Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinimas

1. J. Z. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veterinarijos gydytoja, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama pasitikėjimu ir pasinaudodama jai suteikta prieiga prie veterinarijos klinikos valdymo programos „P.“ bei kasos operacijų programos „S.“, sistemingai nepagrįstai pritaikydama nuolaidas parduodamoms prekėms ir įsigydama prekes, už šias sumokėjusi žymiai mažesnę kainą, tokiu būdu esmingai suklaidindama prekių savininką, apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 7 579,13 eurų turtą, t. y. J. Z. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu J. Z. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoja. 2021 m. lapkričio mėn. ji su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu J. C. pasirašė studijų finansavimo sutartį, kurios sąlygas ji derino su faktine įmonės vadove A. C.. Studijų sutartyje buvo nurodyta studijų kaina, taip pat numatytas įsipareigojimas, kad ji nuo sutarties pasirašymo momento įsipareigoja aštuonerius metus dirbti minėtoje įmonėje. 2022 m. vasario mėn. ji paprašė padidinti atlyginimą, kadangi jos atlyginimas buvo senai keltas; taip pat prašymą kelti atlyginimą ji motyvavo tuo, kad ji įmonei suteikia papildomą naudą, t. y. kuria papildomą paslaugą, kurios Lietuvoje praktiškai niekas neturi. Jai atlyginimo oficialiai nepadidino, tačiau ji su A. C. susitarė, kad ji galės su nuolaida įsigyti prekių savo gyvūnams (kaltinime nurodytu laikotarpiu ji turėjo šunis ir vieną katę). Ji kiekvieną mėnesį pirkdavo prekes savo gyvūnams, t. y. sistemoje nurašydama nuo prekių savikainos, bet neviršydama su A. C. sutartos 200 eurų sumos ir taip pagal jos ir A. C. susitarimą vyko iki 2023 m. rugpjūčio mėn., kuomet ji pastojo. 2023 m. birželio mėn. veterinarijos klinika gavo pačią moderniausią įrangą, susijusią su gyvūnų reabilitacija (įrangos kaina labai didelė). 2023 m. rugpjūčio mėn. ji A. C. pranešė besilaukianti ir, norėdama gauti didesnes motinystes išmokas, paprašė A. C. oficialiai padidinti atlyginimą, tačiau A. C. nesutiko jai oficialiai pakelti atlyginimo, sprendimą motyvuodama tuo, kad tai įmonei kainuos per brangiai, o įrangai ir taip išleista daug pinigų, todėl ji su A. C. susitarė, kad ji galės pasiimti prekių su nuolaida iki 400 eurų. Kadangi sistema neleidžia pritaikyti 100% nuolaidos (rodo klaidą), todėl įvedama, kad perki prekę už 1 centą ir pritaikoma 95% nuolaida ir pan. 2023 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo gauta nauja produkcija – šaldytas pašaras ir A. C. norėjo, kad ji šį pašarą išbandytų su savo gyvūnais, taigi ji su A. C. padidino sumą, už kurią ji galėjo pasiimti prekių su nuolaida. Sutartos sumos ji tikrai neturėjo viršyti, nes ji žino, kiek pinigų kiekvieną mėnesį ji išleidžia savo gyvūnams. Kiti darbuotojai taip pat gali įsigyti prekes už savikainą, o jai savikainą reikėjo minusuoti į nuolaidą iki 200 eurų ir prekės jai gavosi nemokamos (išrašų ji nekaupia, todėl ji negali nurodyti, kiek prekių ji gavo per kaltinime nurodytą laikotarpį). Raštiško susitarimo su darboviete nebuvo, su A. C. ji buvo susitarusi tik žodžiu. Ji viską derino su A. C., nes ši buvo faktinė klinikos vadovė, viskam vadovavo, o direktorius tik pasirašo sutartis, darbo grafikus ir pan. (direktorius vidinių reikalų nesprendė). Likus savaitei iki nėštumo ir gimdymo atostogų ji susirgo, tačiau iš kolegės gavo žinutę, kad, nors ji yra nedarbinga, tačiau ji turi pacientų, su kuriais tik ji moka atlikti procedūras, reabilitacijas, echoskopo tyrimą. Jai atėjus į darbą ir atlikus kelias procedūras atėjo įmonės direktorius, prašydamas parašyti paaiškinimą dėl jos su nuolaida įgytų prekių už 3 000 eurų – direktorius jos klausė, ar ji supranta, kad po savaitės ji išeina ir jeigu ji nepasirašys, ją atleis, ji negaus jokių išmokų, niekur nesusiras darbo, nes veterinarijos pasaulis mažas. Ji buvo stresinėje būsenoje, jai liko savaitė iki gimdymo atostogų, todėl kitą dieną nuėjusi į darbą ji pasirašė prašymą, kad viską daro savo valia, kad niekas nežinojo apie jos su nuolaida įgytas prekes. Tuomet jai buvo pateiktas dar vienas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo ir už studijas sumokėtų pinigų grąžinimo (suma buvo didesnė nei kainavo studijos, į sumą buvo įskaičiuoti dienpinigiai, komandiruotpinigiai, išlaidos viešbučiams, skrydžiams). Ji šio rašto nepasirašė, nes direktorius norėjo, kad pinigus ji pervestų per 2 dienas, kitaip bus teisminiai procesai, ji sėdės kalėjime. 2023 m. gruodžio 13 d. pasiaiškinimą ant popieriaus lapo ji rašė darbo vietoje ir šį pasiaiškinimą pateikė fiziškai. Jai rašant pasiaiškinimą A. C. ir J. C. šalia jos nebuvo. Vėliau ji susisiekė su advokatu ir darbdaviui parašė raštą, kuriame nurodė atsisakanti anksčiau jos rašyto pasiaiškinimo. Dar vėliau ji gavo šaukimą atvykti apklausai. Dėl grasinimų darbe į teisėsaugos, darbo ginčų institucijas ji nesikreipė. Susipažinusi su civilinio ieškovo atstovo pateiktais suvestinių duomenimis ji nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. ji klinikoje nedirbo; kita vertus, kaip matyti iš šių duomenų, tą dieną buvo įsigyti kačių testai imuninėms ligoms diagnozuoti, tačiau ji pažymi, kad sergančių kačių ji neturi ir šių testų ji neėmė; 2022 m. spalio 29 d. ji nedirbo, tą dieną buvo įsigyta 0,5 kilogramo sveriamo pašaro, kurio ji tikrai neįsigijo; 2022 m. gruodžio 15 d. ji atostogavo, tuo metu buvo įsigyta specifinio pašaro katėms su inkstų ligomis, tačiau ji pašaro neįsigijo, nes jai tokia prekė nebuvo aktuali; 2023 m. vasario 26 d. buvo įsigyti vaistai „Xanax“, tačiau ji tokių vaistų nevartoja (žmonės šį preparatą vartoja nuo nerimo, preparatą galima naudoti ir gyvūnams); 2023 m. gegužės 12 d. buvo įsigyti stiprūs nuskausminamieji ilgalaikiai vaistai gyvūnams, tačiau ji neturėjo senų gyvūnų, tuo labiau ir dozuotės netinkamos jos šunų svoriui (viena yra per maža, kita - per stipri), poreikio tokiems vaistams nebuvo. Vaistai „Klonezepam“ skirti jos šuniui, sergančiam demencija, šiuos vaistus ji įsigijo nedirbdama klinikoje (vaistai yra receptiniai, o ji yra veterinarijos gydytoja). Sistemos „S.“ (kasos programa) ir „P.“ (veterinarinė programa, kurioje registruojamas pacientas, gyvūnas, nurodomas veterinarijos gydytojas, atlikęs apžiūrą, pardavęs prekes ir pan.) turi bendrus prisijungimus - individualių prisijungimų darbuotojai neturėjo, prie sistemų visi galėjo prisijungti naudodamiesi tais pačiais duomenimis – vartotojo vardas „A“, slaptažodis „a“. Jeigu ji būtų norėjusi prekes įsigyti slaptai, kad niekas nematytų, prekių ji nebūtų nurašiusi ant savo kortelės - ji galėjo nurašyti prekes ant bet kurio kito darbuotojo kortelės (suvesdama kliento duomenis ji gali įvesti bet kurį kitą darbuotoją, taip pat ir kiti darbuotojai gali tai padaryti). Prie kasos prisijungimo nėra, kasa nemato, kas įmuša čekį, kasa užfiksuoja, koks gydytojas aptarnavo tą kortelę. Operacijos, kurias ji atliko būdama viena klinikoje, buvo atliktos jos ir A. C. susitarimo ribose. Sistemose „P.“ ir „S.“ ji suvesdavo įsigyjamas prekes, t. y. ji viską suvesdavo kaip į paciento kortelę - pirmiausiai suvesdavo į pacientės kortelę su jos gyvūno vardu ir kortelėje suvesdavo prekes savo vardu, kurias ji įsigijo. Bendrai į kasos laukelį įvedamas kliento vardas, pavardė, tuomet nuspaudžiama ir kasa nuskaito sistemoje „P.“ esančias prekes. Kai viskas įvedama į kasos sistemą, jos kaip klientės/pacientės langelyje galima keisti duomenis: aptarnaujantį gydytoją, suvedusį duomenis asmenį, t. y. galima įrašyti bet kurį darbuotoją - keisti viršutiniame laukelyje esančių prekių negalima, o apatinį langelį galima koreguoti, t. y. jei viršutiniame langelyje įrašyta prekė yra vaistai ir yra apatinis langelis, į kurį tuos vaistus nurašo, tada susisumuoja suma ir ten persikelia - svarbu, kad prekė tuo momentu būtų sistemoje. Vartotojas, kuris visus tuos veiksmus atlieka, yra „A“, kadangi, kaip ji minėjo, niekas savo slaptažodžių neturėjo, visi turėjo bendrą prisijungimą. Jos prekių krepšelis visada būdavo panašus – ji įsigydavo pašarą, skaniukus, papildus ir papildus nuo parazitų. Krepšelio vertė vidutiniškai vienam gyvūnui būdavo iki 100 eurų savikaina (ne daugiau), iki minėto susitarimo pirkdama prekes savo gyvūnams ji išleisdavo panašiai – 100 eurų vienam gyvūnui. Kaltinime nurodytu laikotarpiu ji augino nuo 1 iki 3 gyvūnų - 3 gyvūnus ji augino nuo 2023 m. birželio mėn. Inventorizacijos buvo atliekamos kiekvieną mėnesį (darbuotoja, kiekvieną mėnesį atliekanti inventorizaciją, sutikrina prekių likučius), o generalinė inventorizacija buvo atliekama kartą į metus, pusmetį (generalinę inventorizaciją prižiūrėdavo A. C.). Kiekvieną dieną inventorizaciją atlikdavo felčerė M. K., kuri kiekvieną mėnesį vykdydavo prekių apskaitą, kiek yra parduota prekių ir koks yra prekių likutis. Atsidarant bendrą lauką matosi, kiek prekių įsigyta, kiek parduota ir koks yra likutis; atsidarant kiekvienos prekės kortelę matomas prekės judėjimas ir matoma kiekviena prekė išsamiai, už kiek ji parduota. Tos prekės, kurios buvo parduotos su nuolaida, būdavo tiesiog nuliukai (nulis – pardavimo kaina), tai matėsi visada. Jei kaina mažesnė nei euras, sistema įvesdavo „0“. M. K. turėjo matyti tuos nulius ir turėjo tą žinoti. Jos darbo užmokesčio dalis priklausė nuo parduotų prekių. Sistemoje rodo, kiek prekių parduoda kiekvienas darbuotojas per mėnesį nuo nustatytos sumos; nuo sumos, viršijančios 10 000 eurų už pardavimus, jai būdavo mokamas 1% papildomai prie atlyginimo (darbo sutartyje galbūt buvo taip ir nurodyta). Nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. ji nepastebėjo neatitikimų sistemoje. Rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos ji pateikė ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė apie susitarimą dėl atlyginimo mokėjimo; ji patikslina, kad A. C. ji neinformuodavo, kokias prekes ir už kokią sumą ji paėmė. Nors pradžioje ji klausdavo A. C., ar viskas gerai, ši atsakydavo, kad viskas gerai, taigi vėliau ji A. C. nebeklausdavo ir imdavo prekes savo nuožiūra. Jos nebuvo prašoma pateikti ataskaitos. Rašytiniuose paaiškinimuose ji tai pat nurodė, kad buvo susitarimas įsigyti prekių už 200 eurų, susitarimas buvo vykdomas. 2022 m. vasario mėn. ji įsigijo prekių už 22 eurus, 2022 m. kovo mėn. prekių ji neįsigijo, kadangi A. C. įvyko nelaimė (sudegė šios namai), todėl ji nenorėjo kažką nusirašinėti savo vardu. Po to 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje jos apsitarė, kad viskas gerai ir ji gali toliau tęsti susitarimą. Nebuvo tokio mėnesio, kad ji nepasiimtų prekių, nors, jeigu jai nereikėdavo prekių ir pašaras dar nebūdavo pasibaigęs, prekių ji neimdavo. Ji nemano, kad sumos galėjo viršyti susitarimą. Ji pati operacijas – nuolaidų įvedimą, savikainos pakeitimą atlikdavo po 22.00 val., nes tuomet nebūdavo daug darbo. Dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pakeitimo nustatant padidintą fiksuotą darbo užmokestį ji patikslino, kad pakeitimas nėra atlyginimo pakėlimas – tai yra darbo atlyginimo perskaičiavimas, nes jie dirbdavo naktinį darbą ir tuomet, kai nustojo dirbti naktinį darbą, jie nesutiko gauti mažesnį atlyginimą nei gaudavo su naktinėmis pamainomis, taigi atlyginimas buvo perskaičiuotas, bet nepasikeitė. Ji nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, kadangi per kaltinime nurodytą laikotarpį negalėjo susidaryti 7 000 eurų suma. Taip pat jai nebuvo sakomos jokios pastabos, kad ji paėmė per daug prekių, taip pa ji negalėjo paimti prekių už 1 000 eurų ir daugiau. Ji mano, kad žala nėra padaryta, nes buvo susitarimas (susitarimas buvo tik dėl konkrečios sumos, o ne dėl prekių). Ji nežino, ar kiti darbuotojai buvo sudarę panašius susitarimus, nes A. C. prašydavo niekam nesakyti ir prekes nurašyti, kai ji bus viena.

3. Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veterinarijos gydytoja. Klinikai faktiškai vadovavo veterinarijos gydytoja A. C., nors formalus bendrovės vadovas buvo šios sutuoktinis J. C.. Vykdydama savo darbo pareigas ir susijusias funkcijas ji ne tik betarpiškai atliko su gyvūnų gydymu ir kitų veterinarijos paslaugų teikimu susijusias funkcijas, bet ir bendraudavo su gyvūnų savininkais (klinikos klientais) bei su kitais asmenimis, kurie kreipdavosi dėl veterinarijos paslaugų. Klinikoje ji dirbo su programomis „P.“ ir „S.“. Programa „P.“ - veterinarinė programa, kurioje registruojami veterinarijos klinikos klientai, pajamuojamos klinikos parduodamos prekės, nurašomos (pvz., kaip parduotos) prekės ir suteiktos paslaugos. Šia programa, atlikdami savo darbo funkcijas, naudojasi visi veterinarijos klinikos darbuotojai, prisijungę prie programos tuo pačiu prisijungimu, t. y. vieninteliu, kurį naudojo visi su programa dirbantys asmenys. Programos suformuotoje paciento kortelėje fiksuojamos klinikos prekės ir suteiktos paslaugos, nurodant šias paskyrusį veterinarijos gydytoją (vardą ir pavardę). Visa tai padaroma iki veterinarijos klinikos klientui apmokant susijusį kvitą, nes po apmokėjimo prekių ar paslaugų koregavimas nebegalimas. Tačiau galimas prekes ir paslaugas paskyrusio gydytojo duomenų (jo vardo ir pavardės) koregavimas. Šias dvi korekcijas aptariamoje programoje atlikti galima bet kuriuo metu. Programa „S.“ - elektroninės kasos programa, kurios pagalba skanuojamos prekės tiek šias pajamuojant, tiek parduodant. Taip pat šia programa galima įvesti prekes ir paslaugas apmokančio kliento duomenis bei apmokėti į programą „P.“ suvestas prekes ir paslaugas. Prie šios programos visi su ja dirbantys klinikos darbuotojai taip pat prisijungdavo vienu ir tuo pačiu visiems žinomu slaptažodžiu (prisijungimo duomenimis). Kasos kvite vietoje klientą aptarnavusio klinikos darbuotojo vardo ir pavardės tiesiog parašyta „vardenis, pavardenis“. 2021 m. lapkričio 18 d. su UAB (duomenys neskelbtini) kaip darbdaviu, kurį atstovavo formalusis bendrovės direktorius J. C., ji pasirašė Studijų finansavimo sutartį Nr. 1, kuria darbdavys įsipareigojo apmokėti 6 565,50 eurų kainuojančias jos kaip darbuotojos studijas (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje Veterinarijos akademijoje, o ji kaip darbuotoja įsipareigojo baigti studijas sutartyje nurodytais terminais ir dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ne trumpiau nei aštuonerius metus; taip pat sutartimi numatytos studijų kainos atlyginimo sąlygos. 2022 m. vasario mėn. bendrovės faktinės vadovės A. C. (kaip vienintelio asmens, realiai sprendusio tokio pobūdžio klausimus) ji motyvuotai paprašė pakelti iki tol jai mokėtą darbo užmokestį. Kadangi jos prašymas buvo pagrįstas, šis nebuvo atmestas, tačiau jai buvo pasakyta, kad tokiu atveju jos darbo vieta darbdaviui kainuotų per brangiai ir jai buvo pasiūlyta kaip padidinamo atlyginimo dalį įsigyti klinikos prekių, reikalingų jos pačios augintiniams, kiekvieną mėnesį už 200 eurų, skaičiuojant nuo prekių savikainos, kasos sistemoje šias prekes nurašant (fiksuojant prekių įsigijimą) su 95- 99% nuolaida. Tokia nuolaida buvo pasiūlyta dėl to, kad elektroninės kasos programoje nenumatyta galimybė padaryti 100% nuolaidą. Taigi buvo nuspręsta jos atlyginimą padidinti, tačiau šį jai mokant ne pinigais, o minėtu būdu ir forma. Susitarimas buvo žodinis ir nebuvo kaip nors raštiškai įtvirtintas. Laikotarpį nuo minimo susitarimo iki tol, kol darbdaviui, t. y. A. C. ji pranešė pastojusi, viskas buvo gerai - aptartas susitarimas su tiek faktinio, tiek formaliojo bendrovės vadovų žinia buvo vykdomas ir niekas niekam jokių pretenzijų neturėjo. Apie savo nėštumą darbdaviui (faktiniam vadovui) ji pranešė ne prieš pateikdama prašymą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, bet iš anksto, pati tai sužinojusi, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn. Tuo metu prieš mėnesį klinikoje buvo gauta klientų gyvūnų reabilitacijai reikalinga įranga, su kuria dirbti mokėjo tik ji. Ji su faktine bendrovės vadove, organizavusia visą klinikos darbą ir veiklą, susitarė, kad nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų metu ji vis tiek dirbs bent po dvi dienas per savaitę. Susitarus dėl minėtų aplinkybių ji motyvuotai paprašė pakelti jos atlyginimą oficialiai, kad ji galėtų gauti su nėštumu ir gimdymu susijusias socialines garantijas, tačiau jai vėl buvo pasakyta, kad tuomet jos darbo vieta darbdaviui kainuotų per brangiai, bei pasiūlyta, kad esant aptartoms jau minėtoms sąlygoms ji įgytų klinikos prekių su minėta nuolaida už didesnę, t. y. 400 eurų sumą kas mėnesį, skaičiuotiną nuo prekių savikainos; taip pat buvo susitarta, kad šis susitarimas galios ir jai būnant nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose. Likus maždaug savaitei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios ji gavo 2023 m. gruodžio 11 d. reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl neva pasisavintų klinikos prekių, įgyjant šias su minėta nuolaida. Šį reikalavimą lydėjo tiek faktinės bendrovės vadovės A. C., tiek ir formaliojo vadovo J. C. grasinimai teisinėmis problemomis jai nesutinkant su šių situacijos vertinimu. Dėl netikėtai sulauktų absoliučiai nepagrįstų priekaištų ir kaltinimų bei grasinimų ji, būdama šoke ir didžiuliame strese, 2023 m. gruodžio 13 d. paaiškinime minėtų asmenų verčiama parašė, jog prekių savikaina buvo pakeista rankiniu būdu, taip neva siekiant pigiau įsigyti prekes, ir pasirašė A. C. ir J. C. parengtame 2023 m. gruodžio 13 d. susitarime dėl žalos atlyginimo. Po to tiek A. C., tiek J. C. pareikalavo, kad ji pasirašytų šių parengtą 2023 m. gruodžio 13 d. susitarimą dėl studijų finansavimo sutarties Nr. 1 nutraukimo, kuriuo ji įsipareigotų sugrąžinti darbdaviui studijų kainą. Ji šio susitarimo nepasirašė, o nusiraminusi pateikė (išsiuntė elektroniniu paštu ir paliko bendrovėje popierinį egzempliorių) 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą, kuriuo motyvuotai nurodė, kad jos pasirašyti minėti dokumentai laikytini negaliojančiais, nes jų turinys neatitinka realybėje objektyviai egzistuojančių aplinkybių, dokumentai išgauti prievarta, pasinaudojant tuo metu jai sukeltu stresu ir pateiktų grasinimų išdavoje. Gimus vaikui, 2024 m. (duomenys neskelbtini) pradžioje ji darbdaviui pateikė 2024 m. (duomenys neskelbtini) prašymą išleisti ją vaiko priežiūros atostogų. Tuomet po savaitės ji gavo šaukimą atvykti į apklausą. Jokiais savo veiksmais ar neveikimu ji nepadarė nieko neteisėto, tuo labiau nusikalstamo. Niekada jokiais veiksmais jokiomis aplinkybėmis ji nieko neapgavo ir nesuklaidino, t. y. nesukčiavo bei nesiekė taip pasielgti. Niekada ir jokiais veiksmais ji kaip nors neteisėtai nepasisavino veterinarijos klinikų ar bet kokio kito turto ir niekam nepadarė jokios žalos. Visi jos nurodyti veiksmai ir įvykiai yra įvykę su faktinės klinikų vadovės A. C. ir formalaus bendrovės vadovo J. C. žinia bei pritarimu, šių iniciatyva bei siūlymu, bandant šiems tokiu būdu sutaupyti jos atlyginimui išleistiną pinigų sumą. Jos subjektyviu vertinimu ir subjektyvia nuomone, finansuojant minėtas jos studijas darbdavio galbūt nebuvo įvertinta, jog ji gali pastoti ir išeiti nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, kas kažkiek nutolina aptartų darbdavio investicijų į jos studijas atsipirkimą. Ji mano, kad tai neatitiko darbdavio planų ir įmonės vadovai nutarė dirbtinai sukurpti situaciją, kurioje absoliučiai neteisėtai pabandytų susikurti galimybę atgauti į jos studijas investuotą pinigų sumą anksčiau ir tiesiogiai iš jos. Akivaizdu, kad toks A. C. ir J. C. elgesys yra ne tik nesąžiningas, bet bei neteisėtas ir neturėtų būti toleruojamas (bylot tomas 3, lapai 20-35).

4. Teisiamojo posėdžio metu J. C. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (tai nėra pagrindinis jo darbas; jo pagrindinis darbas – (duomenys neskelbtini) vadybininkas). UAB (duomenys neskelbtini) jis daugiausiai dirba su dokumentais, sutartimis, buhalterija, apmoka sąskaitas, rengia darbo grafikus, užpildo tabelius. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „A.“. UAB (duomenys neskelbtini) darbą organizavo ir realiai šiai įmonei vadovavo A. C. (jos pareigos – vyriausioji gydytoja, klinikos vedėja). Iš viso jie turi dvi klinikas. 2023 m. spalio ar gruodžio mėnesiais mokėdamas sąskaitas jis pastebėjo, kad sąskaitų daug, o pinigų mokėjimo neužtenka. Jis A. C. paprašė, kad ši patikrintų; pradėjusi tikrinti A. C. pastebėjo, kad buvo parduota daug prekių su nuolaida. Kompiuteryje patikrinus buvo nustatyta, kad prekes pardavė J. Z.. Jie paprašė, kad J. Z. pateiktų pasiaiškinimą; pastarajai parašius pasiaiškinimą jis išvažiavo į namus. Kitą dieną J. Z. buvo nedarbo diena; po kelių dienų elektroniniu paštu jis gavo nuskenuotą pasiaiškinimą, kuriame J. Z. prisipažino, jog pati darė. Po darbo valandų jis atvažiavo į kliniką ir J. Z. pateikė susitarimą dėl pinigų grąžinimo, su kuriuo susipažinusi J. Z. šį susitarimą pasirašė; tuomet jis J. Z. pateikė antrą raštą dėl studijų finansavimo nutraukimo, su kuriuo J. Z. susipažino, bet šio nepasirašė, nes rašte buvo nurodyta, kad reikia grąžinti dienpinigius, pinigus už skrydžio bilietus, išlaidas viešbučiui - J. Z. sakė, kad jai reikia pagalvoti, tačiau kitą dieną jis iš J. Z. gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jai buvo grasinama, ji kaltės nepripažįsta. Jis J. Z. spaudimo nedarė, jai negrasino; jis nežino, ar tokius veiksmus atlikti galėjo A. C.. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams atlyginimas buvo keliamas kas metus ar kas porą. Darbuotojų atlyginimo pakėlimo dydis priklauso nuo to, kaip darbuotojas dirba, darbuotojai gaudavo procentus - daugiau pardavę daugiau gauna. Jis tiksliai neprisimena, bet J. Z. atlyginimas galėjo būti keliamas 2022 m. Dėl atlyginimo pakėlimo sprendė A. C., nes ji yra klinikos savininkė ir akcininkė (jis yra tik samdomas vadovas, dėl atlyginimo didinimo nesprendė, jis dažniausiai dirba nuotoliniu būdu, darbe nebūna); be to, A. C. yra vyriausioji gydytoja ir mato, kaip darbuotojai dirba. Su juo J. Z. nebuvo susitarusi, kad galėtų įsigyti prekių pigiau, kiti darbuotojai su juo taip pat nesitarė; nebuvo sudarytas susitarimas, kad bus galima taikyti nuolaidas nuo pardavimo sumos, taip pat nebuvo susitarimo, kad J. Z. savo reikmėms galės įsigyti prekių su nuolaida. J. Z. buvo mokamos premijos, jie visuomet mokėjo premijas gimtadienio proga, Naujų metų proga, švenčių proga (jie visiems darbuotojams moka premijas); taip pat kiekvieną mėnesį prie atlyginimo mokama priemoka už rezultatus. Jis negali nurodyti, ar nuolaidas darė tik J. Z.. Jis mano, kad darbuotojai galėjo su nuolaida nusipirkti prekių, bet šiuo klausimu daugiau žino A. C.. Pats pirkdamas prekes nuolaidos jis sau nedaro (savo augintiniams – dviem katinams ir šuniui jis pirkdavo maistą, kraiką ir vaistus). Įmonės darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pinigais, taip pat buvo mokami priedai (detaliau apie priedus gali papasakoti A. C.). Jis negali nurodyti, ar kas nors iš darbuotojų prižiūrėdavo programą „S.“ - jeigu kas nutinka, šie skambina programos administratoriams. Jis nežino, ar kiekvienas darbuotojas turėjo savo prisijungimo kodą prie programos, tačiau mano, kad jeigu darbuotojai dirbo dėl procentų, programoje tai turėjo matytis. Jis nežino apie programas „S.“ ir „P.“, kadangi su šiomis jis nedirba. Įmonėje inventorizacija buvo atliekama kas metus gruodžio mėn. pabaigoje, inventorizaciją atlikdavo kiti darbuotojai ir A. C.; viskas buvo rašoma į inventorizacijos aktą (jis tiksliai nežino, daugiau papasakoti apie tai galėtų A. C.). Jis tiksliai nežino, kas po atliktos inventorizacijos surašydavo inventorizacijos aktus (galbūt A. C. su darbuotojais). Inventorizacijos aktai saugomi buhalterijoje arba klinikoje prie dokumentų. Žala buvo paskaičiuota pagal inventorizaciją. Pirminę sumą jie paskaičiavo skubėdami, po to, J. Z. nepasirašius, jie pradėjo žiūrėti kitus metus ir paskaičiavo didesnę sumą. Žalos dydį skaičiavo A. C., jai tai daryti galėjo padėti ir kiti darbuotojai (jis nežino, ar buhalteriją tvarkantys darbuotojai galėjo prisidėti prie skaičiavimo). Karantino metu jie iš buto persikėlė gyventi į sodą, tačiau 2022 m. prieš kovo 8 d. (galbūt kovo 6 d.) naktį beveik visas sodo namas, kuriame jie gyveno, sudegė, tačiau jie spėjo pabėgti.

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. C. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja A. C., jis daugiau dirba nuotoliniu būdu ir atlieka mokėjimus, sudaro grafikus, užpildo tabelius. Kam naudojama programa „P.“, jis nelabai žino. Prisijungimo kodai prie programos yra skirtingi, kiekvienas darbuotojas turi savo prisijungimo kodą ir jungiasi su savo unikaliais kodais (tačiau jis to tiksliai nežino). Kas yra programa „S.“, jis nežino; jis iš programos kiekvieną mėnesį tik gauna sąskaitą, kurią apmoka. Ar programoje ,“S.“ darbuotojams naudojami skirtingi prisijungimai, jis tiksliai nežino – jis mano, kad kiekvienas darbuotojas prie šios programos jungiasi pagal savo unikalų kodą. Ar programoje „P.“ galimas prekių ir paslaugų paskyrusio gydytojo koregavimas, jis nežino. Ar programoje „S.“ visi darbuotojai galėjo naudotis vienu prisijungimu, jis nežino. Mėnesio gale jis mato kiekvieno darbuotojo rezultatus, kuriuos stebi A. C.. Kas rašoma ant kasos kvitų, jis nežino; ar ant jų rašoma ,,vardenis pavardenis“, jis nežino. J. Z. pareigos buvo veterinarijos gydytoja, jos darbo vieta buvo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Su J. Z. buvo sudaryta studijų finansavimo sutartis. 2022 m. rugsėjo mėn. J. Z. buvo pakeltas atlyginimas, ši galėjo prašyti pakelti atlyginimą 2024 m. Susitarimų, jog J. Z. atlyginimas bus mokamas prekėmis, nebuvo. Kiekvienais metais J. Z. gimtadienio proga buvo dovanojamos dovanos, buvo priimti įsakymai. Gimtadienio progomis ir Naujųjų metų proga jie kaip dovanas išmokėdavo premijas. J. Z. kažkaip programoje nurašinėjo prekių likučius ir jie to nelabai galėjo pastebėti (jis tiksliai to nežino, išsamiau tai galėtų paaiškinti A. C., nes su programa „P.“ jis nedirba). 2023 m. gruodžio mėn. pastebėjęs, jog įmonėje trūksta pinigų, jis A. C. paprašė patikrinti. Tada jie pastebėjo, jog buvo padarytos labai didelės nuolaidos, kurias padarė J. Z.. Jis J. Z. paprašė pateikti paaiškinimą (joks spaudimas ar grasinimai jai nebuvo daromas). Pasiaiškinimą J. Z. parašė galbūt namuose ir po dviejų dienų pateikė darbe. Ar kiti darbuotojai galėjo pritaikyti tokias nuolaidas, jis nežino. Kaip J. Z. pasielgdavo atlikusi dideles nuolaidas ir ką darydavo su prekėmis, jis nežino. Kaip su J. Z. buvo susitarta dėl darbo per nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogas, jis nežino. Pagal grafiką būna, jog pas juos tą pačią dieną dirba vienas gydytojas arba du gydytojai; labai retais atvejais dirba trys gydytojai (bylos tomas 2, lapai 91-94).

6. Teisiamojo posėdžio metu A. C. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoja ir direktoriaus J. C. pavaduotoja, yra pagrindinė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė bei vidinė vadovė, kontroliuojanti visus gydytojus. Jai direktorius pasakė pastebėjimus, kad yra per daug užsakomų prekių, o mokėti nėra už ką. Jie nelabai suprato, kas vyksta, todėl ji pradėjo tikrinti prekių likučius. Už likučius yra atsakingos felčerės J. J., K. M. ir M. K.: viena felčerė atsakinga už ataskaitų siuntimą, kita - už likučius, žurnalų pildymą. Pradėjusi bendrauti su felčerėmis ji suprato, kad prekių likučiai yra geri, ataskaitos geros, viskas nusiųsta laiku, trūkumų nepastebėta. Praėjus mėnesiui ji su direktoriumi vėl susidūrė su ta pačia situacija, todėl nuvykusi į darbovietę ji pradėjo tikrinti kompiuteryje esančią informaciją (ji tikrino nepelningas prekes) ir pagal prekių judėjimo ataskaitą surado prekių, kurios „surotavo“ nulį pinigų; Patikrinusi, kas šias prekes pirko ir pardavė, ji visur rado J. Z.. Pradėjusi viską tikrinti ji pastebėjo dar daugiau tokių prekių. Patikrinusi kiekvieną kvitą ji pamatė, kad prekėms yra padarytos nuolaidos po 96-99% (100% nuolaidos programa neleidžia padaryti ir atlikti tokio pardavimo neleis). Tuomet ji felčerėms paskyrė atidaryti kiekvienos dienos fiskalinius kvitus ir pasižiūrėti, kokios yra sumos. Paskambinusi J. Z. ji šios paklausė, kas čia vyksta; J. Z. nurodė paaiškinti negalinti. Kadangi tą dieną J. Z. buvo laisvadienis, ji tą dieną su J. Z. daugiau nekalbėjo. Kitą dieną jie nustatė sumą ir pakalbėjo J. Z., ši sutiko. Direktorius surašė raštą, kad J. Z. pasiaiškintų, ir nuvežė šį raštą J. Z.. Pastaroji pasirašė, jie su J. Z. dar kartą pakalbėjo (pasekmių šiai neaiškino). J. Z. ją apkaltino, kad ji yra bloga vadovė, nekelia algų, skiria mažai dėmesio, dėl to ši ėmė prekes. Ji J. Z. pasiūlė kompensuoti žalą ir parašyti prašymą išeiti iš darbo. J. Z. sutiko ir pasirašė raštą, patvirtindama, kad ji paėmė prekes, pakeitė savikainos kainą, tačiau nepasirašė rašto, kad turi grąžinti pinigus už studijas – 6 700 eurų, t. y. kiek nurodyta studijų sutartyje. Civilinio proceso tvarka dėl šios sumos jie nesikreipė, bet planuoja kreiptis. J. Z. pradėjo aiškinti, kad nebuvo sudarytos sąlygos baigti mokslų ir t. t. Po kelių dienų jie iš J. Z. gavo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad jie prieš šią panaudojo psichologinį smurtą, kad ši pasirašytų dokumentus ir prisiimtų atsakomybę. J. Z. nepasirašius dokumentų, ji su felčerėmis patikrino visus metus, atidarinėjo kiekvienos dienos kvitus ir pastebėjo, kad pakeisti pajamavimai, t. y. pakeista prekių savikaina (pvz., maistas kainavo 36 eurus, o J. Z. susipajamavusi po 50 centų). Visi pakeitimai padaryti fiskaliniame kvite, po kvito išmušimo nieko negalima keisti. J. Z. visą tai darė kvite, kasos čekyje yra viskas parašyta - kokiomis nuolaidomis, kaip pakeistos savikainos. Iš pradžių ji patikrino prekių judėjimo ataskaitą - prekes, kurios jai „nerotuoja“ pinigų: pvz., ji mato, kad paimta pašarų už 2 000 eurų per mėnesį, už ką turėtų būti gauta mažiausiai 4 000 eurų, tačiau jai „surotuoja“ „0“. Ataskaitoje ji matė, kad pašaras – „0“, kas reiškia, kad nepaimta pinigų - nei savikainai, nei pelnas – nieko. Daugiausiai ji pastebėjo neatitikimų su prekėmis: pašarais, antibiotikais, antiparazitikais, ausų valikliais, lašais akims, nosims, gultais sėdynėms (kad gyvūnai neprimėtytų plaukų), dantų pastomis, griežtos atskaitomybės vaistais. Visos operacijos buvo atliekamos po 22.00 val., J. Z. likus vienai (klinikoje felčeris dirba nuo 8.00 val. iki 22.00 val., o gydytojai dirba nuo 8.00 val. iki 23.00 val.). Kvitų, įmuštų J. Z. nedirbant, nėra. Kvitai yra elektroniniai - vienas kvitas atiduodamas klientui, o kitas lieka kasoje. Atlyginimas buvo didinimas kiekvienais metais; vienais metais jie nekėlė atlyginimo, bet vis tiek tai vertino kaip atlyginimo padidinimą, nes panaikinus naktines pamainas turėjo sumažėti darbuotojų atlyginimas, tačiau jie paliko tą patį atlyginimą kaip su naktinėmis pamainomis. Įmonėje niekam nebuvo mokamas atlyginimas prekėmis. 2023 m. jie didino darbo užmokestį. J. Z. buvo padidintas darbo užmokestis, t. y. padidino tiek, kiek ši prašė, bei leisdavo šiai užsidirbti 1% nuo apyvartos (J. Z. paprašius ji visais atvejais padidindavo šiai darbo užmokestį, išskyrus atvejį, kai panaikinus naktines pamainas atlyginimas nesumažėjo). Pasiekusi didesnę apyvartą J. Z. gaudavo oficialius priedus, premijas, dovanas. Jie viską mokėjo oficialiai. Akistatos metu J. Z. sakė, kad kažkas kitas galėjo keisti duomenis, tačiau ji nemato tikslo kažkam tai daryti, kadangi visi gydytojai gauna priedus, kurių dydis priklauso nuo pasiektos apyvartos. J. Z. priprekiaudavo daugiausiai, priimdavo daugiausia klientų, pacientų, buvo viena iš vertingiausių darbuotojų, motyvuota mokytis, dėl to įmonė šiai finansavo visus mokslus. J. Z. buvo sukurta darbo vieta (darbo vietos sukūrimo kaštai buvo apie 56 000 eurų). Jie žinojo, kad J. Z. laukiasi ir planuoja greitai grįžti į darbą. Ji apsidžiaugė, nes buvo nupirkta įranga, su kuria dirbti mokėjo tik J. Z., todėl ši kaip darbuotoja buvo jai reikalinga, tačiau J. Z. apsivogė ir ji prarado J. Z. kaip darbuotoją. J. Z. buvo mokamas 10 proc. priedas nuo apyvartos (sutartyje buvo įrašyta, nuo kokios sumos): J. Z. tik pradėjus dirbti buvo fiksuota suma - 6 000 eurų, kurią viršijusi J. Z. gaudavo 10 proc. priedą prie atlyginimo; padidinus darbo užmokestį automatiškai kildavo suma, už kurią J. Z. turėjo priprekiauti. 2023 m. buvo sustota ties 10 000 eurų minimalia suma, kiek J. Z. turi priprekiauti. Kiekvieną mėnesį felčeriai jai atsiųsdavo programos ataskaitą, iš kurios ji matydavo, kiek kiekvienas gydytojas priprekiaudavo, ir apskaičiuodavo procentą (pvz., J. Z. priprekiavus už 17 000 eurų, ši gaudavo 10% dydžio priedą nuo 7 000 eurų). Kiekvienas darbuotojas savo kortelėje galėjo matyti informaciją apie pardavimus. Papildomo priedo už tai, kad J. Z. galėjo dirbti su nauja įranga, J. Z. ji nemokėjo. Darbuotojai galėjo nusipirkti prekių su nuolaida: tik pradedantys dirbti darbuotojai galėjo nusipirkti prekių su 15% nuolaida, o darbuotojai, dirbantys ilgiau ir esantys patikimi, galėjo pirkti prekes už savikainas pridedant PVM, bet prieš pirkdami turėjo apie tai jai pranešti. Prekių antkainis būna skirtingas – vaistams - 70%, pašarams - 35%. Pvz., jei nurodyta prekės savikaina be PVM – 10 eurų, tai darbuotojas galėjo prie 10 eurų pridėti 21% ir šią prekę įsigyti už 12,10 eurų, tuo tarpu J. Z. padarydavo 99% nuolaidą, taip pat pakeisdavo savikainos kainas: jeigu maišo kaina - 36 eurai, tai J. Z. pakeisdavo kainą į 50 centų. Ji niekada su J. Z. nekalbėjo, kad ši gali prekes įsigyti iki tam tikros sumos. Nuolaidas ji leisdavo taikyti, bet „iki proto ribos“, prie savikainos pridedant PVM (J. Z. tokias nuolaidas galėjo daryti, kai jie pasirašė sutartį dėl studijų). Darbuotojai dirbo su programomis „S.“ ir „P.“: programa „P.“ yra veterinarinė programa, o programa „S.“ – kasa. Visi darbuotojai prie programos „P.“ jungdavosi naudodamiesi prisijungimo vardu „A“ ir slaptažodžiu „a“. Prisijungus į programą priimamas klientas, įeinama į asmeninį langą, kur yra surašyti gydytojai, asmeninis langas, kuriame rašoma anamnezė, kas aptarnavo, kokie vaistai skiriami (viską darbuotojas turi įrašyti pats, sistema automatiškai neįrašo). Iš esmės į programą galima įrašyti bet ką, bet jeigu yra išduodami receptiniai vaistai, tuomet reikia nurodyti tikslius duomenis, nes ataskaita siunčiama Veterinarijos tarnybai. Jeigu būtų nustatyta, kad kažkas per klaidą pamiršo parašyti vardus, pavardes, tai europiniuose pasuose visur gydytojas deda antspaudą, pasirašinėja. Prisijungus į programą „P.“ galima pasirinkti bet kurį gydytoją, dirbantį jų klinikoje. Šiuo metu yra įdiegti saugikliai. Gydytojas atlieka labai daug pareigų, kurios yra gydytojo, bet ne įmonės atsakomybė - visi gydytojai rašo savo vardą, pavardę, nes jie gydo gyvūnus, o jeigu gyvūnas nugaišta ir šeimininkas paduoda skundą Veterinarijos tarnybai, veterinarijos tarnyba tuoj pat atvažiuoja ir patikrina, kas priiminėjo, kodėl taip atsitiko. Įvykus vizitui programoje „P.“ keisti duomenų negalima – galima tik papildyti anamnezę ir pakeisti dozes, o kai yra įmuštas kvitas, nieko keisti nebegalima. Visi J. Z. kvitai buvo sudaryti šios darbo laiku. Kol neišmuštas kvitas yra galimybė parašyti kito žmogaus vardą ir pavardę, bet ji nemano, kad kas nors naudojosi tokia galimybe, nes visi nori užsidirbti sau, o ne kažkam kitam. J. Z. tai darė sistemingai kiekvieną mėnesį dvejus metus. Įmonėje atliekama kasmetinė inventorizacija gruodžio mėn. ir kas mėnesį. Inventorizaciją atlikdavo dažniausiai trys žmonės – felčeriai (įmonėje dirba keturi felčeriai); kieno pamaina būdavo, tas ir tikrindavo. Inventorizacijos aktai buvo pildomi, šiuos aktus pasirašinėdavo tas, kas tikrindavo, o ji pasirašydavo paskutinė. Kas mėnesį yra tikrinami prekių likučiai. Inventorizacijų metu sumų neatitikimų nebuvo pastebėta, nes visi prekių likučiai atitiko (inventorizacijos metu tikrinami prekių likučiai), o jeigu kažkas neatitinka, tuomet tikrinama išsamiau. Pačiame prekių likutyje nebuvo trūkumo, nes prekės buvo parduotos. Kasmėnesines inventorizacijas atlikdavo M. K. arba J. J., kurios atsakingos už prekių pajamavimus ir likučius - šios atsispausdindavo prekių likučius, pasiimdavo lapus, eidavo prie lentynos ir tikrindavo, ar sutampa likučiai. Felčeriai ir gydytojai spręsdavo, kokių prekių reikia užsakyti - bet kuris darbuotojas galėjo pasiprašyti ir užsisakyti sau reikiamą gydymo prekę. Atlikusios kasmėnesinę inventorizaciją felčerės surašydavo aktą, kurie saugomi buhalterijoje (įmonės apskaitą tvarko UAB „A.“ darbuotojai R. U. ir V. U.). Kasmetiniai inventorizavimo aktai taip pat saugomi buhalterijoje. 2022 m. kovo mėn. sudegė jos namai ir 3-4 mėn. jie skyrė per mažai dėmesio darbuotojams; pirmasis prekių pasisavinimas buvo balandžio mėn., todėl ji mano, kad buvo pasinaudota jos padėtimi. Prekės buvo pasisavintos nedidelėmis sumomis, sumos pasimetė ir ji tikrai nepamanė, kad kažkas gali taip daryti. Kaip ji minėjo, patikrinus likučius viskas buvo gerai, sumos buvo mažos, bendroje apyvartoje, kuomet yra 70 000-90 000 eurų per abi klinikas, tokių sumų net nepastebi, bet kuomet prekės jiems „nesurotavo“ pinigų, jie pradėjo ieškoti problemos. Jie prigavo J. Z., nes ši per paskutinius 2-3 mėn. prieš išeidama į motinystės atostogas pradėjo didžiuliais kiekiais (po 1 500-2 000) imti prekes ir viskas iš karto išaiškėjo. Ji nėra pastebėjusi neatitikimų nuo 2019 m., iki 2021 m., o 2022-2023 m. prasidėjo pirkimai su nuolaidomis po 96-99%, savikaina pakeista pačiame kvite ir prekė parduota. Iki šio įvykio ji su J. Z. konfliktų neturėjo. Ji pati augina gyvūnus - turi katinus ir šunį. Klinikoje prekes savo gyvūnams ji pirkdavo savikainos kaina ir pridėdavo PVM arba pasiimdavo nurašytas prekes su pasibaigusiu galiojimu savo šunims. Ji pirko maistą „Silikonas“, konservus ir vaistus (steroidinius, nuo diabeto; jos šuo sergantis). Ji nėra pirkusi žmonių vaistų - tik veterinarinius preparatus. Receptiniai vaistai - tai antibiotikai; ji turi licenciją su savo numeriu, taip pat kiekvienas gydytojas turi savo licencijos numerį kurį turi įrašyti į receptą. Ji sau receptų neišrašinėdavo, tų vaistų turėdavo klinikoje. Vaistai „Xanax“ yra žmonių vaistai, tinkantys ir gyvūnams (savo gyvūnui ji yra naudojusi šiuos vaistus). Pateiktas civilinis ieškinys viršija 7 000 eurų – prekių trūkumą nustatė felčeriai, tuomet buvo pakeltos sąskaitos faktūros ir buhalterė R. U. skaičiavo žalą, kuri buvo skaičiuota pagal tų metų įsigijimo savikainą, nes kiekvienais metais savikaina brangdavo, tai į lentelę buhalterė suvedė tų metų savikainą. Ieškinio suma skaičiuota pagal įsigijimo savikainą pridedant PVM. Jie sumokėjo PVM, be to, PVM buvo tikslintas ir jie mokėjo papildomai.

7. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoja patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ji turi (duomenys neskelbtini)% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir yra faktinė įmonės vadovė. Klinikoje dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojų. 2018 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. į UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos kliniką buvo priimta dirbti veterinarijos gydytoja J. Z. (buvusi pavardė J.), su kuria buvo sudarytos darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys. J. Z. darbo funkcijos buvo priimti klientus, atlikti gyvūnų echoskopijos tyrimus, atlikti pirminę gyvūnų apžiūrą ir paskirti gydymą, parduoti prekes ir vaistus. Su J. Z. buvo sudaryta studijų finansavimo sutartis. 2022 m. J. Z. prašė padidinti atlyginimą ir šis buvo padidintas (atlyginimas buvo didinamas kiekvienais metais). Susitarimo su J. Z., kad atlyginimas galėtų būti mokamas prekėmis, pritaikant šioms nuolaidas, nebuvo. Klinikoje buvo nupirkta brangi įranga, kurios vertė (duomenys neskelbtini) eurų, su kuria galėjo dirbti tik J. Z., todėl ji norėjo, kad J. Z. kuo greičiau grįžtų į darbą. Ji su J. Z. susitarė, jog per vaiko priežiūros atostogas ši dirbs 0,25 etato. Įmonės dokumentuose buvo numatyta, kad nuolatiniams klientams galima taikyti 10-15% nuolaidą prekėms ir paslaugoms - paciento kortelėse, įmonės kompiuterinėje programoje yra įrašyta, kokią nuolaidą galima taikyti pastoviam klientui. Veterinarijos gydytojas gali parduoti visas turimas veterinarijos klinikos prekes. Kiekvienais metais gruodžio mėn. atliekama įmonės inventorizacija ir 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 m. prekių ar piniginių lėšų nustatymas. 2023 m. lapkričio mėn. pastebėjusi neatitikimą tarp užsakytų prekių vertės ir už šias gaunamų įplaukų, ji pradėjo žiūrėti kiekvienos prekės rotaciją (koks kiekis užsakytas, koks kiekis ir už kokią sumą parduotas). 2023 m. gruodžio mėn. ji pastebėjo prekių pasisavinimą (įtarimas jai buvo kilęs 2023 m. spalio mėn.). 2023 m. gruodžio mėn. pradėjusi analizuoti situaciją ji pastebėjo, jog J. Z. pritaikydavo nepagrįstai dideles nuolaidas (anksčiau to pastebėti nepavyko, nes sumos buvo nedidelės - iki 100 eurų per mėnesį). 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. buvo pasisavinta prekių po 1 500 eurų kiekvieną mėnesį. Kadangi buvo įforminti pardavimai, prekių likučiai sutapo. Ataskaitoje ji pamatė, kad daug prekių yra parduota ir įmonei „surotuota“ 0 centų (pinigų neuždirbta). Tuomet žiūrėdama kiekvienos dienos kasos kvitus ji pamatė, kad kai kurios prekės (sausi pašarai, antiparazitikai, šaldyti pašarai, vaistai - antibiotikai) yra parduotos su 99% nuolaida. Fiskaliniuose kvituose buvo matyti, kad šias prekes pardavinėjo gydytoja J. Z., kuri keitė prekių savikainas. Už prekių pajamavimus atsakingi felčeriai, tačiau J. Z. perpajamuodavo prekes ir pakeisdavo šių savikainą. Visi kvitai surašyti po 22.00 val., kuomet J. Z. likdavo darbe viena budėti (kvituose yra nurodytas laikas). Kitą darbo dieną J. Z. buvo pateiktas nurodymas pateikti pasiaiškinimą dėl taikytų nuolaidų (prieš prašant J. Z. pateikti pasiaiškinimą pastarajai jokie grasinimai nebuvo pasakyti; ji žinojo, kad J. Z. laukiasi). 2023 m. gruodžio 13 d. J. Z. parašė paaiškinimą, pripažindama asmeniškai pritaikiusi prekių nuolaidą klientams ir pakeitusi prekių savikainą, siekdama prekes įsigyti pigiau (paaiškinimą J. Z. pateikė darbo vietoje po dviejų dienų nuo kreipimosi pateikti paaiškinimą). Ar prekės buvo perkamos sau, ar klientams, ji nežino. 2023 m. gruodžio mėn. atvykusi į darbą J. Z. paliko 2023 m. gruodžio 14 d. rašytą pranešimą 2023 m. gruodžio 13 d. šios rašytą pasiaiškinimą laikyti negaliojančiu, nes buvo pasinaudota šios fizine ir emocine būkle (J. Z. buvo nėščia) Palikusi pranešimą J. Z. išėjo. Perskaičiavus fiskalinius kvitus nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. buvo nustatyta, kad J. Z. taikė nerealias (80-90%) nuolaidas prekėms. Ji mano, kad kiti darbuotojai nusikalstamos veikos įvykdyti negalėjo. Iš darbo grafikų nustatyta, kad J. Z. dirbo viena. Nei vienas darbuotojas nėra suinteresuotas keisti vardo ir pavardės, nes gauna procentą nuo apyvartos. UAB (duomenys neskelbtini) naudojama programa “P.“, prie kurios darbuotojai turi skirtingus prisijungimus. Atsidarius programą pirminis prisijungimas yra bendras, tačiau toliau kiekvienas gydytojas jungiasi prie savo vardo, pavardės paskyros ir veda savo unikalų slaptažodį. Jeigu yra padarytas apmokėjimas, galimybės pakeisti gydytojo vardo, pavardės ir kitų duomenų nėra. Kiekvienas gydytojas duomenis iš programos “P.“ „permeta“ į programą „S.“, prisijungimas prie kurios yra bendras, programoje jokių korekcijų nėra galimybės padaryti. Kasos kvituose rašomi visi pardavimo duomenys, vardas, pavardė. Jeigu gydytojas neįveda savo duomenų, ant kvito gali būti užrašas ,,vardenis pavardenis“, tačiau visi gydytojai įveda savo duomenis, todėl ant kvitų rašomi gydytojo vardas ir pavardė. Receptinių vaistų nebūtų galima parduoti nurodant ,,vardenį, pavardenį“, kadangi kiekvieną mėnesį yra teikiamos ataskaitos Veterinarijos tarnybai, o nenurodžius gydytojo duomenų klinika galėtų prarasti licenciją. Bendra UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala 7 387,2 eurų. Į teismą dėl J. Z. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė, nes įmonė pareikš civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. J. Z. atsisakė atlyginti padarytus nuostolius (bylos tomas 2, lapai 99-101, 106-109).

8. Teisiamojo posėdžio metu R. Š. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirba devynerius metus. 2022 m. vasario mėn. ir 2023 m. pabaigoje ji dirbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tikslios datos ji neatsimena, jos vadovė A. C. atvykusi į darbą jos su kolege paprašė programoje „P.“ pasižiūrėti prekių judėjimą, nes buvo atsiradusi nauja prekė (šunų pašarai) ir A. C. norėjo pažiūrėti, kaip ta prekė „juda“, t. y. koks pardavimas, kokia grąža, uždarbis ir ar verta šią prekę turėti klinikoje. J. J. atidarius programą A. C. pastebėjo, kad yra prekės pirkimas, užpajamavimas, nurašyta prekė ir jokio uždarbio nėra (prekės judėjimas buvo ant J. Z. kortelės). Po to A. C. paprašė atidaryti J. Z. gyvūnų kortelę ir pasižiūrėti kitas prekes, pirkimo čekius. Ne visus pašarus J. Z. pirko pati - klientai irgi buvo pirkę, tačiau dauguma prekių buvo ant J. Z. kortelės. Prekė buvo nupirkta, bet grąža (kiek uždirbama nuo prekės) buvo „0“– prekė parduota, tačiau jokie pinigai į įmonę negrįžo. Kilus įtarimui jos patikrino receptinius vaistus ir nustatė, kad, pvz., yra vaistas nuo kirminų arba parazitų, kortelėje suvestas pirkimas, o kasoje atsidarius čekį matyti, kad vaistas yra nupirktas už 20 centų, nors jo kaina yra 5 eurai. Jos tikrino kartu su A. C., patikrinimai nevyko vieną dieną (ji pati tikrino tik vieną dieną). Vėliau A. C. pavedė patikrinimą atlikti felčeriams ir buhalterei. Prekes, kuriomis UAB (duomenys neskelbtini) prekiavo, užsakinėjo felčerės J. J. ir M. K., kurios prekėms atkeliavus šias užpajamuoja. Felčerės tikrina lentynose, kokių prekių trūksta, žiūri, kad spintelėse netrūktų vaistų. Ji pati yra atlikusi tokias funkcijas felčerėms susirgus. Sistemoje yra matoma, kiek liko pašaro ar kitų prekių. Įmonėje atlyginimas mokamas pagal darbo sutartį, taip pat mokamas priedas, priklausantis nuo prekių apyvartos (tam tikras procentas, mokamas kiekvienam skirtingai, pvz., pasiekus 5 000 eurų apyvartą, mokamas procentas nuo tos sumos). Ji turi galimybę stebėti savo mėnesio pardavimus. UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis prekėmis nebuvo mokomas. Per devynerius jos darbo metus atlyginimas jai buvo didinamas kas 1-1,5 m. A. C. leidimu ji galėjo pasidaryti 15% nuolaidą pirkdama prekes savo gyvūnui, tačiau apie tai ji privalėdavo kiekvieną kartą informuoti A. C.. Limito, už kokią sumą ji galėjo pirkti prekes su nuolaida, nustatyta nebuvo. Darbuotojams buvo leidžiama daryti ne daugiau kaip 5% nuolaidą kitiems klientams neklausiant vadovės. Jai nežinoma, kad darbuotojas būtų prisijungęs prie sistemos kito darbuotojo vardu, nes viskas matoma kortelėje. Jai žinoma, kad darbuotojams suderinus su A. C. galima įsigyti prekių už savikainą pridedant PVM. Atėjus klientui darbuotojas prisijungia prie programos „P.“ (šiuo metu pagal savo vardą ir pavardę, tačiau nagrinėjamų įvykių metu programa visą laiką būdavo atidaryta ir reikėdavo pasižymėti savo vardą ir pavardę, nes darbuotojams skaičiuojama apyvarta, nuo kurios mokamas priedas). Parduodant receptinius vaistus nurodyti savo vardą ir pavardę būtina, nes gydytojai turi licencijas. Techninės galimybės parduodant receptinius vaistus nurodyti kitą darbuotoją buvo. Viską suvedus į programą „P.“ per programą „S.“ atidaroma kasa ir suvedama žmogaus pavardė ir žmogus gali apmokėti. Inventorizacijas dažniausiai atlikdavo felčerės J. J. ir M. K., tuo tarpu ji inventorizacijos neatlikdavo. Inventorizacija buvo atliekama kas mėnesį.

9. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad ji nuo 2017 m. spalio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoja. Jos darbo vieta yra patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jos vadovė A. C. jos ir kolegės J. J. paprašė patikrinti prekių pardavimus, nes A. C. kilo klausimas dėl naujai įvestos prekės - kokia prekės apyvarta, ar verta šia preke prekiauti; kadangi uždarbio nebuvo, A. C. nusprendė pasižiūrėti, kiek prekių parduodama, ir pamatė, kad už prekę nebuvo sumokėta (patikrino per programą „P.“), o prekės buvo nurašytos. Visos prekės yra nurašomos konkretaus gydytojo kortelėje arba paciento vardu. Patikrinusi čekius ji pamatė, jog prekės buvo įmuštos už mažesnę kainą, pvz., įvesta kaina 0,02 euro, nors prekė turėtų kainuoti 30 eurų; operacijos atliktos J. Z. kortelėje (pardavėjas visada būdavo nurodytas J. Z.), įmušimai visada būdavo J. Z. darbo metu vakarais, kai nebūdavo kitų darbuotojų. Su J. Z. apie šią situaciją ji nebendravo. UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimą moka pagal darbo sutartį bei mokamas procentas nuo apyvartos. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai gali įsigyti prekes savo reikmėms su 15% nuolaida, tačiau dėl to reikia įspėti A. C. (nuolaidą galima gauti tik su A. C. žinia). Atlyginimas niekada nebuvo mokamas prekėmis. Ji mano, kad su J. Z. susitarimo, jog atlyginimas būtų mokamas prekėmis, nebuvo ir tokių kalbų niekada nebuvo. Jei toks susitarimas būtų buvęs, kiti darbuotojai apie tai būtų žinoję. Kokia žala padaryta, ji nežino, žalos neskaičiavo - žalą galbūt skaičiavo buhalterė (bylos tomas 2, lapai 118-121).

10. Teisiamojo posėdžio metu K. M. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini) asistente - ji asistuodavo gydytojams, taip pat atlikdavo prekių užsakymus, pajamavimus, palaikė tvarką. Vadovė A. C. jai ir kitiems gydytojų asistentams pavedė sutikrinti turimą informaciją su informacija, esančia programoje „P.“ - kokia prekė buvo apskaityta, parduota - jai reikėjo atrasti prekės savikainą ir prekės pardavimo kainą. Tikrindama ji pamatė, kad kvite nurodyta suma skiriasi nuo prekės savikainos ar pardavimo kainos. Prekės savikainą ji žinojo, nes programoje „P.“ paspaudus „Prekės judėjimas“ yra rašoma prekės savikaina be PVM. UAB (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną dirba vienas asistentas nuo 8.00 val. iki 22.00 val., klinika dirba iki 23.00 val., būdavo, kad dienos metu gali dirbti vienas gydytojas arba keli gydytojai (kartais netgi trys). Nuo 22.00 val. iki 23.00 val. lieka vienas gydytojas. J. Z. nuolaidas pritaikydavo būtent tuo laiku, kuomet klinikoje nebuvo asistento, t. y. po 22.00 val. Ji negali nurodyti, kokios tiksliai nuolaidos buvo pritaikytos prekėms. Patikrinimo metu ji turėjo pildyti programos „Excel“ lentelę, kurią iš dalies užpildė, t. y. nurodė konkrečią prekių pirkimo datą, konkrečią prekę ir už kokią sumą prekė buvo parduota - kita asistentė J. J.. Pardavimų čekiuose matoma, kam prekė buvo parduota - prekės pagal čekius buvo parduotos J. Z.. Ji nežino, ar patikrinimo metu kas nors žiūrėjo darbo apskaitos žiniaraščius ir tikrino, ar J. Z. pardavimo metu dirbo. Prie programos „P.“ galima prisijungti su slaptažodžiu, kuris buvo vienas bendras visiems darbuotojams - slaptažodis ir vartotojo vardas buvo „A“ ir „a“. Prisijungus prie sistemos galima užvesti kliento kortelę (nauja kortelė užvedama tam, kad būtų galima sukurti naują ligos istoriją ir šią aprašyti) arba atidaryti senesnę kortelę; kortelėje surandamas konkretus gyvūnas, kuris atėjo vizitui, po ko suvedamas gydytojo vardas ir pavardė; paspaudus „Prekės paslaugos“ sukuriama nauja prekė ir nurašomos prekės, viskas išsaugojama ir prekės parduodamos. Teoriškai į programą galima suvesti kito darbuotojo vardą ir pavardę, bet kadangi parduotos prekės sudaro apyvartą, kuri turi įtakos atlyginimui, to daryti nelabai verta. Darbuotojas turi galimybę programoje „P.“ matyti, kiek suprekiavo, turbūt gali matyti ir pardavimus, kurių neatliko. Ji vesdavo savo vardą ir pavardę, jeigu buvo perkami nereceptiniai vaistai ir maistas. Atlyginimas per tuos metus keitėsi vien dėl to, kad ji pradėjo dirbti būdama studentė; iš pradžių ji dirbo puse etato, po to - pilnu etatu. Jai gavus diplomą jos atlyginimas automatiškai pasikeitė. Jai nebuvo mokamas priedas kaip gydytojams, tačiau jai buvo mokamas priedas nuo apyvartos, pagal darbo rezultatus. Ji turi augintinių, iš įmonės ji pirkdavo antiparazitikus, maistą, už prekes A. C. leidimu ji mokėdavo savikainą pridedant PVM. Darbo užmokesčio dalis prekėmis jai nebuvo mokama; ji nežino, ar J. Z. darbo užmokesčio dalis buvo mokama prekėmis. Nuolaidos klientams būdavo skelbiamos viešai; jai A. C. pasiteiravus, ar ji galėtų savo draugei padaryti nuolaidą, A. C. leido padaryti 15% nuolaidą. Nagrinėjamų įvykių metu ji pajamuodavo prekes - programoje „P.“ įvesdavo kainą, už kurią prekės turėtų būti parduodamos. Antkainio dydį ji sužinodavo iš A. C.. Inventorizacijos metu mėnesio pradžioje buvo galima pastebėti, koks pirkimų kiekis, o mėnesio pabaigoje galima pastebėti, koks buvo pardavimų kiekis. Inventorizacijos metu ji stebėdavo, kiek parduota prekių, tačiau inventorizacijos metu nėra stebima, už kokią sumą parduota prekė.

11. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad ji nuo 2021 m. spalio 1 d dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jos kolegės R., J. ir A. C. stebėdamos prekių judėjimus pamatė, jog prekių kainos skiriasi nuo realios pardavimo kainos. A. C. jos paprašė surasti būtent tuos pirkimus ir kada buvo daromi visi šie pirkimai. Ji pastebėjo, jog J. Z. pritaikydavo dideles nuolaidas (šiuo metu tikslių nuolaidų ji nepamena). Duomenis ji tikrino per programą „P.“. Tikrindama kasą ji pastebėjo, jog operacijos, kuriose buvo pritaikytos nepagrįstai didelės nuolaidos, buvo darytos J. Z., operacijos būdavo daromos po 22.00 val., kada klinikoje nebūdavo asistentų. Su J. Z. apie šią situaciją ji nebendravo. Darbuotojai pirkdami prekes savo reikmėms gali pasidaryti 15% nuolaidą, tačiau tai galima daryti tik su A. C. sutikimu. Atlyginimas prekėmis nebūdavo mokamas. Atlyginimas yra fiksuotas, taip pat mokama už viršvalandinį darbą, atlyginimas priklausomo nuo darbo rezultatų, nuo apyvartos mokamas priedas (bylos tomas 2, lapai 124-127).

12. Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos felčere, jos pareigos yra gydytojo asistavimas, tvarkos palaikymas, prekių užsakymas, prekių pajamavimas, likučių skaičiavimas. Klinikos vadovė A. C. tikrindama vienos prekės apyvartą pastebėjo, kad J. Z. savo vardu nusirašo prekes už mažesnę kainą nei yra prekės savikaina. Patikrinimo procese ji nedalyvavo, jai apie tai papasakojo kolegė. Ji padėjo kolegei peržiūrėti čekiukus (kiekvieno čekio atskirai ji netikrino). Ji negali nurodyti, kuriuo laikotarpiu J. Z. nurašė prekes už mažesnę nei savikainos kainą (savikainos kainą ji žino, nes pajamuoja prekes): pvz., kukulių savikaina yra 14 eurų, tačiau čekyje buvo įvesta 0,50 eurų. Ji matė čekių datas, paros laiką - daugelis čekiukų buvo įmušti po 22.00 val. Anksčiau klinika dirbdavo visą parą, dabar dirba nuo 8.00 val. iki 23.00 val.: gydytojas dirba nuo 8.00 val. iki 23.00 val., felčeriai - nuo 8.00 val. iki 22.00 val. (ji po 22.00 val. nedirba), o 11.30 val. vidutiniškai dirbdavo vienas gydytojas ir vienas felčeris, kartais būdavo du gydytojai ir vienas felčeris. Daugiausia nuolaidos buvo suteiktos prekėms „Vom Active“ – pašarui, dešroms, kukuliams (tai buvo naujos prekės, A. C. norėjo pažiūrėti šių prekių apyvartą). Ji apyvartos netikrina – ji tikrina prekių likučius. Ji pati asmeniškai nematė, kad J. Z. nusirašytų prekes – apie tai, kad ši prekes nusirašė, ji sprendžia iš programos „P.“ duomenų. Apie prekių pardavimo aplinkybes, kainos nustatymą, nuolaidas bendrauti su J. Z. jai neteko. Klinikoje darbuotojai dirbo su programa „P.“ ir kasa (programa su kasa yra surištos/susijusios viena su kita). Jeigu norima parduoti prekę ar medikamentus, darbuotojui pirmiausiai reikia prisijungti prie programos „P.“, įvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį (tiek prisijungimas, tiek slaptažodis buvo „aa“; šiuo metu vartotojai turi atskirus prisijungimus; ji nepamena, nuo kada pasikeitė tvarka, tačiau ji mano, kad pakeitimai susiję su nagrinėjamu įvykiu); prisijungus prie programos surandama žmogaus kortelė (pagal vardą, pavardę) su visais gyvūnais, kuriuos klientas turi; atsidarius gyvūno kortelę viršuje yra langelis, kur pasirenkamas arba gydytojas, arba felčeris; tuomet atsidaro dar vienas langas, kur įvedama prekė, kurią išsaugojus einama į kasą, kuri atsidaro tuo pačiu slaptažodžiu ir prisijungimo vardu; įvedus pirkėjo vardą ir pavardę, į kortelę įkeliami duomenys ir žmogus atsiskaito. Teoriškai galima įvesti kito darbuotojo vardą ir pavardę, tačiau praktiškai tai nelabai apsimoka, nes mėnesio gale A. C. pažiūri apyvartas ir pagal šias skiria priedus prie atlyginimo. Pats darbuotojas turi galimybę matyti, kiek jis suprekiavo, nes programoje „P.“ yra punktas „Apyvartos analizė“, kuriame pasirinkus vardą ir pavardę parodo, kiek per mėnesį priprekiauta. Jeigu būtų neatitikimai, suvesta kito asmens vardu, ji mano, kad tokius neatitikimus būtų galimybė matyti. Prekių kainas galima koreguoti - per kasą pritaikomos nuolaidos arba galima ranka pakoreguoti. Prekės kaina suderinama su A. C., prie prekės savikainos pridedant PVM ir antkainį, kurį nustato A. C.. Pajamuojant prekės antkainį įveda pajamuojantis darbuotojas (ji pajamuodavo prekes). Kaina matoma, kai norima patikrinti, kaip vyksta tam tikros prekės apyvarta. A. C. žiūrėdavo, kaip vyksta tam tikros prekės apyvarta, tačiau kaip dažnai ši žiūrėdavo, ji nežino. Jos atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) eurų, darbo užmokestis mokamas į jos banko sąskaitą, atlyginimas keitėsi (kaip dažnai, ji negali nurodyti; pradėjusi dirbti ji gaudavo gal (duomenys neskelbtini) eurų, vėliau atlyginimas pakilo). Ji prašė A. C. pakelti atlyginimą ir šis buvo padidintas. Šiuo metu ji yra nėštumo ir gimdymo atostogose, su šiuo faktu sutapo ir jos atlyginimo padidinimas. Dėl nuolaidų prekėms reikia tartis su A. C. – pastarajai pasiskambini, paklausi dėl nuolaidos ir suderini, kokią nuolaidą leidžia pasidaryti. Iš įmonės ji pirko pašarus už savikainą pridedant PVM. Jai nėra žinoma, kad kam nors UAB (duomenys neskelbtini) mokėtų darbo užmokestį prekėmis, o ne pinigais. Jai nėra žinoma, kad darbo užmokesčio dalis J. Z. būtų mokama prekėmis. Ji dalyvavo atliekant inventorizacijas - mėnesio gale iš programos „P.“ ji atsispausdindavo prekių likučių ataskaitą ir eidama per visą kliniką skaičiuodavo prekes. Atliekant inventorizacijas nebuvo pastebėtas prekių pardavimas tokiomis didelėmis nuolaidomis, nes darant inventorizaciją skaičiuojamos prekės – prekę įmušus į kasą prekė yra parduota, šios nėra sistemoje ir nėra realiai.

13. Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo (duomenys neskelbtini) metus felčere, taip pat pardavinėjo prekes. Iki 2022 m. rudens klinika dirbo visą parą, o šiuo metu klinika dirba nuo 8.00 val. iki 23.00 val. Felčerio darbo laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val., vėliau gydytojas lieka vienas. Nagrinėjamo įvykio metu jai dirbant kartu su kolege R. Š. atvažiavo vadovė A. C., kuri norėjo pasižiūrėti, kaip juda prekės. Klinikoje jie buvo įsivedę naują produkciją ir A. C. buvo smalsu pasižiūrėti tos prekės apyvartą. Prekės judėjimo ataskaitoje (kurioje yra visi pardavimai; pardavimus galima daryti per kasą ir per kliento kortelę) ji pastebėjo J. Z. pavardę, o prekės pardavimo kaina buvo nulinė. Tuomet ji pradėjo tikrinti čekius - čekius ji tikrino ilgai, gal apie savaitę, kartu su kolege K. M.. Jos pastebėjo, kad pirkimai buvo atlikti J. Z., nuolaidos buvo pritaikytos įvairios: 60%, 90%, 99%, dažniausiai buvo perkami vaistai, pašarai, dažniausiai pardavimai buvo atlikti po 22.00 val., kai nėra felčerio. Bendrai pirkimai vykdavo taip: atvykus klientui su pacientu darbuotojai turi suvesti gyvūno kortelę, kliento kortelę bei įvesti atliktas paslaugas, procedūras bei pažymėti prekes, kurias parduoda. Programa „P.“ ir kasos programa yra surištos, per kasą reikia įvesti šeimininko duomenis – vardą ir pavardę, kad būtų galima atlikti pardavimą. „P.“ yra veterinarijos programa, kurioje yra visos gyvūnų ligos istorijos. Tuo metu prisijungimas prie programos buvo bendras, šiuo metu prisijungimai yra padaryti atskiri. Nagrinėjamų įvykių metu reikėdavo paspausti bendrą prisijungimą ir atsidarydavo visas klientų sąrašas; atėjus klientui ar pacientui atidaroma paciento kortelė, vedama ligos istorija, užpildoma kortelė, ši išsaugoma, tuomet įeinama į kasos programą; iki kasos programos reikia įvesti gydytojo vardą, pavardę (nagrinėjamų įvykių metu techniškai buvo galima įvesti kito gydytojo vardą ir pavardę). Atsidarius kasos programai buvo matoma viskas, kas buvo užpildyta. Prie programos „S.“ taip pat visi jungdavosi tuo pačiu prisijungimu. Inventorizaciją atlikdavo keli žmonės, kurie skaičiuodavo prekes. Inventorizacija atliekama kas mėnesį. Inventorizaciją atlikdavo žmonės, kurie tą dieną dirbdavo - gydytojas ir felčeris, kartais vadovė (jeigu būdavo darbo vietoje). Inventorizacijos metu jie iš programos išimdavo prekių likučius, eidavo per lentynas ir tikrindavo prekių likučius, skaičiuodavo fiziškai ir matydavo, ar prekių trūksta, ar ne; už kiek parduodamos prekės, inventorizacijos metu jos netikrindavo. Atlikdama likučių inventorizaciją ji nepastebėjo prekių pardavimo su nuolaida, nes prekės yra parduotos ir likučio nėra. Prekių apyvartos ji nestebėdavo – tai darydavo A. C.. Pastaroji leisdavo nusipirkti prekių pigiau - su 15% nuolaida, bet apie tai reikėdavo informuoti A. C.. Limitas, už kiek galima nusipirkti prekių su nuolaida, nebuvo nustatytas; leidimas pirkti prekes su nuolaida buvo duodamas žodžiu. Darbuotojai turi susikūrę savo gyvūno kortelę, pvz., ji turi katiną, kuriam pirkdavo pašarą; prekės savikainą ji žino pagal pajamavimus, programoje yra parašyta „Savikainos kaina“. A. C. leidus darbuotojas gali įsigyti prekių su didesne nuolaida. Ji yra įsigijusi pašaro su didesne nuolaida, t. y. už prekės savikainą pridedant PVM. Jos darbo užmokestis yra fiksuotas, ji dirba pagal darbo sutartį, o gydytojų darbo užmokestis yra kintantis. Ji yra girdėjusi, kad gydytojas gauna kažkokį procentą, tačiau koks tas procentas, ji nežino. Gydytojas turi galimybę stebėti pardavimus, kokias prekes pardavė. Per trejus metus jai palaipsniui kėlė atlyginimą - atlyginimas buvo didinamas kas pusę metų po 100 eurų. UAB (duomenys neskelbtini) nemoka darbo užmokesčio dalies prekėmis.

14. Prokuroro teigimu, objektyvioji sukčiavimo sudėties pusė J. Z. veiksmuose pasireiškė tuo, kad ji sistemingai nepagrįstai pritaikė nuolaidas parduodamoms prekėms, tokiu būdu šias įsigydama už žymiai mažesnę kainą, tuo tarpu J. Z. gynėjo teigimu, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Z. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, neperaugę į baudžiamuosius teisinius.

15. Vertindamas, ar tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Z. susiklostė civiliniai, ar baudžiamieji teisiniai santykiai, teismas visų pirma išdėstys kasacinės instancijos teismo praktiką, kurios kontekste vertins J. Z. veiksmus.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje sukčiavimo bylose laikomasi nuostatos, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-179-895/2015). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015). Taigi sprendžiant dėl kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijaus svarbu nustatyti: 1) kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis - jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007); 2) ar apsunkinamas asmens indentifikavimas ar paties sandorio įrodinėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293/2002); 3) ar padaromas problemiškas civilinės atsakomybės priemonių įgyvendinimas be teisėsaugos institucijų įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-549/2003); 4) ar sudaryta situacija, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).

17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes vertinant šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad prokuroras net neįrodinėjo, kad egzistuoja kliūtys J. Z. veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) galbūt padarytą turtinę žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Viso baudžiamojo proceso metu J. Z. iš esmės neneigė pirkdama prekes pritaikiusi nuolaidas parduodamoms prekėms, tokiu būdu šias įsigydama už žymiai mažesnę kainą, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuolaidas ji taikė susitarusi su UAB (duomenys neskelbtini) faktine vadove A. C., tuo tarpu A. C. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad tokio susitarimo tarp jos ir J. Z. nebuvo, o pastaroji nuolaidas taikė nepagrįstai. Taigi vienintelė aplinkybė, kurią būtina nustatyti – ar tarp UAB (duomenys neskelbtini) faktinės vadovės A. C. ir J. Z. buvo susitarimas dėl nuolaidų J. Z. perkamoms ir parduodamoms prekėms pritaikymo ir, jei toks susitarimas buvo – kokio dydžio nuolaidas J. Z. galėjo pritaikyti.

18. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės visa ikiteisminio tyrimo medžiaga yra surinkta UAB (duomenys neskelbtini) atstovo – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu apsiribojo tik proceso dalyvių apklausomis, o prokuroras jokių procesinės prievartos priemonių, kurių tikslas – naudojant valstybės prievartą surinkti duomenis, kuriuos surinkti netaikant šių priemonių yra sudėtinga ar neįmanoma, netaikė. Teismo įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo galimybę su jo surinkta medžiaga į teismą kreiptis civilinio proceso tvarka pareikšdamas civilinį ieškinį, kurį nagrinėdamas teismas turėtų galimybę atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai – apklausti proceso dalyvius, ir nustatyti iš esmės vienintelę įrodinėtiną aplinkybę – ar tarp UAB (duomenys neskelbtini) faktinės vadovės A. C. ir J. Z. buvo susitarimas dėl nuolaidų J. Z. perkamoms ir parduodamoms prekėms pritaikymo. Teismui neaišku, kokiu būdu teisėsaugos institucijų įsikišimas, įvertinus tai, kad, kaip minėta, šios institucijos apsiribojo tik formalių veiksmų atlikimu, palengvino civilinės atsakomybės priemonių įgyvendinimą. Baudžiamųjų teisinių priemonių taikymas, tuos pačius tikslus galint pasiekti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, yra perteklinis ir pažeidžia baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principą (baudžiamoji teisė galima tik kraštutiniais atvejais, kai kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis negalima apginti nukentėjusiojo interesų). Teisiamojo posėdžio metu klausiama, kodėl dėl J. Z. galbūt padarytos žalos nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, UAB (duomenys neskelbtini) faktinė vadovė A. C. jokių racionalių priežasčių nenurodė, žadėdama į teismą kreiptis ateityje.

19. Vertindamas, ar J. Z. sąmoningai sudarė situaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, teismas pažymi, kad visos finansinės operacijos, kurių atlikimas kaip neteisėtas įkaltinamas J. Z., atliktos prie programų „P.“ ir „S.“ prisijungiant J. Z. vardu, J. Z. iš esmės neginčija atlikusi šias operacijas, teigdama, kad kai kurių iš šių operacijų ji galėjo neatlikti, kadangi tuo metu ji atostogavusi, tačiau teismas dar kartą pažymi nenustatęs jokių kliūčių šias aplinkybes (ar finansinės operacijos atliktos J. Z. teisėto nebuvimo darbe metu) nustatyti civilinio proceso metu nagrinėjant darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

20. Dar vienas požymis, kasacinės instancijos teismo formuluojamas kaip padedantis atriboti baudžiamuosius teisinius santykius nuo civilinių – ar vengdamas prievolės kaltininkas tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso metu prokuroras duomenų apie J. Z. turtą ar pajamas, leidžiančias įvertinti šio požymio buvimą, nesurinko ir neįrodinėjo, kad J. Z. sudarė kokius nors sandorius, kuriais, siekdama išvengti turtinės prievolės UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo, perleido ar iššvaistė savo turtą, t. y. tyčia tapo beturte. Kita vertus, manydamas, kad J. Z. nesąžiningais veiksmais gali siekti išvengti savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo, prokuroras turėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 116 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti J. Z. priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį, tačiau to nepadarė, kas tik patvirtina teismo išvadą apie šio požymio nebuvimą J. Z. veiksmuose.

21. Baudžiamosios teisės doktrinoje (Sinkevičius, E. Neteisėtas banko kredito gavimas arba panaudojimas ir jų kvalifikavimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2002, psl. 91) laikomasi nuomonės, kad jeigu kreditoriaus pažeistas teises galima apginti naudojant įprastas civilines teisines priemones: civilinių teisių savigyną, sulaikymo teisę, ieškinio pareiškimą ir ieškinio užtikrinimą, baudžiamosios atsakomybės dar nereikėtų taikyti; baudžiamoji atsakomybė būtų pagrįsta esant reikalui naudoti neįprastas teisines priemones - Pauliano ieškinį, netiesioginį ieškinį, skolininko asmenybės nustatymą ar jo turto paiešką ir kitus tokio pobūdžio veiksmus. Teismo įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) savo pažeistas teises gali apginti naudodama įprastas civilines teisines priemones.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Ištyręs šio baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas konstatuoja nenustatęs kliūčių UAB (duomenys neskelbtini) savo pažeistas teises atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, dėl ko J. Z. išteisintina jai nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje.

III. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

23. Baudžiamojo proceso metu UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 7 579,13 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. Z. veiksmais padarytos turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 4, lapai 159-161).

24. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, , jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, taigi UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, o UAB (duomenys neskelbtini) praneština apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

25. Baudžiamojo proceso metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. K. teismui pateikė prašymą atlyginti proceso išlaidas – 2 934 eurų atstovavimo išlaidų ir 2 904 eurų išlaidų audito atlikimo išlaidų (bylos tomas 4, lapai 159-168).

26. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

27. Šiuo nuosprendžiu J. Z. išteisintina, šis baudžiamasis procesas buvo pradėtas tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K. pareiškimą, taigi teisinio pagrindo tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K. prašymą atlyginti proceso išlaidas nėra.

28. Baudžiamojo proceso metu J. Z. gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas teismui pateikė prašymą priteisti 3 689,90 eurų procesinių išlaidų, kurias grįsdamas pateikė sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad J. Z. apmokėjo dalį - 2 600,90 eurų už suteiktas teisines paslaugas (bylos tomas 2, lapai 25-43).

29. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Nors teismas neturi duomenų, kad J. Z. būtų sumokėjusi 1 089 eurus pagal 2025 m. gegužės 30 d. sąskaitą (bylos tomas 4, lapas 25), tačiau pagal sąskaitas faktūras matyti, kad J. Z. suteikta advokato paslaugų už 3 689,90 eurų, už kurių dalį J. Z. jau yra sumokėjusi, o už kitą dalį privalės sumokėti, taigi J. Z. naudai iš valstybės priteistina 3 689,90 eurų.

IV. Procesinės prievartos priemonės

31. Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 3, lapai 15-18), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, 106 straipsnio 3 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti J. Z., jai nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

J. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pranešant apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K. prašymo dėl proceso išlaidų netenkinti.

Priteisti J. Z. iš valstybės 3 689,90 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.