- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-3780-1150/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- O. A., V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O. A. ir V. R. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, byloje suinteresuotas asmuo – A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo 1) atskirti nepilnametį D. R. nuo motinos O. A. (toliau – atsakovė); 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. R. (toliau – atsakovas) nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti D. R. gyvenamąją vietą A. A. šeimoje; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. A.; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. po 310 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. A.. Nurodo, kad:
1.1. Tarnyba 2021 m. lapkričio 24 d. gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštą Nr. SD-517 „Dėl globos (rūpybos) D. R.“, kuriame A. A. prašo skirti ją anūko globėja, nes jo mama O. A. negali pasirūpinti vaiku, nes serga šizofrenija.
1.2. 2021 m. gruodžio 13 d. vertinant vaiko situaciją buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę A. A., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė kategoriškai atsisako ne tik specialistų pagalbos, bet ir mamos.
1.3. Tarnyba 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi dėl mobiliosios komandos (toliau – MK) sudarymo.
1.4. 2017 m. vasario 8 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 lapkričio 24 d., nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2019 m. liepos 4 d. taikomas atvejo vadybos procesas.
1.5. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre (toliau – TRPŠVC) šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Atsakovė nesinaudoja skirta būsto pritaikymo paslauga, kaip pati atliepia, dėl baimės, kuri kyla iš prastos savijautos. Atsakovė atsisako su socialinio darbuotojo ar šeimos pagalba mokytis naudotis būsto pritaikymo paslauga. Atsakovė ilgus metus serga psichikos liga, vartoja medikamentus, tačiau ne visuomet reguliariai, gydosi tiek vidaus ligas, tiek stebima psichiatro, o periodiškai, esant ligos paūmėjimui, gydoma stacionariai, tuomet vaiku rūpinasi seneliai. Atsakovė dažnai jaučiasi blogai, jai trūksta energijos, fizinių jėgų, kas apsunkina sūnaus priežiūrą, jo poreikių užtikrinimą, įsitraukimą į buities darbus. Atsakovė sunkiai priima pagalbą, kalbėdama dažnai kartoja tas pačias frazes, tikina, kad viską žino, tačiau imtis veiksmų iš karto nepradeda. Nurodoma, kad lankė psichologo konsultacijas, tačiau lankė nereguliariai, todėl konsultavimas buvo nutrauktas. Tuo tarpu vaiko tėvas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neprisideda prie vaiko išlaikymo, neįsitraukia į atvejo vadybos procesą, su socialine darbuotoja bendrauja retai, dirba atsitiktinius darbus, nevengia skambinti vakarais ir savaitgaliais. Atsakovas buvo stebimas vartojantis alkoholį. Atsakovė be tėvų pagalbos negali vaiko nuvežti ar pasiimti iš ugdymo įstaigos, palydėti į gydymo įstaigas, savarankiškai išvežti į lauką, pamaitinti, nuprausti, taikyti minimalią dienotvarkę, ugdyti namų aplinkoje, retkarčiais tenka priminti apie vaiko maitinimą, sveikatos užtikrinimą, saugumą ar kt. fiziologinius poreikius.
1.6. Lentvario ambulatorijos pažymos duomenimis, vaikas nevaikšto, nekalba, nemato, blogai girdi, gimė neišnešiotas, iš rizikingo nėštumo. Nuo 2015 m iki 2025 m. nustatytas sunkus neįgalumas, dideli specialieji poreikiai. Apsitarnavimo veiksmuose reikalinga absoliuti pagalba. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).
1.7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi išduotas leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. 2022 m. sausio 27 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2E-74 D. R. laikinoji globa nustatyta A. A. šeimoje
1.8. Atsakovė nedirba, jai nustatytas neįgalumas, gauna netekto darbingumo pensiją. Nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei nuo 2017 m. lapkričio 9 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nurodžius diagnozę – (duomenys neskelbtini).
1.9. Vaiko tėvas šiuo metu gyvena atskirai. Atsakovas neturi oficialaus darbo, dirba pavienius darbus nelegaliai. Atsakovas dažnai vartoja alkoholį, neblaivus yra pastebimas viešose vietose. Pakviestas atvykti į konsultacijas vyras nevykdo susitarimų, neatvyksta. Socialinei darbuotojai bandant susisiekti telefonu atsakovas dažnai kalba nerišliai ir yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo suteikti priklausomybių ligų konsultanto, Respublikinio priklausomybės ligų centro kontaktai. Taip pat jis buvo skatinamas kreiptis pagalbos, buvo siūloma palydėjimo, pavėžėjimo paslauga, tačiau vaiko tėvas nenori priimti jam siūlomos pagalbos ir yra linkęs savo alkoholio vartojimo problemas neigti. Vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo ir teigia, kad to nesirengia daryti. Atsakovas sūnų per laikotarpį nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2023 m. sausio 23 d. yra aplankęs 3 kartus. Jis neturi galimybės priimti sūnų svečiuotis ir nerodo iniciatyvos palaikyti nuoseklų ryšį su vaiku. Pagalbos priemonės numatytos 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. gruodžio 12 d. nebuvo efektyvios ir nepadėjo pakeisti situacijos šeimoje dėl tėvų neįsitraukimo į atvejo vadybos procesą, nenoro priimti siūlomą pagalbą, vengimo bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Motina nededa pakankamai pastangų užtikrinti vaiko poreikius, tinkamai bendrauti su vaiku galimai dėl savo sveikatos būklės ir ligos, kuri turi reikšmingos įtakos jos situacijos supratimui ir vertinimui. Abu tėvai nebendrauja su mokyklos pedagogais, nesidomi sūnaus pažangumu, nedalyvauja tėvų susirinkimuose. Tėvų gebėjimas sukurti vaiko augimui ir raidai tinkamą aplinką, patenkinti vaiko poreikius yra labai ribotas.
Atsiliepimas
2. Atsakovų atstovė Regina Vasiliauskienė atsiliepimu teismo prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
2.1. Su atsakovu susisiekti telefonu nepavyko, tuo tarpu atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė nurodė, jog ji gali ir nori rūpintis pati sūnumi, sugeba tai daryti, bendradarbiauja su Tarnybos atstovais, vartoja medikamentus. Atsakovė taip pat nurodė, jog rūpinasi vaiko sveikata, jį maitina, perka jam maistą, drabužius ir kitus vaikui reikalingus daiktus, kartu su tėvu veža į ugdymo įstaigą.
2.2. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, kadangi iš gaunamų pinigų ji perka vaikui maistą, pampersus, drabužius ir kt.
2.3. Atsakovė turi rimtų sveikatos problemų, kurios trukdo jai nuolat tinkamai rūpintis sūnumi, ji kasmet patenka į psichiatrijos ligoninę, kur praleidžią tam tikrą laiką, ir negali pasirūpinti vaiku.
3. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžių metu Tarnybos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovė advokatas Regina Vasiliauskienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad rūpinasi sūnumi, todėl nesupranta, kodėl vaikas turi būti atskirtas. Perka vaikui maistą, drabužius, tad išlaikymas, atsakovės nuomone nepriteistinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo byloje A. A. su ieškiniu sutiko visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
8. Byloje sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Gimimo liudijimo (Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovai V. R. ir O. A. yra D. R., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai.
10. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo teismas nustatė, kad atsakovas 5-erių metų laikotarpyje administracine nuobauda baustas vieną kartą 2020 m. gruodžio 25 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam paskirta 80 Eur bauda. Nuobauda nesumokėta.
11. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikto prašymo teismas nustatė, kad byloje esantis trečiasis asmuo 2021 m. lapkričio 24 d. prašė leisti jai globoti anūką, kadangi atsakovė jo pasirūpinti negali, kadangi serga (duomenys neskelbtini).
12. 2021 m. gruodžio 2 d. gavus informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo nuspręsta vertinti vaiko situaciją dėl galimai netinkamos vaiko priežiūros bei nesaugios vaikui aplinkos.
13. 2021 m. gruodžio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko atstovai pagal įstatymą nesutiko su siūloma pagalba bei su vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymu.
14. 2023 m. sausio 25 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, berniukas turi savo kambarį. Bute yra visi reikalingi baldai, bei specialios priemonės (duomenys neskelbtini) sergančiam vaikui: vežimėlis transportavimui, kėdutė, vaikštynė. Vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Berniukas nemato, nevaikšto, blogai girdi, nekalba. Anot globėjos vaikas tėvui pastaruoju metu nerūpi. Mama myli sūnų, tačiau dėl psichinės ligos negali juo rūpintis. Vaikas judesiais ir įvairiais garsais reiškia nepasitenkinimą mamai priartėjus. Tėvai išlaikymo neteikia.
15. 2023 m. sausio 26 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, vaikas nekalba, nevaikšto, blogai girdi. globėjas (rūpintojas) tinkamai vykdo pareigas, globą tęsti.
16. Lentvario ambulatorijos pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 10 d. buvo apžiūrėta neurologijos skubios pagalbos poskyrio neurologo – (duomenys neskelbtini), būklė po provokuotos (duomenys neskelbtini) būklės (2016 m. 9 mėn.). 2020 m. rugsėjo 3 d. gydėsi Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Rekomendacijos: Dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) jai neleidžia pasirūpinti vaiku.
17. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ rašto duomenimis, vaikas buvo atvykęs 20 dienų palaikomajai reabilitacijai, atvyko su slaugančiu asmeniu, mama. Išvyko į namus anksčiau skirto laiko. Mama berniuko reabilitacijai nemotyvuota, procedūras lankė pasirinktinai, pakitimų berniuko būklėje nepastebima.
18. Užimtumo tarnybos bei SODROS duomenimis, atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, atsakovas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. Atsakovė gauna netekto darbo pensiją, t. y. 329,29 Eur, bei vienišo asmens išmoką – 32 Eur, tuo tarpu atsakovas negauna jokių pajamų.
19. SPIS duomenimis, 2017 m. vasario 8 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. lapkričio 24 d. nustatyti galimi nesmurtiniai ir galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai.
20. Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro rašte nurodoma, kad atsakovė savo sveikatos būklės, medikamentų vartojimo bei elgesio atžvilgiu nekritiška. Stebima socialinio supratingumo, savarankiškumo, adekvataus komunikavimo įgūdžių stoka. Tinkamai nesirūpina savo (duomenys neskelbtini)sergančiu neįgaliu vaiku.
21. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pranešimo „Dėl atsakovų šeimos“ teismas nustatė, jog policija į atsakovės namus yra vykusi daug kartų. Apie namuose galimą smurtą bei kilusius žodinius konfliktus pranešdavo tiek atsakovai, tiek trečiojo asmens sutuoktinis. Smurtiniai veiksmai nepasitvirtindavo. Policijai žinoma, kad atsakovė turi psichikos sutrikimų.
Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos
22. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
23. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).
24. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su vaiku pas atsakovės tėvus. Atsakovei nuo 2017 m. lapkričio 9 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, serga (duomenys neskelbtini). Taip pat gydėsi ūminį (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės yra stebima socialinio supratingumo, savarankiškumo, adekvataus komunikavimo įgūdžių stoka. Tuo tarpu nepilnamečiui vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Berniukas dėl prieš tai išvardintų sutrikimų nemato, nevaikšto, blogai girdi bei nekalba.
26. Byloje esančiais medicininių dokumentų išrašų duomenimis atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – psichinės sveikatos būklės. Esant sutrikusiai psichikos būklei, atsakovė negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir tinkamo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovės nepilnametis vaikas taip pat turi sunkių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo priežiūrai reikia dėti daug pastangų, kas akivaizdu, jog dėl 25 punkte nurodytų aplinkybių atsakovei sunku tinkamai pasirūpinti vaiku.
27. Išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė savo sveikatos būklės, medikamentų vartojimo bei elgesio atžvilgiu nekritiška. Atsakovė atvejo vadybos paslaugų atsisakė, vaiku geba pasirūpinti su mamos ar jos sutuoktinio pagalba.
28. Teismas, įvertinęs aukščiau esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovė dėl psichinės sveikatos būklės tik iš dalies gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, t. y. atsakovė ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – psichinės sveikatos būklės, negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, saugios gyvenamosios aplinkos. Tad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, yra pagrindas atskirti nepilnametį D. R. nuo jo motinos O. A., neapribojant jos kaip motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).
Dėl tėvo valdžios apribojimo
29. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
30. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
31. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
32. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
33. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tėvas (atsakovas) yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, išlaikymo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, nesirūpina jo gerove, nebendrauja su ugdymo įstaigos darbuotojais, neteikia išlaikymo ir neketina to daryti. Tarnybos atstovams su atsakovu susisiekti pavyksta retai, tačiau susisiekus atsakovas vengia pokalbių, į susitikimus neatvyksta, dažnai apsvaigęs nuo alkoholio. Tarnybai atsakovas buvo prisipažinęs, jog turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau gydytis nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog į teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, atsiliepimo nepateikė.
34. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį domėjimąsi vaiku, norą juo rūpintis ar pan.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
36. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.
37. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
38. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro jo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
39. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
40. Apribojus atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu bei atskyrus nepilnametį vaiką nuo mamos, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su A. A., jos gyvenamojoje vietoje (šeimoje), kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo
41. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
43. Teismas nustatė, kad atsakovė nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna netekto darbingumo pensiją bei vienišo asmens išmoką, viso – 364,18 Eur. Atsakovei nustatytas neįgalumas, dėl savo sveikatos būklės ji negali dirbti ir gauti pajamų. Tuo tarpu atsakovas taip pat nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, apie atsakovo gaunamas pajamas, byloje nėra. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad sirgtų sunkia liga ir negalėtų dirbti, nėra.
44. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo jos sūnui dydis, sudarantis 200 Eur, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė serga sunkia liga, dėl ko negali gauti didesnių pajamų, o jos mėnesinės pajamos liktų tik 164,18 Eur, teismo nuomone, yra per didelis ir apsunkintų atsakovės materialinę padėtį. Juolab, kad atsakovė gyvena kartu su vaiku, tad neabejotinai ir toliau pirks vaikui maistą, drabužius bei kitas priemones. Tad atsižvelgiant į protingumo bei proporcingumo principus, spręstina, jog išlaikymo dydis iš atsakovės nepilnamečiui vaikui mažintinas iki 100 Eur.
45. Tuo tarpu prašoma suma, t. y. 310 Eur, priteisti iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis dirba pavienius darbus, teismo vertinimu, atitinka vaiko, kuriam priteistinas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti bent minimalius vaiko raidos poreikius.
46. Atsižvelgiant į šios nutarties 43-45 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – po 200 Eur ir 310 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovų – priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo V. R. po 310 Eur, tuo tarpu iš atsakovės O. A. po 100 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. kovo 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšos pervestinos globėjai A. O..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur.
49. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametį D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovo V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus D. R. atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamąją vietą A. A. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės O. A. nepilnamečiam vaikui D. R. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. kovo 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo V. R. nepilnamečiam vaikui D. R. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. kovo 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti A. A. uzufrukto teise tvarkyti D. R. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.