- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-644-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18063-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant apeliantės atstovui advokatui A. N., ieškovui G. S. ir jo atstovei G. D.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atstovo advokato A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje 2-2312-775/2014 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. S. patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės L. S. 7 700 Lt skolą už buto (esančio (duomenys neskelbtini)) išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008-05-14 teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo G. S. ir atsakovės L. S. santuoka ir lygiomis dalimis ( po ½) padalintas santuokoje šalių įgytas butas ((duomenys neskelbtini)). Po santuokos nutraukimo šiame bute gyveno ieškovas ir atsakovė. Vėliau ieškovas išsikėlė gyventi į kitą butą, tačiau rūpinosi ir ginčo butu. Atsakovė po santuokos nutraukimo neprisidėjo prie buto išlaikymo. Ieškovas mokėjo mokesčius, pirko medieną buto šildymui, pakeitė buto langus, mokėjo už elektros energiją. Butą išlaikė ir šiuo metu išlaiko vienas ieškovas. 2012 m. gruodžio mėn. atsakovė išsikėlė iš buto, tačiau tai jos neatleidžia nuo pareigos abiems šalims išlaikyti butą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepripažįsta buto remonto išlaidų, taip pat medienos pirkimo išlaidų, kadangi jos neturi nieko bendro su buto šildymu. Atsakovė taip pat nepripažįsta išlaidų už elektros energiją, kadangi iš ieškovo pateiktų dokumentų nesimato, kad būtent už šalių butui patiektą elektros energiją ieškovas sumokėjo nurodytas sumas. Atsakovė ieškovo reikalavimams, pagrįstiems 2008 m., 2009 m., 2010 m. sąskaitomis bendrai 2 905,75 Lt sumai, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. S. ieškovui G. S. 5 906,17 Lt išlaidų už buto išlaikymą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 595 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo - 12,70 Lt iš atsakovės - 42,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam iš atsakovės skolą, nors pagal CK 4.76 str. turėtų reikalauti nuostolių. Teismas atmetė šį prieštaravimą, nes ieškinyje ieškovas nors prašė priteisti skolą, tačiau vadovavosi vis tik CK 4.76 str. Atsakovė pagal įstatymą privalėjo mokėti savo daliai tenkančias visas būtinas buto išlaikymo išlaidas. Kadangi ieškovas buto remonto, šildymo ir elektros išlaidas nuo 2008 metų iki 2014 metų sausio mėnesio sumokėjo vienas, jis turi teisę CK 6.114 str. 3 p. pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovės jos daliai tenkančias išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl langų ir šildymo sistemos keitimo išlaidų. Teismas nustatė, kad bute yra trys langai – vienas virtuvėje, vienas atsakovės kambaryje ir vienas ieškovo kambaryje, kuriuos pakeitė ieškovas. Taip pat ieškovas bute įrengė autonominį šildymą ir rūsyje pastatė kieto kuro katilą, kadangi 2008 metais jų name sugedo centralizuoto šildymo katilas. Tam bute reikėjo išvedžioti šildymo sistemą, nuo katilo išvesti du vamzdžius ir privesti prie kiekvieno radiatoriaus. Atsakovė teigia, kad šiems darbams sutikimo nedavė. Teismas nustatė, kad atsakovės kambarys bute yra rakinamas, todėl ieškovas be jos sutikimo negalėjo patekti į jos kambarį ir pakeisti jame esančio lango. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog tai, kad jam buvo sudarytos sąlygos patekti į jos kambarį ir pakeisti langą patvirtina, kad atsakovė tam neprieštaravo. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė teismo posėdyje neneigė, kad namo centralizuoto šildymo katilas tikrai sugedo ir gyventojai, tam, kad butai būtų šildomi, turėjo įsirengti autonominį šildymą. Atsakovė taip pat neginčijo, jog jų rūsyje buvo pastatytas kieto kuro šildymo katilas ir juo butas buvo šildomas. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, jog tam, kad juo būtų galima šildyti butą, reikėjo jį prijungti prie buto radiatorių. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas iš atsakovės priteisė 800 Lt už langų pakeitimą ir 119,50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų.
Dėl apmokėjimo už kurą. 2009 12 29 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081 yra nustatytos Lietuvos higienos normos dėl gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato, kurios nurodo, jog gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 temperatūra. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, jog ieškovas prižiūrėdamas savo nuosavybę, ja rūpinosi, kai atsakovė neskyrė jokių lėšų jai priklausančio buto priežiūrai bei šildymui, todėl iš jos taip pat priteisė dalį – 4 055 Lt - ieškovo patirtų kuro pirkimo išlaidų. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodė, kad nuo 2009 metų butas visai nebuvo šildomas kietu kuru. Tuo tarpu ieškovas teigė, jog šalių buto ir buto, esančio virš jo, šildymo sistema yra bendra, jie šildomi vienu katilu, todėl išlaidas padalino iš dviejų butų ir gautą sumą padalino dviems buto bendraturčiams. Atsakovė šių aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė.
Dėl išlaidų už elektros energiją. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarę ir pasiskirstę mokesčių mokėjimą, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji už šį laikotarpį mokėjo mokestį už elektrą, todėl iš jos priteisė dalį šių išlaidų, tačiau pažymėjo, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus apskaičiuojant išlaidų sumą, ieškovas kai kuriuos kvitus pateikė du kartus (b.l. 61-116, 62-117, 63-118, 64-120, 65-122, 66- 119), todėl rašytiniais įrodymais yra įrodyta tik 4 769,80 Lt suma. Atsakovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį, ieškovas dėl šio reikalavimo niekaip neatsikirto. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimui, kuris kvalifikuotinas kaip nuostoliai, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, nuo 2008 07 mėn. iki 2010 m. spalio mėn., mokėdamas mokestį už elektrą, žinojo ir turėjo suvokti, jog jis šią prievolę vykdo už abu bendraturčius, tačiau anksčiau dėl nuostolių priteisimo į teismą nesikreipė, termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl šiam reikalavimui nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio mėn. (b.l. 40-54) teismas taikė 3 metų ieškinio senatį ir iš atsakovės priteisė 931,67 Lt išlaidas už elektros energiją (b.l. 38-39, 55-66, 123-126). Viso iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 5906,17 Lt nuostolių.
Dalinai patenkinus ieškinį (77 proc.), teismas proporcingai iš šalių priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteisė 210 Lt, atsakovei iš ieškovo – 805 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteisė 595 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo ir atsakovės proporcingai priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės L. S. atstovas advokatas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują - ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovo atsakovės patirtas 2 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas apie ieškovo ieškinio dalyką sprendė ne pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą, o pagal ieškovo nurodytas taikytinas šiam ginčui teisės normas, ir bylą nagrinėjo lyg ieškovas ieškiniu būtų reikalavęs nuostolių atlyginimo. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė atsakovės teises, kadangi ji gynėsi visai nuo kitokio ieškinio (t. y. dėl skolos priteisimo) nei nagrinėjo teismas. Teismo sprendime nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, jog teisės kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, reiškia tai, kad ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad pats teismas už ieškovą gali suformuluoti ir ieškinio dalyką. Teismas, kaip matyti, „išvirkščiai“ interpretavo kasacinio teismo išaiškinimą, t. y. pagal ieškovo ieškinyje nurodytą taikytiną teisę sprendė apie ieškinio dalyką, o ne pagal ieškinio dalyką sprendė apie taikytiną teisę.
2. Teismas, spręsdamas, kad ieškovo ieškinys yra dėl nuostolių atlyginimo, galėjo priteisti iš atsakovės nuostolius tik tokiu atveju, jei būtų nustatęs visas kitas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas — atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Tačiau tokios, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, ne tik nėra nustatytos, teismas jų apskritai nenustatinėjo, dėl ko apeliacinėje instancijoje byla turėtų būti nagrinėjama tiriant iš esmės visiškai naujus bylos aspektus.
3. Teismui nagrinėjus bylą ne pagal tai, ko reikalavo ieškovas, netinkamai buvo pritaikytos ir teisės normos. Civilinė atsakomybė gali būti realizuojama tik reikalaujant nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas, kaip matyti iš jo ieškinio dalyko, nuostolių atlyginimo nereikalauja. Tai reiškia, kad CK 4.76 straipsnio taikymui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.
4. Teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ir sprendimą grindė leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Teismas nusprendė apklausti šalis parengiamojo posėdžio metu. Teismas ieškovą 2014-06-18 parengiamojo posėdžio metu apklausė dėl bylos esmės jam neprisiekus ir to parengiamojo posėdžio metu ieškovo duotais paaiškinimais netgi grindė savo sprendimą. Kadangi tokiu būdu ieškovo duoti paaiškinimai pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką negali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone, todėl negali būti laikomas teisėtu ir jais grindžiamas teismo sprendimas. Beje, iš byloje esančių pažymų apie teismo posėdžius ir posėdžių garso įrašų apskritai negalima suprasti, kada šioje byloje teismas buvo pradėjęs žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovui iš atsakovės 800 Lt langų keitimo išlaidų ir 119,50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų. Teismo priteistos ieškovui išlaidos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nagrinėjamu atveju suponuoja procesinę ieškovo pareigą įrodyti, kad atsakovė buvo davusi jam sutikimą dėl tokių išlaidų apmokėjimo. Ieškovas ne tik to neįrodė, bet 2014-06-18 teismo posėdyje net pats paneigė, jog atsakovė buvo davusi sutikimą dėl tokių išlaidų apmokėjimo. Vien tik dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl skolos už buto remonto išlaidas priteisimo turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Neteisingos teismo išvados, jog atsakovė, sudarydama sąlygas patekti į jos rakinamą kambarį, neprieštaravo langų keitimui, o butas negalėjo būti šildomas neprijungus rūsyje pastatyto kieto kuro katilo prie buto radiatorių. Iš teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kodėl teismas apskritai nustatinėjo, ar atsakovė neprieštaravo langų keitimui, kadangi teismo sprendime nurodytų teisės normų, kuriomis vadovavosi teismas, taikymo aspektu toks bendraturčio neprieštaravimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Jeigu teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 800 Lt langų keitimo išlaidų ir 119,50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų, taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį (teismo sprendime toks teisinis pagrindas nėra minimas), tai jos taikymui teisinę reikšmę turi ne bendraturčio neprieštaravimas dėl remonto, o jo duotas sutikimas apmokėti remonto išlaidas. Neprieštaravimas nelaikytinas tapačių sutikimo davimui CK 4.83 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu, kadangi neprieštaravimas pasireiškia pasyviu elgesiu ar tylėjimu, o sutikimo davimas - aktyviais veiksmais. Teismas nei įstatymo, nei šalių susitarimo, leidžiančio atsakovės neprieštaravimą laikyti atitinkama jos valios išraiška, nenurodė.
6. Teismas atsakovės tariamą neprieštaravimą nustatė neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus. Atsakovė 2014-09-15 teismo posėdyje yra paaiškinusi, kad ieškovas į jos rakinamą kambarį pateko ne jos įleistas. Teismas apie atsakovės neprieštaravimą sprendė lyg ji pati būtų sudariusi sąlygas patekti į jos rakinamą kambarį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad abi ginčo šalys yra nurodžiusios, jog atsakovė nebuvo davusi ieškovui sutikimo dėl išlaidų apmokėjimo. Teismas, darydamas priešingas išvadas dėl ginčo šalių paaiškinimais pripažintų faktų, turėjo nurodyti, kodėl tokius ginčo šalių paaiškinimus atmeta (CPK 270 str. 3 d. 3 p.), tačiau teismo sprendime to nėra nurodyta.
7. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad bute realiai buvo atlikti šildymo sistemos išvedžiojimo darbai ir kad ieškovo kartu su ieškiniu pateiktuose UAB „Senukų prekybos centras“ kvituose nurodytos prekės buvo skirtos būtent ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, o ne kokio nors kito objekto remontui. Teismo sprendime yra neteisingai nurodyta esą atsakovė neginčijo, jog rūsyje buvo pastatytas kieto kuro šildymo katilas ir juo butas buvo šildomas. Atsakovė yra nurodžiusi, kad rūsyje pastatytu kieto kuro katilu butas buvo šildomas tik tol, kol pats ieškovas jame gyveno. Visa šildymo sistema bute buvo išvedžiota dar iki santuokos nutraukimo (2008 m. gegužės mėn.), po santuokos nutraukimo nebuvo išvedžiota jokių naujų šildymo sistemos vamzdžių. Tuo tarpu iš ieškovo teismui pateiktų UAB „Senukų prekybos centras“ kvitų matyti, kad prekės buvo perkamos nuo 2009 metų pabaigos net iki 2012 metų pabaigos. Šie prieštaravimai teismo sprendime nėra pašalinti.
8. Ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti ginčo bute sumontuotų langų vertę. Ieškovas tokios jam tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, kadangi byloje nėra jokių tokią vertę patvirtinančių įrodymų. Teismas savo sprendime taip pat nenurodė, kaip jis nustatė, kad ieškovo pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodyta bendra 1740 Lt suma atitinka ginčo bute sumontuotų langų vertę. Turint omenyje, kad pagal vieną ir tą pačią sutartį langai buvo montuojami dviejuose butuose, teismas, neišsiaiškinęs, kiek apskritai langų pagal tą sutartį abejuose butuose buvo sumontuota, negalėjo nustatyti, kokia dalis iš visos 2340 Lt pagal sutartį langų gamintojui sumokėtos sumos už abejuose butuose sumontuotus langus tenka būtent ginčo bute sumontuotiems langams. Tačiau teismas minėtos aplinkybės nesiaiškino ir nenustatinėjo. Tiek atsakovė 2014-09-15 teismo posėdyje, tiek ieškovas 2014-06-18 teismo posėdyje yra nurodęs, jog už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto langų montavimą ieškovui yra mokėjusi dukra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas viską darė su dukra (2014-06-18 posėdžio garso įrašas nuo 10:23), kad dukra padėjo meistrams patekti į atsakovės kambarį (2014-06-18 posėdžio garso įrašas nuo 11:30), kad keisti langus labiau norėjo dukra (2014- 06-18 posėdžio garso įrašas nuo 13:48), bei į atsakovės paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad labiau yra tikėtina egzistuojant ieškovo nurodytai aplinkybei, jog dukra mokėjo pinigus už langus, nei jai neegzistuojant. Teismas šią abiejų ginčo šalių nurodytą aplinkybę visiškai ignoravo, jos išsamiau netyrė ir nevertino. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 800 Lt langų keitimo išlaidų ir 119,50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų turėjo būti atmestas ir dėl to, kad ieškovas neįrodė šių išlaidų realumo ir sąsajumo su ginčo butu.
9. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovui iš atsakovės 4055 Lt medienos buto šildymui pirkimo išlaidų. Ieškovas turėjo įrodyti jo teigtas aplinkybes, o ne atsakovė turėjo įrodyti, jog neegzistuoja ieškovo nurodytos aplinkybės. Ieškovas neįrodė, nei kad butas ginčo laikotarpiu apskritai buvo šildomas, nei kad jis buvo šildomas naudojant ieškovo pirktą medieną, nei kad ginčo buto ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema yra bendra, ir abu butai buvo identiškai šildomi iš to paties kieto kuro katilo, nei kad ginčo butas negalėjo būti nešildomas ieškovui šildant butą Nr. (duomenys neskelbtini), nei kad ginčo buto šildymui ieškovas sunaudojo medienos už 8110,21 Lt. Atsakovė ieškovo nurodytos aplinkybės t. y. šildymo sistemos bendrumo ir techninės galimybės iš vieno katilo šildyti abu butus, nepripažįsta. 2014-06-18 parengiamajame pasėdyje ieškovo atstovas buvo nurodęs pateiksiantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, turėjusį, pasak ieškovo atstovo, patvirtinti ieškovo įrodinėjamus ginčo buto šildymo sistemos ypatumus (posėdžio garso įrašas nuo 1:17:30), tačiau nei protokolo, nei jokio kito įrodymo tiems ypatumams pagrįsti ieškovas taip ir nepateikė. Ieškovas neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo pareigos, todėl būtent jam, o ne atsakovei turėjo būti taikomos neigiamos įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo argumentas, jog jei pagal Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 °C temperatūra, tai tokia bute ir turėjo būti, akivaizdu, yra neteisingas, kadangi tokios prezumpcijos įstatymas nenumato, juo labiau, kai ginčo bute, kaip pripažįsta abi ginčo šalys, nuo 2012 metų gruodžio mėnesio niekas negyveno. Tai reiškia, kad teismo nustatyta buto šildymo aplinkybė nėra pagrįsta jokia leistina įrodinėjimo priemone. Ieškovas 2014-06-18 teismo posėdyje yra pats pripažinęs, jog buto šildymui sunaudotos medienos kiekio jis niekada neskaičiuodavęs. Tą patį jis pakartojo ir 2014-10-15 teismo posėdyje. Teismas tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nevertino ir priteisė jam iš atsakovės medienos buto šildymui įsigijimo išlaidas net nenustatinėjęs, kiek iš tos ieškovo įsigytos medienos realiai galėjo būti panaudota ieškovo nurodytų butų šildymui. Teismas be jokio pagrindo preziumavo, kad visa įsigyta mediena buvo faktiškai sunaudota ieškovo nurodytų butų šildymui, nors, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavo priteisti medienos pirkimo išlaidas būtent dėl ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto šildymo, šioje byloje turėjo būti įrodinėjamas ne tik medienos įsigijimo faktas, bet ir jos panaudojimo ginčo buto šildymui faktas. Teismas iš esmės nustatinėjo tik išlaidas, kurias ieškovas patyrė medienos pirkimui, o ne ginčo buto šildymui, yra pagrindo manyti, kad teismas išnagrinėjo bylą netinkamai nustatęs bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, teismas savo sprendime nenurodė, kodėl jis ieškovo nurodytas 16220,42 Lt medienos pirkimo išlaidas nusprendė dalinti lygiomis dalimis ginčo butui ir butui Nr. (duomenys neskelbtini), — byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad abiejų butų plotai ir kitos sąlygos butų šildymui buvo identiški. Taigi, kaip matyti, teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo jam tekusios procesinės įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai pareigą įrodyti neigiamas aplinkybes nustatė atsakovei.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl ginčo bute turėjo būti palaikoma gyvenamųjų patalpų higienos normas atitinkanti temperatūra, kai tame bute nuo 2012 m. gruodžio mėnesio niekas negyveno (posėdžio garso įrašas nuo 34:32). Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje priteisinėjo ieškovui nuostolius, ieškovo nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos ir CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies, 5 dalies taikymo aspektu — jos, apeliantės nuomone, vienareikšmiai patvirtina ieškovui prisiėmus nuostolių atsiradimo riziką ir šiam tiesiog siekiant atsakovės sąskaita susimažinti medienos jo gyvenamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymui įsigijimo kaštus — tačiau teismas šias ieškovo nurodytas aplinkybes apskritai ignoravo. Tai leidžia teigti, kad teismas, neįvertinęs visų teisinę reikšmę teisingam jos išsprendimui turinčių aplinkybių, bylą išnagrinėjo nepilnai ir neišsamiai.
12. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovui iš atsakovės 931,67 Lt išlaidų už elektros energiją. Be to, kad tų išlaidų nėra jokio pagrindo laikyti ieškovo iš atsakovės reikalaujama skola, ieškovas neįrodė ir tų išlaidų sąsajumo su jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto eksploatavimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra nurodęs, jog moka tiek už ginčo buto, tiek už buto Nr. (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją, o jo teismui pateiktuose buto knygelės lapuose nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad tuose lapuose yra nurodyti būtent ginčo buto elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenys, ieškovo teismui pateiktos buto knygelės nėra jokio pagrindo laikyti su ginčo butu susijusia. Abejonių ieškovo teismui pateiktos buto knygelės sąsajumu su ginčo butu kelia ir juose deklaruoti suvartotos elektros energijos kiekiai — turint omenyje šalių pripažįstamą aplinkybę, jog bute nėra gyvenama nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, ir jame nėra naudojamasi elektros energiją vartojančiais įrenginiais, tie kiekiai yra neįtikėtinai dideli negyvenamam butui. Teismas savo sprendime taip ir nenurodė, kodėl jis ieškovo nurodytas išlaidas už elektros energiją laikė susijusiomis su ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto eksploatavimu.
13. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio suma buvo 9076,68 Lt. Nors patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 7700 Lt, tačiau tą jis padarė tik po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Toks elgesys atskleidžia galimą ieškovo nesąžiningumą reiškiant pradinį ieškinį bei siekį dirbtinai susimažinti iš patikslinto ieškinio priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl negali būti laikomas pateisinamu ir atitinkančiu bonus pater familias elgesio standartą. Dėl šios priežasties ieškovo patenkintų reikalavimų dalis turėjo būti skaičiuojama nuo pradinio ieškinio reikalavimų sumos (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, teismui priteisus ieškovui iš atsakovės 5906,17 Lt nuostolių, yra laikytina, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas ne 77 proc., kaip yra nurodyta teismo sprendime, o 65 proc. apimtimi, todėl pastaruoju santykiu ir turėjo būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.)
Atsiliepimas
Ieškovas G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2312-775/2014 bei priteisti išlaidas (200 eurų) už atsiliepimui į apeliacinį sklindą parengti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nagrinėjant bylą ginčo klausimas buvo pilnai atskleistas, teisingai ir sistemingai ištirti visi galimi įrodymai, pašalinti bet kokie byloje esantys prieštaravimai. Galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai ir niekas teismui negali nurodyti, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas.
2. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovė deklaratyviai laikėsi „viską neigiančios“ pozicijos, taip perkeldama įrodinėjimo naštą ieškovui, tuo pati pažeisdama rungimosi principą, pati byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovo įrodymus, nors turėjo pareigą tai daryti.
3. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė pagal įstatymą privalėjo mokėti savo daliai tenkančias visas būtinas buto išlaikymo išlaidas. Ieškovo pateikti įrodymai jog visas išlaidas dengė vienas nebuvo paneigti, todėl teismas juos tinkamai įvertinęs, priteisė atsakovei sumokėti jai tenkančių išlaidų dalį, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstydamas savo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
4. Ieškovas dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Remiantis 2013-07-02 VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis šalims nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 8-9). Kiekvienai iš šalių priklausė po ½ minėto buto, kuris padalintas Kauno rajono apylinkės 2008 05 14 sprendimu nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (t.1, b. l. 6-7).
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino prašydamas priteisti jam iš atsakovės 7700 Lt skolą. Jis nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis. Ieškinio faktinis pagrindas –nors ieškovas prašė teismo priteisti jam skolą, tačiau iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad iš esmės jis prašė nuostolių atlyginimo, kuriuos jis patyrė sumokėdamas už suvartotą elektros energiją, turėjo išlaidas už nupirktą medieną buto šildymui bei pakeistus buto langus ir kitas remonto išlaidas.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktinį ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 4.76 straipsnio, 4.82 str. 3 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, t. y. daiktinės teisės normomis. CK 4. 76 str. nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Ieškovas, kaip buto bendraturtis, neneigė savo pareigos mokėti mokesčių butui išlaikyti, tačiau jis prašė iš atsakovės priteisti jam nuostolius, patirtus dėl ½ dalies buto išlaikymo iš bendraturtės.
Byloje ginčo nekilo, kad po santuokos nutraukimo ginčo bute ieškovas nuo 2009 m. pabaigos, o atsakovė nuo 2012 m. gruodžio mėnesio nebegyvena.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 931, 67 Lt išlaidas už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010 m. spalio iki 2013 m. sausio mėn., 800 Lt langų pakeitimo ir 119, 50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų bei 4055 Lt kuro (malkų) pirkimo išlaidas, kitoje dalyje ieškinio netenkino.
Apeliantės (atsakovės) atstovas 2015 m. rugsėjo 14 d. posėdyje atsisakė reikalavimo dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistas 931, 67 Lt nuostolių už suvartotą elektros energiją atlyginimas, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 308 str.).
Pirmos instancijos teismui nustačius, kad atsakovė turi apmokėti dalį ieškovo patirtų nuostolių ginčo buto išlaikymui, apeliacine tvarka keliamas klausimas kokias konkrečiai atsakovė turi padengti patirtas išlaidas.
CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą
Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2014-06-18 parengiamojo posėdžio metu ieškovo duotų paaiškinimų jam neprisiekus, kaip netinkamos įrodinėjimo priemonės, šis proceso trūkumas pašalintas išnagrinėjus bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo paaiškinimai vertinti atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (2 t. b. l. 27, CPK 177 str.2 d.).
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl iš atsakovės ieškovui priteistų 800 Lt langų keitimo išlaidų ir 119,50 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų, teigiant, jog šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o atsakovė tam nebuvo davusi sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė buvo davusi ieškovui sutikimą dėl tokių išlaidų apmokėjimo. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kad tokios išlaidos buvo būtinos ir jų neįrodinėjo, o dėl buto pagerinimo išlaidų turėjo gauti bendraturtės sutikimą (CK 4. 83 str. 4 d.). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neigia davusį sutikimą ieškovui šioms išlaidoms, byloje jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog atsakovė, sudarydama sąlygas patekti į jos rakinamą kambarį, neprieštaravo langų keitimui, o butas negalėjo būti šildomas neprijungus rūsyje pastatyto kieto kuro katilo prie buto radiatorių nepakankami konstatuoti buvus atsakovės sutikimui. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos kambario raktą turėjo šalių dukra, rūsyje pastatytu kieto kuro katilu butas buvo šildomas tik tol, kol pats ieškovas jame gyveno, o visa šildymo sistema bute buvo išvedžiota dar iki santuokos nutraukimo (2008 m. gegužės mėn.), po santuokos nutraukimo nebuvo išvedžiota jokių naujų šildymo sistemos vamzdžių. Ieškovas atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, jog tiek atsakovė 2014-09-15 teismo posėdyje, tiek ieškovas 2014-06-18 teismo posėdyje yra paaiškinę, jog už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto langų montavimą ieškovui yra mokėjusi dukra, šių aplinkybių nepaneigė. Iš byloje esančių Senukų prekybos centro prekių pirkimo čekių 2009 12 05 – 2012 10 14 laikotarpiu (1 t. b. l. 14-17) nėra galimybės identifikuoti kokiam objekte panaudotos nupirktos prekės, įvertinant tai, kad ieškovas nuo 2009 m. pabaigos apsigyveno kitame to paties gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė kada ir kokius konkrečiai atliko darbus, susijusius su buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos pajungimu į rūsyje esantį katilą ir tokių aplinkybių objektyviais įrodymais nepagrindė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė nei prašomų priteisti šių nuostolių dydžio nei aplinkybės, jog atsakovė buvo davusi sutikimą aptartoms išlaidoms, todėl šis ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovui iš atsakovės nepagrįstai priteistų 4055 Lt medienos buto šildymui pirkimo išlaidų. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo nupirktos medienos 2010 12 15 - 2013 07 08 laikotarpiu, panaudojimu ginčo buto šildymui. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad butas, kuriame po 2012 m. gruodžio mėnesio nei vienas iš šalių nebegyveno nebuvo šildomas kietu kuru. Byloje išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog butas ginčo laikotarpiu buvo šildomas kietu kuru, kad ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema yra bendra, ir abu butai buvo identiškai šildomi iš to paties kieto kuro katilo, nei kad ginčo butas negalėjo būti nešildomas ieškovui šildant butą Nr. (duomenys neskelbtini), nei kad ginčo buto šildymui ieškovas sunaudojo medienos už 8110,21 Lt. Atsakovė ieškovo nurodytos aplinkybės t. y. šildymo sistemos bendrumo ir techninės galimybės iš vieno katilo šildyti abu butus, nepripažįsta. 2014-06-18 parengiamajame pasėdyje ieškovo atstovas buvo nurodęs pateiksiantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, turėjusį, pasak ieškovo atstovo, patvirtinti ieškovo įrodinėjamus ginčo buto šildymo sistemos ypatumus (posėdžio garso įrašas nuo 1:17:30), tačiau nei protokolo, nei jokio kito įrodymo tiems ypatumams pagrįsti ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2015 09 14 teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad kieto kuro katilą jis pastatė 2008 m., duomenų kada jis iš to pačio kieto kuro katilo pradėjo šildyti ir kitą butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai gyvena nuo 2009 m., nenurodė ir įrodymų nepatiekė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė nei prašomų priteisti šių nuostolių dydžio nei aplinkybės, jog jo nupirkta mediena buvo šildomas būtent ginčo butas, todėl atsakovė neprivalo atlyginti 4055 Lt nupirktos medienos išlaidų. Šis ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas (CPK 178 str.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, keistina, sumažinant iš atsakovės priteistą 5906, 17 Lt (1710, 54 Eur) nuotolių atlyginimą iki 931, 67 Lt (269,83 Eur) bei perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija pripažįsta, jog ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (12 proc.), todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos - 210 Lt (60, 82 Eur) žyminis mokestis - sumažintinas iki 43, 22 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3500 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei advokato atstovavimą, atsakovės atstovas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, jų bendra trukmė – 3, 5 val., atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (redakcija galioj. iki 2015 03 19) laikytina, kad pagrįstos yra šios išlaidos: 434 Eur (1500 Lt) už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 174 Eur (600 Lt) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, iš viso 608 Eur, todėl nuo šios sumos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (88 proc.) atsakovei iš ieškovo skundžiamu teismo sprendimu priteistos iš ieškovo 805 Lt (233, 14 Eur) bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 535 Eur. Atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteistina 491, 78 Eur (535 Eur- 43,22 Eur).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantės prašymu, iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 133 Lt (38, 50 Eur) žyminį mokestį nuo ginčijamos 5906, 17 Lt (1710, 54 Eur) sumos, turėjo 2000 Lt (579 Eur) advokato pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą (1 t.b.l.184-186), atsakovės atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teisme reikalavimo dėl sprendimo dalies, kuria priteista 931,67 Lt už suvartotą el. energiją apeliantės atstovas atsisakė, todėl apeliantei priteistina iš ieškovo 43, 22 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo patenkintos reikalavimo dalies – 4974,50 Lt ( (1440,71 Eur) bei advokato pagalbos išlaidos – 579 Eur, kurios pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 3. 31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, pakeisti taip:
Iš atsakovės L. S. ieškovui G. S. priteistą 5906, 17 Lt (1710, 54 Eur) buto išlaikymo išlaidų sumą sumažinti iki 931, 67 Lt (269,83 Eur).
Iš ieškovo atsakovei priteistas 595 Lt (172, 32 Eur) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 491, 78 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš G. S. priteisti 622, 22 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme L. S..
Iš G. S. priteisti 3, 31 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei, kurias sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.