Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 5 d. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavėjos darbo vietoje rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais. Sąsiuvinyje esantys įrašai atspindi prekybos vietos pardavimus (data, prekė, suma, bendra dienos apyvarta). Tęsiant patikrinimą kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistus siekiant nustatyti ar įvertinus sąsiuvinyje esančius rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini) apskaitė visas gautas pajamas už laikotarpį nuo 2019-05-22. Įvertinus ir nustačius, kad bendrovė neapskaitė visų gautų pajamų buvo gautas specialisto paaiškinimas, iš kurio nustatyta kokia dalis pajamų nebuvo įtraukta į bendrovės pajamas bei nurodyta kokie ir kokia dalimi (duomenys neskelbtini) buvo sumažinti mokėtini mokesčiai valstybės biudžetui. 2019-11-07 pateiktas specialisto paaiškinimas dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros Nr. 04/11-2-22-11734. Dokumentų apžiūros metu apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose neapskaitė 4 609,30 Eur pajamų, tokiu būdu 3 809,30 (4609,30 - 800) Eur sumažindama 2019 metų apmokestinamąsias pajamas ir pelną, siekiant 571,40 (3809,30 x 15%) Eur sumažinti pelno mokestį į valstybės biudžetą. Tiriamuoju laikotarpiu direktorės pareigas ėjo V. G..

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorė V. G. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-539 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-539 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“ ir 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ ir 2 dalimi: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, ir tokiais veiksmais padarė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo 10 iki 50 BBND mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. nusižengimo nepripažino. Parodė, kad ji paprašė savo įmonės darbuotojos užrašyti, ką parduoda. Sąsiuvinyje darbuotojai fiksavo pardavimus, rašė ką pardavė.

Institucijos atstovas K. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. įmonėje - (duomenys neskelbtini) - darbuotojai rašė į sąsiuvinį pardavimus. Patikrinus įmonės (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį prekybos miestelyje (duomenys neskelbtini), rastas sąsiuvinis, kuriame buvo įrašyti pardavimai. Nustatyta, kad įmonės pajamų dalis nebuvo apskaityta. Pagal sąsiuvinyje esančius įrašus ir kasos operacijų žurnalą buvo nustatyta neapskaitytų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose pajamų dalis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. kaltę įrodo surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 65-66), tarnybinis pranešimas dėl asmenų patikrinimų (b. l. 1), pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 2), patikrinimo aktas (b. l. 3), kasos kvito kopija (b. l. 4), dokumentų ir daiktų paėmimo aktas, iš kurio matyti, kad paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais, 47 lapai (b. l. 5), kasos knygos lapų kopijos, iš kurių matyti dienų apyvartos (b. l. 6-12), tarnybiniai pranešimai dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo (b. l. 13, 38, 40, 59-61), Juridinio asmens duomenys (b. l. 14-16), Sodros duomenys (b. l. 17-19), I. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja (duomenys neskelbtini), prekiauja galanterijos prekėmis, pajamos apskaitomos kasos aparatu. FNTT pareigūnai atlikę patikrinimą jos darbo vietoje rado ir paėmė sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais, kuriame ji pildė užsakymus, tai yra, kokias prekes reikėtų užsakyti, vėliau buvo pildomi ne tik jos, bet ir kito padalinio užsakymai. Sąsiuvinyje rašoma data, prekės kodas, pavadinimas, kaina, kainos nuolaida eurais. Minėti užsakymai perduodami direktorei (b. l. 22-23), Ž. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pardavėja (duomenys neskelbtini), prekiavo galanterijos prekėmis, pajamos už parduotas prekes apskaitomos kasos aparatu. Nuo pirmos darbo dienos direktorės nurodymu buvo užvestas sąsiuvinis, kuriame buvo įrašomos parduotos prekės, nurodant datą, prekės kodą, pavadinimą, kainą, kainos nuolaidą, dienos pabaigoje susumuojamos gautos pajamos. Įrašus sąsiuvinyje tikrindavo ir įrašydavo direktorė V. G. (b. l. 31-32), V. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo neprisipažino, apie minėtą sąsiuvinį nieko nežinanti ir jo vesti neliepė (b. l. 33-34), dokumentų paėmimo aktai (b. l. 35-37), specialisto paaiškinimas dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros, iš kurio matyti, kad dokumentų apžiūros metu apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose neapskaitė 4609,30 Eur pajamų, tokiu būdu 3809,30 Eur sumažindama 2019 metų apmokestinamąsias pajamas ir pelną, siekiant 571,40 Eur sumažinti pelno mokestį į valstybės biudžetą (b. l. 41-54), L. R. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nuo 2000 metų dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja, iki 2019-05-24 dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba naujai atidarytoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kaune, pajamos apskaitomos kasos aparatu. Apie prekių poreikį praneša direktorei V. G., kelis kartus per mėnesį užeina ir į buvusią darbo vietą, apžiūrėti ten esančių prekių asortimento, matydavo sąsiuvinį, kuriame buvo įrašomos reikalingos prekės, pati ten įrašydavo jai reikalingas pristatyti prekes, kurias pristatydavo direktorė, dirba ir savaitgaliais kaip pakaitinė pardavėja, nes (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė savaitgaliais nedirba. Minėtame sąsiuvinyje nurodydavo datą, prekės kodą, pavadinimą, kainą, preliminarią visų priekių kainą (b. l. 55-56), kita bylos medžiaga.

Pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų.

Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą, kurio 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita (PMĮ 5 str. 1 d.). Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais (PMĮ 57 str. 1 d., 2 d.).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017).

Nagrinėjamu atveju tiek iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos patikrinimo akto, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 59-61) užfiksuotų duomenų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto paaiškinime objektyviai nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavėjos darbo vietoje rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais. Sąsiuvinyje esantys įrašai atspindi prekybos vietos pardavimus, kuriuose nurodyta data, prekė, suma, bendra dienos apyvarta. Iš 2019-11-07 specialisto paaiškinimo dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros Nr. 04/11-2-22-11734 nustatyta, kad dokumentų apžiūros metu apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose neapskaitė 4609,30 Eur pajamų, tokiu būdu 3809,30 Eur sumažindama 2019 metų apmokestinamąsias pajamas ir pelną, siekiant 571,40 Eur sumažinti pelno mokestį į valstybės biudžetą. Tiriamuoju laikotarpiu direktorės pareigas ėjo V. G.. Tuo (duomenys neskelbtini) direktorė V. G. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-539 redakcija) 1 dalimi, 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-539 redakcija) 1 dalimi ir 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 ir 2 dalimis, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 205 straipsnio 5 dalyje, todėl baustina.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. G. skirtina ANK 205 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų nusižengimų.

ANK 599 straipsnio nustatyta tvarka daiktų ir dokumentų paėmimo aktu (2019-10-05), bei dokumentų paėmimo aktais (2019-10-17, 2019-10-21) paimti daiktai: sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais (47 lapai), segtuvas su (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentais už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-09-30 (117 lapų), (duomenys neskelbtini) kasos aparato kasos operacijų žurnalas už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30 (147 lapai), (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-10-30 (147 lapai), segtuvas su (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-06-31 (402 lapai), segtuvas su (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2019-09-30 (192 lapai), nutarimui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini) direktorei V. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 205 straipsnio 5 dalimi, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) direktorei V. G. paimtus daiktus (dokumentus): sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais (47 lapai), segtuvą su (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentais už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-09-30 (117 lapų), (duomenys neskelbtini) kasos aparato kasos operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30 (147 lapai), (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-10-30 (147 lapai), segtuvą su (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-06-31 (402 lapai), segtuvą su (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2019-09-30 (192 lapai).

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19108464769.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.