- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- II-179-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01052-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr.10ANN-91481562-17, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lietuvos kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulė 2017 m. vasario 27 d. surašė A. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39AP-8797495-17 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog A. K. 2017 m. vasario 27 d., 08.10 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių (po paklaidos – 0,43 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas J. K. 2017 m. kovo 22 d. nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, nesant pakankamai įrodymų dėl A. K. kaltės, o, teismui manant kitaip, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir palikti tik baudą, neatimant specialiosios teisės. Nurodo, kad 2016-02-26 išgėrė šiek tiek alaus, o atsikėlęs 2017-02-27 ryte jautėsi visiškai blaivus, greitai susiruošė (nesiprausė ir nesivalė dantų) bei išvyko į darbą. Neužilgo jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino girtumą – alkotesteris rodė 0,45 promiles. Jis bandė pareigūnams aiškinti situaciją, tačiau pastarieji neleido jam atsigerti vandens ir dar kartą pūsti į alkotesterį. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis (A. K.) nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, kurioje buvo nustatyta, jog jo kraujyje alkoholio nėra. Skunde pažymima, jog vykstant priduoti kraują užtruko automobilių spūstyse (vyko viešuoju transportu, buvo automobilių spūstys), taip pat pačioje Laboratorijoje teko užsiregistruoti ir laukti eilėje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą padavusio asmens įsitikinimu, jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kadangi gautoje išvadoje konstatuota, jog jis buvo blaivas, be to, turėjo teisę vairuoti, nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo pilnai pailsėjęs, nesijautė apgirtęs. Tvirtina, jog pareigūnai turėjo įsitikinti, ar jis tikrai viršijo leistiną normą, turėjo jam leisti antrą kartą pūsti į alkotesterį. Teismui konstatavus, jog jis vis dėlto padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, nuobaudą, t. y. palikti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Akcentuoja, kad leistina alkoholio norma buvo viršyta labai nedaug, galimai alkotesteris parodė netikslius duomenis, kraujyje alkoholio visai nerasta, savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus, teisių praradimas gali nulemti ir darbo netekimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo A. K. skundo netenkinti, kadangi nėra jokio pagrindo sušvelninti pastarajam paskirtą nuobaudą. Nurodo, jog pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, jog A. K. 2017-02-27, 08.10 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas. Skundą padavęs asmuo nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelninti administracinę atsakomybę. Padarytas pažeidimas yra vienas šiurkščiausių nusižengimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Parodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, per ilgą laiko tarpą išgėrė apie 5 butelius alaus (0,5 l talpos), baigė gerti apie 22.00-22.30 val., miegoti nuėjo apie 01 val. nakties. Pernakvojęs pas draugą, ryte atsikėlė, jautėsi gerai, neapgirtęs, todėl sėdo už vairo ir išvažiavo namo (atsikėlęs nesiprausė, nesivalė dantų, nevalgė ir negėrė). Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, jokių aplinkybių jiems nenurodė ir nieko neaiškino. Kai alkotesteris parodė 0,45 prom. girtumą, buvo labai nustebęs, pasimetė, nesitikėjo, kad taip gali atsitikti, nes nesijautė neblaivus. Skunde nepagrįstai nurodė, kad alkotesteris parodė netikslius duomenis, tačiau mano, kad pareigūnai turėjo jam leisti pūsti antrą kartą. Jam niekas nepaaiškino, kad jis gali atsisakyti tikrintis blaivumą ar tai, jog nesutikdamas gali vykti priduoti kraujo. Po to, kai buvo apiformintas pažeidimas, jis paskambino draugui ir šis jam liepė vykti į Priklausomybės ligų centrą. Kadangi neturėjo pinigų išsikviesti taksi, vyko viešuoju transportu, be to, teko palaukti iki kol buvo paimtas kraujas (apie 20 min.). Posėdžio metu A. K. akcentavo teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo svarbą. Nurodė dirbantis vadybininku, teisė vairuoti yra būtina jo darbui, negalėdamas vairuoti greičiausiai prarastų ir darbą. Be to, serga jo motina, kuri guli ligoninėje, yra priverstas pas ją vykti viešuoju transportu, kas užima daug laiko. Automobilio vairuoti nebegali daugiau nei 2 mėn., jo finansinė padėtis pasunkėjo, tenka skolintis. Nėra piktybinis pažeidėjas, anksčiau nė karto nėra vairavęs automobilį, būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, bendraujant su vairuotoju kilo įtarimas, kad pastarasis gali būti neblaivus (juto nuo vairuotojo sklindant alkoholio kvapą). A. K. iš karto pasakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, ryte išvažiavo nieko nevalgęs ir negėręs. Patikrinus buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas, vairuotojas buvo nustebęs. Antrą kartą alkotesteriu atlikti patikrinimą nebuvo pagrindo, kadangi asmuo nurodė tą rytą apskritai nieko nevartojęs, o pakartotinis patikrinimas yra atliekamas būtent tada, kai vairuotojas nurodo, jog prieš sustabdant gėrė (nebūtinai alkoholinį gėrimą). Taip pat pažymėjo, kad patikrinimas alkotesteriu paprastai nėra atliekamas iš karto po sustabdymo (iš pradžių patikrina dokumentus, pabendrauja). Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas A. V. patvirtino, kad jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos ir prašė jomis vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš A. K. skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija yra dvejopa - jis nesutinka su padarytu pažeidimu, teigdamas, jog alkotesteris galimai parodė klaidingus duomenis, kadangi jis alkoholį vartojo tik iš vakaro, todėl jam nustatyto girtumo negalėjo būti, tuo pačiu pažymi, jog pareigūnai elgėsi netinkamai neleidę jam į alkotesterį pūsti antrą kartą, nepaaiškino, kad jis gali atsisakyti tikrintis blaivumą arba vykti priduoti kraujo mėginį, kita vertus, nurodo, jog paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją švelninti, paliekant baudą ir neatimant specialios teisės.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. K. klaidingai mano turėjęs teisę atsisakyti tikrintis blaivumą, galvodamas, kad toks atsisakymas galėjo pagerinti jo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog policijos pareigūnui pareikalavus vairuotojas blaivumą tikrintis privalo, o už neblaivumo patikrinimo vengimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurios sankcija yra nepalyginamai griežtesnė. Atsakant į skundo teiginius, kuriais bandoma sukelti abejones alkotesterio rodmenų patikimumu, pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, o Taisyklių 27 punkte numatyta, jog nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Minėtos Taisyklės nenumato pareigos neblaivumo tikrinimą atlikti pakartotinai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu pareigūnai būtų turėję atlikti pakartotinį A. K. neblaivumo patikrinimą. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentavo, jog alkoholį vartojo iš vakaro, ryte atsikėlęs nieko nevalgė, negėrė, nesiprausė, nesivalė dantų, kas rodo, jog pakartotinis blaivumo tikrinimas nebuvo tikslingas. Vien tai, jog asmuo nesitikėjo jam nepalankių patikrinimo rezultatų, nereiškia, kad patikrinimas atliktas netinkamai, o rezultatai nepatikimi. Teisme apklaustas liudytojas A. V. taip pat parodė, jog pakartotinis patikrinimas atliekamas tais atvejais, kuomet sustabdytas vairuotojas nurodo, jog prieš sustabdant vartojo skysčius (alkoholinius arba nealkoholinius), kai tuo tarpu šiuo atveju A. K. nurodė absoliučiai priešingas aplinkybes.
Kaip minėta aukščiau, pats skundą padavęs asmuo neneigia įvykio išvakarėse vartojęs alkoholį - A. K. paaiškino iš vakaro išgėręs 5 butelius alaus, alkoholį baigė vartoti apie 22.00-22.30 val., miegoti nuėjo ženkliai vėliau (apie 01 val. nakties), ryte atsikėlęs jautėsi gerai, todėl, neturėdamas jokių abejonių dėl savo blaivumo, sėdo už automobilio vairo. Visgi, kaip matyti, toks jo įsitikinimas buvo klaidingas, kadangi atlikus neblaivumo patikrinimą A. K. buvo nustatytas 0,45 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12). Tokią aplinkybę patvirtina objektyvūs bylos duomenys – alkotesterio kvito šaknelė (b. l. 12). Taip pat teismui pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0510312, liudijantis, jog prietaisas naudojimui buvo tinkamas (patikra galioja iki 2017-08-10), dėl ko teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiuo prietaisu atlikto patikrinimo rezultatais ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius dėl klaidingų rodmenų pateikimo atmeta kaip deklaratyvius ir gynybinius. Nors teismui buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2053/2017(01), kurioje konstatuota, jog 2017-02-27, 10.50 val., paėmus A. K. kraują jame etilo alkoholio nerasta (b. l. 7), tačiau tai nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo jam inkriminuojamo nusižengimo metu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas parodė jutęs nuo A. K. sklindantį alkoholio kvapą, būtent dėl ko ir buvo nuspręsta atlikti pastarojo neblaivumo tikrinimą. Tuo pačiu pažymėtina, jog medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Tai, kad kraujyje nebuvo rasta alkoholio, ar tai, kad alkotesterio patikrinimai, atlikti ženkliai vėliau nei pirminis, neleidžia daryti kitokios išvados nei, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivumo būsenoje. A. K. kraujas paimtas medicinos įstaigoje praėjus kiek daugiau nei dviem valandoms, kai buvo nustatytas pirminis A. K. neblaivumas, kas reiškia, jog per tokį laiką tarpą alkoholis organizme buvo suskaidytas. Asmens neblaivumo faktą patvirtina objektyvūs ir abejonių nekeliantys įrodymai. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo netinkamai įvertino savo būseną ir, prieš sėsdamas prie automobilio vairo, neįsitikino, jog transporto priemonę vairuoti gali (beje, nuo A. K. sustabdymo iki jo patikrinimo alkotesteriu praėjo 20 min., toks laiko tarpas buvo tik palankesnis vairuotojui, tačiau jis nepadėjo išvengti leistinos alkoholio ribos viršijimo). Tokiu būdu laikytina, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
Tolesniais skundo teiginiais A. K. prašo palikti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, skundą padavusio asmens prašymas netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės reiškia apeliavimą į švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimą.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. Tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti A. K. kiek švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą atitinkamo įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, A. K. per 14 metų vairavimo stažą yra padaręs vos du KET pažeidimus (be nagrinėjamo šioje byloje), abu pažeidimai savo pobūdžiu nelaikytini šiurkščiais, paskirtas baudas sumokėjo, nė karto nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, jam praeityje nebuvo atimta teisė vairuoti, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog šiuo atveju A. K. leistiną alkoholio ribą viršijo labai nežymiai (ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o šiuo atveju A. K. po paklaidos nustatytas 0,43 promilių girtumas).
Nors A. K. nurodė dirbantis vadybininku ir teigė dėl teisės vairuoti atėmimo galimai prarasiantis darbą, tačiau ši aplinkybė negali nulemti išvados netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Kaip matyti, A. K. tiek iki nusižengimo, tiek ir šiuo metu tebedirba tą patį darbą toje pačioje įmonėje, kas reiškia, jog ir po to, kai iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis neprarado galimybės toliau dirbti vadybininku. Suprantama, kad dėl vairuotojo pažymėjimo netekimo galėjo pablogėti jo darbinės sąlygos, sumažėti darbo užmokestis, tačiau tai nepaneigia būtinumo taikyti įstatymo numatytą privalomą administracinio poveikio priemonę. ANK nenumato išlygos, jog tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ar profesinės veiklos pobūdžio, ši nuobaudos rūšis jam gali būti netaikoma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3553/2011). Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad praradus teisę vairuoti jam yra sudėtinga rūpintis motina, kuri yra serganti, guli ligoninėje, į kurią nuvykimas viešuoju transportu užima daug laiko. Atsakant į tokius teiginius, visų pirma pažymėtina, jog asmuo nepateikė absoliučiai jokių duomenų, liudijančių, kad jo motinos sveikatos būklė yra išskirtinai prasta, ją būtina vežioti į medicinos įstaigas, o A. K. yra vienintelis ja pasirūpinti galintis asmuo. Kita vertus, iš A. K. niekas ir neatėmė galimybės rūpintis savo mama, ją slaugyti, o tai, kad dėl atimtos teisės vairuoti kilo tam tikri nepatogumai (pavyzdžiui, susiję su nuvykimu pas motiną), yra natūrali administracinės atsakomybės pasekmė. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, jog vairavimas išgėrus teismų praktikoje laikomas vienu iš šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairuojant transporto priemonę, esant neblaiviam, net jei nustatytas neblaivumas yra nežymus, sukeliamas pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams, todėl už tokio išskirtinio pavojingumo pažeidimą skiriami ir atitinkami suvaržymai pažeidimą padariusiam asmeniui.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, t. y. atsižvelgiant į iš esmės teigiamą A. K. asmenybę bei pastarajam neblaivumo ribą viršijus itin nežymiai, manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti šiek tiek mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti specialiosios teisės atėmimo apskritai pagrindo nėra, kadangi asmuo praeityje visgi padarė pažeidimų, kurių vienas susijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nusižengimo, dėl kurio jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 10), kas neleidžia daryti išvados, jog asmuo būtų išskirtinai pavyzdingas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.10ANN-91481562-17 keistinas, A. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 10 mėnesių laikotarpio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 1-3 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
A. K. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimą Nr.10ANN-91481562-17, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. švelnesnę administracinę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 10 (dešimties) mėnesių.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.