Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Aistės Jonaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, įgijusi vidurinį išsilavinimą, 4 kartus teista Didžiojoje Britanijoje už vagystes (2013 metais), Lietuvos Respublikoje teista 18 kartų, paskutiniu metu:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 338,94 Eur (9 MGL) bauda,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

peržiūrėtas šeštasis vaizdo įrašas pavadinimu „Renkasi prekes – iseina is parduotuves“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „moteru 4 kambarys“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę, dalinai matomas išėjimas iš parduotuvės. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. matoma, kaip minėta moteris renkasi salėje esančias prekes ir dingsta iš kameros filmuojamos zonos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. matoma, kaip minėta moteris praeina, rankose nieko neturi ir išeina iš parduotuvės;

peržiūrėtas septintasis vaizdo įrašas pavadinimu „Iseina is parduotuves“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „M iejimas“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę, įėjimą/išėjimą iš parduotuvės. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. matoma, kaip minėta moteris išeina iš parduotuvės, rankose rūbų neturi, ant dešinio peties pakabinta minėta juodos spalvos rankinė.

peržiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Ateina-paima svarka-isikisa i rankine - veliau iseina“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „M iejimas“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę, įėjimą/išėjimą iš parduotuvės. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. matoma, kaip į parduotuvę įeina moteris šviesiais plaukais, kurie gale užrišti į kuodą, su akiniais ant veido, apsirengusi pilkos spalvos švarku, pilkos spalvos marškiniais, mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos bateliais, su juodos spalvos rankine ant dešinio peties. Minėta moteris prieina prie staliuko, ant kurio guli švarkas, jį apžiūri, paima į rankas, paeina į šoną, susuka ir įdeda į savo juodos spalvos rankinę, toliau žiūri prekes ir dingsta iš kameros filmuojamos zonos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. išeina iš parduotuvės, rankos laisvos, ant dešinio peties uždėta minėta juodos spalvos rankinė;

peržiūrėtas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „Renkasi prekes 3“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „moteru 3 kambarys“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. parduotuvėje matoma, kaip minėta moteris rankose nešasi rūbus ir žiūrinėja salėje esančias prekes. Nueina į dešinę pusę ir dingsta iš kameros filmuojamos zonos. Po kurio laiko moteris matoma salėje vėl, rankose nieko neturi, ji toliau apžiūrinėja prekes ir dingsta iš kameros filmuojamos zonos;

peržiūrėtas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „Renkasi prekes 2“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „moteru 5 kambarys“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę, dalinai matomas išėjimas iš parduotuvės. Kamera filmuoja viršuje aprašytą veiksmą tik kitu kampu. Matoma, kaip minėta moteris išeina iš parduotuvės, rankose prekių neturi;

peržiūrėtas ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „Ieina ir veliau iseina is matavimosi kabinu“. Kairiajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „moteru 6 kambarys“. Kamera filmuoja parduotuvės „M. D.“ salę, poilsio zoną. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. matoma minėta moteris su rūbais rankose, ji toliau apžiūrinėja ir renkasi prekes. Ji nueina į kairę pusę ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos zonos. Po kurio laiko grįžta į salę be rūbų rankose.

Iš 2025 m. liepos 11 d. atliktos nuotraukų ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad vaizdo įrašas darytas PC ,,A.“, matoma moteris apsirengusi mėlynais džinsais, pilku paltu, ant galvos akiniai, ant peties uždėta juoda rankinė, moteris PC ,,A.“ užeina į parduotuvę M. D. ir (duomenys neskelbtini) val. išeina iš parduotuvės.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu pagrobtų prekių vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad N. S. dvejuose epizoduose pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios N. S. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 epizodai), yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. S. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., PC ,,A.“ esančioje parduotuvėje ,,M. D.“, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė švarką „M. D.“ ir praėjo pro kasą nepateikusi minėtos prekės apmokėjimui, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, APB „A. M.“ priklausantį, 190 Eur vertės turtą. Be to, N. S. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., PC ,,A.“ esančioje parduotuvėje ,,M. D.“, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė švarką „M. D.“ ir praėjo pro kasą nepateikusi minėtos prekės apmokėjimui, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, APB „A. M.“ priklausantį, 190 Eur vertės turtą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamosios N. S. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 epizodai).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūlomomų bausmių rūšimis ir jų dydžiais.

Dėl N. S. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes N. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmėms individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmes, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą – N. S. padarė du tyčinius, baigtus baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų.

Kartu teismas, spręsdamas bausmių rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai N. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę ir jos elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji N. S. iki BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 epizodai) numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra teista net 18 kartų, teistumas išnykęs. Be kita ko, N. S. yra 14 kartų teista už vagystes pagal BK 178 straipsnį. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą N. S. asmenybę ir jos polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka N. S. taip pat daug kartų bausta, iš esmės už smulkias vagystes ir už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąją apibūdina neigiamai ir vertintinos jai nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir N. S. asmenybę – ji yra vidutinio amžiaus, netekėjusi, nedirbanti, reigistruota Užimtumo tarnyboje. Teismas nustatė vieną kaltinamosios N. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes bei įvertindamas tai, kad yra didelė tikimybė, jog kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 epizodai) numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą paskyrus arešto bausmes. Dėl nusikalstomos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas) nustatant didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vidurkis numatytą šios bausmės rūšies terminą, t. y. N. S. skirtina 30 parų arešto bausmė, o dėl BK 178 straipsnio 5 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas) nustatant taip pat didesnę nei vidurkis, t. y. 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtinos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir N. S. skirtina subendrinta bausmė – 45 paros arešto.

N. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Baudžiamojoje byloje APB „A. M.“ pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo priteisti 380 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, kaltinamoji neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamosios N. S. APB „A. M.“ priteistina 380 Eur dydžio turtinė žala.

N. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ((duomenys neskelbtini) epizodas), ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

N. S., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ((duomenys neskelbtini) epizodas), ir paskirti jai 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir N. S. paskirti subendrintą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti N. S. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pagal šį baudžiamąjį įsakymą momento.

Akcinės prekybos bendrovės „A. M.“ civilinį ieškinį tenkinti. Iš N. S. priteisti akcinei prekybos bendrovei „A. M.“ 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Nuteistoji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +37034656442) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.