- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e1-1027-517/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32334-24, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2025 m. birželio 16 d. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nusižengimų, teistas 4 kartus, teistumas išnyko 2024 m. liepos 18 d., asmuo laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. G. mušdamas nežymiai žmogų sužalojo ir sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.00 val., K. V. gyvenamosios vietos – individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, per konfliktą įvykusių muštynių metu, tyčia mušdamas A. K. – kumščiu suduodamas vieną smūgį A. K. į veido sritį, dėl to A. K. nukrito ant betoninių laiptų, padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvas dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir apatinės lūpos sumušimą, pasireiškusį apatinės lūpos patinimu, po ko tyčia mušdamas K. V. – kumščiu suduodamas vieną smūgį K. V. į veido sritį, dėl to K. V. nukrito ant betoninių laiptų, po ko, K. V. bandant atsistoti, kumščiu suduodamas dar vieną smūgį K. V. į veido sritį, sukėlė K. V. fizinį skausmą, nes K. V. įsikando į liežuvį ir K. V. buvo išmušti du priekiniai viršutiniai protezuoti dantys. Taip jis mušdamas nežymiai žmogų sužalojo ir sukėlė žmogui fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat D. G. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2025 m. birželio 16 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį 7 660 Eur (su PVM) vertės automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip jis neblaivus vairavo transporto priemonę.
Šiais savo veiksmais D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Supranta kuo jis yra kaltinamas ir pilnai prisipažįsta. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.00 val., jis atvyko pas I. J. ir jos draugą K., kurio pavardės nežino, į svečius. K. buvo vartojęs alkoholio, todėl maždaug apie 24.00 val. I. J. išvykus, pastarasis susiskambino su savo draugais, kurie atvyko jo pasiimti ir išsivežė pas save. Sekančios dienos ryte, t. y. rugpjūčio 14 d., jis buvo gėręs apie 100 g degtinės, daugiau alkoholio nevartojo ir, kai apie 16.00 val. kartu su I. J. vyko pasiimti K. iš draugų, jautėsi visiškai blaivus. Nuvykus pas K. draugus, I. J. pradėjo kviesti K., šis atsistojo, tačiau negalėjo paeiti. Prie jų tuo metu priėjo, kaip dabar jau žino, K. V. su A. K., kuri pradėjo koneveikti I. J. necenzūriniais žodžiais ir, kaip tuo metu jam pasirodė, sudavė I. J. į veidą. Tačiau iš tikrųjų A. K. I. J. ne sudavė, bet stūmė ją, ir ši atsitrenkė į sieną. Tai pamatęs, jis, norėdamas apginti I. J., patraukė A. K. už rankos, dėl to galėjo likti kraujosruvos. Tada prie jų priėjo K. V., kuris jį pastūmė, todėl K. V. trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Ar jis jam sudavė antrą kartą – neatsimena, nes ten vyko tokia suirutė, tai A. K., tai K. V. puolė, todėl ir neatsimena ar vieną, ar du kartus sudavė K. V.. Bet sutinka, kad galėjo jam suduoti ir du smūgius. Jis nematė, kad nuo jo smūgio K. V. iškristų dantis ar danties karūnėlė. Tuo metu jis nieko apie tai nesakė. A. K. pamačiusi, kad jis sudavė K. V., pradėjo koneveikti ir trankyti jį, todėl jis jai vieną kartą delnu sudavė per veidą. Jis tik norėjo ją sustabdyti nuo tokių veiksmų. Po jo suduoto smūgio ji nukrito ant žemės. Jis kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Pradžioje jis išsigando, kai jie jo paprašė atlyginti 10 000 Eur žalą. Tuo metu jis neturėjo iš ko tiek sumokėti. Šiuo metu jis įsidarbino ir turi pajamų. Šiuo metu tvarkosi neįgalumą, taip pat dar gaus ir neįgalumo pašalpą, todėl jau gali atlyginti jiems patirtą žalą. Sutarė, kad jis jiems turi sumokėti 7 000 Eur. K. V. sakė, kad jam reikia susidėti naujas dantų karūnėles, o A. K. sakė, kad ji patyrė moralinę žalą. Jis supratęs, kad tikrai pasielgė blogai, sutinka su tokia jų suma ir pažada tą žalą atlyginti per sutartą terminą. Jis atsiprašė K. V. ir A. K., jie sutarė dėl žalos atlyginimo ir jie jam atleido, jie susitaikė. Mano, kad jau tikrai pasimokė ir daugiau taip nebepasikartos.
Papildomai 2025 m. liepos 10 d. kaltinamasis D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai. Prisipažįsta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., vakare, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, tarp jo ir K. V. bei A. K. įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. į veido sritį bei kumščiu sudavė vieną smūgį K. V. į veido sritį, po ko, K. V. bandant atsistoti, jis kumščiu sudavė dar vieną smūgį į pastarojo veido sritį. Taip pat norėtų paminėti, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir kartą per mėnesį 1 arba 2 kartus lankosi pas gydytoją.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. svečiavosi pas savo brolį K. V.. Kartu taip pat buvo brolio K. žmona L. V., jų vyresnis brolis A. V. bei K. K.. Apie 15 val., kiek matė, girdėjo ir suprato, jog pats K. K. skambinosi savo sugyventinei I. J.. Apie 16 val., jiems būnant vidiniame namo kieme, į kiemą įėjo moteris su vyriškiu, kiek vėliau suprato, kad ten buvo K. K. sugyventinė I. J. su vyriškiu, kaip vėliau paaiškėjo su D. G., kurie atvyko pasiimti K. K.. Broliui K. V. pakvietus ją vardu A., I. J. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ją įžeidus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji stumtelėjo nuo savęs I. J.. Šalia stovėjęs brolis K. V. po kelių sekundžių stumtelėjęs D. G. nuo savęs, pasakė jiems, kad eitų jie iš jo kiemo ir čia atvykę nekonfliktuotų. Tačiau D. G. trenkė kumščiu K. V. į veido sritį, ji puolė jo ginti, tačiau D. G. trenkė ir jai vieną kartą kumščiu į veido sritį, ko pasėkoje jai praskėlė apatinės lupos vidinę dalį, bei neišlaikius jai pusiausvyros ir nugriuvus ant betoninių laiptų, buvo sumušta jai dešinės pusės sėdmenų sritis, kairysis žastas bei dešinysis dilbis. Tokiais veiksmais D. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Kai nugriuvo ant žemės, toliau kas vyko ji nematė, tik atsikėlus, ji, brolis K. V. ir brolienė L. V. nubėgo paskui I. J. ir D. G., prie automobilio, kuriuo jie buvo atvykę ir neleido jiems išvažiuoti, siūlė kviestis policiją, iš pradžių jie buvo linkę kviestis policiją, tačiau vėliau D. G. pasiūlė tartis gražiuoju. Jiems sutikus ir jam prisistačius, jis pasakė, kad ryt susitiks. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 15 d. brolis K. V. vyko pas K. K. į jo gyvenamąją vietą, kurioje kartu buvo ir I. J. bei D. G.. Iš brolio K. V. sužinojo, kad jis su D. G. apsikeitė kontaktais ir pažadėjo atlyginti pinigais patirtą fizinę žalą. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 16 d. bandė susisiekti su D. G., jis į skambučius neatsakė ir po jos vizito pas medikus, gavus gydytojo įrašą nuvyko pas K. K., pas kurį jau nebuvo D. G.. Kadangi D. G. neradus ir vėliau išjungus jam telefoną, jie nutarė kreiptis į policiją. Dėl patirtų sužalojimų, tą dieną ji greitosios pagalbos medikų nesikvietė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą vykti atsisako, prašo nustatyti jos sužalojimo mąstą iš gydytojo įrašo, kurio kopiją pateikė prie pareiškimo.
Papildomai 2025 m. vasario 24 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val. pas jos brolį į kiemą atvyko jai tuo metu nepažįstami I. J. ir D. G.. Tarp jos ir I. J. kilo žodinis konfliktas, ji pradėjo ją įžeidinėtu, ir ji ją pastūmė. I. J. atsitrenkusi į sieną iš karto išbėgo iš kiemo. Tada D. G. jai sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir ji parkrito ant betoninio grindinio bei susimušė uodegikaulį, sėdmenis, buvo mėlynė. Taip pat nuo suduoto smūgio jai buvo prakirsta lūpa. Tuo metu brolis K. V. puolė ją ginti, tačiau D. G. trenkė ir jam, ir brolis nugriuvo šalia jos. Atsikėlusi ji puolė prie jų automobilio ir neleido išvažiuoti. Brolis K. V. D. G. tikrai nesudavė. Patikslina, kad pas gydytojus ji kreipėsi po dviejų dienų, nes sekančią dieną buvo Žolinės ir nedirbo poliklinika. Ji kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kuri ją apžiūrėjusi nukreipė pas chirurgą. Chirurgas apžiūrėjęs rentgeno neskyrė, tiesiog išrašė tepaliuką. Chirurgas jai davė išrašą ir viskas. Daugiau ji niekur nesikreipė. Jie su broliu K. V. galvojo, kad gražiuoju išsiaiškins su D. G.. Jis ir žadėjo atlyginti jiems žalą, tačiau vėliau dingo ir su juo nebegalėjo susisiekti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. pas juos su žmona L. V. namuose svečiavosi jo sesuo A. K., brolis A. V. bei K. K.. Apie 16 val. į kiemą įėjo jam iš matymo pažįstama moteris –I. J., kartu su vyriškiu, kurio jis nepažįsta, bet, kaip vėliau paaiškėjo, su D. G., kurie atvyko pasiimti K. K.. Pasisveikino su I. J. ir tuo metu jam D. G. teigė, kad atvyko pasiimti I. J. vyro K. K.. Jis pakvietė savo sesę A. vardu. Tada išgirdo kaip I. J. jo sesę A. K. pradėjo keikti necenzūriniais žodžiai. Sesuo A. K. priėjo prie I. J. ir stumtelėjo ją nuo savęs, tą pačią akimirką jis stumtelėjo nuo savęs D. G., pasakydamas jiems griežtai, kad '“dingtų lauk iš kiemo ir čia atvykę nesikurvavotų'“. Tačiau D. G. trenkė jam kumščiu į veido sritį, jis neišlaikęs pusiausvyros, kritęs pusiau atsirėmė, sėdomis, ant šalia esančių laiptų. Matė kaip jo sesuo A. K. puolė jo ginti, tačiau D. G. trenkė ir jai kartą kumščiu į veido sritį, dėl ko jai neišlaikius pusiausvyros ji nugriuvo ant betoninių laiptų. Tada bandant jam keltis, gavo antrą smūgį į veido sritį. Tokiais veiksmais D. G. sukėlė jam fizinį skausmą, išmušė jam viršutinį priekinį protezuotą dantį ir atskėlė kitą viršuje esantį šoninį protezuotą dantį bei smūgio metu dantimis jam buvo perkastas liežuvis. Atsistojus, kartu su žmona nuėjo paskui seserį A. K. prie automobilio, kuriuo buvo atvykę I. J. su D. G.. Jie neleido jiems išvažiuoti, siūlė kviestis policiją, iš pradžių jie buvo linkę kviestis policiją, tačiau vėliau D. G. pasiūlė tartis jiems gražiuoju. Jiems sutikus ir jam prisistačius, jis pasakė, kad rytoj susitiks. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 15 d. vyko kartu su žmona L. V. pas K. K. į jo gyvenamąją vietą, kurioje kartu buvo ir I. J. bei D. G.. Jis vizito metu su D. G. apsikeitė kontaktais ir pažadėjo jis jiems atlyginti pinigais patirtą fizinę žalą. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 16 d. bandė susisiekti su D. G., jis į skambučius neatsakė ir po jo sesers A. K. vizito pas medikus, gavus jai gydytojo įrašą, nuvyko pas K. K., pas kurį jau nebuvo D. G.. Kadangi D. G. neradus ir vėliau išjungus jam telefoną, jie nutarė kreiptis į policiją. Dėl patirtų sužalojimų, įvykusio įvykio metu, tą dieną jis greitosios pagalbos medikų nesikvietė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą vykti atsisako, prašo nustatyti jo sužalojimo mastą iš gydytojo įrašo, kurio kopiją pateikė prie pareiškimo.
Papildomai 2025 m. vasario 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.00 val., pas juos į namus atvyko jo draugo K. K. draugė I. J. ir dar vienas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, D. G.. D. G. pasakė, kad atvyko pasiimti I. J. vyro, jis paklausė kokio vyro, jis atsakė K. K.. Jis pasakė, kad K. K. ne vyras I. J., o draugas. Tarp jų prasidėjus diskusijai, jis pakvietė sesę A. K., I. J. išgirdusi A. K. vardą pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Jis tada pakeltu tonu pasakė „kas jums yra, atėję į svetimą kiemą kurvavojat“. D. G. kažką sakė, todėl jis griežtai pasakė „eikit lauk iš mūsų kiemo“ ir žengė žingsnį link jų. Tuomet matė kaip sesuo A. K. pastūmė I. J., o D. G. ar tai pastūmė, ar sudavė jo sesei A. K. ir ši pargriuvo. Tuomet jau jis ėjo sutramdyti jį, tačiau D. G. jam trenkė vieną kartą ir jis pargriuvo, o atsikėlus gavo iš D. G. antrą smūgį. Nuo smūgio jis įsikando liežuvį ir jam iškrito du dantys. Burnoje buvo daug kraujo, todėl kai jie nuėjo prie jų automobilio jis spjovė krauju D. G.. Jis D. G. nesudavė nei vieno smūgio. Dar nori papildyti dėl jam išmuštų dantų. Tuos du priekinius viršutiniame žandikaulyje esančius dantis jis dėjosi 2014 metais Klaipėdoje. Jam į šaknis buvo įsriegti metaliniai strypai ir ant jų pritaisyti vienas keramikinis dantis, kitas plastikinis. Tai nuo smūgio plastikinis dantis esantis kairėje pusėje nusimovė nuo strypo ir kažkur pasimetė, o strypas liko. O antro danties (dešinėje pusėje iltinis) keramikinis apvalkalas sutrupėjo, o pats strypas nulūžo, taip pat įskilo šio danties likusi šaknis. Dėl to jis kreipėsi į Molėtų poliklinikos dantistą, kuris tą įskilusią šaknies dalį pašalino ir strypas tuomet iškrito. Po šios dantisto apžiūros jis daugiau niekur nesikreipė ir kiek jam kainuos atstatyti tuos du dantis jis nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru K. V.. 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val. jų namų vidiniame kieme šventė šeimos susitikimą. Buvo atvykusi jos vyro sesuo A. K., jo brolis A. V. bei jų dukros krikšto tėtis K. K.. Apie 16 val. į kiemą įėjo moteris su vyriškiu, kiek vėliau suprato, kad ten buvo K. K. sugyventinė I. J. su vyriškiu D. G., kurie atvyko pasiimti K. K.. Jie įėję į jų kiemą pasakė, kad nori išsivežti K. K.. K. V. pakvietus sesę vardu A., I. J. pradėjo A. K. keikti necenzūriniais žodžiais. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. K. stumtelėjo nuo savęs I. J., jai pasakydama, kad ji jos nekeiktų ir eitų iš čia. Šalia stovėjęs K. V. stumtelėjo nuo savęs D. G. liepdamas jiems eiti iš jų kiemo. Tačiau D. G. trenkė kumščiu jos vyrui K. V. į veido sritį ir jis pargriuvo, A. K. puolė jo ginti, D. G. trenkė ir jai vieną kartą kumščiu į veido sritį ir ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant betoninių laiptų. Tuomet ji pribėgusi padėjo atsikelti vyrui K. V., nes jis turi negalią. Tuo metu D. G. pastūmė ir ją, bet ji to nesureikšmino, o, kai atsikėlė jos vyras, D. G. jam trenkė antrą kartą į veidą. Atsikėlus A. K., jie trys nubėgo paskui I. J. ir D. G. prie automobilio, kuriuo jie buvo atvykę, kad jie neišvažiuotų, siūlė kviestis policiją. Iš pradžių jie buvo linkę kviestis policiją, tačiau vėliau D. G. pasiūlė tartis gražiuoju. Jiems sutikus, jis pasakė, kad ryt susitiks ir išvažiavo. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 15 d., jie vyko pas K. K. į jo gyvenamąją vietą, kurioje kartu buvo ir I. J. bei D. G.. Iš K. V. sužinojo, kad jis su D. G. apsikeitė kontaktais ir pažadėjo atlyginti patirtą žalą. Ji tuo metu kalbėjo su I. J.. Tačiau kai 2024 m. rugpjūčio 16 d. bandė susisiekti su D. G., jis į skambučius neatsakė, o nuvykus pas K. K., D. G. ten nebebuvo, todėl jos vyras K. V. ir jo sesė A. K. kreipėsi į policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad jis jau daug metų gyvena ir dirba Danijoje. 2024 m. liepos mėnesio pabaigoje jis buvo atvykęs į Lietuvą ir apsistojęs pas brolį K. V.. Rugpjūčio 14 d. jis dirbo kieme, betonavo. Iš vakaro buvo atvažiavęs draugas K. K.. Dienos metu pas juos buvo atėjusi jų sesuo A. K.. Pavėsinėje jie visi šventė, vartojo alkoholį, o jis, kaip minėjo, dirbo kieme. Kažkuriuo metu jis nuėjo į namų vidų, maudėsi, nes turėjo kitą dieną vykti į Daniją. Jam besimaudant išgirdo kieme šaukimus, rėkimus. Jis išbėgo į kiemą ir ten pamatė prie automobilio besiaiškinančius jo sesę, brolį, brolio žmoną su automobilyje sėdinčiais moteriške ir vyriškiu. Moteris vardu I. J. sėdėjo už vairo, o šalia jos sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis, o gale sėdėjo K. K. brolis D. K.. Jis jiems visiems pasakė, kad baigtų konfliktuoti, kad rytoj viską išsiaiškins. Rytojaus dieną jie visi, t. y. jis, sesė A. K., brolis K. V. ir jo žmona L. V., nuvažiavo pas K. K.. Jis liko automobilyje, o jie nuėjo pasikalbėti. Vėliau atėję pasakė, kad viską sutarė. Matė, kad brolio K. V. burna buvo kruvina, o sesers A. K. lūpa buvo pramušta, matėsi, kad trenkta per veidą, vėliau ji parodė nugarą, ten buvo raudona. Asmeniškas jis nematė, kas tarp jų įvyko.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 14 d. apklausta liudytoja I. J. parodė, kad ji gyvena ir dirba Airijoje. K. K. yra jos artimas draugas. D. G. pažįsta seniai, jis yra buvęs jos bendradarbis. 2024 metais kartu su K. K. į Lietuvą grįžo rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali, gali būti rugpjūčio 12 d. ar 13 d. Apsistojo Molėtų rajone išsinuomotame namelyje prie ežero, tikslios vietos negali pasakyti. Sekančią dieną pas juos į svečius atvyko pažįstamas D. G.. Grįžęs į Lietuvą K. K. norėjo atsipalaiduoti, todėl vartojo alkoholį. Tiksliai dienos neatsimena, galėjo būti rugpjūčio 13 d., vakare ji jau gulėjo kambaryje, kai pas juos atvyko kažkas iš K. K. draugų ir jį pasiėmė. Tada ji pasiskambino K. K. broliui D. K. ir paklausė, ar gali pas juos atvykti, nes K. K. išvyko pas draugus. Tuomet ji kartu su D. G. nuvyko pas D. K. į namus, adreso ji nežino. Sekančią dieną jai paskambino K. K., jis buvo stipriai neblaivus, ir paprašė jį pasiimti. D. K. rodė jiems kelią. Atvykus prie K. K. draugų namų, Molėtų mieste, tikslaus adreso nežino, D. K. pasiliko automobilyje, o jie su D. G. nuėjo į vidinį kiemą. Ten nuėję pamatė, kad vyksta išgertuvės, buvo keli maži vaikai, daug apsvaigusių žmonių, gal kokie 5-6, tiksliai nežino. Ji ėjo pirma, pasuko į dešinę pusę, pamatė link jos einančią didelę (stamboką) moterį, kaip vėliau sužinojo – jos vardas A. K.. Ji su ja pasisveikinusi pasakė, kad atvyko pasiimti K. K.. Ta moteris buvo stipriai neblaivi. A. K. priėjusi pakėlė ją ir metė į sieną, esančią dešinėje pusėje, sakydama, kad užmuš ją. Kas buvo toliau tiksliai pasakyti negali, nes labai išsigando, jai buvo šokas, skaudėjo dešinį šoną. Kodėl ji taip pasielgė ji nežino. D. G., kuris ėjo šalia jos, puolė ją ginti, tempti ją link automobilio, tačiau ta moteris jos nepaleido. D. G. ją kėlė, o ta moteris puolė jį, tuomet D. G. gindamasis sudavė jai. Kaip jis jai sudavė ji negali pasakyti, nes buvo taip netikėta, viskas vyko labai greitai. Ta moteris puolė mušti D. G., šaukė ant jo, todėl jis gindamasis jai ir sudavė. D. G. ją tempė iš ten link automobilio, tuomet K. V. pradėjo šaukti ant D. G. ir puolė jį, todėl D. G. gindamasis sudavė ir jam. Tačiau kur ir kiek kartų sudavė ji nepasakys, nes nematė ar neprisimena, ji tik norėjo kuo greičiau iš ten dingti. Tada jie su D. G. nuėjo link automobilio, įsėdo į jį, bet tuo metu prie jų atbėgo vyrai iš to kiemo ir neleido D. G. uždaryti automobilio durelių. D. G. veidas buvo labai sudaužytas, jai atrodo iš nosies bėgo kraujas. Viskas vyko gal kokių 15 minučių. K. K. visą tą laiką buvo kieme vaikų baseine ir dėl girtumo net nesureagavo. Kitą rytą pas juos atvyko K. V. su žmona L. V. ir A. K.. Ji tiesiog užsirakino ir nėjo prie jų. D. G. jai pasakė, kad jie reikalavo 10 000 Eur, kadangi išmušti K. V. dantys ir, kad A. K. padaryti sužalojimai. D. G. tą dieną išvyko į Vilnių. Tą dieną ar tai sekančią, K. V. su žmona L. V. ir A. K. atvyko pas juos dar kartą ir ieškojo D. G., kadangi jo nebebuvo, klausė jo duomenų, bet K. K. nežinojo, todėl jiems nieko nepasakė. Po konflikto ji pas gydytojus nesikreipė, nes gyvena Airijoje ir nenorėjo vykti į Lietuvą ir bylinėtis su jais, jai iš jų nieko nereikia. D. G. A. K. ir K. V. sudavė gindamas ją ir pats gindamasis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Vitalijus Vaišnoras parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2024 m. rugpjūčio 16 d. dirbo nuo 20 val. Tik pradėjus darbą iš budėtojo gavo pranešimą, kad gautas pranešimas, jog užvakar pas pranešėją atvyko pažįstamo moteris su nepažįstamu vyru, kuris jam ir jo sesei trenkė, pranešėjui išmušti dantys. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, kaip vėliau prisistatė – A. K. ir vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai jos brolis, šiuo metu jo pavardės pasakyti negali. Jie paaiškino, kad prieš kelias dienas, t. y. rugpjūčio 14 d., pas juos į kiemą buvo atvykusi pažįstama moteris su nepažįstamu vyriškiu. Atvykusi moteris necenzūriniais žodžiais pavadino A. K., todėl ji liepė eiti jiems iš jų kiemo. Tuomet prie jos brolio buvęs nepažįstamas vyriškis sukonfliktavo su jos broliu. Konflikto metu tas vyriškis trenkė du kartus A. K. broliui ir išmušė danties karūnėlę. Po to dar vieną kartą jis trenkė ir A. K., dėl to ji pargriuvo ant betoninių laiptų ir susimušė šoną. Rodė sumuštą lūpą. Ar jos brolis rodė išmuštą dantį, pasakyti negali. Konflikto dieną jie į policiją nesikreipė, nes galvojo susitarti gražiuoju, tačiau pradžioje su jais bendravęs juos sumušęs vyriškis, vėliau nustojo su jais bendrauti, todėl jie kreipėsi į policiją. A. K. turėjo iš gydytojų pažymą dėl sužalojimų, o vyriškis pas gydytojus nebuvo kreipęsis. Moteriškei buvo pasiūlyta vykti kartu su jais į policijos komisariatą, kur būtų priimtas iš jos pareiškimas. Atvykus į policijos komisariatą ir ruošiantis priimti dokumentus, budėtojas jiems nurodė vykti į įvykį, todėl su A. K. buvo sutarta, jog ji ir jos brolis ateis į policijos komisariatą darbo dieną.
K. V. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.00 val., vidiniame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu įvykus muštynėms, asmuo D. G. ne mažiau 2 kartų trenkė jam kumščiu į veido sritį, dėl to išmušė jam viršutinį priekinį protezuotą dantį ir atskėlė kitą viršuje esantį šoninį protezuotą dantį bei smūgio metu dantimis jam perkastas liežuvis. Tokiais veiksmais D. G. sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo kaltą asmenį nubausti pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje įstatymus.
A. K. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.00 val., vidiniame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu įvykus muštynėms, asmuo D. G. trenkė jai 1 kartą kumščiu į veido sritį, dėl to jai praskėlė apatinės lupos vidinę dalį bei neišlaikius jai pusiausvyros ir nugriuvus ant betoninių laiptų buvo sumušta jai dešinės pusės sėdmenų sritis, kairysis žastas bei dešinysis dilbis. Tokiais veiksmais D. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo kaltą asmenį nubausti pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje įstatymus.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2024 m. rugpjūčio 16 d., 17.22 val., K. V. skubios pagalbos numeriu 112 pranešė, kad užvakar prie namo atvažiavo pažįstama moteris su nepažįstamu vyru, kuris trenkė jo seseriai ir jam, išmušdamas jam dantis. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Sesuo buvo pas gydytoją. Vietos adresas (duomenys neskelbtini).
Bendrojo pagalbos centro padaryto 2024 m. rugpjūčio 16 d., 17.22 val., K. V. telefoninio pranešimo skubios pagalbos numeriu 112 garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92298920167, skambučio pradžia_ 2024-08-16 17_22_09)“, duomenimis jame girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC) ir vyriškio, kuris vėliau prisistato K. V.. Atsiliepus BPC darbuotojai, vyriškis pasisveikina ir pasako, kad prieš dvi dienas įvyko incidentas Molėtuose. Atvažiavo viena pažįstama moteris su nepažįstamu vyriškiu. Privažiavę jo su žmona kieme pradėjo jo seserį visaip dergti. Jis pabandė juos išvaryti iš kiemo. Jo sesuo nuo nepažįstamo vyriškio gavo į smūgį veidą, krito, stipriai susimušė. Ir jis gavo smūgį į veidą. Jam buvo išdaužti keramikiniai du dantys. BPC darbuotoja paklausia adreso, kur viskas įvyko ir kada. Vyriškis atsako (duomenys neskelbtini), nuosavas namas, Žolinių išvakarėse, užvakar. Pažįstama moteris, kuri yra jo draugo sugyventinė, atvyko iš Airijos, su nepažįstamu vyru, kuris trenkė sesei ir jam. BPC darbuotojos paklausus, kodėl tik dabar kreipiasi? Atsako, kad jie bandėsi tartis, vakar buvo nuvažiavę, vyriškis davė savo kontaktus, atsekė per „Facebook“, kad jis gyvena Vilniuje. BPC darbuotojai paklausus, ar nereikia greitosios. Atsako, kad nereikia. Sesuo šiandien buvo pas gydytojus, išsiėmė pažymą. Jei policija pradės tyrimą, jam reikės nukreipimo pas odontologą. BPC darbuotojai paklausus vardo, pavardės, atsako K. V.. BPC darbuotoja pasako, kad registruoja įvykį, pasako laukti policijos ir atsisveikina. Įrašas baigiasi.
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Į kiemą patenka nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Einant pro gyvenamąjį dviejų aukštų baltų plytų namą, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į vidinį namo kiemą. Kiemo priekyje matomos betonines grindis, ant kurių matoma netvarkingai padėta žalios spalvos vandens žarna. Kiemo gale matoma pavėsinė, kurioje matomas staliukas ir kelios sulankstomas kėdes. Taip pat kieme matomi įvairiose vietose padėti įvairūs namų apyvokos daiktai, įrankiai. Apžiūrint įvykio vietoje betonines grindis, jokių detalių ar pėdsakų, kas padėtų tyrimui, nerasta. Įvykio vietoje jokių biologinių pėdsakų ar kraujo dėmių nerasta.
A. K. medicinos dokumentų apžiūros protokolo teismo medicinos eksperto specialisto išvados duomenimis A. K. padarytos kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs apatinės lūpos patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
K. V. medicinos dokumentų apžiūros protokolo teismo medicinos eksperto specialisto išvados duomenimis K. V. nustatytas 22 danties protezo nulaužimas, kuris nelaikomas kūno sužalojimu, todėl sveikatos sutrikdymo masto nustatyti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Vijolės Vitienės sprendimu – 2025 m. kovo 27 d. nutartimi, buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32334-24.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Miglės Janovičienės sprendimu – 2025 m. birželio 27 d. rezoliucija „Tvirtinu“, buvo patvirtintas prokuroro 2025 m. birželio 27 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32334-24.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2025 m. birželio 16 d., apie 14.30 val., buvo Trakų r. sav., Lentvaryje, Geležinkelio g. važiavo su jam priklausančiu automobiliu „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iki važiavimo automobiliu išgėrė 200 ml degtinės ir po pusvalandžio pradėjo važiuoti, tai buvo apie 15.00 val. Atsisėdo į jam priklausantį minėtą automobilį ir nuvažiavo namo. Automobilyje yra tamsinti stiklai, dėl to nepastebėjo ir net nežiūrėjo, ar kas nors važiuoja jam iš galo. Nori paminėti, kad nuo Geležinkelio g. iki jo namų yra apie (duomenys neskelbtini). Savo automobiliu sustojo prie namo tvoros ir iš priekio pastebėjo automobilį, markės ir modelio neprisimena, automobilis, kiek jam pasirodė, buvo nežymėtas su švyturėliais. Neprisimena, ar tas žmogus, išlipęs iš automobilio, jam prisistatė ir neprisimena, ką jam sakė. Galimai, asmuo paprašė jo, kad atiduotų automobilio raktelius, kiek pamena, jis neprieštaravo, mano, kad po 15-20 min. atvyko ir žymėtas policijos automobilis, iš kurio išlipo policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą. Neprisimena, kiek tiksliai jis įpūtė, tačiau suprato, kad daug. Tuo metu, kai vairavo, apsvaigęs nesijautė, dėl to ir nemanė, kad įpūs tiek daug. Dėl šio įvykio labai gailisi, tai pirmas kartas, kai iš jo yra atimamos teisės, niekada prieš tai nebuvo vairavęs išgėręs. Savo kaltę pilnai pripažįsta, norėtų, kad šis tyrimas pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų mokėti baudą. Taip pat nori paminėti, kad planuoja 2025 m. rugpjūčio viduryje važiuoti dirbti į Norvegiją ir iš tos algos mokėti baudą. Turėtų kitą savaitę pasirašyti darbo sutartį.
Papildomai 2025 m. liepos 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai, pasilieka prie savo anksčiau, t. y. 2025 m. birželio 26 d., duotų parodymu. Prisipažįsta, kad 2025 m. birželio 16 d. vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai patikino ir nustatė nurodytą girtumą. Norėtų paminėti, kad, nors automobilis pagal dokumentus priklauso jam, tačiau juo pagrinde naudojosi jo sutuoktinė J. G.. Norėtų paminėti, kad jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) vaikų mama ir šis automobilis buvo naudojamas vaikų poreikiams. Norėtų, kad šis automobilis nebūtų konfiskuotas, o perduotas sutuoktinei. Sutiktų mokėti didesnę baudą, kad automobilis nebūtų konfiskuotas. Taip pat norėtų paminėti, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir kartą per mėnesį 1 arba 2 kartus lankosi pas gydytoją.
Kaltinamojo D. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2025 m. birželio 16 d., apie 14.30 val., jam būnant Geležinkelio g., Lentvaryje, Trakų r. sav., ties (duomenys neskelbtini) namu jis pastebėjo, kad stovi automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo jam nepažįstamas vairuotojas, kuris automobilyje, prie vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. jam praeinant pro vairuotoją jautė stiprų alkoholio kvapą. Pamatęs galimai neblaivų asmenį, apie tai telefonu pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkui, o po kurio laiko, nespėjus privažiuoti policijos ekipažui, pamatė, kad tas pats galimai neblaivus vairuotojas pradėjo važiuoti, apie tai papildomai pranešė skubios pagalbos numeriu 112 ir pats, važiuodamas paskui minėtą automobilį „Volvo“, šį automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį apsilenkė su savo transporto priemone ir sankryžoje apsisukęs užkirto kelią šiam automobiliui iš priekio ir automobilį sustabdė apie 15.10 val. Jam prie vairuotojo priėjus ir prisistačius, paprašė, kad pastarasis užgesintų savo transporto priemonę, po ko šis ją užgesino, kai jis pasakė, kad yra policijos pareigūnas. Iki atvykstant policijos ekipažui V1841, vyriškis, kurį sustabdė neblaivų, iš jo akiračio dingęs nebuvo, jokių gėrimų nevartojo. Atvykus ekipažui, nurodė visas aplinkybes ir perdavė neblaivų vairuotoją. Kaip sužinojo vėliau, jo įtarimai dėl neblaivumo pasitvirtino. Daugiau jokių asmenų sustabdytame automobilyje nebuvo, niekas iš automobilio neišlipo. Daugiau nieko nurodyti negali, tik liudija vairavimo faktą, asmuo jam nėra pažįstamas.
BIRT ataskaitų žiūryklės ir Bendrojo pagalbos centro padarytų garso įrašų, pavadinimais „BPC skambučio įrašas (ID 92395914698, skambučio pradžia_ 2025-06-16 15_07_02)" ir „BPC skambučio įrašas (ID 92395914698, skambučio pradžia_ 2025-06-16 15_15_10)“, duomenimis V. K. 2025 m. birželio 16 d., 15.07 val. ir 15.15 val., skubios pagalbos numeriu 112 pranešė, kad automobiliu „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas. Vietos adresas (duomenys neskelbtini).
2025 m. birželio 16 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, dešiniame kelkraštyje. Automobilio salone, ant dešinės pusės galinio kilimėlio yra dalinai nugertas svarainių skonio degtinės butelis, 30 proc. stiprumo.
Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0404, ir 2025 m. birželio 16 d., 15.17 val., neblaivumo nustatymo akto duomenimis D. G. Trakų r. sav. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta D. G. bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). D. G. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0404, patikros sertifikatas Nr. 2264626, galiojantis nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., pirmuoju tikrinimu, 15.17 val., buvo nustatytas 2,31 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu, 15.32 val., buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. D. G. akte pasirašė.
2025 m. birželio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto duomenimis iš (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta (paimta) transporto priemonė – automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi įtariama, kad vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
VĮ „Regitra“ ir VšĮ „Emprekis“ duomenimis 7 660 Eur (su PVM) vertės automobilis „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2025 m. birželio 16 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso kaltinamajam.
Prokuroro 2025 m. birželio 27 d. nutarimu buvo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-32334-24 dėl 2024 m. rugpjūčio 14 d. nusikalstamos veikos ir Nr. 01-1-21067-25 dėl 2025 m. birželio 16 d. nusikalstamos veikos, sujungtam ikiteisminiam tyrimui suteikiant anksčiau pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32334-24 numerį.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. G. mušdamas nežymiai sužalojo K. V. ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą A. K., tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. G. vairavo automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 2,31 promilių, neblaivumas. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. G. pareiškė, kad sutinka. Tačiau kartu pageidavo, kad jam būtų paskirta ne arešto, o baudos bausmė, kadangi praras darbą ir neturės lėšų mokėti nukentėjusiesiems. Kaltinamasis pageidautų, kad jam nebūtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), vaikais rūpinasi jo sutuoktinė, kuriai reikalingas automobilis vežioti vaikus, todėl prašo automobilį atiduoti sutuoktinei ir jo nekonfiskuoti. Kaltinamasis sutiko su baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72⁵ straipsnyje.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi 2015 m. gegužės 1 d. – 2025 m. sausio 31 d.).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl A. K. gydymo, taip pat savo noru susitarė dėl K. V. ir A. K. padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas keturis kartus, teistumas išnyko 2024 m. liepos 18 d., todėl laikomas neteistu, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 10 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, 2 baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nusižengimų, šiuo metu nedirbantis, kaip nurodo pats kaltinamasis sergantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. G. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant arešto bausmę, nustatant didesnę nei minimali sankcijoje numatyta jos trukmė, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtina 40 parų arešto bausmė, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 50 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai, D. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į D. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 16 d. 16.00 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Įvertinus jau anksčiau minėtą lengvinančias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitą kaltinamąjį charakterizuojančią informaciją, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtą arešto bausmę atliekant laisvėje. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, sprendžia paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas devynių mėnesių terminui be intensyvios priežiūros. Kartu pažymėtina, kad per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10, 11 punktuose numatyti įpareigojimai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
D. G. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. G. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, be to, penkerių metų laikotarpiu kaltinamasis baustas dešimt kartų administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Atsižvelgiant į tai, D. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nagrinėjamu atveju, D. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilės neblaivumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. G.. Kaltinamasis nurodo, kad automobilis yra šeimos nuosavybė, ir kad šis automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Tuo labiau, kad šis automobilis registruotas D. G. vardu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, D. G. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 7 660 Eur (su PVM) vertės automobiliui „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Paliktinas galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas D. G. bei nukentėjusiųjų A. K. ir K. V. 2025 m. kovo 26 d. rašytinis susitariamas dėl padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32334-24, kurio pagrindu D. G. įsipareigoja laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2026 m. kovo 26 d., t. y. per 1 (vienerius) metus, A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą, K. V. atlyginti nusikalstama veika padarytą 4 000 Eur turtinę žalą, t. y. viso 7 000 Eur, kiekvieno mėnesio 10 – 15 d. pervedant po 583,34 Eur į A. K. nurodytą Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi 2015 m. gegužės 1 d. – 2025 m. sausio 31 d.), ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes visiškai sudėti prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 16 d. 16.00 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 18.29 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos sumažintos galutinės subendrintos bausmės – 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto, vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10, 11 punktais, per visą paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį D. G. įpareigoti:
1. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
2. dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
4. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
5. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
6. neturėti, nenaudoti, neįgyti transporto priemonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. G. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti automobilį Volvo XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas D. G., valstybės nuosavybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintą D. G. bei nukentėjusiųjų A. K. ir K. V. 2025 m. kovo 26 d. rašytinį susitarimą dėl padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32334-24, kurio pagrindu D. G. įsipareigoja laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2026 m. kovo 26 d., t. y. per 1 (vienerius) metus, A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą, K. V. atlyginti nusikalstama veika padarytą 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) turtinę žalą, t. y. viso 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų), kiekvieno mėnesio 10 – 15 d. pervedant po 583,34 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 34 ct) į A. K. nurodytą Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės sustabdymą; dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. G. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, perduoti saugoti VĮ „Regitra“, pavedant perdavimą atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas D. G., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.