Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims Jiezno vaikų globos namams, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namams, E. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios būdo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad mokosi 6 klasėje, šešeri metai gyvena Marijampolės vaiko tėviškės namuose. Jis ir toliau nori gyventi vaikų tėviškės namuose, nes ten geriau ir saugiau. Pas tėvą nuvažiuoja per atostogas, ten laisviau galima būti, tačiau nuolat gyventi nenorėtų, nes, kai turi pinigų, tėvas geria. Iš ko tėvas pragyvena nežino, kartais jam 10 eurų, bet retai, duoda, jokių kitų daiktų nenuperka. Anksčiau tėtis atvažiuodavo pas jį į Marijampolę kas mėnesį, tačiau dabar neatvažiuoja. Pas tėvą per atostogas pabūna ir kiti broliai, o sesers V. nebūna. Kada per atostogas būna pas tėvą yra matęs, kad jis išgeria, pykstasi su žmona, jie abu kartu geria namuose.

Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad V. M. VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose sudarytos geros sąlygos pasiruošti savarankiškam gyvenimui, integruotis į visuomenę, užtikrinta saugi ir rami aplinka, tenkinami socialiniai poreikiai, tinkamai rūpinamasi vaiko sveikata, auklėjimu ir lavinimu, sudaromos sąlygos bendrauti su tėvu ir kitais artimaisiais (b.l. 96). Teismo posėdžio metu atstovė L. K. išvadą palaikė, prašo ieškinį tenkinti. Prienų rajono savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje ieškiniui pritariama (b.l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta ir Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios aprojimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Teismas, spręsdamas reikalavimą apriboti tėvų valdžią, privalo išanalizuoti konkrečias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš kurių galima nuspręsti ar yra įstatymo numatyti pagrindai, ar tikrai tėvai savo veiksmais daro vaikams žalą ir jais visiškai nesirūpina, ir ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti.

Bylos nagrinėjimo metu ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. M. yra nepilnamečių vaikų S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 9, 10, 11). Vaikų motina E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu V. M. laikinai apribojo tėvo valdžią jo vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 200,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam iki vaikų pilnametystės, nustatė A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja, lėšų tvarkytoja ir turto administratore paskyrė E. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuolatinę globą nustatė S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja, lėšų tvarkytoja ir turto administratore paskyrė E. M., S. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja E. M.. V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatė nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskyrė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų administraciją, gyvenamąją vietą nustatė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose, lėšų tvarkytoja ir turto administratore paskyrė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų administraciją. Nustatė nuolatinę globą V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nuolatiniu globėju paskyrė Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų administraciją, V. M. gyvenamąją vietą nustatė Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, lėšų tvarkytoja ir turto administratore paskyrė Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų administraciją (b.l. 15-23). Pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią buvo atsakovo veiksmai (neveikimas) - atsakovas prie savo keturių vaikų, paimtų iš šeimos, išlaikymo visiškai neprisidėjo, juos lankė retai, nesidomėjo jų mokymusi, ugdymu, sveikata, kasdieninių poreikių užtikrinimu, įvertintas grubų ir nevaldomas atsakovo charakteris, pasižymintį agresyviu elgesiu su aplinkiniais, piktnaudžiavimas alkoholiu, socialinių įgūdžių stoka. Laikiną tėvo valdžios apribojimą teismas taikė atsižvelgęs į atsakovo pastangas keisti gyvenimo būdą.n2013 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu paskirtas globėjas V. M. ir jos išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas ir turto administratorius. Nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), globėju, jos išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju ir turto administratorium paskirti Jiezno vaikų globos namai (b.l. 32-33).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams - CK 3.181 straipsnio 2 dalis. Reikšmingos aplinkybės, kurios leistų kitaip spręsti tėvų valdžios ribojimo klausimą, galėtų būti atsakovo pastovaus darbo, gyvenamosios vietos turėjimas, išlaikymo vaikams teikimas, rūpinimasis vaikais, bendravimas su vaikais, žalingų įpročių atsisakymas, aplinkinių ir artimųjų požiūrio į atsakovą pasikeitimas, vaiko norai (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1058-601/2015). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo gyvenimo būdas, jo elgesys ir gyvenimo sąlygos būtų nors kiek pasikeitę. Atsakovo šeimoje ir toliau girtaujama, atsakovas ir jo sutuoktinė lankantis socialiniams darbuotojams ne kartą namuose rasti neblaivūs, apie girtavimą gauti pranešimai anoniminiais skambučiais, sutuoktiniai konfliktuoja vaikų akivaizdoje, apsilankymo metu atsakovai būdavo nerasti namuose, vaikai palikti senelių priežiūrai, socialinių darbuotojų pastangos padėti atsakovui ir jo sutuoktinei keisti gyvenimo būdą, savo elgesį, pradėti gydytis nuo alkoholio, rezultatų nedavė (b.l. 24-26, 28, 37-38, 39-40, 54-55). Atsakovo V. M. elgesys agresyvus ir neprognozuojamas, jis peiliu bandė save sužaloti, dėl jo elgesio buvo kviečiama policija (b.l. 29, 30). 2014 m. liepos 17 d. VTAS sprendimu iš atsakovo sutuoktinės R. M. dėl alkoholio vartojimo ir neadekvataus elgesio buvo paimtas jos nepilnametis sūnus J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 45). Su šeima dirbusi socialinė darbuotoja pagrindines šeimos problemas ir poreikius nurodo, kaip sutuoktinių alkoholio vartojimą, ko pasekoje atsiranda agresija, motyvacijos stoka ieškotis nuolatinio darbo, socialinių ir asmens higienos įgūdžių stoka, tolerancijos trūkumas bendraujant su įvairių įstaigų atstovais V. M. nelinkęs ieškoti kompromisų (b.l. 49-50, 57-58). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas V. M. siektų susigrąžinti nepilnamečius vaikus, tik 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymu atsakovas kreipėsi dėl sūnaus V. M. perkėlimo į Jiezno vaikų globos namus (b.l. 31), tačiau, atsižvelgiant į vaiko nuomonę (b.l. 35), jo gyvenamoji vieta nebuvo pakeista. Atsakovui V. M. 2013 m. spalio 9 d. raštu išaiškinta teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (b.l. 36), tačiau ieškovo atstovės teigimu, atsakovas šia teise nesinaudojo, prašymo nepateikė.

Taigi, per beveik penkerius metus nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą ir aplinką bei sudaryti sąlygas susigrąžinti savo nepilnamečius vaikus į šeimą. Pažymėtina, kad tokia padėtis tęsiasi jau ilgą laiką. Siekiant atsakovui padėti rūpintis vaikais nuo 2007 metų buvo teikiamos socialinės paslaugos, atsakovas buvo motyvuojamas nevartoti alkoholio, vieno iš sūnų S. atsakovas visiškai neauginęs, nuo vienerių metų amžiau vaiką prižiūri E. M., vaikai iš šeimos paimti jau 2009 metais, jiems buvo nustatyta laikinoji globa. Iš socialinės darbuotojos pateiktų ataskaitų apie dirbamą socialinį darbą matyti, kad padėtis šeimoje negerėjo (b.l. 24-26, 54-55). Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina ir išrašas apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad atsakovas V. M. ne kartą baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnį, t.y. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, paskutinį kartą baustas 2016 m. sausio 22 d., taip pat 2015 m. balandžio 8 d. paskirta bauda už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus (b.l. 65-74, 124-133). Stakliškių seniūnija, apibūdindama atsakovą, pažymi, kad nuo 2007 metų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, trys vaikai patalpinti į globos namus, V. M. piktnaudžiauja alkoholiu, turi paskirtų administracinių nuobaudų (b.l. 134). Iš neigiamos pusės atsakovą V. M. charakterizuoja ir jo elgsena paskirtu nagrinėti laiku atvykus į 2016 m. balandžio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo posėdį kartu su žmona R. M. neblaiviems, V. M. nustatytas 2,06 promilių girtumas, jo sutuoktinei R. M. - 2,15 promilių girtumas (b.l. 139 -140). Toks atsakovo elgesys parodo ne tik nepagarbą teismui bei kitiems proceso dalyviams, trukdymą procesui, bet ir visišką abejingumą savo procesinėms teisėms ir pareigoms, žemas moralines – dorovines nuostatas pasirodžius neblaiviam kartu su sutuoktine viešoje vietoje savo nepilnamečių vaikų V. bei S., pakviestų išsakyti savo nuomonę dėl bylos esmės teismo posėdyje, akivaizdoje, kas taip pat vienareikšmiškai patvirtina ne tik atsakovo nepilnamečių sūnų, bet ir globėjos E. M. nurodytas aplinkybes, kad, nors šeima nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, atsakovas su žmona linkęs vartoti alkoholinius gėrimus. Atsakovas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, niekur nedirba (b.l.117), motyvacijos ieškoti pagal turimą išsilavinimą pastovaus darbo neturi, jo įgūdžiai auklėti vaikus, siekiant užauginti dorais žmonėmis, menki, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, jis neturi asmens higienos bei socialinių įgūdžių, gyvenimo ir buities sąlygos atsakovo motinos namuose prastos, namuose nėra tualeto ir vonios, trūksta elementarios švaros ir tvarkos. Nors atsakovas deklaravo parengiamojo posėdžio metu, kad yra geras tėvas, rūpinasi savo vaikais, tačiau bylos duomenimis nustatyta priešingai, apribojus laikinai tėvo valdžią per eilę metų jis nesikreipė dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, išlaikymo jiems neteikia, su V. praktiškai nebendrauja. S. globėjos leidimu nuvysta pas tėvą pasisvečiuoti pats, o V. nuveža ir parsiveža atostogų metu globos namų administracija. Tokios aplinkybės rodo, kad atsakovą V. M. tenkina eilę metų besitęsianti padėtis kuomet jo vaikai auga visiškai išlaikomi valstybės, prižiūrimi ir ugdomi globos įstaigų bei senelės, o jis tik retsykiais paskambina sūnums, o su dukra faktiškai nebendrauja, susižino tik per berniukus. Atsakovo vengimą išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus patvirtina ir jo paties parengiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad po tėvo mirties palikimo jis nepriėmė, namus ir žemę apsirašė jo motina tuo tikslu, kad nebūtų antstolių išvaržytas turtas dėl nepilnamečiams vaikams neteikiamo išlaikymo, kas taip pat paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis yra besirūpinantis savo vaikais tėvas. Betarpiškai išklausius nepilnamečių vaikų: S. ir V. nuomones akivaizdu, kad nepilnamečiai pastoviai gyventi su tėvu ir jo žmona nenorėtų dėl pastarųjų girtavimo, konfliktinių situacijų bei barnių, buvusio smurto šeimoje. Abu berniukai pageidauja kaime pabūti pas atsakovą tik per atostogas, kadangi tenai daugiau laisvės, nėra kontrolės lyginant su gyvenimu pas senelę ar globos namuose, vienok, normalus kasdienis gyvenimas tėvo namuose, vaikų, gebančių išreikšti savo nuomonę, manymu, yra neįmanomas ir nesaugus, artimo ryšio tarp vaikų ir tėvo nėra. Tos aplinkybės, kad atsakovas neva tai retsykiais aplanko dukrą V. ne globos namuose, o atvykęs į savivaldos instituciją Jiezne, užsuka į mokyklą, vertinant situaciją, susiklosčiusią per eilę metų, nelaikytinos pateisinamomis sprendžiant tėvo valdžios apribojimo klausimą, be to, tokios aplinkybės paneigtinos ne tik trečiojo asmens R. J. paaiškinimais, bet ir pačios nepilnametės V. (b.l 138) išreikšta raštu nuomone. Surinkti ir ištirti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina vaikais, neteikia materialinės ir moralinės paramos, vengia atlikti tėvo pareigas, dėl pastovaus girtavimo nepilnamečių akivaizdoje tuo pačiu daro žalingą įtaką savo nepilnamečiams vaikams.

Byloje nėra įrodymų, kad nurodyta atsakovo padėtis ir gyvenimo būdas būtų sąlygoti svarbių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Nors byloje yra nustatyta, kad pas atsakovą atostogų metu svečiuojasi jo sūnūs S. ir V., tačiau vien tik šios aplinkybės, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes apie ilgą laiką neįgyvendinamas atsakovo tėvo pareigas, nėra pakankamos paneigti, kad atsakovas V. M. nekaltas dėl susiklosčiusios situacijos jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme 2016 m. birželio 10 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prašymas, adresuotas ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausti nukentėjusįjį J. M., kuris yra atsakovo sutuoktinės R. M. sūnus, dėl galimai pavartoto atsakovo smurto mažamečių vaikų J. M. ir T. M. atžvilgiu (b.l.146). Todėl, esant visų pirmiau paminėtų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų aplinkybių visetui, ieškovo reikalavimas laikiną tėvo valdžios apribojimą pakeisti neterminuotu tėvo valdžios apribojimu atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-996-878/2010 yra nustatyta minėtų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, nustatyta nuolatinė rūpyba/globa ir paskirtas nuolatinis globėjas, išspręstas išlaikymo klausimas, teismas šių klausimų šioje byloje nesprendžia (CK 3.183 straipsnio 4 dalis) (b.l. 31-33).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią V. M., sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su sūnumis S. ir V., dukra V., reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su jais) ir turtinės (paveldėti S., V. ir V. turtą pagal įstatymą, teisės būti jos išlaikomiems vaikams suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su sūnumis ir dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovui neterminuotas tėvų valdžios apribojimas sūnų S., V. ir dukros V. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį teigiama linkme, gali auklėti sūnus ir dukrą, ir, jeigu tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus pačių vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis 41,00 Eur ir 18,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92-93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2011 m. gruodžio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-996-878/2010 dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų: S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 41,00 Eur žyminį mokestį ir 18,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 59,00 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.