Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Morigana“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-190), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 (toliau – ir Sprendimas Nr. 18KP-16-380) dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo pripažino, jog už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2019 m. spalio 30 d. T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (toliau – ir Deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat sprendime pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., vieta – Vilniaus TM veiklos zona, ir konstatavo, jog solidarūs skolininkai yra UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“. Muitinės departamentas šį Vilniaus TM sprendimą patvirtino dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei.

Pareiškėja mano, kad skundžiami sprendimai yra neobjektyvūs, kadangi skola turėtų būti nustatoma visiems Europos Sąjungos tranzito procedūrą pažeidusiems asmenims. Nurodo, kad sprendimuose įvardyta (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, savo veiksmais tiesiogiai prisidėjusi prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo. Vilniaus TM nustatė, kad ši įmonė, žinodama, jog prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, davė tiesioginį nurodymą vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietą, vietoje jų išvežimo į Serbijos Respubliką pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos adresu: (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika. Mano, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama vežėjui pakeisti prekių vežimo maršrutą ir iškrauti prekes kitu adresu, laikytina prekių gavėju 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl, pareiškėjos teigimu, šiuo atveju privalėjo būti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Pažymi, kad Vilniaus TM nustatė, jog būtent prekių iškrovimo metu, kai prekės fiziškai buvo Latvijoje, buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, todėl pareiškėja teigia, kad jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu. Be to, Vilniaus TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksniai, o šiuo atveju Vilniaus TM nustatė, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Tad mano, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, ir dėl to skundžiami sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires (lot. viršijant kompetenciją), todėl turi būti panaikinti.

Mano, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.