Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam G. S., jo atstovui advokato padėjėjui Sergejui Kulik, kaltinamajai A. J., jos atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, privataus kaltintojo nukentėjusiojo G. S. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., aprašytų 2012-10-24 skunde, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 5 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) komentuodama V. T. straipsnį (duomenys neskelbtini) parašė komentarą „taip - tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami - Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmonės direktorius buvęs policininkas S., kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti", - paskleidė apie nukentėjusįjį G. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį ir pakirsti pasitikėjimą juo, viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. (ideali veikų sutaptis).

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad ne kas nors kitas, o ji parašė komentarą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) komentuodama V. T. straipsnį (duomenys neskelbtini) parašė sakinį „taip - tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami - Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmonės direktorius buvęs policininkas S., kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti", tačiau tai padarė, neturėdama tikslo nieko apšmeižti ar įžeisti.

Kaltinamoji parodė, kad 2011-07-22 buvo sumušti jos sūnūs A. L. ir V. L. ir tai padarė taksi vairuotojai. Sūnums buvo padaryti nesunkūs kūno sužalojimai, sulaužyti kaulai, išmušti dantys. Perskaičiusi straipsnį, ji prisiminė, ką rašė jos sūnūs savo pareiškimuose policijai, kokį siaubą jie patyrė, kai buvo mušami beisbolo lazdomis. Komentare žodį (duomenys neskelbtini) parašė iš didžiosios raidės, netyčia nuspaudusi klaviatūros klavišą. Tai ne firmos pavadinimas, tai jos spėjimas. Mano, kad taksistai klientų nesumuštų, jeigu dirbtų legaliai.

Kaltinamoji parodė, kad iš jos teismui pateiktos reklaminės kortelės matyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksi veikia bendrai. Komentaras, kurį parašė interneto svetainėje, yra susijęs su tuo, kad taksi darbuotojai sumušė jos sūnūs. Jie taksistų buvo sumušti, padarant nesunkius sveikatos sutrikdymus: vienam išmušti dantys, kitam - sulaužytas rankos kaulas. Parodė, kad byla nebuvo tinkamai tiriama. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.

Atsakydama į nukentėjusiojo atstovo klausimą nurodė, kad komentare norėjo parašyti žodį (duomenys neskelbtini) per klaidą parašė (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodė, kad agurkiniai - tai tokie žmonės, kurie nieko nemąsto apie pasekmes, jiems malonu mušti žmones. Tai, kad nukentėjusysis darė poveikį ikiteisminio tyrimo tyrėjams, žino tik iš savo sūnų, nukentėjusių dėl jų sumušimo, žodžių. Kas jos sūnums pasakė apie nukentėjusiojo daromą įtaką bylos tyrimui, nežino. Jokių kitų duomenų apie tai neturi.

Atsakydama į savo gynėjos klausimą kaltinamoji nurodė, kad G. S. nepažįsta, kad jis buvęs policininkas jai pasakė jos sūnūs. Nieko komentare neketino pažeminti, įžeisti. Sūnūs jai pasakojo apie bylos eigą, byla dėl jiems padarytų kūno sužalojimų yra sustabdyta. Mano, kad komentare išreiškė savo nuomonę dėl jos patirtų išgyvenimų. Žodžiu “banditai” komentare norėjo pasakyti apie žiaurius, nemąstančius žmones ir nesiejo to žodžio su taksi firmos darbuotojais. Komentarą rašė, nenorėdama nieko įžeisti, pažeminti, tiesiog išsakė savo nuomonę dėl patirtų išgyvenimų, kurie tęsiasi iki šiol.

Aprašęs kaltinamosios parodymus teismas konstatuoja, kad iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad čia aptariamą komentarą 2012-05-05 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) parašė ne kas kitas, o kaltinamoji. Nors kaltinamoji kalta dėl šmeižimo ir įžeidimo neprisipažįsta nurodydama, kad neturėjo tikslo nieko apšmeižti ar įžeisti, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia toliau aptariamais duomenimis, akcentuodamas aplinkybę, kad šiuo atveju būtina atskirti komentarą parašiusio asmens nuomonę apie įvykius nuo informacijos apie juos.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad apie komantarą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) sužinojo iš draugų. Komentare buvo paminėta įmonė, todėl pasipylė daug tikrintojų, ieškojo nelegaliai dirbančių darbuotojų. Daug įmonės darbuotojų vengė kalbėti. Palaipsniui daug darbuotojų išėjo iš darbo. Niekas nenorėjo bendrauti. Jam pačiam, dirbusiam Lietuvos Respublikos labui, gynusiam Lietuvos nepriklausomybę, komentaru buvo suduotas stiprus smūgis kaip žmogui, kaip piliečiui, kuris gerbia valstybę, aukoja savo sveikatą, jo reputacijai. Pasireiškė dvasiniai išgyvenimai, naktimis pradėjo nemiegoti, kreipėsi į medikus, nieko niekam blogo nėra padaręs, o komentare jį sumaišė su nusikalstamą grupuote, prie jos priskirta jo pavardė. Tai jam labai didelis pažeminimas. Pašaliniai asmenys perskaitę komentarą jam pasakė, kad apie jį rašo, kad jis yra sulygintas su banditais. Jis jau prieš šešerius metus išėjo iš darbo policijoje, tiek pat laiko gydosi, lankosi pas gydytojus. Tai, kad jo įmonę tikrino dėl nelegalaus darbo turi duomenų, buvo VMI atvykusi, buvo surašyti aktai, kurie yra įmonėje. Po komentaro įmonės pelnas pasikeitė, o išėjus daugeliui darbuotojų, įmonė - UAB (duomenys neskelbtini) liko be darbuotojų. (duomenys neskelbtini) taksi įmonė nieko bendra neturi su UAB (duomenys neskelbtini) Vienas ir tas pat reklaminis skelbimas, nes radijo ryšys yra vienas. Centras nuomoja eterį “(duomenys neskelbtini) taksi. Šaukiniai įmonių ne tie patys. Telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) Paskambinus nurodytu telefonu, atvyks automobilis arba (duomenys neskelbtini) taksi, arba UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja ryšį, todėl tai yra bendradarbiavimas tarp įmonių. Jam padaryta žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, reputacijos pablogėjimu, gėda prieš pareigūnus, kuriuos sutinka gatvėje. Pažįstami iš jo šaipėsi, vadino ,,agurkiniu”. Pas jokius tyrėjus nesilankė, jokios įtakos byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamosios sūnų sumušimo, nedarė. Pateikė tyrėjams bendrovės darbuotojų sąrašą, buvo apklausta dispečerė ir kiti darbuotojai, tačiau niekam įtarimai nepareikšti. Taip pat nurodė, kad iš komentaro suprato, jog yra siejamas su ,,agurkinių” gauja, kad jo vadovaujamoje taksi firmoje (duomenys neskelbtini) dirba nelegalūs darbuotojai, kurie sumuša žmones ir lieka nenubausti, nes jis pats, šios įmonės direktorius, įtakoja tyrėjų darbą, dėl to banditai lieka nenubausti. Taip pat nurodė, kad dėl komentaro savo patirtą neturtinę žalą vertina 25500 litų, prašo patenkinti tokio dydžio civilinį ieškinį, taip pat prašo priteisti 1000 litų atstovavimo išlaidų.

Aprašytų duomenų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje tenka aptarinėti kaltinamosios interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbtą vieną vienintelį sakinį.

Sakinio turinys: „taip - tie gaujiniai jaučiasi ypač nebaudžiami - Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti, nes šios įmonės direktorius buvęs policininkas S., kuris įtakoja tyrėjų darbą ir tie banditai lieka nenubausti".

Kaltinamoji teigia, kad tokiu sakiniu neturėjo tikslo nieko apšmeižti ar įžeisti, nukentėjusysis teigia, kad tokiu sakiniu jis buvo apšmeižtas, pažemintas ir įžeistas.

Kaltinamoji taip pat nurodė, kad rašydama žodį (duomenys neskelbtini) norėjo parašyti (duomenys neskelbtini) Parašė žodį (duomenys neskelbtini) dėl klaidos nuspaudusi kompiuterio klaviatūroje didžiąją raidę (duomenys neskelbtini) vietoje mažosios raidės (duomenys neskelbtini) neturėdama tyčios rašydama žodį (duomenys neskelbtini) įvardinti kokį nors asmenį. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo analizuoti tikrą ar tariamą rašybos klaidą kaltinamosios parašytame komentare, nes komentare yra parašytas žodis (duomenys neskelbtini) - iš didžiosios raidės), ne „(duomenys neskelbtini) - iš mažosios raidės), ir šis žodis negali reikšti žodį (duomenys neskelbtini) nes prieš šį žodį yra parašyti žodžiai „Kauno taksi firmoje (duomenys neskelbtini)“. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji, duodama tokius parodymus dėl rašybos klaidos komentaro tekste, siekia išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas pastebi, kad iš nukentėjusiojo skunde išdėstytų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ne įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip nurodoma komentare; kad UAB (duomenys neskelbtini) yra taksi paslaugas teikianti bendrovė, ne firma ar įmonė, kaip nurodoma komentare.

Teismas konstatuoja: kaltinamoji savo komentare nurodė tik privataus kaltintojo nukentėjusiojo pavardę „S.“, nenurodydama jo vardo, tačiau tame pačiame sakinyje kaltinamoji įvardijo, kad nukentėjusysis yra „šios įmonės direktorius buvęs policininkas S.”, prieš tai parašiusi, kad „Kauno taksi firmoje G. nelegaliai dirba agurkiniai, kurie žiauriai sumuša keleivius ir lieka nenubausti”. Teismas daro išvadą, kad iš komentaro, kurį parašė kaltinamoji, matyti, jog nukentėjusysis S. yra Kauno taksi firmos (įmonės) (duomenys neskelbtini) direktorius ir komentare rašoma ne apie kokį nors kitą asmenį, o apie nukentėjusįjį G. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktorių.

Aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji, rašydama čia aptariamą komentarą, veikė tiesiogine tyčia: kaltinamoji komentare įvardino nukentėjusįjį S. kaip taksi firmos (duomenys neskelbtini) (tame pačiame sakinyje - įmonės) direktorių, komentare paskleisdama informaciją, kad jis daro nusikalstamas veikas arba nusižengimus.

Iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) archyvo matyti, kad 2012 m. gegužės 5 d. svetainėje buvo paskelbtas čia aptariamas kaltinamosios komentaras (b.l.36).

Iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) archyvo matyti, kad 2012 m. gegužės 5 d. svetainėje buvo paskelbtas V. T. straipsnis (duomenys neskelbtini) kuris neturi nieko bendro su kaltinamosios komentaru dėl jame paskelbtos informacijos (b.l .27-31).

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str.), svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už nusikalstamais veiksmais paskleistą informaciją atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltinamasis turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, to norėti, suprasti, kad skleidžia melagingas žinias ir jos žemina kitą asmenį bei sąmoningai to siekti. Teismas, išanalizavęs aptartus ir toliau aptariamus įrodymus neturi pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė, veikdama kitokia, nei tiesiogine tyčia.

Nuomonės apibrėžimas yra aiškiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme (2 str. 36 d.), pagal kurį nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pateikęs nuomonės apibrėžimą: nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuomonė turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojamas aiškus faktinių pranešimų bei vertinimų atribojimas išaiškinant, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas (2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją ).

Kaltinamoji teisiamajame posėdyje nepateikė jokių duomenų, kad jos komentare paskleista informacija yra paremta kokiais nors faktais, todėl teismas neturi pagrindo komentaruose paskleistos informacijos laikyti kaltinamosios nuomone:

kaltinamoji nepateikė faktų, kad nukentėjusiojo vadovaujamoje taksi firmoje (duomenys neskelbtini) dirba nelegalūs darbuotojai agurkiniai (už tai G. S. galėtų atsirasti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str.; kad G. S. daro įtaką tyrėjams, kad gaujiniai liktų nenubausti, žiauriai sumušę keleivius; kad banditai lieka nenubausti (už tai G. S. galėtų atsirasti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 138 str. 1 d.; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str., 237 str.).

Aptartų kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymų ir kitų byloje surinktų ir teisiamajame bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 154 str. 1 d.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Kaltinamosios padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji viešai įžeidė nukentėjusįjį: neturėdama ir nenurodydama jokių faktų, viešai jį pažemino, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) parašydama, jog nukentėjusiojo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirba darbuotojai, kurie dirbdami jo įmonėje žiauriai sumuša keleivius.

Privatus kaltintojas nukentėjusysis G. S. prašė kaltinamosios veiką kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. nurodydamas, kad kaltinamoji apšmeižė jį komentare parašydama, kad jis padarė sunkų nusikaltimą.

Iš nukentėjusiosios parodymų, specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusios sūnums A. ir V. L. 2011 metais buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl teismas daro išvadą, kad nenustatyta kaltinamosios tyčia kaltinti nukentėjusįjį sunkaus nusikaltimo padarymu. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad asmuo ar asmenys, padarę kaltinamosios sūnums nesunkius sveikatos sutrikdymus, atsakytų už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Kartu teismas daro išvadą, kad žodžiai „žiauriai sumušti“, parašyti komentare, negali būti vertinami duomenimis, jog nukentėjusysis gali būti padaręs sunkų nusikaltimą: kaltinamoji apšmeižė nukentėjusįjį, paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį ir pakirsti pasitikėjimą juo, tačiau tai nėra tokia informacija, kuri nurodoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. (ideali veikų sutaptis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamosios 25500 litų, tokia pinigų suma įvertindamas dėl kaltinamosios padaryto šmeižto ir įžeidimo jam atsiradusią neturtinę žalą - kaltinamajai viešai paskleidus informaciją apie jo tariamai padarytus sunkius nusikaltimus, jis buvo pažemintas, pakirstas pasitikėjimas juo ir jo veikla, tiek pažįstamų, draugų, tiek ir bendradarbių akyse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nors padaryti nesunkūs nusikaltimai, tačiau jie sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, kuris buvo viešai pažemintas, apkaltinus jį padarius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji dirba valytoja) laiko, kad 1000 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis nukentėjusiojo ieškinys dėl neturinės žalos tenkintinas iš dalies. Teismas tokią išvadą daro ir dėl to, kad nukentėjusysis, turėdamas galimybę teismui pateikti duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pajamas prieš kaltinamosios komentaro pasirodymą ir po jo, to nepadarė. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje akcentavo, kad kaltinamoji žalą padarė jam pačiam, o ne jo vadovaujamai bendrovei. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad sveikata skundžiasi jau keletą metų, - po darbo policijoje pabaigos, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo sveikatai kaltinamosios komentaras interneto svetainėje įtakos negalėjo turėti: nukentėjusysis tokių duomenų teismui nepateikė.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusysis pateikė duomenis, kad už atstovavimą advokatui sumokėjo 1000 litų.

Kaltinamoji teismui pateikė duomenis, kad už atstovavimą advokatui sumokėjo taip pat 1000 litų. Teismas daro išvadą, kad 1000 litų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Šias išlaidas teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamosios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pagrindu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, dirba, padarė du nesunkius nusikaltimus (ideali veikų sutaptis).

Kaltinamajai skirtinos bausmės, artimesnės švelnesnėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. sankcijose, o paskirtos bausmės subendrintinos, taikant bausmių apėmimo principą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1d. ir skirti bausmes:

pagal BK 154 str. 1d. 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo;

pagal BK 155 str. 1 d. 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam G. S. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.).

Priteisti nukentėjusiajam G. S. iš kaltinamosios A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.