Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje pažymėta, jog atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų K. B., M. B., J. B., T. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. J.. Skyrius mano, kad nepilnamečiams vaikams K. B., M. B., J. B., T. B. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad atsakovas verčiasi atsitiktiniais darbais, nededa pastangų įsidarbinti, kitų išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

8. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).

9. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, į tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių vaikai gyveno su ieškove, šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja vaikų geriausiems interesams, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

11. CK 3.170 straipsnyje reglamentuota skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 2 dalyje nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaikais, nedaro kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais, konkreti tėvo bendravimo tvarka su vaikais, ieškovės pageidavimu, nenustatytina.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

14. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

15. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

16. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui.

18. Ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaikų poreikiams tenkinti reikia apie 650 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nedirba, nuosavo būsto neturi, gyvena Paramos šeimai ir vaikams centre, jai mokama socialinė pašalpa ir išmokos vaikams – 611,60 Eur. Atsakovas, Sodros duomenimis, nedirba, pasak ieškovės atstovės, užsiima atsitiktiniais darbais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš atsakovo išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius tenkinti.

19. Teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, kurie neleistų dirbti, byloje nėra. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, taip pat įvertinęs atsakovo darbingą amžių ir vaikų poreikius, valstybės mokamas išmokas kiekvienam vaikui, į tai kad ieškovės nurodomos išlaidos šalių vaikų poreikiams patenkinti yra pagrįstos ir net mažesnės nei minėtas orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose, sprendžia, kad ieškovės nurodoma nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga suma (200 Eur) yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).

20. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 366,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, už antrinės teisinės pagalbos suteikimą iš atsakovo valstybei priteistinas 366,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

22. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už patenkintus reikalavimus, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Žyminis mokesti už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra 110 Eur, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams – 216 Eur, iš viso 326 Eur.

23. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Dėl sprendimo vykdytinumo

24. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 326 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,67 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.