Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė;

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovui F. P., jo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-643/2008 pagal R. P. patikslintą ieškinį atsakovui F. P., tretiesiems asmenims R. V., L. M., R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Neteisingai spręsta, kad ieškovė nepažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Neanalizuotos tikrosios santuokos iširimo priežastys. Atsakovo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis ir ekonominis smurtas, dėl ko jis buvo priverstas išvykti uždarbiauti į užsienį. Atsižvelgta tik į atsakovo tariamą santuokinę neištikimybę, tačiau nevertinta, kad ieškovė pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos bei kitas santuokines pareigas. Prieš išvykdamas atsakovas sulaukė, kol vaikai taps pilnamečiai, pasirūpino, kad šeima nuolat gautų pakankamų geram gyvenimui ir verslo plėtojimui pajamų. Tai įrodo aplinkybės, jog ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, grąžino bankui paskolą, nors to daryti nebuvo būtina, bei tai, jog ji daug lėšų skyrė nebūtiniems darbams atlikti. Neatsižvelgta į faktą, kad ieškovė, nepranešusi atsakovui, inicijavo santuokos nutraukimo bylą, nors pastarasis siekė su ja susitaikyti ir iškilusius klausimus spręsti gražiuoju. Neatitinkantis tikrovės teiginys, jog atsakovas 2005 m. spalio 31 d. nieko nesakęs paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai – prašymas atleisti iš darbo, ieškovės pasirašytas įsakymas atleisti iš darbo. Ieškovė žinojo atsakovo buvimo vietą. Tai, kad vienas iš sutuoktinių dirba ir laikinai gyvena kitoje vietoje dar nereiškia šeimos iširimo ir santuokinių santykių pasibaigimo. Kadangi atsakovas išvyko visą turtą palikęs šeimai, todėl ne jis, o ieškovė nevykdė pareigos remti ir rūpintis vargingai kitoje valstybėje gyvenančiu atsakovu.

Neteisingai vertinti pateikti įrodymai ir neatsižvelgta į faktus, jog Lietuvoje likusi šeima buvo gerai materialiai aprūpinta, nors pilnamečiams vaikams išlaikymas jau nebuvo reikalingas. Nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, vienu iš argumentų laikant pilnamečio sūnaus materialinį neišlaikymą. Neteisingai aiškinta šalių valia – ginčo tarp šalių nebūtų tik tuo atveju, jei turtas būtų dalinamas natūra ir lygiomis dalimis bei šalys su tuo sutiktų. Pabrėžęs, kad pirmenybė teikiama turto padalijimui natūra, teismas turtą padalino nesilaikydamas šios nuostatos. Neteisingai vertintas gyvenamojo namo išplanavimas ir galimybė jį padalinti natūra. Neatsižvelgta, kad atsakovas neturi kur gyventi ir negali suteikti nuolatinės gyvenamosios vietos savo mažamečiui sūnui. Skiriant kompensaciją dėl nepadalijamo turto natūra, būtina iš naujo įvertinti visą šeimos turtą. Neatitinkantis tikrovės motyvas, kad šalių santykiai konfliktiški. Įvertinus šalių išsilavinimą ir kultūrą, negalima tvirtinti, kad naudojimasis vienu gyvenamuoju pastatu sukels tarp šalių nuolatinius konfliktus ir teisminius ginčus. Neteisingas sprendimas nedalinti gamybinių patalpų natūra tik todėl, kad jose veikia R. P. įmonė ir paskutinius du metus ieškovė tą turtą valdė. Dirbdamas užsienyje atsakovas neturėjo šios galimybės, o jam grįžus, ieškovė neprileido atsakovo prie šio turto tvarkymo. Kad gamybinės patalpos dalios įrodo sutartys su šiose patalpose veikiančiomis ir atskiras patalpas nuomojančiomis įmonėmis. Neatsižvelgta į atsakovo atliktus darbus įsigyjant bei remontuojant patalpas. Nevertinti gamybinių patalpų duodami vaisiai – pajamos iš nuomos bei pačių patalpų rinkos vertės didėjimas, kurie taip pat turi būti dalijami. Neatsižvelgta į R. P. individualios įmonės vertę ir jos duodamus vaisius, todėl šis turtas ieškovei priteistas kaip bevertis daiktas, nukrypstant nuo nustatytų turto padalijimo proporcijų.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Motyvuodama pasunkėjusia savo bei individualios įmonės turtine padėtimi, ieškovė prašė išdėstyti priteistosios piniginės kompensacijos sumokėjimą dvejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės.

Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl santuokos nutraukimo sąlygų, teisėjų kolegija vadovaujasi CK trečiosios knygos ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis R. K., R. K. Nr 3K-3-254/2010; 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V., J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Sutuoktinių pareigos versle ir šeimoje nėra tapačios, todėl apygardos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ieškovės kaip sutuoktinės nelojalumo, vadovaujant individualiai įmonei. Priešingai – iš atsakovo paaiškinimų ir patikslinto priešieškinio t. 21 b.l. 92-108 matyti, jog šeimos verslą kūrė ir vystė abu sutuoktiniai, o ieškovė viešojoje erdvėje akcentavo esant visokeriopą vyro paramą. Tai, kad jai labiau sekėsi vadovauti verslui, nelaikytina sutuoktinės pareigų pažeidimu. Atsakovas dirbo R. P. individualios įmonės komercijos direktoriumi, todėl nepagrįstas ir neįrodytas aiškinimas apie atsisakymą skirti jam lėšas pragyvenimui, taip priverčiant išvykti uždarbiauti į užsienį. Nekonkretus ir nepagrįstas faktiniais duomenimis atsakovo teiginys apie psichologinį, ekonominį smurtą, pilnavertiško pragyvenimo negalimumą ir privertimą išvykti į užsienį. Sutiktina su jo argumentu apie duomenimis iš gydymo įstaigos neįrodytą gydymąsi nuo alkoholizmo ( teigdama, kad pati tokio įrodymo negali gauti, ieškovė neprašė teismo jo išreikalauti), tačiau apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime minima aplinkybe nesiremiama kaip atsakovo kaltės įrodymu. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktu 2003 m. laišku atsakovas pripažįsta savo kaltę, teigia „priėjęs liepto galą“. Teisėjų kolegija netiki jo paaiškinimu apie rašymą dėl nuobaudos už viršytą greitį – iš laiško turinio matyti, kad atsakovas sprendė esmingesnes problemas ( t. 1 b.l. 124). Aplinkybė, jog jis nežinojo apie 2007 m. kovo 27 d. teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, buvo bylos proceso atnaujinimo pagrindas ( t. 1 b.l. 55), tačiau ši aplinkybė nėra šalių santuokos iširimo priežastis. Priešingai – iš bylos proceso atnaujinimą pagrindžiančios medžiagos ir 2007 m. spalio 30 d. teismo nutarties matyti, jog, atsakovui išvykus į užsienį, ieškovė jo gyvenamosios vietos nežinojo, tačiau ją galėjo sužinoti iš atsakovo brolio. Prašyme atnaujinti procesą atsakovas taip pat nurodo, jog jo gyvenamąją vietą Londone ieškovė galėjo „nesunkiai sužinoti“ iš giminių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pastarąja aplinkybe apeliantas spekuliatyviai remiasi kaip „nesirūpinimu kitoje valstybėje vargingai gyvenančiu šeimos nariu“. Tai, kad byla buvo išnagrinėta apie teismo posėdį nežinant atsakovui, buvo procesinis pagrindas atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, tačiau, sprendžiant apie šalių kaltę dėl šeimos iširimo, ji įrodo ne priešieškinio, o ieškininio reikalavimo pagrindus. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nelojalus yra būtent atsakovo elgesys, kai vietoj pastangų šeimos problemas spręsti kartu su sutuoktine jis paliko šeimą ir išvyko, nepranešdamas savo adreso užsienyje ir neišreikšdamas ketinimų dėl šeimos ateities. Tai, kad prieš išvykdamas jis pareiškė pageidavimą nutraukti darbo santykius, atsakovo kaltės nenuginčija. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentu, jog paliktoji šeima – sutuoktinė ir vidurinėje mokykloje besimokęs pilnametis sūnus – turėjo pragyvenimo šaltinį ( pajamas iš verslo), tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl moralinių išvykimo pasekmių vienai su vaikais ( studentu ir moksleiviu) likusiai ieškovei ( iš Kaišiadorių raj. savivaldybės švietimo ir kultūros skyriaus 2006-02-21 rašto nr. SD-36 matyti, jog šalių sūnus A. dėl nelikviduotų atsiskaitymų išėjo iš mokyklos). Antra vertus, nors ieškovė ir turėjo pajamų iš verslo, atsakovas, teigiantis apie savo dalyvavimą versle, buvo nelojalus, palikdamas sutuoktinę vieną rūpintis ne tik įmone, bet ir paskolos bankui bei fiziniams asmenims grąžinimu (pastarųjų ieškovės veiksmų kritikos pateikimas atsakovo procesiniuose dokumentuose rodo, kad, problemą sprendžiant kartu, galėjo būti priimtas kitoks, jo požiūriu, finansinis sprendimas). Iš ieškovės pristatytų įmonės veiklos, komercinio pastato priežiūros ir pagerinimo įrodymų matyti, jog be jos rūpesčio individualia įmone pajamų galėjo nebūti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo ne dėl jokiais įrodymais nepagrįstų atsakovo paaiškinimų apie nesugyvenamą ieškovės charakterį, o dėl to, kad 2005 m. spalio 31 d. šeimą jis paliko, išvykdamas gyventi į užsienį. Tai, kad, atsakovas pripažino buvęs neištikimas sutuoktinei dar gyvenant su šeima Lietuvoje ir, nenutraukus santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė jo ir G. J. sūnus, yra nenuginčyta F. P. kaltės prezumpcija ( CK 3.60 str. 3 d.). Pastaroji aplinkybė patvirtina tikrąją atsakovo išvykimo priežastį, parodo, kodėl atsakovas neturėjo galimybių finansiškai remti Lietuvoje likusią šeimą ir paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ieškovė „absoliučiai nerėmė šeimos ir visiškai nesirūpino jos gyvenimu, nors ta šeimos dalis, kurią sudarė atsakovas, gyveno labai vargingai ir nelabai toli“. Nurodytas sutuoktinio pareigos būti ištikimam pažeidimo pobūdis yra esminis, nes apsprendė tolesnę šalių santykių eigą. Atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie jo kaltės iškėlimą aukščiau ieškovės kaltės.

Dėl neturtinės žalos

Nesutiktina su atsakovo pozicija apie ieškovės patirtos neturtinės žalos analizės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė įstatyminį neturtinės žalos priteisimo pagrindą, šios žalos apibrėžimą, konstatavo, kad dėl amoralaus atsakovo elgesio sutuoktinė patyrė dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, suprastėjo jos reputacija. Tai įrodo ieškovės paaiškinimai ( CPK 177 str. 1,2 dalys). Atsakovas neneigia, jog šalių gyvenamojoje vietovėje ieškovė yra žinomas asmuo, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, jog dėl aukščiau nurodytų santuokos iširimo priežasčių sumenkintas jos savivertės pojūtis nedidelėje rajoninio miesto bendruomenėje atitinkamam laikotarpiui įtakojo ir ieškovės visuomeninį vertinimą. Apeliacinio skundo argumentus apie liberalių ieškovės politinių pažiūrų įtaką asmeninio gyvenimo vertinimui teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstas šalies politinio gyvenimo ir šeimos narių tarpusavio santykių sąsajas. Priešieškininio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas nepareiškė, todėl neanalizuotini tai liečiantys apeliacinio skundo motyvai.

Dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatytų nelygių turto dalių atsižvelgiant į atsakovo kaltę dėl bendro gyvenimo iširimo, tai, kad, palikęs šeimą, atsakovas rūpinosi tik savo finansiniais interesais. Nustatyta, kad komercinių patalpų įsigijimui šalys naudojosi banko ir fizinių asmenų suteiktu kreditu. Palikęs šeimą, atsakovas nesidomėjo kredito grąžinimo prievole, paliktojo turto apsauga, išlaikymu ir gerinimu. PVM sąskaitomis faktūromis, pagrindžiančiomis pastatų rekonstrukciją ( darbų ir medžiagų įsigijimą), apsaugą, draudimą, žemės nuomos mokestį pagrindžiančiais pinigų mokėjimo kvitais, atliktų darbų aktais ieškovė įrodė turėjusi daugiau nei 50000 Lt išlaidų gyvenamojo namo bei komercinių patalpų išlaikymui ir renovacijai 2005 m. lapkričio - 2006 metų laikotarpiu ( t. 1 b.l. 68-64, 76-81), 12816,56 Lt - 2008 metais ( t. 2 b.l. 125 - 148) ir 27312,65 Lt šios paskirties išlaidų 2008-2010 metais. Šalių paaiškinimai ir banko pažyma įrodo, jog R. P. viena sugrąžino abiems sutuoktiniams suteiktą banko kreditą. Svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, kad, nors atsakovo išvykimo į užsienį metu šalių sūnūs buvo pilnamečiai, atsakovė viena rūpinosi moksleivio ir studento išlaikymu. Apygardos teismas atsižvelgia į faktą, kad du metus iki ištuokos bylos iškėlimo ir per visą bylinėjimosi laikotarpį buvusi atsakovo šeima pragyveno tik iš R. P. individualios įmonės veiklos pajamų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, jog pastaroji aplinkybė priskirtina prie jį finansiškai diskriminuojančios. Išvykdamas į užsienį ir laikydamas, kad ieškovė iš giminių galėjo sužinoti jo buvimo vietą, jis nusišalino nuo rūpinimosi bendru turtu. Sutiktina su ieškovės teiginiu, jog analogiškai pasielgus jai, dalintino turto galėjo nebelikti. Perkeldamas bendro turto išlaikymo ir verslo vykdymo naštą ieškovei, atsakovas pripažino ir didesnę jos investicijų šeimos turtui svarbą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, esant tokioms aplinkybėms, lygių turto dalių nustatymas pažeistų sutuoktinio, kurio materialinių ir intelektualinių pastangų dėka bendras turtas buvo išlaikytas ir pagerintas, teises, lyginant su neskyrusiu dėmesio nei šeimos, nei turto išsaugojimui sutuoktinio teisėmis.

Dėl dalintino turto vertės nustatymo

Apygardos teismas konstatuoja, jog, nuspręsdamas dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės vertės ir komercinio pastato paskyrimo ieškovei, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės įvertinimą ir padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas (CPK 320, 176, 185 straipsniai, 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti nustatyti, jog santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tačiau, spręsdamas apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą, netaikė jos apibrėžimą nustatančio CK 3.100 straipsnio, nustatančio, kad bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Formuodamas teismų praktiką, taikant aukščiau nurodytąsias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 bei 6 punktų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-580/2009 A. S., K. S., 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje A. B., V. B., bylos Nr. 3K-3-347/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. P., G. P., bylos Nr. 3K-3-185/2006; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž., D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009 ir kt.).

Tuo vadovaujantis atmestinas apelianto reikalavimas bendrosios nuosavybės pabaiga laikyti 2006 metų spalio mėnesį, nes tuo laikotarpiu ieškovė inicijavo skyrybų bylos iškėlimą ( į teismą dėl ištuokos ji kreipėsi 2006 m. rugpjūčio 30 d.) ir ieškovės prašymas dėl turto vertės nustatymo 2005 m. spalio mėn. kainomis.

Nustatyta, kad gyvenant santuokoje šalys įsigijo 0,1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0594 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpą-garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 320,22 m² bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 994,71 m² bendro ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto priemones ( 4000 Lt vertės Ford Fiesta (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 200 Lt vertės Fiat Ducato (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) R. P. individualią įmonę (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

CK 3.119 straipsnis reikalauja dalinamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nesant ginčo dėl turto vertės, gamybinio pastato rinkos kaina teismas laikė VĮ Registrų centras 2004 m. gegužės 7 d. nustatytą kainą 157066 Lt, kito turto – 2006 m. liepos 10-11 d. nustatytą vertę: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) –58322 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) –5240 Lt, garažo –4954 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) –nustatytą vertę 58322 Lt, šiame sklype esančio namo –200454 lt. Individualios įmonės vertė nebuvo nustatyta, dėl jos paskyrimo ieškovei ginčas nekilo. Nors apeliantas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į įmonės vertę ir jos duodamus vaisius, todėl šis turtas ieškovei priteistas kaip bevertis daiktas, nukrypstant nuo nustatytų turto padalijimo proporcijų, įrodymų apie įmonės vertę jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, neprašė skirti vertės nustatymo ekspertizę. Dėl transporto priemonių vertės ginčo nėra. Tokiu būdu visa dalintino turto verte teismas laikė 488558 Lt.

Sutiktina su apelianto argumentais, jog 2004 ir 2006 metais atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas, nurodytas viešajame registre, neįrodo jo rinkos kainos sutuoktinių bendrosios nuosavybės pabaigoje.

Įstatymų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto vertės pagal rinkos kainą nustatymą, nėra, todėl nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina gali būti nustatoma pagal bet kokius įrodymus, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Ginčui dėl turto vertės kilus apeliacinio proceso metu, buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, atlikta eksperto apklausa ( CPK 216, 219, 217 straipsniai). Ieškovė neįrodė, jog eksperto naudoti vertinimo metodai buvo neteisingi, o išvados - nepagrįstos ( CPK 185 str. ). Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu jos pateiktieji 2010 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centras įvertinimai yra beveik tapatūs papildomos ekspertizės metu nustatytai 2009 m. gruodžio mėnesio to paties turto rinkos kainai ( sodo sklypas – 11000 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 58500 Lt, gyvenamojo namo - , žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 58500 Lt, 296000 Lt). VĮ Registrų centras gamybines patalpas įkainavo 486000Lt. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog, atliekant turto vertinimą 2010-02-01 VĮ Registrų centras pažymėjime nurodytu būdu, nebuvo atsižvelgiama į kriterijus, formuojančius šio objekto kainą, nurodytus papildomos ekspertizės akte ( pirkimo – pardavimo rinkoje, naudojimo pajamų ( pelno), turto sukūrimo ( kaštų) požiūrį). Atsižvelgiant į šio daikto paskirtį ir specifiką, teisėjų kolegija vadovaujasi ne VĮ Registrų centras, o papildomos ekspertizės metu nustatyta gamybinio pastato rinkos kaina.

S. R. personalinės įmonės „Skriemulys“ atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė ir papildoma ekspertizė nustatė šalių nekilnojamojo turto vertę 2005 ir 2006 metų spalio mėnesiais bei papildomos ekspertizės atlikimo metu – 2009 m. gruodžio mėnesį. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priimtas 2008 m. rugpjūčio 12d. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos proceso specifiką – tai, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2005 m. lapkričio, sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo buvo priimtas 2007 m. kovo 27 d., ištuoka įregistruota 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. spalio 30 d. bylos procesas atnaujintas, 2007 m. kovo 27 d. teismo sprendimas panaikintas, ginčas dėl turto vertės kilo tik apeliacinio proceso metu, o 2008 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimas įsiteisės, priėmus CPK 331 straipsnyje numatytą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog turto kaina nustatytina pagal jo vertę apeliacinio proceso pabaigoje. Turto vertės nustatymo paskirtis – užtikrinti, kad, dalijant turtą, kiekvienam sutuoktiniui turto natūra būtų paskirta tiksliai tiek, kokia yra jo bendro turto dalis, bei teisingai kompensuota pinigais tenkanti dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju šių principų įgyvendinimą geriausiai užtikrins vadovavimasis 2009 metų pabaigos ginčo turto rinkos kaina, nustatyta prieš apeliacine tvarka peržiūrimo teismo sprendimo įsiteisėjimą.

Iš papildomos ekspertizės aktų išvadų matyti, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje 2009 metų gruodžio mėnesį gamybinių patalpų rinkos vertė buvo 769000 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 60000 Lt, jame esančio namo – 350000 Lt ( bendra vertė – 410000 Lt), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 14300 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 60000 Lt, garažo – 5700 Lt. Bendra šio turto ir transporto priemonių vertė – 1263200 Lt, 2/5 dalys sudaro 505280 Lt, 3/5 – 757920 Lt.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo nustatymo

Reglamentuodamas turto, kuris yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, padalijimą įstatymų leidėjas įtvirtino, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio pirmoji dalis, 3.127 straipsnio trečioji dalis).

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovei būtų paskirtos ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos transporto priemonės bei individuali įmonė, atsakovui – žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei garažas.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo reikalavimų gyvenamojo namo padalijimo natūra klausimu, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie namo nedalumą dėl jo išplanavimo ( bendro naudojimo patalpų, vonios kambario nebuvimo ieškovei siūlomose patalpose). Nors atsakovas, prašydamas namą padalinti ir nustatyti naudojimosi juo tvarką, nepateikė namo dalių apskaičiavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir siūlomų rekonstrukcinių pertvarkymų projekto, ieškovė taip pat nepateikė specialių žinių turinčių asmenų ar institucijų išduotų rašytinių įrodymų apie namo nedalumą. Namas didelio ploto, todėl, nesant duomenų apie faktinį jo nedalumą, pastarąją aplinkybę teismas konstatavo nepagrįstai.

Sprendimą namo ir prie jo esančio žemės sklypo nedalinti natūra teisėjų kolegija laiko teisingu dėl tokio padalijimo nepriimtinumo.

Apeliantas akcentuoja, kad šiuo metu gyvena pas motiną, kito būsto neturi, todėl namas jam būtinas naujosios šeimos aprūpinimui gyvenamuoju būstu, ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepripažino apsigyvenimo kitoje vietoje galimybės. Nurodė, kad namą pats statė, todėl pats jį ir pritaikys gyventi dviems šeimoms. Vadovaujantis pastarosiomis aplinkybėmis ir teismo nustatyta santuokos iširimo priežastimi, teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvadomis, jog šalių tapimas gyvenamojo namo bendraturčiais neišvengiamai sukels naujus ginčus. Ginčai gali būti išspręsti įvairiais įstatymų nustatytais būdais ir teismų praktikoje ši aplinkybė nelaikoma gyvenamųjų namų natūrinio padalijimo negalimumo priežastimi, todėl pagrindine aplinkybe, apsprendžiančia namo padalijimo natūra nepriimtinumą, teisėjų kolegija pripažįsta tęstinio pobūdžio psichologinį diskomfortą, kurį ieškovė patirtų dėl atsakovo, jo mažamečio vaiko ir šio vaiko motinos apsigyvenimo toje pačioje valdoje bei neišvengiamų kontaktų su šiais asmenimis, įgyvendinant bendraturčių teises. Vertindama atsakovo siekį gyventi toje pačioje valdoje su buvusia sutuoktine, jo nurodytą pasyvesnį vaidmenį šeimos santykiuose, rašytiniame įrodyme – laiške – išdėstytą požiūrį į sutuoktinę bei tai, kad namų valdoje gyvena ir pilnamečiai šalių vaikai, apygardos teismas sprendžia apie atsakovo nenorą visiškai atsieti dabartinį savo gyvenimą nuo buvusio šeimoje su ieškove. CK 6.53 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad santuoka nutraukiama teismui įsitikinus, kad ji faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog jų santuoka iširo, todėl turi prisiimti ir įstatymų nustatytas santuokos iširimo pasekmes. Viena iš jų – bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, kurį, kaip ir kitas santuokos nutraukimo teisines pasekmes, įstatymų leidėjas numatė ne kaip šeimos iširimo sankciją, o kaip sutuoktinių turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimo būdą po santuokos nutraukimo ( CK 3 knygos penktasis skirsnis). Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau atsakovo nurodomų tikslų įgyvendinimui šalių gyvenamąjį būstą padalijus natūra, būtų pažeistos ieškovės, nukentėjusios dėl šeimos iširimo, neturtinės teisės. Tokio pažeidimo pobūdis būtų ilgalaikis, jo pasekmės dėl dvasinių išgyvenimų – šiuo metu konkrečiai neįvardijamos, tačiau teismo pripažintinos visuotinai žinoma žmogaus psichinės būklės įtakos fiziologiniams faktoriams aplinkybe ( CPK 182 str. 1 d.), todėl nekeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas gyvenamąjį namą ir prie jo esantį žemės sklypą paskirti ieškovei. Dėl to atsakovo turtinės ir neturtinės teisės nebus pažeistos. Pažymėtina, kad kitos gyvenamosios vietos neturėjimą paneigia duomenys apie 3/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo įrodymai. Antra vertus, atsakovui natūra paskirtas visas kitas vertingas šeimos nekilnojamasis turtas. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo vertė yra tolygi (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo vertei, šis sklypas yra prie vandens telkinio. Už atsakovui natūra tenkančią mažesnę turto dalį iš ieškovės yra priteista piniginė kompensacija, kuri didintina, atsižvelgiant į apeliacinio proceso metu nustatytąją bendrosios jungtinės nuosavybės rinkos kainą, todėl atsakovas turės realias finansines galimybes realizuoti savo teisę į gyvenamąjį būstą kitu būdu.

Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl gamybinio pastato padalijimo ir atsižvelgdama į verslui naudojamą šio pastato paskirtį, teisėjų kolegija yra priešingos, nei apylinkės teismas, nuomonės dėl jo natūrinio padalijimo.

Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Akcentuodamas, kad toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-14/2008 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo).

Šalių gyvenamojo namo natūrinis padalijimas nepriimtinas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tačiau šį kriterijų taikyti komercinės paskirties pastato padalijimo atžvilgiu nebūtų teisinga ir protinga. Iš VĮ Registrų centras duomenų, ekspertizės išvadų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios gamybinės patalpos yra dalus trijų aukštų pastatas su rūsiu, naudojamas įvairių prekybinių patalpų nuomai. Formuodamas teismų praktiką dėl komercinių objektų padalijimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, „kad dalijamo turto komercinė paskirtis lemia tolesnius buvusių sutuoktinių santykius. Šie turėtų būti pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu, o ne emocijomis ir kitais subjektyviais išgyvenimais. Jeigu komercinis objektas yra dalus ir gali būti padalijamas, tai skyrybų proceso metu laikinai paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Bendrai valdant, komerciniai objektai gali būti tvarkomi per kitus asmenis (atstovus, samdomus darbuotojus pagal darbo ar civilines sutartis ir kitaip). Antra, konfliktinė situacija ar jos paaštrėjimas dėl skyrybų proceso gali būti laikina. Trečia, komercinį didelės vertės objektą natūra perduodant vienam iš sutuoktinių iškyla teisingo kompensavimo problema dviem aspektais: 1) dėl teisingo kompensacijos nustatymo; 2) dėl realaus jos sumokėjimo. Tik įvertinęs šias aplinkybes teismas turi spręsti, ar didelės vertės komercinis objektas gali būti natūra perduotas vienam sutuoktiniui, sprendžiant dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui kitu turtu ar pinigais, o ne objekto padalijimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-14/2008 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, tai, kad pastato vertę sudaro ir jo naudojimas komerciniams tikslams, pastaroji veikla su santuokos iširimu nepasibaigia, todėl vienkartinis kompensavimas už dalį pastato atimtų teisę naudotis jo teikiamomis pajamomis ateityje, tai, kad atsakovas nebuvo atsijęs nuo šeimos verslo ( iki faktinių šeimos santykių pabaigos dirbo individualios įmonės komercijos direktoriumi, ieškovė neneigia buvusio jo indėlio pastato priežiūrai), apygardos teismas sprendžia apie galimybę gamybinį pastatą padalinti natūra, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į teismo nustatytąją bendrosios nuosavybės dalį. Naudojimosi gamybinio pastato patalpomis tvarka gali būti nustatyta tik įregistravus šių dalių nuosavybės teisę viešajame registre ir pateikus naudojimosi tvarką pagrindžiančius projektus, todėl bylos dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turi būti išskirta atskirą bylą ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 302 str., 136 str. 3 d.).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendimas pakeistinas, ieškinį ir priešieškinį patenkinant iš dalies ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kaip minėta, šalių turto rinkos kaina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 1263200 Lt, 2/5 dalys sudaro 505280 Lt, 3/5 – 757920 Lt. Atsakovas nepareiškė nuomonės dėl ieškovei paskirtosios individualios įmonės vertės, neteikė jos kainą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į CPK 320 straipsnyje nustatytas apeliacijos ribas ir kasacinio teismo praktiką dėl teismo vaidmens, sprendžiant sutuoktinių ginčus dėl turto padalijimo, nurodančią, kad teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi būti aktyvus tiek, kiek reikia vaikų teisių ir interesų apsaugojimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007), o šalys nepilnamečių vaikų neturi, apygardos teismas neturi įstatyminio pagrindo savo iniciatyva nustatinėti R. P. priteistosios individualios įmonės kainą ir keisti nurodytąją šalių bendrosios jungtinės nuosavybės vertę.

Apeliantui natūra paskyrus 2/5 dalis gamybinio pastato, jam tenka turto už 387600 Lt ( 307600+14300+5700+60000 Lt), todėl atsakovui iš ieškovės priteista piniginė kompensacija didintina iki 117680 Lt ( 505280-387600).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei tenka visi 2005 m. spalio 31 d. buvę R. P. ir F. P. skoliniai įsipareigojimai (231169 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu ji grąžino paskolą bankui ( t. 2 b.l. 75) bei turi pareigą grąžinti paskolą fiziniams asmenims, tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl prievolių kreditoriams solidarumo, teismo nustatytos prievolės dydžio, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo patenkinti priešieškinį, kuriuo prašė jam priteisti pusę ( 115584,34 Lt) kreditorinių įsipareigojimų, reikalavimą priteisti iš jo ieškovei pusę skolos sumos palaikė apeliacinio proceso metu, ši sprendimo dalis pakeistina, ją papildant apelianto nurodomu būdu. Dėl to, kad šalių prievolė grąžinti skolą solidari, atsakovui tenkančią skolos dalį nėra pagrindo mažinti iki jam tenkančios turto dalies.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas perkėlė ieškovei nuomininkės teises į 0,2882 ha ploto žemės sklypą, esantį prie gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. liepos 15 d. su abiem šalimis sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nr. 49/04-0035. Pakeitus sprendimo dalį dėl gamybinio pastato padalijimo ir jo nuosavybės teisę pripažinus abiems šalims, sprendimo dalis dėl nuomininko teisių perkėlimo panaikintina. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žemės sklypo nuomininkais yra abi šalys, Civilinis kodeksas, Žemės įstatymo 9 straipsnis ir jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai suteikia joms teisę inicijuoti žemės nuomos sutarties pakeitimą, pasikeitus pastato nuosavybės teisės dalims, o valstybinės žemės nuomotojas nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, siekiant nenuspręsti dėl neįtrauko dalyvauti į bylą asmens teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nepasisako.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti ( CPK 284 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė taikyti šios civilinio proceso teisės normos nuostatų. Pelno mokesčių deklaracijos pagrindžia, kad 2008 m. – 2010 pirmojo pusmečio laikotarpiu ieškovės įmonės pajamos sumažėjo. Nors, pakeitus sprendimą, iš jos priteista piniginė kompensacija ženkliai padidinta, R. P. nurodyti argumentai ir juos grindžiantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui jos pageidaujamu būdu. Ji nepateikė kitų savo finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų ( pvz., duomenų apie banko sąskaitas, vidutines mėnesines pajamas). Be to, piniginės kompensacijos mokėjimo išdėstymas ilgam laikotarpiui pažeistų atsakovo, kuriam piniginė kompensacija priteista už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, teises.

Priėmus nutartį, panaikintinos 2009 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei paskirtos laikinosios apsaugos priemonės.

Pakeitus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, atitinkamai pakeistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Abi šalys prašė santuoką nutraukti, todėl, sprendžiant žyminio mokesčio paskirstymo klausimą, už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis minusuotinas iš šalių sumokėtos žyminio mokesčio dalies ( ieškinys pareikštas 2006-08-30 - 100 Lt, priešieškinys - 2007-11-30 – 115 Lt). Ieškinys ir priešieškinys dėl turto padalijimo patenkinti iš dalies. Kadangi turto sudėtis pagal ieškinį ir priešieškinį nekito, taikant CPK 93 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo, proporcijos nustatytinos pagal patenkintuosius šalių reikalavimus dėl turto dalies nustatymo. Bendro turto vertė – 1263200 Lt. Ieškovė prašė priteisti 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį turto, atsakovas prašė nustatyti lygias turto dalis, teismas ieškovei priteisė 3/5, atsakovui – 2/5 turto dalis. Tokiu būdu ieškinys dėl turto padalijimo buvo patenkintas 90 procentų, priešieškinys – 80 procentų. Ieškovė yra sumokėjusi 4500 Lt žyminio mokesčio ( t. 1 b.l. 12,158), atsakovas – 4658 Lt žyminio mokesčio ( t. 2 b.l. 110, proceso atnaujinimo bylos 74 lapas). Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų ( t. 3 b.l. 29), atsakovas – 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų ( t. 3 b.l. 30). Ieškovė turėjo 361 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( t. 1 b.l. 150, 151, 159, 160, t. 2 b.l. 7,8,20,21), atsakovas – 70,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( t. 2 b.l. 80,91,163,, t. 3 b.l. 24,25). Tokiu būdu pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 6361 Lt, atsakovo – 5728,23 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteistina 90 procentų ( 6361-100/90 proc. – 5634,90 Lt), atsakovui iš ieškovės – 80 procentų ( 5728,23-115/80 proc. – 4490,58 Lt) šių išlaidų.

Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 2000 Lt. Apeliacinio proceso metu jis turėjo 6000 Lt ekspertizės išlaidų ir 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 8500 Lt ( t. 3 b.l. 67, 86, 99,124,136). Apeliacinio proceso metu ieškovė turėjo 10000 Lt ekspertizės išlaidų, 1000 Lt eksperto apklausos išlaidų, kurios iš jos sumokėtų pinigų į teismo depozitinę sąskaitą pervestos ekspertui ( t. 3 b.l. 194, 147) bei 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 12500 Lt ( t. 4). Atmetus prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, ieškovės išlaidos už turto perkainavimą VĮ Registrų centras nepripažintinos būtinomis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, iš ieškovės atsakovui priteistina 6800 Lt ( 8500/80 proc.), iš atsakovo ieškovei – 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ( 12500/20 proc.).

Teismo išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš šalių priteistinos lygiomis dalimis ( CPK 96 str.). Į jas įtrauktinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos proceso atnaujinimo byloje ( t. 1 - 43,35 Lt, t. 2 –15,45 Lt, t. 3 - 4,45 Lt, proceso atnaujinimo byla - 55,55 Lt, 62,35 Lt, apeliacinis procesas – 68,80Lt ( iš viso pirmosios instancijos teisme – po 90,57 Lt, apeliacijoje – po 34,40 Lt).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ją išdėstant taip:

Ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkinti.

Padalinti bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 3/5, atsakovui – į 2/5 jos dalis.

Priteisti ieškovei R. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 60000 Lt vertės 0,1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 350000 Lt vertės pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 461400 Lt vertės 3/5 dalis gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4000 Lt vertės transporto priemonę Ford Fiesta (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 200 Lt vertės transporto priemonę Fiat Ducato (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) R. P. individualią įmonę (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui F. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 60000 Lt vertės 0,1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14300 Lt 0,0594 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5700 Lt vertės patalpą-garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 307600 Lt vertės 2/5 dalis gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui F. P. 117680 (šimtą septyniolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt ) Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo F. P. ieškovei R. P. 115584, 50 (šimtą penkiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt 50ct) Lt už skolinių įsipareigojimų įvykdymą.

Panaikinti sprendimo dalį dėl nuomininko teisių pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perkėlimo.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 5634,90 ( penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis Lt 90 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės - 4490,58 ( keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt Lt 58 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Bylos dalį pagal priešieškininį reikalavimą dėl naudojimosi gamybinėmis patalpomis tvarkos nustatymo išskirti į atskirą bylą ir ją perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti 2009 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 2500 Lt , atsakovui iš ieškovės - 6800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš abiejų šalių valstybei po 90,57 ( devyniasdešimt Lt 50ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 34,40 ( trisdešimt keturis Lt 40 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme