- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-67-518/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Darius Raulušaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) atlyginti dalį – 1 300 000 Eur bankrutavusiai asociacijai futbolo klubas „E“ (duomenys pakeisti) padarytos turtinės žalos.
Iš A. L. bankrutavusiai asociacijai futbolo klubas „E“ (duomenys pakeisti) priteista 2 510 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat nuosprendžiu A. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. nuteistas už tai, kad būdamas asociacijos futbolo klubas „E“ (duomenys pakeisti) (toliau – FK „E“ (duomenys pakeisti)), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), klubo prezidentu bei atlikdamas klubo kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kaip atskaitingas asmuo per banką ir iš klubo kasos gavęs iš viso 14 958 167,94 Lt (4 332 184,88 Eur) piniginių lėšų klubo veiklos išlaidoms, iš gautos sumos į FK „E“ (duomenys pakeisti) kasą grąžinęs 6 291 639,94 Lt (1 822 184,84 Eur), o likusios 8 666 528 Lt (2 510 000 Eur) pinigų sumos panaudojimą pateisinęs juridinės galios neturinčiais, žinomai suklastotais dokumentais, pasisavino svetimą – FK „E“ (duomenys pakeisti), didelės vertės turtą – 8 666 528 Lt (2 510 000 Eur) piniginių lėšų, padarydamas FK „E“ (duomenys pakeisti) tokio pat dydžio turtinę žalą, o būtent:
- 2010 metais iš klubo kasos pagal kasos išlaidų orderius ir pavedimais iš klubo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 4 626 500 Lt (1 339 927 Eur), o grąžinęs į FK „E“ (duomenys pakeisti) kasą 1 173 700 Lt (339 927 Eur), siekdamas pateisinti neteisėtą 3 452 800 Lt (1 000 000 Eur) piniginių lėšų panaudojimą, pateikė FK „E“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei Z. T., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos už 3 452 800 Lt (1 000 000 Eur) su Moldovos Respublikos piliečiu – futbolo žaidėjų agentu I. C.: 1) 2010 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-001; 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 1) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją M. A.; 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 1 ir 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546256 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001; 2) 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 2) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją D. S. M. L.; 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 300 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 2 ir 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546258 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002; 3) 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 3) dėl 300 000 Eur išmokėjimo už žaidėją U. C. U., 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 3 ir 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546254 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003, taip imituodamas FK „E“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų išmokėjimą I. C., nors pastarasis pagal įformintus dokumentus jokių paslaugų klubui nesuteikė ir pinigų realiai negavo, taip pasisavino 3 452 800 Lt (1 000 000 Eur);
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 metais iš klubo kasos pagal kasos išlaidų orderius ir pavedimais iš FK „E“ (duomenys pakeisti) AB bankas „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 7 094 440 Lt (2 054 691,84 Eur), o į FK „E“ (duomenys pakeisti) kasą grąžinęs 3 459 000 Lt (1 001 795,64 Eur), siekdamas pateisinti neteisėtą 3 625 440 Lt (1 050 000 Eur) piniginių lėšų panaudojimą, pateikė FK „E“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei Z. T., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos už 3 625 440 Lt (1 050 000 Eur) su Moldovos Respublikos piliečiu – futbolo žaidėjų agentu I. C.: 1) 2011 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-002; 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 Priedas Nr. 1) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją Y. U.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 1 ir 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546259 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001; 2) 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 2) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją V. K.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 2 ir 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546260 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002; 3) 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 3) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją V. Lu.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 3 ir 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546261 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003, taip imituodamas FK „E“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų išmokėjimą I. C., nors pastarasis nurodytų dokumentų nepasirašė, pagal įformintus dokumentus jokių paslaugų klubui nesuteikė ir pinigų negavo, taip pasisavino 3 625 440 Lt (1 050 000 Eur);
- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 metais iš klubo kasos pagal kasos išlaidų orderius ir pavedimais iš FK „E“ (duomenys pakeisti) sąskaitos AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 3 237 227,94 Lt (937 566 Eur), o į FK „E“ (duomenys pakeisti) kasą grąžinęs 1 658 939,94 Lt (4 804 62,22 Eur), siekdamas pateisinti neteisėtą 1 588 288 Lt (460 000 Eur) piniginių lėšų panaudojimą, pateikė FK „E“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei K. P., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į buhalterinę apskaitą juridinės galios neturinčius, žinomai suklastotus dokumentus – atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos už 1 588 288 Lt (460 000 Eur) su Moldovos Respublikos piliečiu – žaidėjų agentu I. C.: 1) 2012 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-003; 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 1) dėl 200 000 Eur išmokėjimo už žaidėją O. R. S.; 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 200 000 Eur komisinių išmokėjimo pagal 2012 m. spalio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-003 priedą Nr. 1 ir 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546262 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001; 2) 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 2) dėl 260 000 Eur išmokėjimo už žaidėją F. A. D. A. F.; 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 260 000 Eur komisinių išmokėjimo pagal 2012 m. spalio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-003 priedą Nr. 2 ir 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546263 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002, taip imituodamas FK „E“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų išmokėjimą I. C., nors pastarasis nurodytų dokumentų nepasirašė, pagal įformintus dokumentus jokių paslaugų klubui nesuteikė ir pinigų negavo, taip pasisavino 1 588 288 Lt (460 000 Eur).
2. Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas asociacijos futbolo klubas „E“ (duomenys pakeisti) (toliau – FK „E“ (duomenys pakeisti)), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), klubo prezidentu bei atlikdamas klubo kasininko funkcijas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už FK „E“ (duomenys pakeisti) apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, reikalaujančią į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reikalaujantį įforminti dokumentus, kurie tiksliai ir teisingai atspindėtų ūkinės operacijos (įvykio) turinį; laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, FK „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusioms vyr. buhalterei Z. T. (laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2012 m. balandžio 1 d.), vyr. buhalterei K. P. (laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d.) bei J. R. (iki 2012 m. gruodžio 6 d. dirbusiai buhalterės asistentės pareigose, o nuo 2012 m. gruodžio 6 d. laikinai paskirtai į vyr. buhalterės pareigas), nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, nurodęs užpildyti ir į buhalterinę apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios, žinomai suklastotus dokumentus – atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose buvo įformintos su Moldovos Respublikos piliečiu – futbolo žaidėjų agentu I. C. 2010-2012 metais realiai neįvykusios ūkinės operacijos už 8 666 528 Lt (2 510 000 Eur), nes I. C. pagal įformintus dokumentus jokių paslaugų klubui neatliko ir pinigų negavo, o būtent:
- 2010 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-001; 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 1) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją M. A.; 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 1; 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546256 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001;
- 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 2) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją D. S. M. L.; 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 300 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 2; 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546258 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002;
- 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 3) dėl 300 000 Eur išmokėjimo už žaidėją U. C. U.; 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-001 priedą Nr. 3; 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546254 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003;
- 2011 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-002; 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 1) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją Y. U.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 1; 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546259 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001;
- 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 2) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją V. K.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 2; 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546260 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002;
- 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 3) dėl 350 000 Eur išmokėjimo už žaidėją V. Lu.; 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003 dėl 350 000 Eur komisinių sumokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 4 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-002 priedą Nr. 3; 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546261 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003;
- 2012 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-003; 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 1) dėl 200 000 Eur išmokėjimo už žaidėją O. R. S.; 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001 dėl 200 000 Eur komisinių išmokėjimo pagal 2012 m. spalio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-003 priedą Nr. 1; 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546262 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001;
- 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 2) dėl 260 000 Eur išmokėjimo už žaidėją F. A. D. A. F.; 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 dėl 260 000 Eur komisinių išmokėjimo pagal 2012 m. spalio 29 d. kontrakto (duomenys neskelbtini)-003 priedą Nr. 2; 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546263 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 002;
dėl šių padarytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010-2012 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3. Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Darius Raulušaitis apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pripažinus, kad A. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti dalį – 1 300 000 Eur, bankrutavusiai Asociacijai futbolo klubas „E“ (duomenys pakeisti) (toliau – FK „E“ (duomenys pakeisti) ir „Klubas“) padarytos turtinės žalos ir šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.
Šalies argumentai
3.1. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma atlikti įrodymų tyrimą: 1) apklausti liudytoją I. C.; 2) iš FK „E“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „D“ (duomenys pakeisti) išreikalauti FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010, 2011, 2012, 2013 metų valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolus bei FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010, 2011, 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, taip pat duomenis apie FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010-2013 metais bankų suteiktus ir grąžintus kreditus; 3) iš Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo komiteto išreikalauti visus FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010-2013 metais pateiktus dokumentus ir šio komiteto sprendimus dėl licencijų sutekimo.
3.2. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko teismo išvados dėl A. L. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje įrodinėjimo pareiga tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kuriems nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, esant prieštaringiems duomenims, neleidžiantiems daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir išnaudojus visas galimybes pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
3.3. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad A. L., bendradarbiaudamas su I. C., viršijo savo kaip FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidento įgaliojimus ir kompetenciją. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino FK „E“ (duomenys pakeisti) įstatus, pagal kuriuos Klubo prezidentas yra vienasmenis Klubo valdymo organas, kuris vadovauja valdybai ir Klubo administracijai (8.1 punktas), atstovauja Klubą santykiuose su trečiaisiais asmenimis (8.5.1 punktas), sudaro ir pasirašo darbo bei kitas sutartis, atlieka kitus sandorius (8.5.2 punktas), tuo tarpu valdyba nustato Klubo turto naudojimo tvarką (7.11.5 punktas) ir priima sprendimus dėl disponavimo Klubo turtu ir lėšomis (7.11.6 punktas). Taigi, A. L. kaip prezidento teisė FK „E“ (duomenys pakeisti) vardu pasirašyti sutartis su I. C. buvo įtvirtinta įstatuose. Apelianto nuomone, išvardinti valdybos įgaliojimai yra suprantami kaip teisė vidiniais teisės aktais nustatyti taisykles, gaires, kuriomis vadovaujantis turėtų būti tvarkomas FK „E“ (duomenys pakeisti) turtas, bet šiuo atveju to nebuvo padaryta. Be to, minėti valdybos įgaliojimai turi būti aiškinami sistemiškai kaip nepaneigiantys įstatuose numatytų prezidento įgaliojimų ir neįpareigojantys prezidento kiekvieną sutartį ar kitą priimamą sprendimą dėl Klubo turto panaudojimo derinti su valdyba.
3.4. Kita vertus, FK „E“ (duomenys pakeisti) valdybai, į kurią be A. L. dar įėjo L. S. ir V. Š., iš esmės buvo žinoma apie A. L. sudarytus sandorius su I. C.. Apklausiamas L. S. nurodė žinojęs apie pasirašytas sutartis su I. C.. Taip pat L. S. parodė, kad formuojant futbolo klubų komandą futbolo agentų dalyvavimas neišvengiamas, A. L. pagrįstai tikėjosi, kad vieną ar kitą žaidėją pavyks parduoti, nes 2010-2012 metais FK „E“ (duomenys pakeisti) pasiekimai buvo gana aukšti, todėl tokia A. L. veikla L. S. jokių įtarimų nekėlė. Be to, L. S. vertinimu, per 2010-2012 metus agentui sumokėti 8 milijonai litų yra normali pinigų suma. Apklausiamas V. Š. parodė, kad nors nežinojo apie A. L. bendradarbiavimą su I. C., tačiau pagal Klubo įstatus A. L. turėjo visus įgaliojimus sudaryti bet kokius sandorius Klubo vardu, tame tarpe ir dėl bendradarbiavimo su futbolo agentais, valdybos pritarimas tam buvo nereikalingas. Be to, duomenys apie FK „E“ (duomenys pakeisti) lėšų panaudojimą buvo aptariami Klubo valdybos posėdžiuose ir pateikiami FK „E“ (duomenys pakeisti) visuotinių narių susirinkimų metu svarstant ir tvirtinant Klubo metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad valdybai žinant apie bendradarbiavimą su I. C. ir dėl sandorių teisėtumo bei pagrįstumo nekeliant jokių klausimų, laikytina, jog sandoriams su I. C. valdyba iš esmės pritarė.
3.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad aukščiau nurodytai išvadai pagrįsti buvo prašoma FK „E“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus pateikti Klubo valdybos ir visuotinių narių susirinkimų protokolus, tačiau į prašymą atsakyta nebuvo, todėl pakartotinai teikiamas prašymas iš FK „E“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „D“ (duomenys pakeisti) išreikalauti FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010, 2011, 2012, 2013 metų valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolus bei FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010, 2011, 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
3.6. Skunde teigiama, kad nuteistojo A. L. parodymus dėl bendradarbiavimo su futbolo agentu I. C. patvirtino liudytojais apklausti FK „E“ (duomenys pakeisti) sporto direktorius D. B., parodęs, jog buvo tikimasi uždirbti iš FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjų M. A., A. D. S. M. L., U. C. U., Y. U., V. K., V. Lu., O. R. S., F. A. D. A. F. perleidimo sutarčių. Šis liudytojas taip pat patvirtino A. L. parodymus dėl susitikimo su I. C. Vilniuje bei parodė, kad turėjo pasitikti Vilniaus oro uoste I. C., kuris sutartu laiku neatvyko. FK „E“ (duomenys pakeisti) treneriai V. U. ir V. L. irgi nurodė žinantys futbolo agentą I. C..
3.7. Gynėjo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal A. L. ir I. C. pasirašytas atstovavimo sutartis I. C. turėjo už atlyginimą ieškoti futbolo žaidėjų, norinčių pasirašyti kontraktus su klubu ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, bet nebuvo tartasi dėl FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjų perleidimo kitiems klubams organizavimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino sutartis ir ignoravo jų dalis, numatančias galimybes agentui teikti, o Klubui gauti ir kitas paslaugas. Kaip pavyzdys pateikiama sutarties (duomenys neskelbtini)-001 4.1.4 punkto nuostata, kad sutarties galiojimo metu agentas įsipareigoja Klubui teikti kitas, sutartyje nenurodytas paslaugas, kai yra išankstinis Klubo sutikimas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į FIFA vykdomojo komiteto priimtą Žaidėjų agentų reglamentą, kuris nuo 2010 metų reglamentuoja agentų veiklą ir kuriame nustatyta, kad agento veikla apima ne tik tiesioginį žaidėjų atstovavimą, siekiant kontrakto su futbolo klubu, bet ir klubų atstovavimą (t. y. tarpininkavimą patiems klubams), siekiant sudaryti žaidėjų perleidimo sutartis. Esant tokioms aplinkybėms, pagal I. C. ir FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidento A. L. pasirašytų sutarčių bendrąsias sąlygas, nebuvo jokių kliūčių sudaryti papildomus susitarimus dėl paslaugų ieškant klubų, galinčių išpirkti teises į FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus. Be to, praktika, kai iš pradžių sudaromi bendro pobūdžio susitarimai dėl bendradarbiavimo, o paskui dėl konkretaus papildomo pavedimo pasirašomi atskiri susitarimai, yra įprasta ir versle.
3.8. Kaip skunde nurodo gynėjas, pirmosios instancijos teismo abejonės, ar pagrįstai su I. C. buvo sudarytos sutartys dėl FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjų perleidimo kitiems klubams, nors su šiais žaidėjais buvo pasirašytos tik preliminarios sutartys dėl jų perėjimo į FK „E“ (duomenys pakeisti), o dviem atvejais iš viso nebuvo sudaryta jokių sutarčių, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad vienas iš pagrindinių profesionalaus futbolo klubų veiklos finansavimo šaltinių yra už žaidėjus gaunami išpirkos mokesčiai, todėl futbolo klubai siekia pritraukti perspektyvius žaidėjus, po to investavus į jų sportinį meistriškumą ir žinomumą, sudominti finansiškai pajėgesnius futbolo klubus, kurie perpirktų teises į žaidėją. Paprastai dar prieš žaidėją įsigyjant jau yra svarstoma apie tolimesnes galimybes jį perleisti kitam klubui už kuo didesnį išpirkos mokestį, todėl, anot gynėjo, visiškai normalu, kad su planuojamu įsigyti žaidėju iš pradžių pasirašoma preliminari sutartis ir tik sutarus su futbolo agentu dėl galimybių organizuoti tolimesnį teisių į žaidėją perleidimą, pasirašoma pagrindinė sutartis. A. L. apklausų metu nurodė, kad buvo pasirinkęs būtent tokį veiklos metodą. Šiuo atveju tai, kad su dviem žaidėjais nebuvo pasirašytos preliminarios sutartys, tėra atsitiktinis nukrypimas nuo nusistovėjusios praktikos ir nesudaro pagrindo abejoti sutarčių su I. C. realumu ar jų ekonomine logika. Svarbu ir tai, kad su žaidėjais, tiek su kuriais buvo pasirašytos preliminarios sutartys, tiek su kuriais tokių sutarčių nebuvo pasirašyta, ilgainiui FK „E“ (duomenys pakeisti) sudarė pagrindines sportinės veiklos sutartis.
3.9. Be to, apygardos teismas nepagrįstai iškėlė abejones dėl sutartyse su I. C. nurodytos paslaugų kainos pagrįstumo, tai iliustruodamas futbolininko V. Lu. pavyzdžiu, kai jis iš FK „E“ (duomenys pakeisti) perėjo į Lenkijos futbolo klubą už 20 000 Eur išpirką, nors su I. C. buvo planuojama jį perleisti už 800 000 Eur ir net sumokant 350 000 Eur avansą. Vien sutartyje su I. C. nurodytos numatomos teisių į V. Lu. perleidimo išpirkos dydžio ir realiai už šį žaidėją Lenkijos futbolo klubo sumokėtos išpirkos skirtumas nesudaro pagrindo manyti, kad sutartyje su I. C. nurodytas numatomas išpirkos dydis buvo nerealus. Išpirkų dydžiai priklauso nuo daugelio gana greitai kintančių aplinkybių, t. y. sportininko formos, jo žinomumo, žaidėją įsigyjančio klubo poreikių, taip pat tokių subjektyvių dalykų kaip žaidėją įsigyjančio klubo vadovų ir trenerių įsitikinimų dėl žaidėjo ateities perspektyvų, jo galimybių, asmeninių simpatijų ir pan., todėl išpirkos už žaidėjus kaina yra itin nenuspėjama, ypač vykdant sandorius dėl regioniniu lygmeniu žaidžiančių žaidėjų, savo meistriškumu ar žinomumu praktiškai neišsiskiriančių iš daugybės kitų panašaus lygio sportininkų.
3.10. Taip pat nepagrįstai apygardos teismas pripažino, jog A. L. parodymai dėl Klube tuo metu buvusių laisvų lėšų neatitinka tikrovės, nes tuo metu FK „E“ (duomenys pakeisti) turėjo didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms ir tiekėjams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. L. niekada ir netvirtino, jog FK „E“ (duomenys pakeisti) tiriamuoju laikotarpiu buvo geros finansinės būklės, bet paaiškino, kad I. C. pageidavo užmokestį gauti grynaisiais pinigais, todėl siekdamas turėti reikiamą sumą A. L. sąmoningai kaupė grynuosius pinigus. Tokie A. L. parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes apie tuo metu FK „E“ (duomenys pakeisti) turimus įsiskolinimus, dėl ko visos pinigų sumos Klubo banko sąskaitoje arba kasoje bet kuriuo momentu galėjo būti panaudotos tokiems įsiskolinimas padengti, kartu prarandant galimybę bendradarbiauti su I. C. bei pataisyti komplikuotą Klubo finansinę padėtį. Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, A. L. parodymai neprieštarauja VMI mokestinių patikrinimų metu nustatytoms aplinkybėmis dėl Klubo įsiskolinimų.
3.11. Pažymima, kad 2010-2012 metais FK „E“ (duomenys pakeisti) buvo audituojamas nepriklausomų išorinių auditorių, kurie savo ataskaitose nenurodė jokių rizikas keliančių veiksnių, susijusių su sandorių su I. C. sudarymu ir apmokėjimu pagal juos, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti audito išvadas. Be to, FK „E“ (duomenys pakeisti) tiriamuoju laikotarpiu buvo licencijuojamas pagal Lietuvos futbolo federacijos klubų licencijavimo taisykles, kurios klubams numato itin griežtus finansinės drausmės reikalavimus, siekiant gauti licenciją turėjo būti pateikti įvairūs finansiniai dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt.), taip pat reikėdavo įrodyti, kad nėra uždelstų mokėjimų Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai ir Lietuvos futbolo federacijai, futbolo klubams dėl žaidėjų perėjimų, darbuotojams ir socialinio draudimo bei mokesčių administracijoms. Taip pat 2010-2012 metais FK „E“ (duomenys pakeisti) veiklos finansavimui nuolat imdavo ir grąžindavo kreditus iš bankų, kurie taip pat itin atidžiai tikrina kreditus imančių subjektų veiklą bei finansines galimybes kreditus grąžinti. Visi šie duomenys padėtų išsiaiškinti tikrąją FK „E“ (duomenys pakeisti) finansinę būklę tiriamuoju laikotarpiu, todėl reikalinga išsireikalauti iš Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo komiteto visus FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010-2013 metais pateiktus dokumentus ir šio komiteto sprendimus dėl licencijų sutekimo bei iš FK „E“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus UAB „D“ (duomenys pakeisti) duomenis apie FK „E“ (duomenys pakeisti) 2010-2013 metais suteiktus ir grąžintus kreditus.
3.12. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad papildomi susitarimai dėl konkrečių agento paslaugų ir apmokėjimo už jas buvo suklastoti su A. L. žinia. Paneigiant šią apygardos teismo išvadą svarbu tai, jog I. C. parašai yra suklastoti tik ant dalies bendradarbiavimą su Klubu pagrindžiančių dokumentų, likusią dalį dokumentų pasirašė pats I. C., be to, nėra nustatyta, kas suklastojo I. C. parašus, nes pagal rašysenos tyrimo išvadas suklastotus dokumentus I. C. vardu pasirašė ne I. C. ir ne A. L.. Aiškindami dokumentų pasirašymo aplinkybes I. C. nurodė, kad šių dokumentų niekada nepasirašinėjo, o A. L. parodė, kad juos su I. C. parašais gavo per pastarojo siųstą asmenį vardu Vitalikas. Nors atmesdamas minėtus A. L. parodymus teismas nurodė, kad A. L. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims, bet tokių duomenų neįvardijo ir negalėjo to padaryti, nes paprasčiausiai kitų duomenų apie dokumentų pasirašymo aplinkybes byloje nėra. Kadangi I. C. parodymais kaip savarankišku įrodymu remtis negalima, todėl A. L. parodymus teismas atmetė remdamasis tik subjektyviu, niekuo nepagrįstu įsitikinimu, kuris neatitinka įprastos tokių veiksmų atlikimo verslo praktikos, kai sudarant sandorius su kituose miestuose ar valstybėse esančiais partneriais labiau įprasta sutartis ir kitus dokumentus pasirašinėti atskirai, juos siunčiant paštu ar perduodant per kurjerius.
3.13. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. parodymai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme net nebuvo tikrinami. A. L. nurodė bendravęs su I. C. telefonu, „Skype“ programa, elektroniniu paštu, nurodė ir I. C. elektroninio pašto adresą, be to, dokumentus I. C. paštu siuntė ir Klubo administratorė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta buvusi FK „E“ (duomenys pakeisti) administratorė I. Š. parodė, kad rengdavo ir siųsdavo daug įvairių laiškų, todėl galėjo siųsti dokumentus ir I. C.. Tačiau nebuvo patikrinti nei A. L. ir I. C. elektroninio pašto duomenys, nei duomenys apie pokalbius „Skype“ programa, tyrėjai apsiribojo tik pasiklausdami A. L., ar jis turi savo teiginius pagrindžiančius dokumentus, ir gavę neigiamą atsakymą, nurodytų aplinkybių daugiau netyrė. Tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pozicija akivaizdžiai prieštarauja baudžiamosios teisės nuostatai, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes neginčijamai turi įrodyti valstybės institucijos.
3.14. Gynėjo teigimu, A. L. parodymai, kad jis I. C. perdavė pinigus iš pradžių tiesiogiai, o vėliau per asmenį vardu Vitalikas, buvo nepagrįstai atmesti apygardos teismui remiantis I. C. parodymais, kad jis pinigų iš A. L. negavo, bei bendro pobūdžio samprotavimais. Išskyrus I. C. parodymus, kuriais kaip savarankišku įrodymu byloje remtis negalima, daugiau nėra jokių duomenų, paneigiančių A. L. nurodytas aplinkybes apie dokumentų siuntimą I. C., jų gavimą atgal per asmenį vardu Vitalikas bei pinigų perdavimą. A. L. apklausų metu pinigų perdavimo per asmenį vardu Vitalikas aplinkybes nuosekliai ir logiškai paaiškino, nurodė, kad asmenį vardu Vitalikas atsiuntė I. C., susitikimo su Vitaliku metu telefonu buvo bendraujama su I. C., kuris patvirtino, jog Vitalikas yra jo siųstas žmogus, be to, Vitalikas turėjo visus I. C. anksčiau paties A. L. perduotus pasirašyti dokumentus, tame tarpe ir patvirtinančius pinigų gavimą. A. L. parodymus, kad apmokėjimų grynais pinigais norėjo būtent I. C., patvirtina susitikimo Vilniuje metu pasirašytas atitinkamas prašymas. Pažymima, kad atsiskaitymai grynais pinigais niekada nebuvo ir nėra draudžiami, todėl susitarimas dėl apmokėjimo grynais pinigais savaime nerodo ketinimų nevykdyti sandorio ir pinigų negrąžinti. Avansiniai mokėjimai grynais pinigais atitiko tuo metu susiklosčiusią tokių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas praktiką, ypač vystant verslo santykius su Rusijos ar Azijos futbolo klubais. Profesionalaus futbolo pasaulyje žinoma, kad Rusijos, Ukrainos, kitų Rytų valstybių futbolo klubų vadovams, treneriams, siekiant paskatinti jų sprendimą įsigyti teises į vieną ar kitą žaidėją, turi būti daromi nelegalūs mokėjimai, kyšiai. Liudytoju apklaustas FK „E“ (duomenys pakeisti) sporto direktorius D. B. patvirtino, kad Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje galioja nerašytos taisyklės, kyšių sistema, cirkuliuoja daug grynų pinigų. Viešojoje erdvėje, internete taip pat gausu informacijos apie Rusijos futbolo klubuose klestinčią korupciją ir neteisėtus susitarimus dėl žaidėjų perėjimo, kuriuose aktyviai dalyvauja agentai (pvz., straipsnis internetiniame portale Eurosport http://www.eurosport.ru/football/russian-premier-league/2014-2015/story_sto4525561.shtml).
3.15. Be to, atlikus rašysenos tyrimą, nustatyta, kad I. C. pasirašė tris 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitus, taip tiesiogiai patvirtindamas pinigų gavimą, taip pat I. C. pats pasirašė ir eilę kitų jo ir FK „E“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavimą pagrindžiančių dokumentų. Akivaizdu, jog jei I. C. nebūtų gavęs pinigų, tai nebūtų pasirašęs šių dokumentų. Abejotina, ar esant šiuolaikinėms komunikavimo galimybėms, I. C. būtų vykęs į Lietuvą tik pasikalbėti su A. L., kaip kad teigė savo parodymuose. Tokią I. C. pateiktą versiją paneigia ir susitikimo metu sudėtingų sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas, kurių turinys, vadovaujantis verslo praktika ir logika, prieš tai turėjo būti suderintas. Teismo argumentai, kad išvykdamas iš Lietuvos I. C. pinigų nedeklaravo ir negalėjo jų prasinešti pro patikros postą į lėktuvą, nepaneigia parodymų dėl pinigų perdavimo, kadangi teismas įvertino tik vieną iš daugybės pinigų išvežimo iš Lietuvos būdų. Kita vertus, teismas visiškai neįvertino to, kad bent dalis pinigų turėjo būti naudojama nelegaliais tikslais, o pats I. C. taip pat siekė išvengti mokestinių prievolių, todėl akivaizdu, kad I. C. jokiu būdu nebūtų deklaravęs iš A. L. gautų pinigų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu vėlgi net nebuvo mėginta patikrinti A. L. nurodytų aplinkybių dėl pinigų perdavimo ar nustatyti asmenį vardu Vitalikas, buvo apsiribota tik ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. gegužės 14 d. formaliu tarnybiniu pranešimu, kad asmens vardu Vitalikas nustatyti nėra galimybių, bet iš rašto neaišku, ar apskritai buvo mėginama šį asmenį nustatyti ir kokie veiksmai buvo atlikti. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad A. L. komunikavo su I. C. ir asmeniu vardu Vitalikas, bet lygiai taip pat nėra duomenų, kad jie nekomunikavo, analogiška situacija ir dėl pinigų perdavimo I. C., todėl šiuo atveju vadovaujantis in dubio pro reo principu visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
3.16. Apelianto nuomone, realu, kad būtent I. C. prieš A. L. naudojo apgaulę, todėl siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą apgauti A. L. ir iš jo išvilioti FK „E“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, piniginių lėšų perdavimai vyko per kitą asmenį, galimai sąmoningai perduodant netikrais parašais pasirašytus dokumentus ir tokiu būdu užsitikrinant gynybą paaiškėjus apgaulei.
3.17. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. L. apkaltino procesiniu pasyvumu, t. y. kad jis nepateikė savo parodymus pagrindžiančių įrodymų, nesistengė surasti asmens vardu Vitalikas, nepateikė susirašinėjimo su I. C., kitokį jų bendravimą patvirtinančių įrodymų, nepateikė duomenų apie I. C. siųstus dokumentus. Priešingai, kiek tai buvo įmanoma A. L. pareigą įrodyti savo teiginius įvykdė nurodydamas konkrečias bendravimo su I. C. aplinkybes, kokiu būdu siuntė dokumentus, kaip ir kokiomis aplinkybėmis I. C. ir asmeniui vardu Vitalikas perdavė pinigus, pateikdamas visus turimus dokumentus, patvirtinančius savo teiginius. Tačiau A. L. nurodyti duomenys net nebuvo tikrinami, todėl negali būti pripažinta, kad A. L. nepakankamai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, jei patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatikrino gana konkrečiai nurodytų aplinkybių apie Klubo piniginių lėšų panaudojimą.
3.18. Pažymima ir tai, kad A. L. galimybes aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese apribojo ikiteisminio tyrimo organizavimo ypatumai. A. L. viso ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjamas liudytoju BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, o pranešimas apie įtarimą A. L. įteiktas tik baigiant ikiteisminį tyrimą. Kol vyko ikiteisminis tyrimas A. L. ne kartą keitė telefonų korteles, telefonų apartus ir kompiuterius, todėl vėliau nebeturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių bendravimą su I. C. ir Vitaliku. Be to, A. L. nebuvo proceso dalyviu, turinčiu teisę teikti prašymus, todėl neturėjo galimybės teikti prašymų prokurorui atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kai kurių duomenų A. L. net neturėjo galimybės pateikti, kadangi įteikus pranešimą apie įtarimą, A. L. su FK „E“ (duomenys pakeisti) jau niekas nesiejo, FK „E“ (duomenys pakeisti) administravimą buvo perėmęs bankroto administratorius, dėl ko A. L. negalėjo gauti duomenų, buvusių Klubo kompiuteriuose, serveriuose ar telekomunikacijų įrenginiuose.
3.19. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad A. L. kaltę dėl Klubo pinigų pasisavinimo neva patvirtina jokių veiksmų nesiėmimas I. C. neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal 2010, 2011 ir 2012 metais pasirašytus susitarimus. A. L. veiksmai iš I. C. reikalauti pinigų grąžinimo praėjus trejiems metams po pirmųjų sutarčių pasirašymo paaiškinami tuo, kad su I. C. sulygtos paslaugos realiai galėjo būti suteiktos tik dviem trumpais laikotarpiais metuose – vasaros ir žiemos žaidėjų perėjimo „langais“, kurie skirtingose valstybėse idealiai nesutampa, todėl realus laikas suorganizuoti žaidėjo perėjimą iš vieno klubo į kitą yra dar trumpesnis. Atsižvelgtina ir į žaidėjų perleidimo sandorių specifiką, nes reikia pakankamai daug laiko ir pastangų siekiant kitą futbolo klubą sudominti vieno ar kito žaidėjo įsigijimu. Tam reikia bendrauti su potencialiai žaidėją įsigyti galinčio klubo vadovais, treneriais, kitu personalu. Sprendimas įsigyti žaidėją taip pat nepriimamas spontaniškai, ketinančio žaidėją įsigyti klubo atstovai dar skiria laiko žaidėjo įvertinimui, pasirodymų įvairiose varžybose stebėjimui ir pan. Nepavykus žaidėjo perėjimo iš vieno klubo į kitą suorganizuoti tokių „langų“ metu, viskas automatiškai persikelia į kitus metus. Todėl vien tai, kad pirmaisiais ar antraisiais metais po sutarčių pasirašymo nepavyko žaidėjų perėjimo laikotarpiais suorganizuoti žaidėjų pardavimo, savaime negali būti vertinama kaip ketinimas iš viso nevykdyti sutarčių. Tuo labiau, kaip parodė A. L., bendraujant su I. C. šis nuolat aiškino atliekantis įvairius veiksmus dėl žaidėjų perleidimo, žadėjo artimiausiu metu suorganizuoti vieno ar kito žaidėjo perleidimo sandorį, gyrėsi turintis gerų ryšių Rytų valstybių futbolo klubuose, ką patvirtina vykdant teisinės pagalbos prašymą iš Moldovos teisėsaugos institucijų gauti duomenys apie I. C. gautas pajamas iš Rusijos futbolo klubų. Pasitikėjimą I. C. stiprino ir tai, kad jį, kaip patikimą futbolo agentą, rekomendavo futbolo agentas A. Š., su kuriuo anksčiau bendradarbiavo FK „E“ (duomenys pakeisti). Taigi, buvo pakankamai pagrįsta tikėtis, kad I. C. įvykdys savo įsipareigojimus. Be to, pagal su I. C. pasirašytas sutartis, nesuteikus sulygtų paslaugų, I. C. privalėjo grąžinti kaip avansą sumokėtus pinigus. Kadangi I. C. buvo profesionalus futbolo agentas, todėl tam tikros apsaugos ir garantijų dėl jo veiklos buvo galima tikėtis iš FIFA ir UEFA, kurių teisės aktai numato griežtas sankcijas žaidėjų agentams už jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Kai vis tik ėmė kilti abejonių, ar I. C. įvykdys savo įsipareigojimus, A. L. mėgino susidariusią situaciją spręsti susitikimų su I. C. metu. A. L. parodė, kad 2014 metais su I. C. buvo susitikęs Moldovoje ir Turkijoje, šių susitikimų neneigia ir I. C., bet I. C. ir toliau tikino, kad dirba. Visgi galiausiai A. L. surašė pretenziją, o vėliau kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš I. C. jam sumokėtus pinigus.
3.20. Taip pat nepagrįstai teismas nepatikimu įrodymu pripažino pretenziją ir I. C. atsakymą į A. L. parengtą pretenziją. Apklausiamas I. C. teigė nemokantis anglų kalbos, nors atsakymas į pretenziją yra parengtas anglų kalba. Tačiau išskyrus I. C. parodymus, byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti abejones dėl I. C. anglų kalbos nemokėjimo. Priešingai, I. C. yra pasirašęs daug angliškai surašytų dokumentų, todėl labiau tikėtina, kad anglų kalbą I. C. moka. Be to, mažai tikėtina, kad futbolo agento veikla, kuri reikalauja nuolatinio bendravimo su užsienio šalių klubų vadovybe ir įvairiausių tautybių sportininkais, besiverčiantis asmuo nemokėtų anglų kalbos. Abejonių atsakymo į pretenziją autentiškumu nekelia ir atsakymo į pretenziją pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams momentas bei dokumento lapo numeracija. Atsakymą į pretenziją A. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė tada, kai to buvo paprašyta, o kodėl atsakyme į pretenziją nurodyta, kad tai 10 iš 11 lapų, A. L. nežino ir negali žinoti, nes ne jis ruošė atsakymą, galimai tai techninė klaida, nes iš atsakymo turinio matyti, kad tekstas pradėtas ir baigtas tame pačiame lape. Kita vertus, jokie priedai, jei tokie buvo, nekeičia atsakymo į pretenziją esmės. Gynėjo manymu, atsakymo į pretenziją autentiškumo įrodymas yra I. C. parašas, kurio tikrumas dokumente nebuvo tiriamas. Todėl nepaneigus I. C. parašo tikrumo, kitų apygardos teismo nurodytų aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai, jog I. C. atsakymo į pretenziją tikrai nepasirašė ir nesiuntė.
3.21. Gynėjo vertinimu, esant nepašalintoms abejonėms dėl I. C. suinteresuotumo duoti melagingus parodymus bei esant pagrįstoms prielaidoms, kad jis parodymus davė apie savo paties galimai padarytą nusikatamą veiką, I. C. parodymai negali būti laikomi patikimais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad I. C. pinigai tikrai nebuvo perduoti, todėl I. C. veiksmai, nevykdant sutartyse nurodytų įsipareigojimų, atsisakant grąžinti gautus pinigus, gali būti vertinami kaip atitinkantys sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl tikėtina, kad I. C. tokius parodymus duoda siekdamas išsaugoti iš A. L. gautus pinigus bei vengdamas atsakomybės dėl jų nedeklaravimo ir su tuo susijusių mokesčių teisės pažeidimų. Byloje liko nepaneigta, jog I. C. gautus pinigus investavo į turtą Moldovoje ar Rumunijoje arba turėjo interesą slėpti pajamas dėl jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų dėl anksčiau padarytų teisės pažeidimų ar civilinių deliktų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad I. C. pasirašė ant bendradarbiavimą su Klubu patvirtinančių dokumentų ir dalies pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, todėl bent dėl dalies piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo I. C. turėtų būti laikomas padėjėju. Anot gynėjo, konstatavus, kad I. C. parodymus davė apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu pasirinktas jų fiksavimo būdas – liudytojo apklausa laikytinas neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
3.22. Skunde taip pat akcentuojami I. C. parodymų prieštaravimai bei neatitikimai kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, keliantys pagrįstas abejones dėl I. C. parodymų patikimumo:
- apklausiamas 2015 m. kovo 19 d. I. C. nurodė, kad 2006 metų Moldovoje buvo licencijuotas FIFA agentas, 2016 m. lapkričio 24 d. apklausoje jau teigė, kad nuo 2016 metų turi sporto agento licenciją, o pagal byloje esantį 2014 m. liepos 21 d. Generalinės kovos su nusikalstamumu direkcijos Pinigų plovimo prevencijos ir kovos tarnybos pranešimą, Moldovos Futbolo Federacija 2006 metais išdavė I. C. licenciją Nr. 010 žaidėjų agento pareigoms atlikti;
- 2015 m. kovo 19 d. apklausoje I. C. tvirtino, kad jo veikla apsiribojo daugiausia sandoriais tarp Moldovos Respublikos teritorijoje įregistruotų klubų, bet 2016 m. lapkričio 24 d. jau teigė, kad už Moldovos Respublikos ribų turėjo sutarčių Rusijos Federacijoje, ką patvirtina Moldovos teisėsaugos institucijų pateikti duomenys apie Rusijos Federacijos futbolo klubų atliktus mokėjimus I. C.;
- 2016 m. lapkričio 24 d. apklausiamas I. C. kaip kitus pajamų šaltinius įvardijo vaisių ir daržovių pardavimą, tačiau pagal Moldovos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis 2010-2011 metais I. C. kaip pajamas deklaravo gautą atlyginimą iš statybos ir remonto veiklą vykdančios kompanijos;
- 2015 m. kovo 19 d. apklausoje I. C. nurodė 2010 m. gruodžio 28 d. Vilniuje pasirašęs bendradarbiavimo sutartį ir 2-3 švarius lapus, 2016 m. lapkričio 24 d. apklausoje – bendradarbiavimo sutartį ir 3-4 lapus, tuo tarpu pagal 2015 m. birželio 23 d. rašysenos specialisto išvadą I. C. pasirašė du egzempliorius 2010 m. lapkričio 29 d. sutarties dėl atstovavimo, tris egzempliorius prašymo dėl apmokėjimo agentui metodo, tris 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitas apmokėjimui ir tris 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitus, patvirtinančius 3 452 800 Lt gavimą;
- 2015 m. kovo 19 d. apklausoje I. C. tvirtino nuo 2010 m. gruodžio 29 d. su A. L. daugiau nebesusitikęs, bet 2016 m. lapkričio 24 d. jau teigė, kad papildomai buvo susitikę Turkijoje ir Kišiniovo savivaldybėje;
- 2016 m. lapkričio 24 d. apklausoje I. C. teigė neprisimenantis, kad 2013 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. spalio 17 d. būtų gavęs pretenzijas ir kad 2013 m. rugsėjo 15 d. būtų pasirašęs atsakymą, nors byloje yra tiek pretenzijos, tiek I. C. atsakymas į pretenziją;
- apklausiamas 2016 m. lapkričio 24 d. I. C. tvirtino nebendradarbiavęs su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, tačiau 2014 m. kovo 3 d. advokato K. Ašmio rašte nurodyta, kad I. C. kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Meidus ir Juzukonis“ ir yra pasirengęs pateikti visą turimą informaciją, 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad tyrėjai su I. C. bendravo ir pradžioje jis žadėjo atvykti į Lietuvą, bet vėliau ryšiai nutrūko;
- apklausiamas 2015 m. kovo 19 d. nurodė, kad yra Moldovos Respublikos pilietis, bet 2016 m. lapkričio 24 d. apklausoje jau teigė, kad yra Rumunijos Respublikos pilietis.
3.23. Skunde nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatos užtikrina kaltinamojo teisę į teisingą teismą bei garantuoja jam teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti. Pagal EŽTT praktiką ši teisė suprantama taip, kad įrodymai turi būti pateikiami viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi nagrinėjant bylą. Iš esmės tai reiškia, kad kaltinamajam turi būti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese, o valstybės institucijos privalo imtis reikiamų priemonių jų dalyvavimui procese užtikrinti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pagrindinis įrodymas, kuriuo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra I. C. parodymai, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. C. tiesiogiai apklaustas nebuvo, taip pažeidžiant nuteistojo ir jo gynėjo teises į rungtynišką procesą ir nesilaikant tiesioginio žodinio bylos nagrinėjimo principo. Bylos nagrinėjimo metu A. L. ir jo gynėjui buvo suteikta galimybė raštu suformuluoti I. C. vykdant teisinės pagalbos prašymą užduotinus klausimus visapusiškai neužtikrino teisės į gynybą, kadangi nebuvo suteikta galimybė reaguoti į itin abstrakčius ir dažnai kitiems bylos duomenims prieštaraujančius I. C. atsakymus ir užduoti patikslinančius klausimus, nors bylą nagrinėjant teisme buvo prašyta iškviesti I. C. į apklausą teisme, bet teismas šį prašymą atmetė. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo dedamos pastangos iškviesti I. C. apklausai į teismo posėdį, taip pažeidžiant minėtas tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas. Šis pažeidimas apeliacinės instancijos teisme turi būti ištaisytas, todėl prašoma atlikti įrodymų tyrimą bei iškviesti I. C. į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir jį apklausti.
3.24. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skunde teigiama, kad nesant galimybės I. C. apklausti teisme, jo parodymais, kaip savarankišku įrodymu šaltiniu, negali būti remiamasi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K- 228/2014). Taigi, visos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės, tame tarpe ir pinigų perdavimo I. C. faktas, turi būti nustatinėjamos remiantis kitais bylos duomenimis, o I. C. duotais parodymais galėtų būtų remiamasis tik siekiant kitus bylos duomenis patikrinti. Tačiau byloje be I. C. parodymų nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad A. L. pinigų I. C. neperdavė. Priešingai, byloje esantys duomenys labiau patvirtina aplinkybes, kad pinigai I. C. buvo perduoti, kadangi už dalies jų gavimą I. C. pasirašė tai patvirtinančiuose dokumentuose, o kitos dalies perdavimas grindžiamas nuosekliais A. L. parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
3.25. Taip pat apeliantas nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, nors A. L. veikoje nebuvo nustatyti visi BK 183 straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog A. L. jo žinioje buvusį FK „E“ (duomenys pakeisti) turtą neteisėtai pavertė nuosavu turtu, t. y. pasisavino. Skundžiamame nuosprendyje daug dėmesio skirta A. L. veiksmų atitikties FK „E“ (duomenys pakeisti) įstatams vertinimui, su I. C. pasirašytų sutarčių turinio analizei, pasisakyta dėl A. L. veiksmų atitikties apdairaus ir rūpestingo verslininko standartui, nurodant argumentus, kodėl netikima, kad pinigai buvo perduoti I. C., tačiau nuosprendyje taip ir nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis daroma išvada, kad FK „E“ (duomenys pakeisti) turtas buvo paverstas A. L. turtu. Turto pasisavinimas yra fakto klausimas ir tokio pobūdžio bylose turi būti aiškiai nustatytas, o ne kildinamas iš prokurorų ar teismo įsitikinimų, kad kitaip būti tiesiog negalėjo, t. y. prielaidų. Tariamai pasisavinti pinigai pas A. L. nebuvo rasti, nebuvo gauta ir jokių duomenų, kad A. L. šiuos pinigus būdų naudojęs asmeniniams poreikiams. Kadangi A. L. nuteistas už itin didelės pinigų sumos pasisavinimą, todėl tokios didelės pinigų sumos pavertimas savo turtu neišvengiamai turėtų būti atsekamas, bet ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. L. turtinė padėtis ar jo gyvenimo būdas būtų bent minimaliai pakitę.
3.26. Pagal bylos aplinkybes negalima teigti, kad A. L. turėjo išankstinį sumanymą jo žinioje buvusias FK „E“ (duomenys pakeisti) lėšas paversti nuosavu turtu. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad A. L. nuoširdžiai rūpinosi Klubo veiklos sėkme ir visais įmanomais būdais stengėsi pritraukti kuo daugiau lėšų. Galbūt siekdamas kuo geresnio FK „E“ (duomenys pakeisti) finansavimo A. L., kaip Klubo prezidentas, priėmė rizikingų ir, kaip vėliau paaiškėjo, Klubui nuostolingų verslo sprendimų, bet tai savaime nereiškia, kad A. L. siekė padaryti žalos FK „E“ (duomenys pakeisti), tuo labiau Klubo pinigus paversti savo turtu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, kad įmonių vadovų sprendimai visada yra siejami su tam tikra rizika, tačiau rizikingų sprendimų priėmimas pats savaime negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, teisinė sistema turi užtikrinti, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). A. L. nuoširdų rūpinimąsi FK „E“ (duomenys pakeisti) veiklos sėkme ir siekį ekonominės naudos Klubui patvirtina tai, kad A. L. asmeninėmis lėšomis yra garantavęs už FK „E“ (duomenys pakeisti) įsipareigojimus prieš kai kuriuos žaidėjus ir trenerius, iš viso apie 400 000 Eur sumai, o šiuo metu daugeliui jų iš FK „E“ (duomenys pakeisti) ir subsidiariai iš A. L. yra priteistos įvairios pinigų sumos, nors kiti žaidėjai į teismą dar nesikreipė, bet tikėtina, tai padarys ateityje. Taigi, tokioje situacijoje, kai nuo FK „E“ (duomenys pakeisti) finansinės padėties tiesiogiai priklausė ir A. L. finansinė padėtis, o Klubui neturint finansinių galimybių įvykdyti įsipareigojimų, tai turėtų padaryti A. L., nėra jokio pagrindo manyti, kad A. L. sąmoningai siekė padaryti žalą FK „E“ (duomenys pakeisti).
3.27. Taip pat turi būti įvertintas ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymo įmonės vadovui pagrįstumas. Šiuo atveju Klubui nėra jokių kliūčių savo interesus ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, A. L. nesislapsto, savo veiksmų neneigia. Panašioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kilęs ginčas dėl vadovo netinkamos veiklos atstovaujant bendrovei, šios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo, spręstinas prioritetą suteikiant civilinės teisės normoms, tam kelio neužkerta ir bankroto bylos iškėlimas įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Nagrinėjamoje byloje tarp FK „E“ (duomenys pakeisti) ir futbolo agento I. C. buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo, kuri visiškai atitiko FK „E“ (duomenys pakeisti) interesus, o žala Klubui kilo dėl to, kad I. C. neįvykdė savo įsipareigojimų, tačiau to numatyti iš anksto nebuvo įmanoma, visgi FK „E“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriui sandorių aplinkybes vertinant kitaip, jis turi visas galimybes dėl A. L. veiksmais sukeltos žalos Klubui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
3.28. Be to, apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu A. L. buvo neteisingai paskirta bausmė. Skiriama bausmė turi ne tik atitikti įstatymo reikalavimus, bet ir būti kuo labiau individualizuota, o taip pat užtikrinti teisingumo principo viršenybę. Teisinga ir tinkamai parinkta (individualizuota) bausmė turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju, pažeidžiamas teisingumo principas bei iš anksto žinoma, kad bausmė nebus įvykdyta ir bausmė paskirtis nebus pasiekta, kas neatitinka teisingumo vykdymo esmės. Pirmosios instancijos teismas, kartu su bausme paskirdamas A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti dalį padarytos žalos – 1 300 000 Eur, visiškai nevertino A. L. galimybių paskirtą poveikio priemonę įvykdyti per nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje visam A. L. turimam turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus, į šį turtą bus nukreiptas išieškojimas pagal FK „E“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį. Taigi, A. L. viso savo turto neteks ir neturės galimybės jo panaudoti paskirtos poveikio priemonės vykdymui. Be kita ko, dabartinės A. L. pajamos yra pakankamai nedidelės ir jų vos pakanka šeimos, kurioje auga mažametė dukra, išlaikymui, todėl paskirta bausmė neišvengiamai paveiks ne tik patį A. L., bet ir jo šeimos narius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinių skundų dėl A. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra gauta, šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti neginčijamų išvadų dėl A. L. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, taip pat teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo A. L. parodymais kaip nepatikimais, kadangi jų nepaneigia kiti byloje surinkti duomenys.
8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl A. L. kaltės pasisavinus FK „E“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą.
8.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
8.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.
8.3. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi vienais įrodymais, o vertindamas A. L. parodymus, nurodė kokie byloje surinkti duomenys juos paneigia. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo A. L. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir A. L. kaltei konstatuoti.
8.4. Būtent nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniame skunde byloje surinkti įrodymai vertinami atsietai vieni nuo kitų, be jokio pagrindo suteikiant A. L. parodymams išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliems teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, atkreipiant dėmesį tik į atskiras, A. L. parodymus atitinkančias bylos aplinkybes bei nepagrįstai siekiant sumenkinti kitų įrodymų patikimumą.
8.5. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
9. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.
10. A. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidentu bei atlikdamas kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kaip atskaitingas asmuo per banką ir iš klubo kasos gavęs, bet nepanaudojęs FK „E“ (duomenys pakeisti) veikloje ir interesais, pasisavino FK „E“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą – 8 666 528 Lt (2 510 000 Eur) piniginių lėšų, kurių panaudojimą siekė pateisinti juridinės galios neturinčiais, žinomai suklastotais dokumentais apie tariamą FK „E“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavimą su futbolo žaidėjų agentu I. C. 2010-2012 metais padedant parduoti FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus.
11. Nuteistasis A. L. savo kaltės dėl FK „E“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepripažįsta ir parodė, kad nepaisant tuo metu gerų FK „E“ (duomenys pakeisti) rezultatų Lietuvos lygoje, norėjo, jog klubas kuo geriau pasirodytų Europos turnyruose, todėl stengėsi pritraukti kuo daugiau piniginių lėšų, vienas iš klubo finansavimo šaltinių buvo pelningas žaidėjų pardavimas užsienio klubams. Kaip parodė nuteistasis, 2010 m. pradžioje Maskvoje vykusio Sandraugos turnyro metu jis susipažino su futbolo agentu iš Moldovos I. C., su kuriuo bendravo apie galimybes parduoti FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus turtingiems Rusijos, Kazachstano, Azerbaidžano klubams. A. L. teigimu, šiose šalyse nusistovėjusi kitokia žaidėjų perleidimo tvarka nei Vakarų Europoje, nes žaidėjus galima parduoti tik naudojantis atskirų agentų, turinčių ryšių futbolo klubuose, paslaugomis bei pinigais, savotiškais kyšiais, paskatinant asmenis, atsakingus už sprendimų įsigyjant žaidėjus priėmimą. Be to, A. L. agentą I. C. rekomendavo ir kitas agentas A. Š., su kuriuo anksčiau teko bendradarbiauti. Pagal susitarimą su I. C., agentui buvo pasiūlyti tam tikri FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjai, kuriuos įvertinęs I. C. sutikdavo užsiimti žaidėjų pardavimu užsienio klubams, su I. C. kiekvienais metais būdavo pasirašoma bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartis bei sutarties priedai dėl konkrečių žaidėjų pardavimo sąlygų, numatant konkretų atlygį už tarpininkavimą parduodant kiekvieną žaidėją, agentui iš anksto išmokama pinigų suma turėjo būti skirta būtiniems veiksmams žaidėjui parduoti kitam klubui atlikti (pvz., žaidėjų reklamai, kelionėms, susitikimams, kyšiams sumokėti ir pan.), tačiau buvo sutarta, kad bet kokiu atveju žaidėjo pardavimo suma bent 2-3 kartus viršytų agentui išmokėto avanso sumą. 2010 m. gruodžio mėnesį I. C. atskrido į Vilnių ir su juo buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis bei priedai dėl tarpininkavimo parduodant tris FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus, kartu I. C. prašant, buvo išmokėti pinigai grynaisiais. Analogiškos bendradarbiavimo sutartys su I. C. buvo pasirašytos ir 2011 bei 2012 metais, kartu ir priedai dėl tarpininkavimo parduodant penkis FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus, bet 2011 ir 2012 metais pats I. C. į Vilnių nebuvo atvykęs, tik atsiuntė savo patikėtinį, vardu Vitalikas, kuris perdavė I. C. pasirašytus dokumentus, o A. L. perdavė Vitalikui grynuosius pinigus, skirtus I. C.. Tačiau I. C. nei vieno iš sutartų aštuonių žaidėjų nepardavė, nors ir sakydavo, jog stengiasi, bendrauja su užsienio futbolo klubais, vis nurodydavo, kad vienas ar kitas klubas domisi kuriuo nors žaidėju. A. L. pasitikėjo I. C., manė, kad jo neapgaus, suprato, kad per mėnesį trunkantį žaidėjų perėjimo laikotarpį yra sunku parduoti žaidėjus, todėl vis laukdavo kito žaidėjų perėjimo laikotarpio. 2013 metais pradėjo trūkti piniginių lėšų kasdienei FK „E“ (duomenys pakeisti) veiklai, todėl A. L. pradėjo ieškoti sprendimų kaip susigrąžinti I. C. perduotus pinigus, buvo su I. C. susitikęs Turkijoje ir Kišiniove, rašė pretenzijas, bet I. C. pinigus grąžinti atsisakė, todėl kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo aukščiau išdėstytais nuteistojo A. L. parodymais dėl bendradarbiavimo su futbolo agentu I. C. perduodant jam pinigus, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkti įrodymai A. L. parodymų nepatvirtina ir juos netgi paneigia. Visų pirma, A. L. parodymai yra paneigti liudytojo I. C. parodymais, specialisto išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga, o taip pat neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių.
12.1. Byloje nustatyta, kad A. L. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidentu, taip pat atliko kasininko funkcijas. Liudytojomis apklaustos FK „E“ (duomenys pakeisti) buhalterėmis dirbusios Z. T., K. P. ir J. R. nurodė, kad klubo grynaisiais pinigais disponuodavo A. L., to neneigė ir pats nuteistasis. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad A. L. turėjo teisę disponuoti FK „E“ (duomenys pakeisti) piniginėmis lėšomis, patikėtomis jam dėl užimamų pareigų.
12.2. Atlikus FK „E“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/58 konstatuota, jog A. L. kaip atskaitingas asmuo iš klubo kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos gautų piniginių lėšų nenaudodavo klubo veikloje, einamųjų metų bėgyje į kasą grąžindavo tik nedideles nepanaudotas pinigų sumas, o kiekvienų metų pabaigoje nurašydavo pinigines lėšas kaip sumokėtas I. C. pagal sudarytas atstovavimo sutartis ir jų priedus: 2010 metais – 3 452 800 (1 000 000 Eur), 2011 metais – 3 625 440 Lt (1 050 000 Eur), 2012 metais – 1 588 288 Lt (460 000 Eur) (6 t., b. l. 1-29). Nuteistasis A. L. neneigė, kad tokio dydžio pinigų sumos kiekvienais metais jam buvo išmokėtos kaip atskaitingam asmeniui.
12.3. Siekdamas pagrįsti aukščiau nurodytų pinigų I. C. sumokėjimą, A. L. pateikė I. C. pasirašytus dokumentus 2010 metais: 2010 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-001, 350 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant M. A. patvirtinančius 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 1), 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001, 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546256, 350 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant D. S. M. L. patvirtinančius 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 2), 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002, 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546258, 300 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant U. C. U. patvirtinančius 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedas Nr. 3), 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003, 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546254; 2011 metais: 2011 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-002, 350 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant V. Lu. patvirtinančius 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 Priedas Nr. 1), 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001, 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546259, 350 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant Y. U. patvirtinančius 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 2), 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002, 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546260, 350 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant V. K. patvirtinančius 2011 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-002 priedas Nr. 3), 2011 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003, 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546261; 2012 metais: 2012 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-003, 200 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant O. R. S. patvirtinančius 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 1), 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001, 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546262, 260 000 Eur išmokėjimą už tarpininkavimą parduodant F. A. D. A. F. patvirtinančius 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-003 priedas Nr. 2), 2012 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002, 2012 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0546263.
12.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal teisinės pagalbos prašymą (10 t., b. l. 78-80) I. C. buvo apklaustas kaip liudytojas Kišiniovo sav. Riškanio teisme (10 t., b. l. 112-122). I. C. parodė, kad sporto agento licenciją turi nuo 2016 metų (atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. C. apklausos originale nurodyta 2006 metai), šia veikla vertėsi daugiausia Moldovos Respublikoje, taip pat turėjo susitarimų su Rusijos klubais „Volga“ ir „Sibir“, kiti jo pajamų šaltiniai – vaisių ir daržovių pardavimas. Liudytojas tvirtino, kad kaip futbolo agentas atlyginimo grynais pinigais negaudavo. I. C. teigimu, jis su A. L. susitiko per A. Š., buvo sutaręs į Vilnių atskirsti anksčiau, bet sutartą dieną dėl blogų oro sąlygų buvo atšauktas skrydis, todėl atvyko tik 2010 m. gruodžio 28 d., tą pačią dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį anglų kalba ir 3-4 tuščius lapus tam atvejui, jei reikėtų ką nors papildyti, daugiau jokių dokumentų nepasirašė. Kaip nurodė liudytojas, jis su A. L. bendravo rusų kalba, anglų kalbos nemoka, sutartis anglų kalba buvo rengiama A. L. iniciatyva, pasirašant sutartį A. L. jam papasakojo sutarties esmę. I. C. nurodė, kad su A. L. 2011 metais Maskvoje nebuvo susitikęs, jokio Vitaliko nepažįsta, nei 2010 metais, nei vėliau pinigų iš A. L. negavo, taip pat neprisimena, kad 2013 metais būtų gavęs pretenzijas iš A. L. ir rengęs atsakymą į pretenziją. Be to, liudytojas nurodė, kad su A. L. šio iniciatyva dar buvo susitikę Turkijoje, A. L. prašė jo patvirtinti įvykius, kurių nebuvo, taip pat kartą A. L. buvo atvykęs į Kišiniovą ir prašė pagalbos dėl bėdų su teisėsauga.
12.5. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti dar ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą apklausto I. C. parodymai (1 t., b. l. 131-133, 154-161). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. C. parodė, kad nuo 2006 metų Moldovos futbolo federacijoje yra licencijuotas FIFA agentas, atstovauja žaidėjų interesus padedant pereiti iš vieno futbolo klubo į kitą, 2006-2014 metais jo veikla daugiausia apsiribojo sandoriais tarp Moldovos Respublikos teritorijoje įregistruotų klubų, šia veikla labiau buvo kaip hobis, jokių piniginių sumų tuo metu negavo. 2010 m. gruodžio 28 d. atskrido į Vilnių susitikti su A. L., su juo aptarė perleidimų Lietuvos klubų rinkoje padėtį ir A. L. pasiūlius buvo pasirašyta bendroji bendradarbiavimo sutartis, sutartis buvo surašyta angliškai, bet A. L. paaiškino jos turinį, sutartis pasiliko pas A. L., nes jis dar turėjo sutartį užregistruoti Lietuvos futbolo federacijoje, kaip sakė A. L., sutartis lietė tik bendrąsias sąlygas, o konkretaus sandorio atveju turėjo būti sudarytas papildomas susitarimas su aiškiomis ir specialiomis sąlygomis, taip pat tada pasirašė 2-3 lapus (tikslaus skaičiaus neprisimena), kuriuos paliko A. L. tam, kad prireikus būtų galima parengti kokius nors dokumentus, nes taip tiesiog patogiau ir operatyviau, jokių kitų parengtų dokumentų nepasirašinėjo, nuo tada Lietuvoje daugiau nebesilankė, iš A. L. niekada nėra gavęs jokių piniginių sumų nei grynaisiais, nei pavedimu, jokių įgaliotų atstovų neturi.
12.6. Taigi, liudytojas I. C. iš esmės patvirtino nuteistojo A. L. parodymų dalį dėl susipažinimo aplinkybių bei to, kad 2010 m. gruodžio 28 d. A. L. ir I. C. Vilniuje pasirašė bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią dėl konkrečių paslaugų teikimo ir atlygio už tai turėjo būti pasirašomas atskiras susitarimas, tačiau kategoriškai neigė pasirašęs kokius nors kitus dokumentus, gavęs pinigus iš A. L., taip pat nurodė, kad daugiau su A. L. nebekontaktavo, 2011 ir 2012 metais bendradarbiavimo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašinėjo, jų A. L. per asmenį, vardu Vitalikas, neperdavė ir iš A. L. jokių pinigų negavo.
12.7. Apeliaciniame skunde liudytojo I. C. parodymai nepagrįstai įvardijami nepatikimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo I. C. parodymų patikimumu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog dėl tam tikrų aplinkybių liudytojo I. C. parodymai, gauti įvykdžius teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, skyrėsi, tačiau vien parodymų neatitikimas dėl kai kurių aplinkybių savaime nesudaro pagrindo iš viso nesivadovauti apklaustų asmenų parodymais. Šiuo atveju svarbu tai, kad dėl esminių veikos aplinkybių I. C. buvo nuoseklus, o tam tikrų neatitikimų parodymuose buvo tik dėl aplinkybių, kuriuos neturi jokios reikšmės nustatant A. L. inkriminuotos veikos aplinkybes. Tą skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad I. C. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Palyginus pagal teisinės pagalbos prašymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme I. C. duotus parodymus, jie skiriasi tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu I. C. teigė agento veikla vertęsis kaip hobiu, daugiausia Moldovos Respublikos teritorijoje ir iš to neturėjęs pajamų, nors pagal byloje gautus duomenis buvo gavęs nemažas pinigų sumas kaip atlygį už agento veiklą iš Rusijos klubų, ką vėliau I. C. patvirtino ir apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau ši aplinkybė neturi jokio ryšio su baudžiamojoje byloje nagrinėjamais įvykiais. Tuo tarpu kiti tariami I. C. parodymų neatitikimai apeliaciniame skunde yra akcentuojami nepagrįstai. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, I. C. apklausos protokolo pagal teisinės pagalbos prašymą bylą nagrinėjant teisme vertime klaidingai nurodyta, jog I. C. agento licenciją turi nuo 2016 metų, kai apklausos protokolo originale nurodyti 2006 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiant I. C. pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu liudytojo nebuvo klausiama apie jo papildomus pajamų šaltinius, o apklausiamas pagal teisinės pagalbos prašymą bylą nagrinėjant teisme 2016 metais I. C. nurodė, jog papildomų pajamų gauna iš vaisių ir daržovių pardavimo, šių liudytojo parodymų apie tuometinius jo papildomų pajamų šaltinius nepaneigia byloje esantys duomenys apie 2010-2011 metais I. C. deklaruotas pajamas. Nesudaro pagrindo abejoti liudytojo I. C. parodymais ir tai, kad, pagal bylos duomenis, I. C. buvo susisiekęs su Lietuvoje teisines paslaugas teikiančiais advokatais ar kad su I. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekę ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai negali būti vertinama kaip bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis. Jokių abejonių liudytojo parodymų patikimumu nekelia ir tai, kad apklausiamas pagal teisinės pagalbos prašymą bylą nagrinėjant teisme I. C. nurodė turintis ne tik Moldovos, bet ir Rumunijos pilietybę. Vertinant liudytojo I. C. parodymų patikimumą svarbu tai, kad I. C. nuosekliai tvirtino, kad susitikimo su A. L. metu 2010 m. gruodžio 28 d. pasirašė tik bendradarbiavimo sutartį bei 3-4, tikslaus skaičiaus įvardinti negalėjo, tuščius lapus, jokių pinigų nei 2010 m. gruodžio 28 d., nei vėliau iš A. L. negavo, taip pat jokių dokumentų nepasirašino 2011 ir 2012 metais, nesiuntė su A. L. susitikti asmens, vardu Vitalikas, neliepė jam paimti iš A. L. pinigų. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog I. C. būtų suinteresuotas apkalbėti A. L., vien nuteistojo ir jo gynėjo keliamų subjektyvių pamąstymų apie I. C. panaudotą apgaulę A. L. atžvilgiu nepakanka tam, kad būtų galima bent jau manyti, jog I. C., o ne A. L. padarė nusikalstamą veiką. Tuo labiau kad būtent liudytojo I. C., o ne nuteistojo A. L. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
12.8. Ištyrus I. C. parašus aukščiau nurodytuose A. L. pateiktuose dokumentuose ir surinktus I. C. rašysenos pavyzdžius surašytoje 2015 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 865(15) konstatuota, kad 2010 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)-001 (dvejuose jos egzemplioriuose), 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvituose serija BLN Nr. 0546254, 0546256, 0546258, 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitose Nr. 001, 002, 003, trijuose prašymuose išmokėti užmokestį grynais pagal susitarimus dėl užmokesčio, t. y. atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedus Nr. 1, 2, 3 I. C. vardu pasirašė pats I. C., tačiau 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimuose dėl užmokesčio, t. y. atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 prieduose Nr. 1, 2, 3, 2011 ir 2012 metų dokumentuose pasirašė ne pats I. C. (3 t., b. l. 87-94). Specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, jog 2010 m. gruodžio 15 d. susitarimuose dėl užmokesčio (atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 prieduose Nr. 1, 2, 3) pasirašė ne I. C., paneigia nuteistojo A. L. parodymus, jog 2010 m. gruodžio 28 d. vykusio susitikimo metu I. C., matant A. L., pasirašė visus 2010 metų dokumentus (atstovavimo sutartį, ją iš dalies pakeičiančius susitarimus dėl užmokesčio (sutarties Priedus Nr. 1, 2, 3), prašymus dėl užmokesčio išmokėjimo grynais, sąskaitas ir pinigų išmokėjimo kvitus). Nuteistasis A. L. negalėjo paaiškinti, kaip galėjo nutikti, kad dalis dokumentų yra pasirašyti I. C., o dalis dokumentų pasirašyti ne I. C., nors pagal nuteistojo parodymus visi dokumentai buvo pasirašinėjami vienu metu. Kadangi I. C. nepasirašė atstovavimo sutarties (duomenys neskelbtini)-001 priedų Nr. 1, 2, 3, kuriuose būtent ir buvo numatyta, jog I. C. tarpininkaus parduodant konkrečius FK „E“ (duomenys pakeisti) žaidėjus bei numatytas konkretus atlygis už tarpininkavimo paslaugas, todėl nepasirašęs šių dokumentų I. C. neturėjo jokio pagrindo ir išrašyti sąskaitų pagal šiuos papildomus susitarimus, prašyti užmokestį sumokėti grynaisiais, o kartu ir priimti tariamai A. L. išmokėtų pinigų. Specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės atitinka būtent liudytojo I. C. parodymus, jog jis pasirašė tik atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini)-001, kurios abu egzemplioriai liko pas A. L., jokių kitų užpildytų dokumentų nepasirašinėjo, tik pasirašė ant tuščių lapų. Nors liudytojas negalėjo prisiminti kiek tiksliai tuščių lapų pasirašė, bet tai paaiškintina tuo, jog apklausų metu nuo įvykių buvo praėję 5-6 metai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog aukščiau nurodyti trys 2010 m. gruodžio 28 d. pinigų išmokėjimo kvitai, trys 2010 m. gruodžio 15 d. sąskaitos ir trys prašymai išmokėti užmokestį grynais buvo suklastoti jau turint I. C. parašus ant tuščių lapų. Taip pat specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės patvirtina ir liudytojo I. C. parodymus, jog 2011 ir 2012 metais jis jokių dokumentų irgi nepasirašinėjo, todėl šie dokumentai yra suklastoti.
12.9. Priešingai nei liudytojo I. C. parodymai, nuteistojo A. L. parodymų kiti bylos duomenys ne tik nepatvirtina, bet juos ir paneigia. Kaip liudytojai pirmosios instancijos teisme apklausti FK „E“ (duomenys pakeisti) valdybos narys L. S., sporto direktorius D. B., treneriai V. U. ir V. L. nurodė tik iš A. L. girdėję apie agentą I. C., bet nei vienam iš liudytojų A. L. nepasakojo bendradarbiavimo su I. C. detalių, todėl liudytojai negalėjo patvirtinti, kokio pobūdžio bendradarbiavimas I. C. siejo su klubu ir ar I. C. buvo mokamos kokios nors pinigų sumos. A. L. negalėjo logiškai paaiškinti tokio savo elgesio, kai, jei tikėti nuteistojo versija, pagal susitarimus su I. C. šiam buvo sumokėtos itin ženklios ir klubui reikšmingos pinigų sumos, bet apie tai buvo slepiama nuo kitų vadovaujančias pareigas klube užėmusių asmenų. Nelogiški A. L. parodymai ir dėl to, kad jis I. C. neva mokėjo atlygį ir už tarpininkavimą parduodant žaidėjus, su kuriais FK „E“ (duomenys pakeisti) nebuvo pasirašęs net preliminarios sutarties. Be to, duodamas parodymus apie bendradarbiavimą su I. C., A. L. buvo nenuoseklus: pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad užmokestį I. C. gavo už surastus žaidėjus, kuriuos vėliau ketinta parduoti už didesnę kainą, bet vėliau parodymus pakeitė ir pripažino, kad I. C. žaidėjų nesurado, pagal bylos duomenis beveik visi žaidėjai buvo surasti D. B. dėka. Nenuoseklus A. L. buvo ir dėl to, kaip perdavė I. C. pasirašyti 2011 metų dokumentus: pirmiausia tvirtino dokumentus perdavęs susitikimo Maskvoje metu, vėliau jau teigė, kad dokumentų paketas buvo išsiųstas paštu kaip ir 2012 metais. Tačiau liudytojas I. C. kategoriškai neigė 2011 metais susitikęs su A. L. Maskvoje, taip pat kad 2011 ir 2012 metais gavo A. L. siųstus pasirašyti dokumentus. Tuo labiau kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, specialisto išvadoje konstatuota, jog 2011 ir 2012 metų dokumentuose I. C. vardu pasirašė ne pats I. C.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginius apie dokumentų išsiuntimą I. C.. Tokių įrodymų nepateikė ir pats A. L.. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių A. L. parodymus dėl asmens, vardu Vitalikas, kuris neva perdavė I. C. pasirašytus dokumentus, o jam A. L. perdavė I. C. skirtą užmokestį. Liudytojas I. C. neigė 2011 ir 2012 metais siuntęs pas A. L. asmenį, vardu Vitalikas, nurodė tokio asmens nepažįstantis. Pats A. L. tik bendrais bruožais galėjo apibūdinti asmenį, vardu Vitalikas, jokių konkrečių duomenų, kurie leistų nustatyti tokio asmens tapatybę nenurodė. Nors A. L. pateikė 2013 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. spalio 17 d. pretenzijas, reikalaujant grąžinti tariamai I. C. sumokėtus pinigus (3 t., b. l. 66-74), bet byloje nėra duomenų nei apie šių pretenzijų išsiuntimą I. C., nei kad šias pretenzijas I. C. būtų gavęs, pats I. C. neigė gavęs pretenzijas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pagrįstų abejonių dėl patikimumo kelia ir A. L. pateiktas atsakymas į pretenziją, tariamai pasirašytas I. C. (3 t., b. l. 75). Visų pirma, pats I. C. neigė rašęs atsakymą į A. L. siųstą pretenziją, kadangi tokios pretenzijos, kaip teigė I. C., net nebuvo gavęs. Taip pat A. L. negalėjo paaiškinti, kodėl tariamai I. C. rašytas atsakymas į pretenziją atspausdintas tik kaip 10 puslapis iš 11, kas buvo kituose puslapiuose A. L. negalėjo paaiškinti, kaip ir negalėjo nurodyti kokiu būdu ir kada buvo gautas atsakymas į pretenziją. Tuo labiau kad tiek pretenzijos, tiek atsakymas į pretenziją parengti anglų kalba, nors pats A. L. parodė, kad su I. C. bendravo tik rusų kalba ir net nežino, ar I. C. moka anglų kalbą.
12.10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko teiginiai, kad juridinio asmens lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos juridinio asmens reikmėms, turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje būtent nuteistojo A. L. parodymai dėl daugelio jo nurodytų aplinkybių arba buvo paneigti byloje surinktais duomenimis, arba buvo paremti tik deklaratyviais teiginiais, kurių patikrinti byloje nebuvo jokių objektyvių galimybių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti asmens, vardu Vitalikas, bet A. L. be šio asmens vardo daugiau negalėjo nurodyti jokių duomenų, leidžiančių šį asmenį identifikuoti, asmens išvaizdą apibūdino tik bendrais bruožais. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, jokie bylos duomenys nepatvirtina ir A. L. teiginių apie I. C. išsiųstas pretenzijas bei iš I. C. gautą atsakymą. Nors atsakymas į pretenziją yra pasirašytas I. C. vardu, bet ar tai padarė pats I. C. nustatyti nebuvo galimybės, nes byloje yra tik atsakymo į pretenziją kopija.
12.11. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas tariamas A. L. teisių suvaržymas ikiteisminio tyrimo metu, kai nuteistasis iš pradžių buvo apklausiamas tik kaip specialusis liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies tvarka ir tik baigiant ikiteisminį tyrimą jam buvo pareikšti įtarimai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia ikiteisminio tyrimo eiga nebuvo apsunkinta A. L. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta asmens, apklausiamo apie savo paties galimai padarytą veiką, teisė reikalauti jį pripažinti įtariamuoju. A. L. tokio reikalavimo ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, net ir apklaustas specialiuoju liudytoju (pirmą kartą 2014 m. balandžio 3 d.), A. L. vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams teikė turimus rašytinius dokumentus apie bendradarbiavimą su I. C. (pvz., 2014 m. balandžio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 21)). Be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui A. L. vis dar vadovavo FK „E“ (duomenys pakeisti) ir galėjo pateikti visą turimą informaciją, kurios, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, neva nepagrįstai nesiaiškino ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. L. žadėjo pateikti dokumentus dėl susirašinėjimo su I. C., bet vėliau nurodė, kad tokios informacijos neišsaugojo.
12.12. Atmetant kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo A. L. teisės į gynybą pažeidimo neapklausus liudytojo I. C. teisiamajame posėdyje bei dėl to negalint remtis liudytojo I. C. parodymais kaip savarankišku įrodymu, pažymėtina, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Taip pat BPK 287 straipsnyje yra numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, t. y. apklausti asmenis, atlikti parodymo atpažinti veiksmus, eksperimentą, apžiūrą, pavesti atlikti objektų tyrimą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso veiksmų atlikimas gali neapsiriboti vien tik Lietuvos Respublikos teritorija, todėl prireikus bylą nagrinėjantis teismas tarptautiniuose teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka gali kreiptis į kompetentingas užsienio valstybių institucijas prašydamas atlikti konkretų proceso veiksmą. Nagrinėjamoje byloje būtent tai ir buvo padaryta. Nors liudytojas I. C. pagal teisinės pagalbos prašymą buvo apklaustas dar ikiteisminio tyrimo metu, bet siekiant patikrinti tiek A. L. parodymus, tiek atsižvelgiant į po ikiteisminio tyrimo metu atliktos I. C. apklausos paaiškėjusias aplinkybes, siekiant patikslinti paties I. C. parodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nutarta papildomai apklausti liudytoją I. C.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš kreipiantis į Moldovos Respubliką su teisinės pagalbos prašymu proceso dalyviams buvo suteikta teisė raštu pateikti klausimus, kuriuos šie nori užduoti liudytojui, šia teise proceso dalyviai pasinaudojo, I. C. pagal pirmosios instancijos teismo teisinės pagalbos prašymą buvo apklaustas Kišiniovo sav. Riškanio teisme ir jo parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Taigi, šiuo atveju joks pažeidimas, kuris būtų esmingai suvaržęs nuteistojo A. L. teisę į gynybą bei rungtynišką procesą, nebuvo padarytas, liudytojo I. C. parodymai pagrįstai buvo pripažinti įrodymu ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka su teisinės pagalbos prašymu papildomai kreiptasi į Moldovos Respubliką siekiant apklausti liudytoją I. C., tačiau buvo gautas atsakymas, kad teismo šaukimo liudytojui nepavyko įteikti, nes I. C. negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir su šeima yra išvykęs už Moldovos Respublikos ribų (11 t., b. l. 91-99), todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu liudytojas I. C. nebuvo apklaustas. Apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014 nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis, nes minėtose bylose buvo sprendžiama kaip vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kai nagrinėjamoje byloje liudytojas I. C. buvo apklaustas teisme ir proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti jam klausimus.
12.13. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog apklausiant I. C. buvo pasirinkta netinkama jo apklausos forma, neva I. C. turėjo būti apklaustas ne kaip liudytojas, o kaip asmuo, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kaip specialus liudytojas asmuo apklausiamas tada, kai yra duomenų, jog asmuo gali būti padaręs nusikalstamą veiką, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje be A. L. deklaratyvių ir niekuo nepagrįstų teiginių apie galimą I. C. sukčiavimą, apgaulės A. L. atžvilgiu panaudojimą, jokių kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad I. C. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nėra, todėl I. C. pagrįstai buvo apklaustas liudytoju BPK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat nėra pagrindo liudytojo I. C. pripažinti nuteistojo A. L. bendrininku, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes, I. C. pasirašyta 2010 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartis (duomenys neskelbtini)-001 buvo tik bendro pobūdžio, o tuščius lapus, kuriuos vėliau panaudojus buvo suklastoti dokumentai, pagrindžiantys tariamą užmokesčio I. C. sumokėjimą, I. C. pasirašė nežinodamas tikrųjų A. L. ketinimų.
12.14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paneigti A. L. parodymai, jog jis FK „E“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas perdavė I. C. (2010 metais tiesiogiai, o 2011 ir 2012 metais per asmenį, vardu Vitalikas), nenustatyta, kad šios piniginės lėšos būtų kitaip panaudotos FK „E“ (duomenys pakeisti) reikmėms, taip pat jos nebuvo grąžintos FK „E“ (duomenys pakeisti), todėl darytina išvada, jog A. L. pasisavino FK „E“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą. Tai, kad pasisavintos piniginės lėšos nebuvo rastos ir nebuvo nustatyta, kur jos buvo panaudotos, nešalina A. L. baudžiamosios atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, pagal kurią nenustatymas, kokiais tikslais buvo panaudotos įmonės piniginės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-428/2014 ir kt.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad iš FK „E“ (duomenys pakeisti) kasos išimdamas bei persivesdamas iš FK „E“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą pinigines lėšas, jų nepanaudojęs FK „E“ (duomenys pakeisti) veikloje ir negrąžinęs, A. L. neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Nors 2015 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 1661(15) nebuvo nustatyta, kas (A. L. ar kitas asmuo) I. C. vardu pasirašė suklastotuose dokumentuose (3 t., b. l. 101-107), tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pats A. L. nuosekliai tvirtino, jog visi bendradarbiavimo su I. C. dokumentai buvo parengti jo iniciatyva, todėl akivaizdu, kad A. L. buvo žinoma, kad šie dokumentai neatitinka tikrovės ir jų I. C. negalėjo pasirašyti.
13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog A. L. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl A. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už FK „E“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turto pasisavinimą. Pažymėtina, kad nustačius tai, jog bendradarbiavimą su I. C. pagrindžiantys dokumentai buvo suklastoti ir I. C. jokie pinigai iš tikrųjų nebuvo mokami, jokios reikšmės sprendžiant dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neturi itin plačiai apeliaciniame skunde aptarti argumentai apie A. L. kaip FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidento įgaliojimus sudaryti sandorius, atstovavimo sutarčių su I. C. nuostatų aiškinimą bei FK „E“ (duomenys pakeisti) tuometinę finansinę būklę.
14. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog šiuo atveju A. L. atžvilgiu galėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turto pasisavinimo ar iššvaistymo atvejais esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016). Be to, baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos savininko ar teisėto valdytojo teisės arba kai dėl tyčinių neteisėto valdytojo veiksmų (dokumentų klastojimo, turto paslėpimo, pačiam pasislepiant ar piktybiškai vengiant grąžinti turtą) civilinės teisės priemonės išreikalauti turtą yra neefektyvios ar jų pritaikymas yra apsunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526/2010). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės ribos buvo akivaizdžiai peržengtos, A. L. kaip FK „E“ (duomenys pakeisti) prezidento veiksmai pagal pavojingumo laipsnį atitinka būtent baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali būti vertinami kaip civilinis deliktas. Pažymėtina, kad A. L. pasisavinti pinigai taip ir nebuvo rasti, pats A. L. kategoriškai savo kaltę neigia, pinigų panaudojimą grindė suklastotais dokumentais, siekiant nustatyti tikrąsias veikos aplinkybes baudžiamojo proceso metu buvo atlikti net keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai, su teisinės pagalbos prašymais kreiptasi į užsienio valstybę, todėl šiuo atveju pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų buvęs neefektyvus, be to, A. L. baudžiamojo proceso metu nerodė jokių pastangų bent jau pradėti atlyginti padarytą žalą.
15. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. L. asmenybę, todėl nuteistajam paskyrė nežymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta, be kita ko, įvertinęs nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaudamasis BK 75 straipsniu atidėjo A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su A. L. paskirtu įpareigojimu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį FK „E“ (duomenys pakeisti) padarytos turtinės žalos – 1 300 000 Eur. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusių asmenų teisėtų interesų. Be to, iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-303-511/2017). Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas kartu paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, dėl kurios civilinis ieškovas patyrė didelės turtinės žalos, nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, žalos nėra pradėjęs atlyginti, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirtas įpareigojimas kaip tik gali padėti užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą ir neprieštarauja teisingumo principui. Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog A. L. turi nekilnojamojo turto, kurį pardavus galima atlyginti dalį padarytos turtinės žalos, o tai, kad šiuo metu A. L. gaunamos pajamos yra nepakankamos apygardos teismo nustatytam turtinės žalos dydžiui per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti, bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo panaikinti teismo paskirtą įpareigojimą, kadangi nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pakankamai ilgas ir A. L. gaunamos pajamos dar gali keistis, todėl tikrąsias galėjimo (ar negalėjimo) atlyginti padarytą turtinę žalą aplinkybes bus galima nustatyti tik pradėjus vykdyti nuosprendį. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 29 straipsnyje yra numatyti pagrindai, kada gali būti pakeistos probacijos vykdymo sąlygos: jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, to paties įstatymo 30 straipsnyje numatytos probacijos sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paskyrus A. L. įpareigojimą atlyginti padarytą turtinę žalą, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinį skundą atmesti.