Tauragės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. spalio 9 d., priimto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-3777-2018, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 9 d. V. P. (toliau – pareiškėjas) Tauragės AVPK surašytas administracinio nusižengimo protokolas 85ANR_P-9464-2018 pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai kad, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d., vykdydamas savo savavališką tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija L. U., užtvėrė bendro naudojimo kelią užtvaru ir jį užrakino, taip trukdydamas tiek pačiam L. U. patekti į savo namų valdą, tiek esant reikalui negali patekti specialiosios tarnybos. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje. 2018 m. spalio 9 d. minėto protokolo pagrindu Tauragės AVPK buvo priimtas nutarimas ir pareiškėjui paskirta 16 Eur bauda.

Pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-9464-2018 ir iškart priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3777-2018. Šie dokumentai jam buvo paduoti iškart abu, pareigūnė jam nieko neaiškino, tik nurodė, kur turi pasirašyti ir pasakė, kad turi sumokėti 16 Eur baudą.

Tik gavęs administracinio nusižengimo protokolo kopiją ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją, sužinojo, kad dėl tariamai jo neteisėtų veiksmų į policijos pareigūnus kreipėsi L. U., kuris puikiai žino, jog kelio atkarpa, kurią pareiškėjas išasfaltavo yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadangi šį žemės sklypą jam pardavė pats L. U.. Jam taip pat puikiai žinoma, kad kelio servitutas nebuvo nustatytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Nurodė, jog kelias, kurį pareiškėjas užtvėrė yra pareiškėjui priklausiančiuose žemės sklypuose. Juos pirko iš nukentėjusiojo L. U.. Žemės sklypams nėra nustatytas kelio servitutas. O perkant taip pat nebuvo kalbėta apie servituto nustatymą. Tuo keliu naudojosi apie 10 metų, jį prižiūri ir tvarko.

Nukentėjusysis L. U. parodė, kad pradžioje visas žemės sklypas buvo jo nuosavybė. Vėliau tas žemės sklypas buvo paskirstytas į keturis žemės sklypus, iš kurių jis du 2008-02-25 ir 2008-07-03 pardavė V. P.. Po pardavimo jie abu naudojosi esančiu keliu, kuris eina per V. P. žemės sklypus į jo žemės sklypą. Kad patekti į savo žemės sklypą, tai jis turi važiuoti per V. P. žemės sklypą, kuriam yra nustatytas kelio servitutas, tačiau jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kai jis pardavė žemę, tai jis tuo keliu visą laiką naudojosi ir nežinojo, kad šį nustatytą žemės servitutą reikia įregistruoti nustatyta tvarka, jis galvojo, kad jau jis ir galioja. Visą laiką, kol jie nebuvo susipykę, tai jis tuo keliu ir naudojosi, tačiau po susipykimo jis užtvėrė kelią ir pradėjo jį remontuoti. Dabar jis negali automobiliu patekti į savo namų valdą tuo keliu, nes jis yra užtvertas, todėl prie užtvaro turi palikti savo mašiną ir eiti pėsčiomis, o tai pažeidžia jo interesus. Per kitur jis negali privažiuoti prie savo namo. Šiuo metu jis yra pareiškęs teisme ieškinį dėl servituto įregistravimo ir pritaikius toje byloje laikinąsias apsaugos priemones, jis jau gali patekti tuo keliu į savo namų valdą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d., vykdydamas savo savavališką tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija L. U., užtvėrė bendro naudojimo kelią užtvaru ir jį užrakino, taip trukdydamas tiek pačiam L. U. patekti į savo namų valdą, tiek esant reikalui negali patekti specialiosios tarnybos.

Nors ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir 2018-10-09 Tauragės AVPK skundžiamu nutarimu jis taip pat buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai laikytina rašymo apsirikimu ir laikytina, kad pareiškėjas nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

ANK 518 straipsnyje nurodytas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose.

Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo vykdo savavališkai savo tariamą ar tikrąją teisę nesilaikydamas įstatymo.

Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 - 1.138 straipsniai).

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. U. 2018-09-24 pareiškime pagal kurį pradėta administracinio nusižengimo byla, pareiškėjui nurodė, kad jam grįžus iš Tauragės miesto pamatė, jog kaimynas V. P. yra kelio užtvaru uždaręs jų bendro naudojimo kelią, kurį tvarko ir jį užtvėręs bei užtvarą užrakinęs. Kadangi kelias yra uždarytas, jis negali patekti į savo žemės sklypą ir namų valdą jame. Kito privažiavimo prie jo sodybos nėra. Kelio servitutas priklauso jam, tik jis nėra teisiškai patvirtintas sudarant žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis. Jis šiuo metu, po kelio uždarymo, yra pateikęs teismui ieškinį dėl kelio servituto nustatymo. Su pareiškėju nesutarimai vyksta nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio.

2018 m. spalio 9 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis užtvėrė bendro naudojimo kelią užtvaru ir jį užrakino, taip trukdydamas tiek pačiam L. U. patekti į savo namų valdą, tiek esant reikalui negali patekti ir specialiosios tarnybos.

Iš byloje pateiktų dokumentų, nustatyta, kad L. U. žemės sklypas, pagal jo pačio prašymą, atlikus 2007-07-05 žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, buvo pertvarkytas į keturis jo nuosavybės teise priklausančius sklypus pagal Tauragės apskrities viršininko 2008-01-24 įsakymą Nr. V-184. Iš tų žemės sklypų jis du, tai yra žemės sklypus unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) 3.235 ha ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2852 ha, atitinkamai pirkimo pardavimo sutartimis 2008-02-25 ir 2008-07-30 pardavė V. P.. Minėtų sutarčių, atitinkamai 4 ir 6 punktuose, nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus. Tačiau iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypuose, kurie įgyti pareiškėjo, kelio servitutas nėra įregistruotas, o yra numatyti kiti apribojimai.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad po žemės sklypų nupirkimo minimą kelią prižiūrėjo ir tvarkė, dalį kelio išasfaltavo, dėl to L. U. išsiuntė reikalavimą dėl naudojimosi keliu, kuriuo prašė padengti dalį kelio išasfaltavimo išlaidų, tačiau L. U. su pareiškėjo sąlygomis nesutiko.

Toliau, jau esant užtvertam keliui, nukentėjusysis L. U. kreipėsi į policijos pareigūnus. Pareiškime pareigūnams nurodė, jog kelio servitutas nėra teisiškai įregistruotas, tačiau ruošia dokumentus dėl servituto įregistravimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas ieškinys, kurio pagrindu iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog Tauragės apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 11 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-5604-607/2018 dėl kelio servituto šiuose žemės sklypuose nustatymo. Šioje byloje atsakovu yra pareiškėjas, o ieškovu – L. U.. Minėtoje civilinėje byloje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškėjas šiuo metu laikinai leidžia L. U. per jo žemės sklypą einantį kelią patekti į jam priklausančią valdą iki bus išnagrinėtas šalių ginčas civilinio proceso tvarka. Vadinasi nukentėjusysis gindamas savo interesus civilinio proceso tvarka siekia įteisinti kelio servitutą pareiškėjo žemės sklypuose.

Kaip matyti, pareiškėjas byloje kelią klausimą dėl to, kad nesant nustatytam kelio servitutui, jis pagrįstai savo nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pradėjo kelio remontą ir užtvėrė kelią, konkrečiai teismo posėdžio metu parodė, kad jis užtvėrė kelią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3.235 ha., prie skaičiaus „1“ pažymėtame apvaliame rutuliuke, nes jis yra žemės savininkas ir daro savo žemėje kelio remontą. Dėl kelio remonto ir atlyginimo už kelio darbus buvo pranešta L. U. 2018-07-23, tačiau jis nesutiko, todėl jis ir užtvėrė remontuojamą kelią, kad jis nesinaudotų tuo keliu, nes jo manymu jis gali pasidaryti įvažiavimą į savo žemės sklypą ir kitu keliu.

Iš teismui pateikto 2007-07-05 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų matyti, kad per žemės sklypus pažymėtus S-1, S2, ir S-3, kur pirmieji du žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o trečias sklypas L. U.( lyginant šį brėžinį pagal kitus byloje esančius planus), yra pažymėtas kelio servitutas. Taip pat ir minėtose prie žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarčių pridėtuose žemės sklypo planuose yra nurodytas kelio servitutas ( b.l. 55-56), tačiau Nekilnojamojo turto registro pažymose šis pažymėtas servitutas nėra įregistruotas, kaip to reikalauja CK 4.124 straipsnio 2 dalis. Paminėtina ir tai, kad pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Taigi tam, kad sandoriu nustatomas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teises ir pareigas, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) sudaryta sutartis dėl servituto nustatymo ir 2) įregistruotas servitutas. Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju kelių servitutas negali būti nustatytas įstatymo ar administracinio akto pagrindu, tai yra be šalių valios, kaip nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, o tik šalių sandorio forma ar teismo sprendimu.

Dėl to kas nustatyta, teismas laiko, kad pareiškėjas užtverdamas kelią ir jį remontuodamas vykdė savo tikrąją teisę, kurią ginčija L. U., tačiau jis nepažeidė nustatytos įstatyme nustatytos tvarkos, nes jis tai darė savo asmeniniame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame nebuvo įregistruotas kelio servitutas. Todėl laikytina, kad pareiškėjo veikoje nėra savavaldžiavimą sudarančių nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje. Laikytina, kad ši pareiškėjo veika sukelia ne atsakomybę už administracinį nusižengimą, bet ginčas atsiranda iš civilinių teisinių santykių, kuriais, kaip matoma, L. U. ir pasinaudojo pareikšdamas ieškinį teisme dėl kelio servituto nustatymo. Planuose pažymėtų kelio servitutų pažymėjimas planuose ir L. U. ilgą laiko tarpą naudojimasis tuo keliu susitarus su pareiškėju iki kelio užtvėrimo, negali teisiškai prilygti servituto įregistravimui nustatyta tvarka ir atitinkamų pareigų bei teisių atsiradimui.

Pažymėtina ir tai, kad tiek nutarime, tiek atsiliepime į skundą Tauragės AVPK nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas užtvėrė bendro naudojimo kelią užtvaru, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kelio servitutas nenustatytas ir kelias eina per asmeninės nuosavybės žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad kelias einantis per pareiškėjo žemės sklypus baigiasi L. U. žemės sklype ir L. U. pardavus žemės sklypą pareiškėjui ir nenustačius kelio servituto, jis prisiėmė atitinkamą riziką dėl naudojimosi šiuo keliu, neįregistravus kelio servituto nustatyta tvarka. Pareiškėjui surašytuose protokole ir nutarime nurodoma, jog dėl užtvaro specialiosios tarnybos esant reikalui negali patekti, tačiau pareiškėjas parodo, kad esant reikalui specialiosios tarnybos galėtų patekti į L. U. žemės sklypą, nes užtvarą atrakintų ir spec. tarnybos bet kada galėtų patekti į L. U. namus. Dėl to laikytina, kad byloje nėra duomenų apie realų trukdymą specialiosioms tarnyboms patekti į L. U. namų valdą, o pareiškėjui surašytame protokole ir nutarime nurodoma tik tariamas trukdymas. Pabrėžtina ir tai, kad specialiosioms tarnyboms yra numatytos įstatymo išlygos, jog esant būtinajam reikalingumui, jos gali imtis atitinkamų priemonių ir patekti į privačią teritoriją.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti savavaldžiavimo nusižengimo požymiai administraciniai atsakomybei kilti pagal ANK 518 straipsnį, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-3777-2018 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutar i a:

Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.

Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 85ANR_N-3777-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.