- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- I-304-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02326-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. G., pareiškėjo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1-6, 28-31, 49-50) prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-04-22 nutarimą Nr. 28-428(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2013-05-29 sprendimą Nr. 2S-2136; 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių perduoti A. G. 2013-04-22 skundą Kalėjimų departamentui; 4) priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmai, atlyginimą
Skunde ir per teismo posėdį pareiškėjas paaiškino, kad 2013-03-22 atvykęs į pataisos namus buvo paskirtas į 3-io būrio 212-ą sekciją, ten jį pasitiko grupė agresyviai nusiteikusių nuteistųjų, kurie reiškė nepasitenkinimą jo buvimu. Dėl šių priežasčių prašė pataisos namų administracijos perkelti jį į kitą būrį. Tačiau administracija ne tik jo neperkėlė, bet, atlikusi tarnybinį tyrimą, konstatavo, kad jis atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus eiti į 3-ią būrį, ir paskyrė jam nuobaudą – 10 parų baudos izoliatoriaus. Nesutinka su priimtu nutarimu, nes jis negalėjo atsisakyti vykdyti reikalavimą eiti į paskirtą būrį, nes tokio rašytinio reikalavimo nebuvo. Tokiu elgesiu pataisos namų administracija kursto nesantaiką tarp nuteistųjų. Be to, jis nebuvo informuotas apie ketinimą skirti nuobaudą, apie teisę pateikti rašytinį paaiškinimą. Dėl paskirtos nuobaudos ir kitų klausimų pateikė tris skundus Kalėjimų departamentui, tačiau jis iš esmės skundų nenagrinėjo, tik pateikė biurokratišką atsakymą. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dėl neteisėto 2013-04-22 nutarimo, kuriuo jam buvo skirta 10 parų baudos izoliatoriuje. Turtinę žalą prašo įvertinti kaip pareigūnų neteisėtai gautą atlyginimą už netinkamą darbo funkcijų atlikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 112–114) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, pareigūnams surašius tarnybinius pranešimus dėl drausmės pažeidimo, pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių 10 parų. Pareiškėjas pateikė rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimo. Tokia įstatymo suteikta teise pasiaiškinti jis pasinaudojo 3 kartus, pačiam pareiškėjui įvardijus rašytinį pasiaiškinimą prašymu. Tačiau ne viename iš jų nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl jis nesutinka būti jam paskirtame 3 būryje. Dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pareigūnų nurodymus eiti į 3-ią būrį buvo atliktas tarnybinis tyrimas. 2013 m. balandžio 4 d. pasiaiškinime pareiškėjas teigia, kad 3-iame būryje gyventi negali, nes tik įėjus į gyvenamąją sekciją ten apie 10 buvusių asmenų garsiai reiškė nepasitenkinimą jo buvimu. Tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti nuteistieji, gyvenantys 212 gyvenamoje patalpoje, kurie nurodė, jog nežino, kodėl A. G. atsisakė bausmę atlikti paskirtame nuteistųjų būryje, jie tvirtino, kad A. G. nepažįsta. Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad A. G. 3-iame būryje grėstų pavojus. Taigi administracija nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti 3-iojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 212. Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudos paskyrimo. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: Vilniaus pataisos namų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka bausmę pataisos įstaigoje už jam inkriminuotą nusikaltimą, ir būtent, atsižvelgiant į tokią jo teisinę padėtį, jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau šie išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie neišvengiami asmeniui būnant kalinamam.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 59–61) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, nenustatė jog pataisos namų administracija pažeistų šiuo metu galiojančius teisės aktus. Pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti pataisos namų direktoriaus 2013-04-22 nutarimo Nr. 28-428(1) pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas dokumentinėje medžiagoje. Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas. Teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis būrį. Nuteistajam būrys ar miegamajame esanti lova gali būti skiriami, atsižvelgiant į jo sveikatą, fizinį išsivystymą ar kitas išimtines aplinkybes. Nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, t. y. teisė elgtis savo nuožiūra. Skirstant nuteistuosius į būrius atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatą, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Dėl tariamai neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pataisos namų administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę ir turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-04-22 nutarimo Nr. 28-428(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-04-22 Vilniaus pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-428(1) paskyrė A. G. nuobaudą - uždarymą 10 parų į baudos izoliatorių - už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-04-03 įsakymo Nr. 7-87 pažeidimą (b. l. 115-116).
2013-04-19 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas V. R. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-481(1) informavo, kad 2013-04-19 apie 11.30 val. 3-iojo būrio nuteistasis A. G. pareiškė, kad atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą bausmę atlikti paskirtame 3 būryje.
2013-04-20 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas T. Š. tarnybiniame pranešime Nr. 43-485(1) informavo, kad 2013-04-20 apie 11.30 val. nuteistasis A. G. pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 3 būrį.
2013-04-21 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-490 (1) informavo, kad 2013-04-21 apie 11.40 val. nuteistasis A. G. atsisakė bausmę atlikti paskirtame 3 būryje.
Dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pareigūnų nurodymus eiti į 3-ią būrį buvo atliktas tarnybinis tyrimas. 2013 m. balandžio 4 d. pasiaiškinime pareiškėjas A. G. teigia, kad 3-iame būryje gyventi negali, nes tik įėjus į gyvenamąją sekciją ten apie 10 buvusių asmenų garsiai reiškė nepasitenkinimą jo buvimu sekcijoje. Tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti nuteistieji, gyvenantys 212 gyvenamoje patalpoje, jie nurodė, jog nežino, kodėl A. G. atsisakė bausmę atlikti paskirtame nuteistųjų būryje, tvirtino, kad A. G. nepažįsta. Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad A. G. 3-iame būryje grėstų pavojus. Atsakovė teigia, kad administracija nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti 3-iojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 212.
Tarnybinio tyrimo 2013-04-08 išvadoje Nr. 33-67 konstatuota, kad pareiškėjo atsisakymas vykdyti PN administracijos reikalavimus yra nepagrįstas, izoliuoti pareiškėją vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostatomis netikslinga, o už specialiosios pareigos, nustatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), nevykdymą siūlyta įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą.
2013 m. balandžio 8 d. Vilniaus pataisos namų direktorius patvirtino tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-67 „Dėl nuteistojo A. G. administracijos nurodymų nevykdymo“.
LR BVK 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal LR BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.
Atsakovė pagrįstai teigia, kad nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl LR BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudos paskyrimo.
Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2013-04-23 skundas dėl pataisos namų direktoriaus 2013-04-22 nutarimo Nr. 28-428(1) ir 2013-05-09 skundas dėl pataisos namų direktoriaus 2013-04-08 rašto Nr. 42-269. Išnagrinėjęs skundus, Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė atsakymą 2013-05-29 raštu Nr. 2S-2136 (b. l. 7-8), kuriame konstatavo, kad nenustatyta, jog pataisos namų administracija pažeidė galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti pataisos namų direktoriaus 2013-04-22 nutarimo Nr. 28-428(1) pagrįstumą ir teisėtumą.
Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas dokumentinėje medžiagoje. Kalėjimų departamentas pagrįstai teigia, kad nustačius, kad pataisos namų administracijos veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.
Teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad Kalėjimų departamentas neatsakė į jo 2013-05-22 skundą (b. l. 68-69). Nors atsakovės atstovė per teismo posėdį pripažino, kad šis skundas nebuvo išsiųstas Kalėjimų departamentui dėl to, kad pats pareiškėjas skundo kopiją išsiuntė Kalėjimų departamentui, tačiau iš skundžiamo Kalėjimų departamento 2013-05-29 sprendimo Nr. 2S-2136 turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamentas gavo 2013-05-22 pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo jame nurodytas aplinkybes bei atsakė į jį skundžiamu 2013-05-29 raštu (sprendimu).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 7-113 pareiškėjas buvo perkeltas iš 3-212-01 gyvenamosios patalpos į 7-406-02 gyvenamąją patalpą (b. l. 76). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nereagavo į jo 2013 m. balandžio 3 d. pareiškimą (b. l. 108) skirti kitą gyvenamąją vietą.
Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas.
Pagal BVK nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų pareigos - laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taigi pagal šias teisės normas nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus, laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, o vėliau, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka.
Teisės aktai nenustato nuteistajam teisės rinktis būrį. Būrys ar miegamajame esanti lova gali būti skiriami, atsižvelgiant į jo sveikatą fizinį išsivystymą ar kitas išimtines aplinkybes. Nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, t. y. teisė elgtis savo nuožiūra. Skirstant nuteistuosius į būrius atsižvelgiama į jų galimą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, sveikatą, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Teismas daro išvadą, kad pataisos namų direktorius 2013 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 28-428(1) nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių dešimčiai parų - pareiškėjui skyrė pagrįstai. Šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.
Dėl tariamai neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėto nuobaudos skyrimo ir vykdymo patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, tačiau tokie jo teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pataisos namai laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Akivaizdu, kad nuteistojo laisvės atėmimu teisinė padėtis savaime sukelia jam tam tikrus įstatymais nustatytus teisių ir laisvių apribojimus.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.