- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- ATP-1241-200/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-02446-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-05-10 priimtas nutarimas Nr. 10N-1646480-12 nubausti A. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2012-05-10 nutarimu Nr. 10N-1646480-12 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis 2012-03-24 apie 13.15 val., chuliganiškai vairavo automobilį BMW 330, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Erfurto bei Oslo g. Vilniuje, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, sukdamas iš šalutinio kelio į dešinę, specialiai leido vairuojamo automobilio galinei daliai slysti kelio danga, tuo privesdamas gretima eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai keisti judėjimo kryptį, šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. D. skundą, 2012-09-14 nutartimi paliko šį nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nutartį, kuria paliktas galioti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas, kuriuo jam paskirta 1600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutartimi bei joje išdėstytais motyvais ir argumentais nesutinka. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo M. E. parodymais, priimtoje nutartyje tiesiog nurodė, kad M. E. gali siekti padėti savo draugui išvengti administracinės atsakomybės, nors liudytojo apklausos metu nebuvo išsakyta jokia informacija, dėl kurios M. E. parodymai laikytini neobjektyviais, o teismas tokio argumento taip pat nepagrindė. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų, kad 2012-03-24 jis, vairuodamas transporto priemonę, važiavo su draugu M. E. iš Erfurto g. į Oslo g. Važiuojamąją kelio dalį, kuria jie važiavo, sudaro tik viena eismo juosta, kuri vėliau pereina į greitėjimo juostą. Apelianto vairuojamai transporto priemonei išvažiavus iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą, iš jos, rodydamas posūkį, jis persirikiavo į kairę juostą, t. y. į pagrindinį kelią, o po keliasdešimt metrų jo vairuojamą automobilį sustabdė šalikelėje stovėję policijos pareigūnai. Su kaltinimu dėl chuliganiško vairavimo nesutiko, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Apelianto nurodytų pareigūnų elgesio aplinkybių teismas neanalizavo ir nevertino.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G., dalyvaudamas apelianto KET pažeidimo bylos nagrinėjime, ir susipažinęs su KET pažeidimo byla, tarnybiniu raštu įpareigojo T. V. ir A. A. parašyti išsamius tarnybinius pranešimus apie pažeidimo fiksavimą. Reiškia minėti pareigūnai iki 2012-04-17 nebuvo parašę tarnybinių pranešimų. Pareigūnas A. A. tarnybinį pranešimą surašė 2012-04-20, t.y. praėjus 27 dienoms po įvykio. T. V., kuris taip pat buvo įpareigotas surašyti tarnybinį pranešimą, toks dokumentas parašytas 2012-03-24, įvykio dieną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto nuomone, aplaidų įvykio ištyrimą suponuoja trys prielaidos. Pirma, dalyvavęs bylos nagrinėjime pareigūnas A. G. nebuvo supažindintas su patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu, todėl įpareigojo abu patrulius pateikti išsamius tarnybinius pranešimus, arba, antra, nė vienas iš patrulių nebuvo pateikę tarnybinių pranešimų, o vėliau T. V. surašė jį ankstesne data. Trečia, svarbu atsižvelgti į tai, jog pareigūnai kiekvieną darbo dieną sustabdo daug vairuotojų, todėl patrulio tarnybinis pranešimas, kuris parašytas praėjus 27 dienoms po įvykio bei absoliučiai atitinkantis kito patrulio pranešimą, yra kvestionuotini patikimumo ir šališkumo aspektais. Apeliantas mano, kad tokie jo nurodyti įvykio tyrimo veiksmai yra neteisėti bei atskleidžia aplaidų pareigūnų požiūrį į asmenį, kaltinamą administracinio teisės pažeidimo padarymu. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuojamos ir vertinamos, nors iš jų darytina išvada, jog pareigūnai klaidina teismą, pateikdami savo tarnybinius pranešimus, kurie yra identiški ir nesiskiria, nors objektyviai tai neįmanoma, todėl teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad kategoriškai nesutinka, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi policijos pareigūnų pateiktoje schemoje matyti, jog apeliantas tiesiog įvažiavo iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą, o pirmosios instancijos teismas to nevertino ir neanalizavo. Anot apelianto, tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į niekuo nepagrįstus pareigūnų teiginius apie automobilio galinės dalies slydimą. Pažymi, kad automobilio galinės dalies slydimas šio įvykio metu beveik neįmanomas, kadangi apelianto vairuojama transporto priemonė leidosi nuo tilto į patiltę. Apelianto nuomone, yra teorinė galimybė dėl kurios pareigūnai galėjo manyti, jog automobilio galinė dalis „kryptelėjo“, nes apelianto vairuojamas BMW 330 automobilis yra varomas galiniais ratais. Apeliantas mano, kad Volkswagen Golf automobilis persirikiavo į antrąją juostą tam, kad jis galėtų įvažiuoti į pagrindinį kelią, o ne dėl pareigūnų nurodytų priežasčių. Tokie transporto priemonių vairuotojų veiksmai yra kasdieniai ir natūralūs, o transporto priemonės persirikiavimas į antrąją eismo juostą, jokiu būdu nereiškia grėsmės eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininku, yra atsakingas už prekių ir maisto produktų tiekimą, taigi savo tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti jam yra reikalinga transporto priemonė, o praradus teisę vairuoti, neteks darbo. Pažymi, kad yra teigiamai charakterizuojamas ir labai gailisi dėl jo atžvilgiu neigiamai susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių yra priverstas lankytis teismuose bei įrodinėti savo veiksmų teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK KPV surinkta medžiaga ir proceso dalyvių teisme duoti parodymai patvirtina, kad A. D. 2012-03-24, vairuodamas automobilį BMW 330, v/n (duomenys neskelbtini) demonstravo niekinamąjį požiūrį į aplinkinius eismo dalyvius ir susiformavusią saugaus eismo tvarką, todėl veikė iš chuliganiškų paskatų. Institucija pabrėžia, kad A. D. kaltinimai dėl leistino greičio viršijimo nepateikti, todėl fiksuoti automobilio važiavimo greitį pareigūnams nebuvo būtina. Pagal Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą 2012-03-24 teisės pažeidimą įforminusio pareigūno tarnybinis pranešimas buvo pridėtas prie bylos surašius protokolą A. D.. Bylos nagrinėjimo policijoje metu bylos medžiaga buvo papildyta, kad būtų pašalinti tyrimo metu iškilę prieštaravimai ir priimtas objektyvus sprendimas.
A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. chuliganiškai vairavo automobilį BMW 330, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Erfurto bei Oslo g. Vilniuje, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, sukdamas iš šalutinio kelio į dešinę, specialiai leido vairuojamo automobilio galinei daliai slysti kelio danga, tuo privesdamas gretima eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai keisti judėjimo kryptį. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus, kur numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2-os kuopos 1 būrio specialistas T. V. 2012-03-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-03-24, 13.15 val. patruliuodamas Oslo g. pastebėjo, kaip automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., važiuodamas iš Erfurto g. į Oslo g. specialiai ant kelio posūkio padidino greitį, dėl ko automobilio galinė dalis slydo važiuojamąja dalimi, tuo priversdamas pagrindiniu keliu gretima juosta važiavusį automobilį VW Golf staigiai keisti judėjimo kryptį. Nurodo, kad šį pažeidimą matė akivaizdžiai, kadangi nuo pažeidimo vietos buvo apie 30 m. Minėto vairuotojo veiksmai šiuo atveju buvo tyčiniai, iš anksto apgalvoti ir buvo suprantamos neigiamos pasekmės eismo saugumo atžvilgiu. Pasiaiškinti vairuotojas atsisakė, motyvuodamas, kad taip bandoma su juo susidoroti (b. l. 19). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. V. patvirtino tyrimo metu nurodytas aplinkybes, nurodė, kad BMW vairuotojas policijos pareigūnų automobilio nematė. Būdami prie automobilio su kolega, pastebėjo ir išgirdo, kad yra „gazuojama“, girdėjo, kaip variklis įgauna didesnę galią, automobilio galiniai ratai pradėjo slysti, galinė dalis nuslydo iš savo eismo juostos. Šalimais važiuojantis automobilis metėsi į antrą juostą. T. V. taip pat parodė, kad iš vairuotojo A. D. elgesio matėsi, kad akivaizdžiai specialiai daromi minėti veiksmai. Automobilis pradėjo slysti, automobilyje yra stabilumo sistema, kuri neleidžia slysti, buvo padaryta, kad automobilis specialiai slystų. Jeigu kito automobilio vairuotojas nebūtų sureagavęs ir pasitraukęs iš savo eismo juostos į kitą, tai būtų įvykęs eismo įvykis (b. l. 29). Kartu su T. V. patruliavęs Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2-os kuopos 1 būrio vyr. patrulis A. A. 2012-04-20 tarnybiniame pranešime analogiškai nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 20). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. A. patvirtino tyrimo metu nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad išgirdo nuo Erfurto gatvės atvažiuojančio automobilio stiprų variklio garsą, buvo perjungiama pavara iš aukštesnės į žemesnę. Pasirodė automobilis. Su kolega matė, kaip „neša“ automobilio galinę dalį. Antra juosta važiavęs kitas automobilis staiga keitė kryptį. Tuos veiksmus įvertino kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl policijos pareigūnų parodymai laikytini patikimais.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. parodymus, matyti, kad jis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad automobiliu leidosi nuo kalno, nuo tilto, buvo staigus posūkis su pasvirimu. Pagrindiniu keliu važiavo automobilis, jis pasitraukė iš pirmos eismo juostos į antrą. Buvo saulėta, neslidu, jo automobilio galinės dalies neužnešė. A. D. nurodė, kad neturėjo tikslo vairuoti chuliganiškai (b. l. 29). Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta, siekiant išvengti atsakomybės, gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas M. E. parodė, kad įvykio metu važiavo kartu A. D.. Važiuojant iš Lazdynų yra žiedas, nuvažiavimas link plento, pagrindinio kelio. Jie pravažiavo kelkraštį, automobilis pagavo smėlio. Gal padangos pagavo smėlio, kad ratus sukiojo, mašina susimėtė. Pavojaus kitiems nesukėlė, gal kitos mašinos galėjo pagalvoti, kad jie gali važiuoti į kitą pusę, todėl persirikiavo. Nurodo, kad A. D. specialiai greičio nedidino (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo M. E. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra A. D. draugas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. D. ir M. E. parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių, t. y., priešingai nei A. D., M. E. nurodė, kad automobilis pagavęs smėlio susimėtė. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių šių parodymų patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, sukdamas iš šalutinio kelio į dešinę, specialiai leido vairuojamo automobilio galinei daliai slysti kelio danga, tuo privesdamas gretima eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai keisti judėjimo kryptį. Nenustatyta, kad apeliantui buvo būtina važiuojant automobiliu posūkyje padidinti greitį. Tuo metu šalia posūkio esančiu keliu važiavo kitas automobilis. Akivaizdu, kad A. D. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl aplaidaus įvykio ištyrimo kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2-os kuopos 1 būrio specialistas T. V. 2012-03-24, t. y. A. D. padaryto pažeidimo dieną, surašė tarnybinį pranešimą, tai įrodo ne tik pačiame pranešime nurodyta jo surašymo data 2012-03-24, bet ir įrašas administracinio teisės pažeidimo protokole, kad prie protokolo pridedama t. pranešimas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad šis tarnybinis pranešimas buvo surašytas tik bylos nagrinėjimo Vilniaus AVPK metu atgaline data. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad bylos nagrinėjimo Vilniaus AVPK metu, siekiant objektyviai ištirti A. D. padaryto pažeidimo aplinkybes, pareigūnams A. A. ir T. V. buvo nurodyta surašyti išsamius tarnybinius pranešimus apie pažeidimo fiksavimą (b. l. 16), šį nurodymą įvykdė pareigūnas A. A. 2012-04-20 surašęs tarnybinį pranešimą. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo Vilniaus AVPK metu buvo imtasi visų priemonių, kad minėtas pažeidimas būtų objektyviai ištirtas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti. Pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais dėl jų teksto atitikimo nėra pagrindo abejoti, nes jie matė ir užfiksavo tą patį įvykį, kartu patruliuodami, kartu vertindami pažeidimo aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininku, yra atsakingas už prekių ir maisto produktų tiekimą, taigi savo tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti jam yra reikalinga transporto priemonė, o praradus teisę vairuoti, neteks ir darbo. Nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas. UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus apygardos teismui pateiktame prašyme (pasirašytame vyr. finansininkės) nurodo, kad A. D. nuo 2010-12-01 iki šiol dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininko-tiekėjo pareigose. Šio asmens darbas yra susijęs su pastoviu transporto priemonių vairavimu. Pasak UAB „A“ (duomenys pakeisti), A. D. yra pareigingas ir atsakingas asmuo, savo darbines pareigas atlieka laiku ir atsakingai, su klientais ir verslo partneriais visuomet bendrauja pagarbiai ir maloniai. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones A. D. yra reikalinga darbinėje veikloje, vykdant savo tiesiogines darbines pareigas. Pastarajam asmeniui netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl ko UAB „A“ (duomenys pakeisti) būtų priversta atleisti šį darbuotoją ir jį pakeisti kitu darbuotoju.
ATPK 124² straipsnio antroji dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, institucija, pripažinusi apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 21-23) matyti, kad ir anksčiau A. D. buvo ne kartą (8 kartus) baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad A. D. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Pareiškėjui padarant naują administracinį teisės pažeidimą, jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, todėl šią aplinkybę policijos pareigūnai įvertino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šiuo atveju sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. D. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad A. D. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 2 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-05-10 nutarimą Nr. 10N-1646480-12 nepakeistus, A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.