Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų ir kitų mokėjimų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalis savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gegužės 8 d. ieškovas M. Č. (bankinio mokėjimo nurodymu) paskolino atsakovui R. M. 38 000 Eur sumą. Atsakovas 6 000 Eur dalį grąžino 2019 m. vasario 19 d. 2022 m. sausio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kuria susitarė dėl likusios 32 000 Eur skolos grąžinimo termino, palūkanų, skolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkos bei sąlygų. 32 000 Eur skolą bei 6 000 Eur palūkanas atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Šalys susitarė, kad atsakovas skolą grąžins ir palūkanas mokės periodiniais mokėjimais, t. y. kiekvieną kalendorinį mėnesį grąžinant fiksuotą 2 000 Eur sumą, pradedant 2022 m. vasario pirmąja diena. Taip pat, kad atsakovas mokės 0,1 procento delspinigius už kiekvieną piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dieną. 2023 m. vasario 21 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 1 000 Eur sumą, 2023 m. kovo 22 d. – 1 500 Eur sumą, 2023 m. birželio mėnesį – 400 Eur, iš viso 2 900 Eur, kuriuos ieškovas išskaitė iš sutartų palūkanų sumos (6 000 Eur – 2 900 Eur = 3 100 Eur palūkanos). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojui laiku nepervedė lėšų pagal 2022 m. sausio 18 d. sudarytą paskolos sutartį. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes M. Č. reikalavimas neteisėtas, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šį teiginį, nepateikė, buvo pasyvus, nedalyvavo teismo posėdžiuose.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skundžia ginčijamo sprendimo dalį tik dėl 5 000 Eur skolos dalies, 3 100 Eur palūkanų ir 5 194,70 Eur delspinigių priteisimo. Sprendimo dalis dėl 27 000 Eur skolos (32 000 Eur – 5 000 Eur) bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų neskundžiama.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyko

11. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog laikotarpiu 2023 m. lapkričio 14 d. – 2023 m. lapkričio 28 d. sirgo ir dėl ligos negalėjo pranešti apie negalėjimą dalyvauti ir nedalyvavo 2023 m. lapkričio 22 d. vykusiame teismo posėdyje. Dėl šios priežasties atsakovas negalėjo byloje duoti parodymus, reikšti prašymus, užduoti klausimus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis tam, kad objektyviai būtų ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, nustatyta tiesa byloje ir priimtas teisingas sprendimas, kadangi ieškovas nutylėjo, jog atsakovas sumokėjo 5 000 Eur grynaisiais pinigais, taip pat atsakovas nesutinka su palūkanų ir delspinigių dydžiais.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas organizavo du parengiamuosius posėdžius 2023 m. lapkričio 7 d. ir 2023 m. lapkričio 22 d. Apie abu šiuos posėdžius apeliantui buvo pranešta tinkamai ir jam šaukimai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 73, 84, t. I). Tačiau nė į vieną iš šių posėdžių apeliantas neatvyko ir neteikė jokių pranešimų pirmosios instancijos teismui, nevykdė jam tenkančių procesinių pareigų ir nesinaudojo apeliaciniame skunde akcentuojamomis procesinėmis teisėmis (CPK 8 str., 12 str., 17 str., 42 str., 226 str.). Nors apie atsakovo nedarbingumą pirmojo posėdžio metu, t. y. 2023 m. lapkričio 7 d., byloje nėra pateikta jokių duomenų, tačiau atsakovas į jį neatvyko, paaiškinimų, prašymų atidėti teismo posėdį neteikė, o gavęs šaukimą (2023 m. lapkričio 15 d.) į kitą parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. lapkričio 22 d. jau būdamas nedarbingas (2023 m. lapkričio 14 d. – 2023 m. lapkričio 28 d.) vėlgi jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, pranešti apie nedalyvavimą pirmosios instancijos teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pats apeliantas pasirinko pasyvų elgesį, nesinaudojo procesinėmis teisėmis ir nevykdė jam tenkančių procesinių pareigų, nepaisant to, kad apie abu teismo posėdžius buvo tinkamai asmeniškai informuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas imperatyvių procesinių teisės normų, visiškai pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal tuos duomenis (įrodymus), kurie buvo pateikti byloje (CPK 12 str., 185 str.).

14. Nepaisant to, kad apie abu pirmosios instancijos teismo parengiamuosius posėdžius apeliantui buvo pranešta tinkamai ir jis nusprendė juose nedalyvauti bei jokių paaiškinimų pirmosios instancijos teismui neteikti, tačiau apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl 5 000 Eur skolos sumokėjimo bei palūkanų ir delspinigių dydžių sumažinimo, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas savo teiginiams pagrįsti neteikia jokių naujų įrodymų dėl 5 000 Eur skolos grąžinimo, todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl palūkanų dydžio

15. Apeliantas nesutinka su priteistu palūkanų dydžiu (13 proc.), mano, kad jos neprotingo / nesąžiningo dydžio, kadangi pasirašydamas sutartį atsakovas neįvertino jų masto, kurios buvo žymiai didesnės nei tuo metu taikomos bankinės palūkanos.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pasirašytas 2017 m. gegužės 8 d. ir 2022 m. sausio 18 d. paskolos sutartis, neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiams dėl nesąžiningo palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 3 dalies aspektu yra svarbu tai, jog palūkanų dydis tarp fizinių asmenų (paskolos davėjo ir paskolos gavėjo) nėra imperatyviai reguliuojamos įstatymu. O ieškovas ir atsakovas, įgyvendindami sutarčių laisvės principą, susitarę dėl atitinkamo palūkanų dydžio, nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, todėl nėra jokio pagrindo mažinti palūkanų dydžio (CK 6.156 str.). Remiantis bylos duomenimis, apeliantas dalį palūkanų sumokėjo, jų dydžio neginčijo ir pripažino, t. y. vykdė 2022 m. sausio 18 d. paskolos sutarties sąlygą mokėti palūkanas. Taip pat sutiktina su ieškovu, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2023 metais Europos centrinis bankas žymiai padidino tarpbankinių paskolų palūkanų normas, o apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas, jog ieškovo ir atsakovo susitartų palūkanų dydis prieštarauja įstatymams ar protingumui, nenurodo, koks gi turėjo būti taikomas palūkanų dydis, kaip atitinkantis įstatymų imperatyvius reikalavimus ar protingumo principą ir 2022 m. sausio 18 d. paskolos sutarties nuostatas. Pažymėtina, jog apeliantas savo skunde pateikdamas skaičiavimus, kad jam už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. liepos 1 d. nustatyta 13 procentų palūkanų metinė norma (6 000 Eur), praleidžia svarbią aplinkybę, jog apeliantui pinigai (38 000 Eur) paskolinti mokėjimo pavedimu buvo dar 2017 m. gegužės 8 d., kurių jis laiku nesugrąžino, ir todėl pasirašė naują sutartį 2022 m. sausio 18 d., todėl remiantis tuo pačiu apelianto skaičiavimu metinė palūkanų norma laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. liepos 1 d. jau gautųsi tik 3 procentai metinių palūkanų, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nelaikytina nesąžiningu palūkanų dydžiu.

Dėl delspinigių dydžio

17. Apeliantas mano, kad priteisti delspinigiai yra per dideli, kadangi nebuvo įvertinta ir grynaisiais pinigais grąžinta paskolos dalis. Mano, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. normos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo mažinti apelianto prašomus delspinigius. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau minėta, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie sumokėtą paskolos dalį grynaisiais pinigais. Be to, pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra fiziniai asmenys, todėl įgyvendindami sutarčių laisvės principą susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių normos. Nė vienas iš jų neturi jokio ekonominio, patirties ar kitokio pranašumo, galėjusio lemti ir derybinį pranašumą dėl sutarties sąlygų, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti paneigiami sutarties laisvės ir sutarties privalomumo šalims principai. 2022 m. sausio 18 d. paskolos sutartimi šalys, susitardamos dėl 0,1 procento dydžio delspinigių, realizavo susitarimo dėl netesybų tikslus, t. y. pašalinti ieškovo įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, sukurti aiškumą apeliantui dėl iš anksto žinomos (minimalios) pinigų sumos, kurią jis turės mokėti pažeidęs piniginę prievolę bei skatinti apeliantą (skolininką) laiku ir tinkamai įvykdyti savo piniginius įsipareigojimus.

19. Kasacinis teismas yra aiškinęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai – mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, c. b. Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 p.; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas negrąžino nei dalies 2022 m. sausio 18 d. paskolos sutartimi pasiskolintos pinigų sumos, sumokėta buvo tik dalis palūkanų, o delspinigių normos dydis – 0,1 procento, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas neprotingai dideliu, todėl delspinigių mažinimui pagrindo nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

22. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškovo atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. M. priteistinos ieškovo M. Č. turėtos 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.