Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Morigana“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-190), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 (toliau – ir Sprendimas Nr. 18KP-16-380) dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo pripažino, jog už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2019 m. spalio 30 d. T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (toliau – ir Deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat sprendime pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., vieta – Vilniaus TM veiklos zona, ir konstatavo, jog solidarūs skolininkai yra UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“. Muitinės departamentas šį Vilniaus TM sprendimą patvirtino dalyje, kurioje skolininku muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei;

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai yra neobjektyvūs, kadangi skola turėtų būti nustatoma visiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tranzito procedūrą pažeidusiems asmenims. Sprendimuose įvardyta Estijos Respublikoje registruota bendrovė „Steelway OU“ savo veiksmais tiesiogiai prisidėjusi prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo. Vilniaus TM nustatė, kad ši įmonė, žinodama, jog prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, davė tiesioginį nurodymą vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietą, vietoje jų išvežimo į Serbijos Respubliką pagal bendrovės „Steelway OU“ nurodymą muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos adresu: (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika. Bendrovė „Steelway OU“, nurodydama vežėjui pakeisti prekių vežimo maršrutą ir iškrauti prekes kitu adresu, laikytina prekių gavėju 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl šiuo atveju privalėjo būti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjos bendrovės „Steelway OU“ atžvilgiu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus TM nustatė, jog būtent prekių iškrovimo metu, kai prekės fiziškai buvo Latvijoje, buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu. Be to, Vilniaus TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksniai, o šiuo atveju Vilniaus TM nustatė, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Todėl Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiškėjo atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, ir dėl to skundžiami sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires (lot. viršijant kompetenciją), todėl turi būti panaikinti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.