Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. prašymą dėl jam paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas).

Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje ir nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra 3 (treji) metai, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio vykdymo senatis baigsis 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašo pratęsti baudos sumokėjimo terminą iki 2023 m. balandžio 24 d., t. y. ilgesniam laikotarpiui nei numatyta BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, toks prašymas negali būti tenkinamas, nes nustačius nuteistojo prašomą baudos sumokėjimo terminą ir nuteistajam savanoriškai per šį laikotarpį neįvykdžius bausmės, nebūtų galimybės pradėti priverstinio išieškojimo procedūrų ir taip nuteistasis išvengtų jam paskirtos bausmės vykdymo.

Vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi G. A. turėjo iki 2021 m. balandžio 9 d. sumokėti 336 MGL (16 800 Eur) baudą (6 t., b. l. 157–158, 178). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis G. A. atliko tik vieną mokėjimą, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 6 800 Eur baudos (6 t., b. l. 187), taigi likusi nesumokėtos baudos dalis yra lygi 10 000 Eur. Nors nuteistasis kartu su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo pateikė duomenis apie tai, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, kad turi kitų įsiskolinimų VMI, kurių vykdymas išdėstytas iki 2022 m. vasario 25 d., kad moka įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį (įmokos kodas 8250), teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo dar kartą pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo termino. Jau bylos nagrinėjimo metu nuteistasis G. A. niekur nedirbo, tačiau tik 2020 m. lapkričio 19 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Aplinkybė, kad nuteistasis niekur nedirba buvo įvertinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kuria visiškai tenkintas nuteistojo prašymas ir nustatytas jo prašomas baudos sumokėjo terminas. Pažymėtina, kad praėjo didžioji dalis savanoriško baudos sumokėjimo termino (daugiau nei 14 mėnesių nuo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties įsiteisėjimo), tačiau nuteistasis sumokėjo tik 40 procentų baudos. Vien tai, kad nuteistasis turi kitų įsiskolinimų VMI, savaime nereiškia, kad jis begali sumokėti jam nuosprendžiu paskirtos baudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus, įvertinus Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymas, turto ir pajamų deklaracijas, kitus dokumentus, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų nuteistasis nepateikė, todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis neturi galimybės per teismo nustatytą terminą sumokėti likusios baudos dalies.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad nėra pagrindo dar kartą pratęsti nuteistajam G. A. paskirtos baudos sumokėjimo termino, todėl jo prašymas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. A. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.