- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- I-1135-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00170-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skundu ir jo patikslinimu (b. l. 5-7, 15-16; toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo garbės ir orumo pažeminimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d., jam grįžtant iš ilgalaikio pasimatymo į savo būrį, buvo padaryta pilna krata, kūno apžiūra ir kūno ertmių apžiūra. Iš pradžių jis nenorėjo sutikti su kūno ertmių apžiūra ir paaiškino, jog yra kitų būdų ieškoti uždraustų daiktų (išsituštinimas, rentgenas), bet jo niekas neklausė ir po ilgų diskusijų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas jam pagrasino, jog nesutinkant, jis bus uždarytas į baudos izoliatorių už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, t. y. nepaliko jam kitos išeities, kaip sutikti. Atlikus kūno ertmių apžiūrą draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Apžiūros metu jautė skausmą ir pasišlykštėjimą, gėdą, baimę. Rytojaus dieną apie jam vykdytą procedūrą žinojo visi Marijampolės PN nuteistieji ir būryje prasidėjo patyčios, taip papuolė į nuskriaustųjų kastą, tapo psichologiškai sutrikęs, aplanko mintys apie savižudybę. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos, tačiau šis atsakė, kad viskas buvo teisėta, nes kūno ertmių apžiūra buvo vykdoma jam sutikus, tačiau sutikime jis parašė, jog yra priverstas sutikti, kad nebūtų uždarytas į baudos izoliatorių arba nurašytas į drausmės grupę. Paaiškino, suprantantis ir Marijampolės pataisos namų darbuotojus, nes anksčiau jo žmona buvo pagauta su narkotikais, kuriuos vežė jam į asmeninį pasimatymą. Prašė skundą tenkinti, nes buvo pažeistos jo, kaip asmenybės, teisės, garbė ir orumas, patyrė patyčias bei smurtą. Nurodė, jog dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) nurodė, jog atlikti pareiškėjo kūno ertmių apžiūrą buvo nuspręsta dėl to, kad pas pareiškėjo žmoną ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai, kuriuos ketinta perduoti pareiškėjui. Tarp nuteistųjų esančių subkultūrų nepalaiko, o teisėti pareigūnų reikalavimai turi būti vykdomi. Marijampolės PN pareiga užtikrinti, kad draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai jokiais būdais nepatektų į pataisos namus. Asmens krata ir kūno ertmių apžiūra buvo numatyta Marijampolės PN 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu bei vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktu. Reikalavimas įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklų 111 punkte numatytą kratą ir kūno ertmių apžiūrą yra teisėtas pareigūnų reikalavimas, už kurio nevykdymą, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, gali būti paskirta nuobauda. Pareiškėjas galėjo atsisakyti apžiūros, prisiimdamas atsakomybę už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl jo moralinių išgyvenimų, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi gali būti kūno ertmių apžiūra – į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirtų išgyvenimų, skausmų ar kitokių neigiamų pojūčių, atlikus kūno ertmių apžiūrą jis nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų, susijusių su kūno ertmių apžiūra 2016 m. gruodžio 14 d., jam grįžtant iš ilgalaikio pasimatymo su žmona.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui A. S. grįžtant iš ilgalaikio pasimatymo su žmona, kilus įtarimui, kad jam galėjo būti perduotos narkotinės medžiagos ir jis galėjo bandyti jas įnešti į Marijampolės PN, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 146 punktu, buvo priimtas Nutarimas „Dėl kūno ertmių apžiūros“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta pareiškėjui atlikti kūno ertmių apžiūrą (b. l. 21). Su Nutarimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pasiaiškinime (b. l. 22) pareiškėjas nurodė, kad tai žemina jo orumą, bet yra priverstas sutikti su kūno ertmių apžiūra, nes kitu atveju bus uždarytas į baudos izoliatorių dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų, atliekant kūno ertmių apžiūrą, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), nurodydamas, kad tokiais veiksmais buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2017 m. sausio 13 d. rašte Nr. 2S-234 (b. l. 23-24) pareiškėjui nurodė priimto Nutarimo motyvus, teisės aktus, reglamentuojančius tokio Nutarimo priėmimo tvarką, subjektus galinčius atlikti kūno ertmių apžiūros procedūras ir konstatavo, jog faktinių duomenų apie tai, kad Marijampolės PN administracija pažeistų teisės aktus, nenustatyta.
Pareiškėjas teigia suprantantis kūno ertmių apžiūros motyvo (anksčiau jo žmona buvo pagauta su narkotikais, kuriuos vežė jam į pasimatymą) reikšmę, tačiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo, o toks veiksmas žemino jo garbę ir orumą, jis buvo pažemintas kitų nuteistųjų ir pateko į nuskriaustųjų kastą. Su kūno ertmių apžiūra buvo priverstas sutikti, nes priešingu atveju jam grėsė nuobauda už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo teisėtumo principas, pagal kurį nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. BVK 110 straipsnis nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas ir draudimus. Nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu ir sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad iš ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedamiems nuteistiesiems atliekamos asmens kratos. Kratų atlikimo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 148 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos ar areštinės teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 151 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines (Instrukcijos 152 p.). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 153.5. p.). Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą priima laisvės atėmimo vietos direktorius, priimdamas nustatytos formos nutarimą, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią (Instrukcijos 154. p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Instrukcijos 154 punkto turinį, yra nurodęs, kad draudimas kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią vertintinas kaip pareigūnų pareiga nenaudoti prievartos atliekant kūno ertmių apžiūrą, jeigu nuteistasis tokiam veiksmui prieštarauja. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas prievartos draudimas, tačiau ne nuteistojo teisė atsisakyti kūno ertmių apžiūros. Pareiškėjo prieštaravimas ar nesutikimas su jo kūno ertmių apžiūra negali būti suprantamas kaip jo teisė, kurią jis gali laisvai realizuoti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo atsisakymas kūno ertmių apžiūros, nėra teisinė ir teisėta priemonė, kurią nuteistasis gali pasinaudoti gindamas savo tariamai pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-406-662/2017).
Pažymėtina, kad nuteistųjų asmeninių laisvių ir teisių suvaržymai yra neišvengiami. Nuteistieji privalo paklusti teisės aktais reglamentuotai pataisos įstaigos vidaus tvarkai, taip pat privalo vykdyti pataisos namų administracijos ir jos pareigūnų reikalavimus. Nuteistojo ertmių apžiūrai atlikti, pakanka pagrindo manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės (Instrukcijos 154 p.). Pareiškėjas sutinka, kad pareigūnams galėjo kilti įtarimų, jog jis po ilgalaikio pasimatymo su žmona gali turėti Instrukcijos 154 punkte nurodytų draudžiamų daiktų. Ginčo byloje dėl kūno ertmių apžiūros motyvo ar jį galėjusio atlikti subjekto (kūno ertmių apžiūra atliko Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas) byloje nėra. Nutarimą skirti pareiškėjui kūno ertmių apžiūrą (b. l. 50) priėmė atsakovo atsakingas pareigūnas. Kalėjimų departamentas 2017 m. sausio 13 d. atsakyme pareiškėjui išaiškino visuminės kratos ir kūno ertmių apžiūros procedūrų reglamentavimą, teismas pareiškėjui 2017 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l. 13) pasiūlė skunde nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas galėjo pažeisti atlikdamas tokius veiksmus, tačiau pareiškėjas teisės aktų ar atliktos kratos procedūrų pažeidimų nenurodė. Dėl nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, teismas vertina, kad atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas Instrukcijoje nustatytos kratų atlikimo tvarkos.
Instrukcijos 154 punkte numatyta, jog nuteistojo kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas, pažeidžiantis teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės atlikimą, reikalavimus. Nors Instrukcijos 154 punkte įtvirtintas draudimas pareigūnams atlikti nuteistojo kūno ertmių apžiūrą prieš jo valią, tačiau nuteistojo atsisakymas kūno ertmių apžiūros nepateisina nuteistojo atsisakymo vykdyti teisėtus administracijos nurodymus bei vertintinas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte neteisėtas nuteistojo pareigos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, nevykdymas. Todėl pareigūnai pagrįstai pareiškėją įspėjo, jog nesutikimas leisti atlikti kūno ertmių apžiūra bus traktuojamas kaip pareigos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, nevykdymas.
Akcentuotina, kad pagal BVK 70 straipsnio 1 dalį, nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Vidaus tvarkos taisyklės bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68. BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Taigi, pareiškėjas turi teisę bet kada pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, nurodydamas svarbias izoliavimo priežastis. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog po kūno ertmių apžiūros patiria kitų nuteistųjų pažeminimą, smurtą, tačiau argumentų, kad kreipėsi į atsakovą dėl jo izoliavimo, o šis atsisakė jį izoliuoti, skunde nenurodė ir tokių duomenų į bylą nepateikė. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas skunde minimas aplinkybės patyrė, arba atsakovas jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė patyčias bei smurtą, tapo psichologiškai sutrikęs, aplanko mintys apie savižudybę, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą (b. l. 27) ir Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 26), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas minėtų tarnybų specialistams nei po kūno ertmių apžiūros, nei vėliau jokių nusiskundimų neturėjo, dėl 2016 m. gruodžio 14 d. įvykio nesikreipė. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti kūno ertmių apžiūros pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.