- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- Iv-583-422/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00077-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- D. B., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei Janinai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. prašymą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. B. patikslintu prašymu iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 1225,48 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 4-5, 93).
Pareiškėja nurodė, jog 2011 m. vasario 12 d. D. B., važiuodamas jai priklausančiu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tunelio gatve nuo Baršausko g. link Čiurlionio tilto kairiąja puse, įvažiavo į duobę, esančią važiuojamoje kelio dangoje. Dėl įvažiavimo į duobę automobiliui buvo padarytas pažeidimas – sugadintas kairės pusės priekinis ratas (ratlankis, padanga, rato slėgio jutiklis). Eismo įvykį užfiksavo policijos pareigūnai, kurie D. B. veiksmuose kaltės dėl autoįvykio nenustatė. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. viena iš priskirtųjų savivaldybėms funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Pagal Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 8.1 punktą Kaune visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybė. Pagal šios tvarkos 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo ir priežiūros darbus ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už kelio dangos priežiūrą. Nurodė, jog šio įvykio buvo padaryta 1225,48 Lt žala, kurią patvirtina Nepriklausomų ekspertų agentūros atlikta Transporto priemonės ataskaita ir UAB „Sostena” nuostolių paskaičiavimas. Automobilis dėl lėšų stygiaus iki šiol nesuremontuotas, eksploatuojamas su uždėtu skolintų ratų komplektu. K. K. miesto savivaldybė pažeidė aukščiau teisės aktų reikalavimus, važiuojamoji kelio dalis, kurioje buvo duobė, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sutvarkyta ir pažymėta įspėjamuoju ženklu, o teisės aktuose numatytos pareigos nevykdymas 2011-02-12 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjos automobilis, iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai turi būti priteista 1225,48 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentai palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į prašymą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo. Vien tai, kad pareiškėjos pateiktame policijos nutarime užfiksuotas duobės buvimo faktas, savaime nereiškia žalos padarymo fakto pareiškėjos transporto priemonei. Atsakovo nuomone, policijos nutarimas ir UAB ,,Sostena“ pasiūlymas nėra tinkami rašytiniai įrodymai žalos padarymo faktui ir priežastiniam ryšiui pagrįsti.
Atsakovo teigimu, remiantis VĮ „Regitra“ Transporto priemonių paieškos sistemos prieigos per internetą (https://www.eregitra.lt/viesa/paiesk/lndex.php) duomenimis, ginčo transporto priemonė yra suremontuota, 2012 m. sausio 2 d. atlikta jos techninė apžiūra, galiojanti iki 2014 m. sausio 2 d. Esant suremontuotai ginčo transporto priemonei, įrodinėjimas remiantis preliminariu UAB „Sostena“ pasiūlymu visiškai netenka prasmės. LR Civilinio kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į tariamo autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas). Atsakovas pažymėjo, jog tomis pačiomis duobėtomis miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Atsakovo nuomone, įvykį sąlygojo paties vairuotojo neatsargumas, todėl net ir nustačius, kad įvykis buvo, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl vairuotojo neatidumo. Nurodė, jog teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos. LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčui dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo netaikytinos, o viešosios teisės normos palūkanų priteisimo tokiu atveju nenumato. Nepateikta įrodymų, jog automobilis bus remontuotas įmonėje, kuri yra PVM mokėtoja, todėl paskaičiuotas PVM mokestis negali būti priteistas. Pažymėjo, jog „Nepriklausomų ekspertų agentūroje” automobilis apžiūrėtas praėjus daug laiko po įvykio, žalos įvertinimas yra preliminarus, kelia abejonių, nes sugadintos detalės buvo laikomos lauke, veikiamos oro sąlygų.
Tretysis suinteresuotas asmuo D. B. prašė skundą tenkinti, iš esmės remdamasis pareiškėjos argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už savivaldybėms skirtų Vyriausybės lėšų kelių priežiūrai ir plėtrai panaudojimo kontrolę, tačiau nėra atsakinga už žalos dėl kelių nepriežiūros atlyginimą, todėl jos teisės ir pareigos su šia byla nėra susijusios.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1)neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėja kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. vasario 12 d. apie 20 val. 15 min., D. B., vairuodamas N. B. (įvykio metu buvusi pavardė N. B.) nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 11) RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste Tunelio gatvėje ties namu Nr. 15, įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą, neaptvertą, važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2011-02-12 Eismo įvykio vietos schemoje, 2011-02-12 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, D. B. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l.6-7; prijungta administracinio teisės pažeidimo medžiaga). Į įvykį vykusio pareigūno A. V. paaiškinime (prijungta Eismo įvykio medžiaga) užfiksuota, jog duobė buvo iš dalies padengta sniegu, šią aplinkybę patvirtina ir iš karto po įvykio paimtas D. B. 2011-02-12 paaiškinimas bei fotonuotraukos (b. l. 12-14). Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, jog duobės matomumas dėl meteorologinių sąlygų konkrečiu atveju buvo apsunkintas, kitais įrodymais nepaneigtos trečiojo suinteresuoto asmens D. B. paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog esant tokioms sąlygoms, pastebėti kelyje duobę ir išvengti autoįvykio, nepavyko.
Eismo įvykio schemoje, Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodyti šie automobilio sugadinimai: kairės pusės priekinis ratas su padanga. Policijos patrulio A. V. 2011-02-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog autoįvykio metu buvo sugadintas priekinis kairės pusės lietas ratlankis ir padanga (padangoje iššokęs gumbas). Analogiški pažeidimai nurodyti D. B. 2011-02-12 pirminiame paaiškinime (Eismo įvykio medžiaga). Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl eismo įvykio metu automobilio kairės pusės priekinio rato (ratlankio ir padangos sugadinimo).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog D. B. iš karto po įvykio kreipėsi į UAB „Sostena“ dėl būsimo automobilio remonto išlaidų. Pagal UAB „Sostena“ 2011-02-14 Serviso pasiūlyme (b. l. 9) pateiktą paskaičiavimą galimo remonto išlaidos sudarytų 1816,90 Lt (b. l. 9). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog UAB „Sostena“ pasiūlymas nėra objektyvus įrodymas patirtiems nuostoliams pagrįsti, nes jame numatyta preliminari remonto kaina tuo atveju, jei sugadintos detalės būtų keičiamos naujomis, tuo tarpu byloje nustatyta, jog autoįvykio metu sugadintos automobilio detalės buvo padėvėtos. Pareiškėjos N. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog automobilio padangos (įkaitant sugadintą padangą) buvo keistos naujomis 2009 m., tai patvirtina ir 2009-12-21 padangių įsigijimo kvitas (b. l. 58), o ratlankis ir slėgio daviklis prie ratlankio jau buvo automobilio įsigijimo metu (b. l. 61).
Nagrinėjant bylą, teismui išaiškinus teisę pateikti papildomų įrodymų, pareiškėja kreipėsi į įmonę „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Remiantis šios įmonės 2012-05-11 Transporto priemonės vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) Nr. 1205A107 RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo sąnaudos (remonto kaštai), įvertinant detalių nusidėvėjimą, sudaro 1075,48 Lt. Apgadinimų ir numatomo remonto protokole ir Atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo detalizacijoje nurodyta, jog turi būti keičiamos detalės: kairės pusės priekinis ratlankis, kairės pusės priekinis rato slėgio daviklis, kairės pusės priekinė padanga ir atlikti išardymo-surinkimo darbai (b. l. 78, 82). Įvertinus detalių nusidėvėjimą (ratlankio nusidėvėjimas – 43 proc., rato slėgio daviklio – 43 proc., padangos – 31,08 proc.), keičiamų detalių vertė, įskaitant smulkių detalių tvirtinimo vertę, sudaro 867,83 Lt (850,81 Lt + 17,02 Lt), nuo šios sumos paskaičiuotas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (182,24 Lt). Išardymo-surinkimo darbų vertė sudaro 21,00 Lt, nuo šios vertės atitinkamai paskaičiuotas 4,41 Lt V. T., remiantis Ataskaita Nr. 1205A107, įskaitant PVM, automobilio atkūrimo sąnaudų piniginė išraiška yra 1050,07 Lt, o be PVM – 888,83 Lt.
Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai – tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Remiantis pareiškėjos, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 1205A107, ginčo automobilis nesuremontuotas. Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog 2012 m. sausio 2 d. (po įvykio) buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra (b. l. 43 ), Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 204-0043939 išvadoje nurodyta, jog minėta transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina automobilio remonto, nes pareiškėja N. B. ir tretysis suinteresuotas asmuo D. B. nurodė, jog automobilis po autoįvykio buvo eksploatuojamas ir atlikta jo transporto priemonės techninė apžiūra, uždėjus skolintą kitų ratų komplektą. Minėti paaiškinimai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Pažymėtina, jog atsakovas kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo automobilio remontą ir paneigiančių pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes teismui nepateikė.
Automobilio būsimo remonto atkūrimo kaštus įvertinęs turto vertintojas S. J. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija, tai patvirtina Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000082, išduotas 2000-02-25 Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000-02-17 nutarimu Nr. 21-13 (b. l. 89), todėl abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nėra pagrindo. Įvertinus nustatytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl turto vertinimo, Turto vertinimo ataskaita Nr. 1205A107 pripažintina tinkamu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas.
Atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, turto vertintojo automobilis apžiūrėtas praėjus daug laiko po įvykio, sugadintos detalės buvo veikiamos oro sąlygų, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikė. Teismas pažymi, jog nors ir turto vertinimas buvo atliktas po įvykio praėjus daugiau kaip metams laiko, tačiau turto vertintojas vadovavosi įvykio metu užfiksuotais duomenimis (Kauno apskrities VPK kelių policijos autoįvykio medžiaga, UAB „Sostena“ Serviso pasiūlymu, sugadintų detalių fotonuotraukomis), turto vertintojui buvo pateiktos sugadintos automobilio detalės. Atsakovo argumentai dėl detalių laikymo sąlygų (pagal pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus nustatyta, jog sugadintos detalės buvo laikomos lauke, šalia garažo) neturi esminės reikšmės ginčui, įvertinus tai, jog Transporto priemonių vertinimo ataskaitoje nustatant remonto sąnaudas yra atsižvelgta į detalių nusidėvėjimą, o detalių nusidėvėjimo procentas nustatytas, remiantis 2012 m. jų būkle, todėl akivaizdu, jog atsakovo turtiniai interesai dėl to nenukentės.
Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai dėl vairuotojo neatsargumo, neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Tunelio gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti dėl įvykio atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.
Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog ji automobilį remontuos įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Remiantis išdėstytais argumentais, 186,65 litais priteistinos žalos dydis sumažintinas (ši suma Ataskaitoje nurodyta kaip PVM mokestis). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjai priteistina 888,83 Lt turtinės žalos atlyginimo ir dėl šio įvykio pareiškėjos turėtos turto vertinimo išlaidos – 150,00 Lt, pagrįstos įrodymais (b. l. 71, 74) (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p.).
Pareiškėja šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina išvada, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai priteisti metines palūkanas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą teisės taikymo praktiką, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10 analogišku atveju palūkanos buvo priteistos. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Atsakovo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011 nėra analogiška šiam ginčui, nurodomas atvejis yra susijęs su viešosios teisės reglamentuojamais rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisiniais santykiais, todėl šiam ginčui negali būti taikoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti N. B. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1038,83 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis litus 83 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.