Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepateikė motyvuotų argumentų, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus užtikrinti nuobaudos tikslai. Vien padaryto pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Ta aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 str. normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Be to, kaip minėta, ATPK 329 str. nuostatos pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos visos formaliosios minėtame straipsnyje nurodytos sąlygos.

Nors M. L. nurodo, kad jo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą atitinka formaliąsias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16–20), M. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., ir jam 2014-09-20 buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, o, kaip minėta, viena iš būtinų sąlygų, kurioms esant galima taikyti ATPK 329 str., yra reikalavimas per teisės atėmimo laikotarpį nepadaryti naujų teisės pažeidimų. Faktiniais duomenimis nustačius, kad M. L. tokio reikalavimo neįvykdė, akivaizdu, kad pažeidėjas neatitinka formaliųjų šio straipsnio taikymo sąlygų, todėl ATPK 329 str. nuostatos jam negali būti taikomos.

Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas, ar už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., paskirta nuobauda pasiekė savo tikslus, nurodė, kad į M. L. per nuobaudos vykdymo laikotarpį padarytą smulkų pažeidimą neatsižvelgia, nes, teismo vertinimu, pažeidimas buvo atsitiktinis, nepiktybinis (fiksuotas pažeidimo laikas 6.15 val., t. y. triukšmas buvo keliamas nebe nakties metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 27 str.), už jį paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, nuo kurios paskyrimo jau yra praėję vieneri metai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog, pagal teismų praktiką, ATPK 329 str. įtvirtinta sąlyga, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo teisės atėmimo laikotarpiu neturi būti padaręs teisės pažeidimo, yra siejama su pažeidimo padarymo faktu, o ne su padaryto pažeidimo pobūdžiu bei už jį paskirtos administracinės nuobaudos galiojimu. Vertinant šią aplinkybę, negalima sutikti su teismo išvada, kad M. L. atitinka formaliąsias įstatyme (ATPK 329 str.) numatytas sąlygas.

Kita vertus, nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nustatęs, kad M. L. per nuobaudos vykdymo laikotarpį padarė teisės pažeidimą, už kurį buvo baustas administracine nuobauda, nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja formalieji pagrindai ATPK 329 str. taikymui, tačiau, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti M. L. specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilės, įvertinus paklaidą – 2,477 promilės girtumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį, šis nuo smūgio pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus M. L. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

M. L., kvestionuodamas teismo nutartį, skundą argumentuoja tuo, kad teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir buvo pagal ją atestuotas, taip pat kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga studijuojant (nuvykti į universitetą) bei atliekant darbo funkcijas. Tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama įvertinus aplinkybių visumą ir ypač atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui ir t. t.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilės, įvertinus paklaidą – 2,477 promilės girtumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį, šis nuo smūgio pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadintos 3 transporto priemonės. Kaip minėta, šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus M. L. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Be to, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 16–20) matyti, kad M. L. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kelio ženklo nesilaikymas, nustatyto greičio viršijimas, o pastarasis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, yra šiurkštus KET pažeidimas). Šios aplinkybės rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas asmuo išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 2,52 promilės, įvertinus paklaidą – 2,477 promilės girtumas, kuris net 6 kartus viršijo leistiną ribą). Akivaizdu, kad anksčiau M. L. taip pat už pakankamai šiurkštų KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) paskirta administracinė nuobauda savo tikslų nepasiekė, priešingai – jo daromi KET pažeidimai sunkėjo, t. y. jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą, nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis). Be to, kaip minėta, M. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė naują pažeidimą, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, jis elgėsi lengvabūdiškai ir vėl padarė administracinį teisės pažeidimą. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

M. L. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų (teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykti į universitetą bei atliekant darbo funkcijas), skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, savaime nėra išskirtinės ir ypatingos aplinkybės ir negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti M. L. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimu M. L. už padarytą itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo M. L. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, juolab kad jis neįvykdė visų ATPK 329 str. įtvirtintų sąlygų, nes, kaip minėta, teisės atėmimo laikotarpiu padarė naują administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.