Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių mašinos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių mašinos“, atstovaujamos turto administratorės N. M., ieškinį atsakovui Č. T., trečiasis asmuo G. V., dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB ,,Kelių mašinos“ (toliau ir – bendrovė), atstovaujama turto administratorės N. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Č. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.Nurodė, kad atsakovas yra UAB ,,Kelių mašinos“ akcininkas (turintis 50 proc. akcijų), su pertrauka ėjęs bendrovės direktoriaus pareigas. Pagal turto administratorės surinktus ir išanalizuotus bedrovės buhalterės pateiktus duomenis, kartu ir bendrovės sąskaitas faktūras, atsakovas 2013 – 2016 m. 457 259,81 Eur bendrovės pajamų išleido su bendrovės veikla nesusijusiems pirkiniams ir veiklai. Atsakovas turto administratorės prašymu jokios informacijos apie nurodytos lėšų sumos panaudojimą nepateikė, bendrovės piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos be teisinio pagrindo, todėl be pagrindo įgyta suma priteisina iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis, 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.241 straipsnis). Taip pat bendrovei iš atsakovo priteistina 99 655,44 Eur palūkanų (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).Atsakovas Č. T. padavė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-546-793/2018, iškelta pagal ieškovo Č. T. ieškinį dėl dovanojimo sutarties, pagal kurią E. R. padovanojo G. V. 100 vnt. UAB „Kelių mašinos“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, pripažinimo negaliojančia. CK 2.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi teisę tik juridinio asmens dalyvis – šiuo atveju, akcininkas, kurio turimų ar valdomų akcijų skaičius yra ne mažesnis kaip 10 proc. Todėl yra pagrįstų abejonių, ar G. V. yra teisėta UAB „Kelių mašinos“ akcininkė ir ar ji turėjo teisę kelti civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurioje yra priimta nutartis dėl laikino UAB „Kelių mašinos“ turto administravimo ir administratorės N. M. skyrimo.Atsakovas taip pat nurodė, jog ginčijamos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju būtų nustatyta, kad G. V. nėra UAB „Kelių mašinos“ akcininkė, todėl ji negalėtų dalyvauti šioje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo ir teikti paaiškinimų ar atlikti kitų procesinių veiksmų, o teismas jos, kaip trečiojo asmens, paaiškinimais negalėtų remtis, priimant byloje galutinį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-546-793/2018.Teismas nustatė, jog į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu G. V., todėl, kad yra UAB ,,Kelių mašinos“ akcininkė ir tuo pagrindu turinti suinteresuotumą bylos baigtimi. Išnagrinėjus Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2-546-793/2018 pagal Č. T. ir V. J. ieškinius atsakovei G. V. dėl 2016 m. balandžio 22 d. akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei ieškinių patenkinimo atveju susiklostytų situacija, kuomet teismas, nagrinėjantis šią civilinę bylą, priimtą sprendimą grįstų paaiškinimais asmens, kuris iš esmės neturi jokio ryšio nei su nagrinėjama civiline byla, nei su bylos šalimis. Teismo vertinimu, minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-546-793/2018 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, nes ieškovams palankaus sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad G. V. neįgijo nuosavybės teisių į UAB „Kelių mašinos“ akcijas, priėmimo atveju reikštų, kad ji neturi reikalavimo teisės Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-1242-553/2018 dėl įmonės veiklos tyrimo bei kurioje yra priimta nutartis dėl laikino UAB ,,Kelių mašinos“ turto administravimo ir administratorės N. M. skyrimo. Tokiu būdu būtų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo civilinėje byloje Nr. e2-1242-553/2018 palikimo nenagrinėto bei laikinųjų apsaugos priemonių dėl turto administratorės paskyrimo panaikinimo bei UAB ,,Kelių mašinos“ atstovės administratorės N. M. įgaliojimų netekimo. Taigi teismas, siekdamas proceso ekonomiškumo, sprendė, kad yra teisinis pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir tikslinga civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantė UAB ,,Kelių mašinos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bylos sustabdymo pagrindo. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-546-793/2018 dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1242-553/2017 dėl bendrovės veiklos tyrimo nustatyti faktai neturės jokios teisinės reikšmės šioje byloje.Ieškove nagrinėjamoje byloje yra UAB „Kelių mašinos“, o ne turto administratorė, todėl administratorė veikia ne savo, o bendrovės vardu. Atsakovui be pagrindo įgijus bendrovės pinigines lėšas, buvo pažeistos bendrovės, kaip juridinio asmens, o ne turto administratorės subjektinės teisės. Bendrovės reikalavimo teisė atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo nenustos egzistuoti, tokiu atveju UAB ,,Kelių mašinos“ savo teises įgyvendintų per kitą įgaliotą asmenį. Trečiajam asmeniui praradus suinteresuotumą bylos baigtimi teismas turi teisę jį pašalinti iš bylos, o ne sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Net jeigu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-546-793/2018 dovanojimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo (G. V.) įgijo bendrovės akcijas, būtų pripažinta negaliojančia, minėtos bylos rezultatas objektyviai niekaip negalėtų trukdyti šios civilinės bylos nagrinėjimui, nes teismas turi pareigą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos, kaip bylos baigtimi nesuinteresuotą asmenį.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Č. T. teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teisinė situacija, jog trečiajam asmeniui praradus suinteresuotumą bylos baigtimi teismas turi teisę jį pašalinti iš bylos, o ne sustabdyti bylos nagrinėjimą, yra neteisinga bei negalima. Tikėtina ir realu, jog ši civilinė byla bus išnagrinėta greičiau nei civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, vis tiek turės remtis trečiojo asmens paaiškinimais, nors iki galo nėra aišku, ar šis asmuo yra teisėtai įgijęs UAB „Kelių mašinos“ akcijas, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir procese dalyvauja teisėtai. Yra pagrįsta tikimybė, jog išnagrinėjus bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bus pripažinta, jog G. V. nėra UAB „Kelių mašinos“ akcininkė. Jeigu ši civilinė byla jau bus išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, pašalinti G. V., kaip suinteresuotumo neturinčio asmens, nebus galimybės, tuo tarpu sprendimas šioje byloje bus neteisėtas, kadangi paremtas neleistinais įrodymais – su byla ir materialiniu santykiu nesusijusių asmenų paaiškinimais.Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje byloje buvo paskirta turto administratorė ir kokios bus teisinės pasekmės, jeigu turto administratorės paskyrimo pagrindai išnyks. Pripažinus akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia, laikinojo administravimo paskyrimas ir administratorės atlikti veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtais, nes bus kilę iš civilinės bylos, inicijuotos tam neturinčio teisės asmens – G. V..Bylos sustabdymo pagrindai yra ne tik privalomi, bet ir fakultatyvūs (CPK 163, 164 straipsniai). Egzistuojant faktiniams bylos sustabdymo pagrindams, tačiau priimant nutartį teismui pritaikius netinkamą proceso teisės normą, tai nesudaro pagrindo naikinti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti bylos pagal UAB ,,Kelių mašinos“, atstovaujamos turto administratorės, pareikštą ieškinį dėl skolos ir palūkanų nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-546-793/2018 dėl bendrovės akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantė UAB ,,Kelių mašinos“ nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad civilinėse bylose dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei dėl bendrovės veiklos tyrimo nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai. Apeliantės teigimu, šiai bylai nėra reikšmės, kas yra UAB ,,Kelių mašinos“ akcininkas, bei kas byloje atstovauja UAB ,,Kelių mašinos“, nes bendrovės, kaip ieškovės, reikalavimo teisė dėl skolos ir palūkanų priteisimo išlieka galiojanti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrindą bylos sustabdymui rėmėsi tuo, kad byloje trečiuoju asmeniu esanti G. V., kaip UAB ,,Kelių mašinos“ akcininkė, yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-546-793/2018 patenkinus ieškinius ir pripažinus negaliojančia 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria G. V. perleistos UAB ,,Kelių mašinos“ akcijos, būtų pripažinta, jog G. V. nėra bendrovės akcininkė, todėl remtis jos paaiškinimais nebūtų galima, be to, reikštų, jog ji neturi reikalavimo teisės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1242-553/2018 dėl UAB ,,Kelių mašinos“ veiklos tyrimo bei kurioje N. M. paskirta bendrovės turto administratore. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp nurodytų bylų egzistuoja teisinis ryšys. Nurodytose Klaipėdos apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose nagrinėjamose bylose nustatytos faktinės aplinkybės siejamos su nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens G. V. teisių ir (ar) pareigų įgyvendinimu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tai, kaip bus išspręstas klausimas dėl G. V. akcijų įgijimo dovanojimo sutartimi, reikšminga, nes šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės iniciatyva (ieškovės pusėje) ji dalyvauja būtent kaip UAB ,,Kelių mašinos” akcininkė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje UAB ,,Kelių mašinos” vardu ieškinį pareiškė bendrovės tik turto administratorė N. M., kuri šioms pareigoms paskirta Vilniaus apygardos teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1242-553/2018, iškeltoje pagal G. V., kaip akcininkės, kreipimąsi pradėti bendrovės veiklos tyrimą. Tačiau priklausomai nuo ginčo išsprendimo, šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017 pripažinus, jog akcijų dovanojimo sutartis yra negaliojanti, ieškovė, kaip juridinio asmens akcininkė, netektų teisės inicijuoti atsakovės UAB „Kelių mašinos“ tyrimą (CK 2.125 straipsnis). Atitinkamai iškiltų klausimas ir jau iškeltoje dėl UAB ,,Kelių mašinos“ tyrimo atlikimo byloje paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – bendrovės turto administravimo panaikinimo, kartu ir turto administratorės įgaliojimų (jų apimties) pasibaigimo. Nenuginčijus trečiojo asmens teisinio statuso, akivaizdu, jog juridinio asmens veiklos tyrimo byloje konkuruotų įstatymo nustatytos procedūros (ekspertų skyrimas ginčo aplinkybėms nustatyti) ir turto administratorės veiksmų ribos (CK 2.127, 4.239 straipsniai).Nesutiktina bei atmestini apeliantės argumentai, kad teismas, nustatęs, jog trečiasis asmuo G. V. prarado teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turės teisę ją pašalinti iš bylos. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas Č. T., išlieka pagrįsta tikimybė, jog ši byla bus išnagrinėta greičiau nei Klaipėdos apylinkės teisme iškelta byla, kuri šiuo metu yra sustabdyta, iki bus atlikta teismo ekspertizė. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teisme iškeltos bylos Nr. e2-1242-553/2018 dėl bendrovės veiklos tyrimo nagrinėjimas taip pat sustabdytas, iki įsiteisės sprendimas Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-6581-793/2017 dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi šią bylą išnagrinėjus iš esmės greičiau nei paminėtose bylose bus priimti ir įsiteisės galutiniai teismo sprendimai, jau išnagrinėtoje byloje trečiojo asmens pašalinimas iš byloje dalyvaujančių asmenų nebebus galimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Šiuo atveju atsižvelgiant į susiklosčiusią teisinę situaciją, bylos aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjama byla iš esmės siejasi su Klaipėdos apylinkės teisme iškelta byla dėl bendrovės akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kol nurodytoje byloje nebus išspręstas klausimas dėl šioje byloje trečiojo asmens G. V. akcijų įgijimo teisėtumo, nėra galima išnagrinėti šios bylos, kuri siejasi su šio trečiojo asmens teisėmis.Įvertinus tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje bei aptartose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų dalykus ir pagrindus, šių bylų teisinį ryšį bei vienos bylos teisinio rezultato galimą įtaką sprendimo priėmimui kitose bylose, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, aktualius teismų praktikos išaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.