teigia, kad pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 22–26). Atsiliepime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes dėl VDI atliktų UAB „Martenas“ patikrinimų. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-10-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015, 2015-11-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2438-502/2015 ir kitose bylose patvirtino, kad iš Reglamento EB Nr. 987 matyti, kad, sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento EB Nr. 883 13 straipsniui. Mano, kad Tarnybos sprendimas ir Valdybos sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis Reglamento EB Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento EB Nr. 987 14 straipsniu bei kitais ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir (ar) užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–67). Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad, nustatant taikytiną teisę pagal Reglamento EB Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį, nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Vadovaujantis 2015–2016 m. atliktais patikrinimais dėl UAB „Martenas“ veiklos Lietuvos Respublikoje, kurių metu buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojai faktiškai nevykdo veiklos, yra tik formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, o pati įmonė Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo, buvo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą ir nustatyta, kad pareiškėjui darbo sutarčių su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 58–59).
Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos Sprendimu, todėl pateikė 2018-08-23 skundą (b. l. 35–36) Valdybai. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimo, nurodė, kad, remdamasi VDI atlikto UAB „Martenas“ veiklos patikrinimo išvadomis, nustatė, jog nors minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka, o sudaryta darbo sutartimi tik siekiama išvengti socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, gautų iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos, mokėjimo Lenkijoje. Įvertinusi turimus duomenimis, Valdyba nusprendė, kad Tarnyba priėmė teisingą ir pagrįstą Sprendimą, nustatydama, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento EB Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis (b. l. 48–50).
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą ir nustatyta, kad darbo sutarties su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiu pareiškėjui turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, bei Valdybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas EB Nr. 883/2004, Reglamentas EB Nr. 987/2009, Europos Parlamento ir Tarybos 2012-05-22 reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas EB Nr. 883/2004, Reglamentas EB Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento EB Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas ES Nr. 465/2012) bei Valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Reglamento EB Nr. 883/2004 antraštinėje dalyje, įtvirtinančioje bendruosius principus, nurodyta, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas; yra būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti koordinavimo sistemą. Reglamento EB Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Šio straipsnio 3 d. a) punkte nurodyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio taikymo tvarka nustatyta Reglamento EB Nr. 987/2009 16 straipsnio 1, 2, 3 dalyse: dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą (1 dalis); paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnį ir į įgyvendinimo Reglamento EB Nr. 987/2009 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas (2 dalis); 2 dalyje nustatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu (3 dalis).
Reglamento ES Nr. 465/2012 2 straipsnis ir Reglamento EB Nr. 987/2009 14 straipsnis, nustatantis Reglamento EB Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių patikslinimą, buvo iš dalies pakeistas, į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5 b ir dalis, kuriose nustatyta, kad, siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamento EB Nr. 987/2009 16 straipsnis taikomas visiems atvejams.
Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo pažymėjimų A1 išdavimo, išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo V skyriuje nustatytos išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo sąlygos. Remiantis Tvarkos aprašo 44.3 papunkčiu, be kita ko, Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, paaiškėjus, kad nebėra Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų. Tvarkos aprašo II skyriuje, nustatančio A1 pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių atvejus ir sąlygas, nustatyta, jog A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis) (Tvarkos aprašo 15 punktas).
Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos Sprendimas ir Valdybos Sprendimas grindžiami tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Išvada dėl pareiškėjui A1 pažymėjimo neišdavimo buvo priimta, atsakovei įvertinus surinktą medžiagą apie UAB „Martenas“, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas, ekonominę veiklą.
VDI 2015-12-14 raštu Nr. SD-25-15309 informavo Tarnybą, kad atliko UAB „Martenas“ veiklos patikrinimą (b. l. 32–34, 61–63). Iš bylos duomenų matyti, kad VDI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Martenas“ realiai nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Tokią išvadą VDI priėmė, patikrinimo metu nustačiusi, kad bendrovės buveinės nurodytu adresu (J. S. g. 4, Vilniuje) rasti nepavyko, su bendrovės direktore susisiekti taip pat nepavyko. VDI buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, kuriose nurodytas tik bendrovės buveinės adresas, tačiau darbuotojų darbo vieta nenurodyta. Buvo paaiškinta, kad darbuotojai (Lenkijos piliečiai) į Lietuvą iš Lenkijos pagal grafiką autobusu atvyksta du kartus per mėnesį ir reklamos agento funkcijas vykdo bendrovės direktorės nurodytame mieste. Galimybė susitikti su darbuotojais pareigūnams nebuvo sudaryta, nes atliekamo patikrinimo metu darbuotojai paslaugas teikė Kaune, o ne Vilniuje. Atliekant patikrinimą, VDI pareigūnams taip pat buvo nurodyta, kad darbuotojai tą mėnesį jau dirbo dvi dienas po 8 valandas, o kitą mėnesį į Lietuvą atvyks tik vienas darbuotojas. VDI 2015-12-14 rašte Nr. SD-25-15309 nurodė, kad, kai bendrovės administracija pateikia dokumentus, darbo grafikuose paprastai jau būna nurodyta, kad tą mėnesį darbuotojai jau yra dirbę arba atostogauja, todėl įdarbintų asmenų darbo vietų inspektoriams patikrinti nepavyko atlikus du patikrinimus per tuos pačius metus. VDI tokias schemas įvardino kaip besikartojančias ir leidžiančias teigti, kad bendrovės darbuotojai socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje draudžiami tik formaliai (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus) (b. l. 61–63). VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2016-02-26 raštu Nr. SD-1-2517 UAB „Martenas“ direktorę E. B. K. informavo apie atlikto patikrinimo rezultatus (b. l. 42–43). VDI 2016-05-31 raštu Nr. SD-25-6918 informavo Tarnybą, kad pakartotinai atliko UAB „Martenas“ patikrinimą ir padarė išvadą, kad UAB „Martenas“ darbuotojai Lietuvoje jokių darbo funkcijų neatlieka ir pati įmonė realiai jokios veiklos nevykdo (b. l. 46–47, 68–69). Pareiškėjui šių faktinių aplinkybių nepaneigus, buvo priimti šioje byloje ginčijami Tarybos Sprendimas ir Valdybos Sprendimas.
Kaip nustatyta, Tarnyba A1 pažymėjimo darbo sutarties su UAB „Martenas“ laikotarpiu pareiškėjui neišdavė, įvertinusi VDI pateiktą medžiagą apie tai, kad faktiškai UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos nevykdo ir įmonės darbuotojai (Lenkijos piliečiai) socialiniu draudimu draudžiami tik formaliai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu taikyti Reglamento EB Nr. 882/2004 13 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjo teigimu, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nėra panaikinta, VDI nenustatė, kad būtent pareiškėjas neatlieka darbinių funkcijų UAB „Martenas“, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis VDI išvadomis, kad pareiškėjas tik formaliai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tai, kad UAB „Martenas“ su pareiškėju yra sudariusi darbo sutartį (b. l. 12–14, 70–71), nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Kaip jau minėta, A1 pažymėjimai išduodami tik tuo pagrindu, jei asmuo Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Pareiškėjo vykdoma veikla pagal darbo sutartį neturi kelti abejonių pažymėjimą išduodančiai institucijai dėl asmens vykdomo darbo Lietuvoje realumo, nes A1 pažymėjimo išdavimo pagrindas ir yra asmens realiai atliekamas darbas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iš esmės remiasi darbo sutarčių sudarymo faktu, tačiau įrodymų, paneigiančių VDI atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų, o ne faktinį darbą Lietuvos Respublikoje, nepateikė. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės dėl UAB „Martenas“ nevykdomos veiklos, kiti duomenys apie pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą nepateikti, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad jis UAB „Martenas“ dirba realiai (byloje nėra duomenų, kokią konkrečią veiklą jis vykdo (vykdė), kokioje teritorijoje jis dirba ir pan.). Taigi, Tarnybai nebuvo pagrindo nesivadovauti VDI pateikta medžiaga.
Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes juose nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartį ir nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014-05-08 nutartis Nr. A-822-132/2014). Minėta, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą, rėmėsi VDI pateikta medžiaga. VDI nustatė, kad UAB „Martenas“ realiai nevykdo veiklos Lietuvoje, darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Abejoti valdžios institucijos pateiktais duomenimis Tarnybai nebuvo pagrindo, tuo tarpu pareiškėjas jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė. Tarnyba Sprendimą priėmė pagal turimą medžiagą. Tarnybos Sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą, iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir Valdybos Sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas, išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, jog Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį ir Reglamente EB Nr. 987/2009 nustatytas taikymo taisykles (LVAT 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1330-552/2016). Teismo nuomone, Tarnybos Sprendime ir Valdybos Sprendime pagrįstai ir tinkamai buvo remtasi VDI atliktų patikrinimų rezultatais.
Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Tarnyba surinko pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remdamasi tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui Reglamento EB Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis negali būti taikytina. Teismas sprendžia, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog darbo sutarties su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiu pareiškėjui turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Tarnybos Sprendimas ir Valdybos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.