- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-4465-870/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04306-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., jo atstovui advokatui P. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. 2010-06-27 apie 19.30 val. Galvės – Kazbėjų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Honda FR-V, v/n (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė su šiuo automobiliu ir taip jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais K. B. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 109 p., 232 p. reikalavimus, t.y. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. teismo posėdžio metu 2010 m. rugsėjo 15 d. nurodė, jog su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, automobilio Honda FR-V nevairavo ir 2010-06-27 eismo įvykyje nedalyvavo. Šio automobilio jis vairuoti negali, nes tai yra kompanijos automobilis, o jis turi savo automobilį. Automobilis Honda FR-V priklauso jo draugei S. T.. Jis pateikė teismui paaiškinimus išdėstytus raštu.
K. B. atstovas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viena iš aplinkybių, kurią ginčija atsakomybėn traukiamas asmuo K. B., tai yra būtent ta aplinkybė, kad įtariamo eismo įvykio metu K. B. buvo jau Vilniuje. Todėl prašė kviesti ir apklausti liudytojus A. S., I. N., M. R., kurie patvirtintų K. B. nurodomą aplinkybę, jog įtariamo eismo įvykio metu minėtas asmuo objektyviai negalėjo būti įvykio vietoje.
I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog su K. B. kartu dirba ir kartu buvo tą savaitgalį nuvažiavę į sodybą prie ežero Trakų r. ir kartu grįžo atgal į Vilnių. Tai buvo šių metų birželio 27 dieną. Tiksliai negalėjo pasakyti, kelintą valandą grįžo į Vilnių, bet iš sodybos į Vilnių jie išvažiavo apie 15.30- 16.00 valandą. Jis važiavo su savo automobiliu K. B. iš paskos, o K. B. važiavo su savo drauge jos automobiliu. Automobilį vairavo K. B. draugė Svetlana. Važiuodami į Vilnių niekur nebuvo sustoję. jis visą laiką važiavo K. B. ir jo draugei iš paskos, paskui jie iš Galvės gatvės nusuko į kairę, į Kirtimų gatvę link Gariūnų, o jis nuvažiavo tiesiai link Savanorių gatvės. Automobilį, kuriame važiavo K. B., vairavo jo draugė Svetlana. Kelio atkarpoje nuo „Rasmito“ degalinės leidžiantis nuo kalno iki Kirtimų gatvės jis jokių eismo įvykių nepastebėjo, nurodė, jog nežino dėl kokių aplinkybių ar priežasčių K. B. galėtų tą pačią dieną sugrįžti iš Vilniaus į sodybą prie Trakų, nes jis tą vakarą planavo vežti savo motiną į kapines.
Liudytojas A. S. paaiškino, jog K. B. yra jo draugas. Jis paprašė ateiti į teismą paliudyti, kadangi 2010-06-27 Konstantinas buvo sodyboje, o jis kaimo turizmo sodybos Trakų rajone savininkas. Pavakary, tiksliai laiko nepasakė, gal prieš 16 val. jis (K. B.) išvažiavo iš sodybos. K. B. buvo ne vienas, jie buvo trise ar keturiese, tiksliai nepamena. K. B. buvo atvažiavęs su šviesios spalvos HONDA automobiliu. Jis visada su juo važinėja.
Liudytojas M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog su K. B. jie yra bendradarbiai ir draugai. Šių metų birželio 27 d. jie leido laiką kartu prie ežero Trakų rajone. Iš ten išvažiavo apie16 valandą. Konstantinas su Svetlana važiavo automobiliu priekyje, o jis su kolega Irmantu važiavo iš paskos kitu automobiliu. Mes nuvažiavome link Savanorių prospekto, o jie nusuko į kairę link Gariūnų. Važiuojant nuo Trakų link Vilniaus Konstantinas su Svetlana nusuko į kairę ties „Lukoil“ , o jie nuvažiavo tiesiai link Savanorių pr. Kas vyko po to jis nežino.
Teismas, turėdamas pareigą išnaudoti visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, pakvietė ir apklausė liudytojais nukentėjusįjį K. Ž., jo draugę S. K., pareigūnę L. O., K. B. draugę S. T..
S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad K. B. yra jos gyvenimo draugas. Šių metų birželio 27 d., tai buvo sekmadienis po ilgojo savaitgalio, jie buvo prie ežero už Trakų pas A. S.. Ten praleido visą dieną. Iš Trakų išvažiavo apie 16 val., nes turėjo būti Vilniuje apie 17 val., kadangi buvo sutarę su Konstantino mama, kad ją veš į kapus. Atvažiavo į Vilnių pasidėjo namuose daiktus ir nuvažiavo į Žirmūnus pas Konstantino mamą, paėmė ją ir visi kartu važiavo į Rasų kapines. Iš Rasų kapinių grįžo apie 20 valandą. HONDA FR-V automobilį paprastai vairuoja ji, tačiau būna, kad vairuoja ir Konstantinas. Ji nežino, kodėl jauni žmonės, kurie nukentėjo autoįvykyje, paskambino policijai ir padiktavo jų automobilio HONDA FR-V numerį.
Nukentėjusysis K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog 2010-06-27 d. apie 19.00 val., tiksliai laiko dabar nepamena, jis automobiliu Honda Civic COV, v.n. 474, važiavo Galvės gatve. Lenkdamas jo automobilį sidabrinės spalvos automobilis Honda FR-V užkabino jo vairuojamą automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Po to užkabinimo jo automobilį sumėtė, todėl, mano, jog turėjo sumėtyti ir Honda automobilį, o vairuotojas turėjo tai pajusti. Honda FR-V užkabino jo mašinos priekinę dalį, tai yra priekinį sparną, bamperį, ratą ir pakabą. Honda FR-V lenkė jį važiuodamas per ištisinę liniją, nors taip nebuvo galima važiuoti. Jis artėjo link jo ir persirikiuodamas kliudė jo mašinos priekį. Kai Honda važiavo pro jį, jis pamatė, kas buvo už vairo. Jis važiavo ne didesniu, kaip 60 km/val. greičiu, o tas automobilis, kuris lenkė, mano, jog važiavo apie 10 km/val. didesniu greičiu negu jis. Jis mano, kad tas žmogus, kuris jį lenkė, užkabinimo smūgį turėjo pajusti, nes jis smarkiai pajautė, jį sumėtė, be to jis signalino, mirksėjo šviesomis, kad automobilis sustotų, bet jis nestojo ir nuvažiavo. Jis nepastebėjo, ar automobilio Honda FR-V vairuotojas pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Jis automobilio numerį iškart užsirašė ir paskambino Nr. 112. Klausė, ką daryti, ar sustoti, ar vytis tą automobilį. Jam pasakė, kad jis sustotų, nes kitaip tai bus pabėgimas iš įvykio vietos. Tada jis sustojo. Automobilį Honda FR-V vairavo vyras ilgais garbanotais plaukais. Šalia vairuotojo nieko nebuvo, jis vienas važiavo. Oras buvo geras, buvo saulėta, nelijo, automobilio Honda FR-V langai buvo uždaryti. Dar nurodė dėl atpažinimo, jog kai policijoje jam rodė nuotraukas, žmonės jose buvo nufotografuoti iš priekio, o jis matė automobilio Honda FR-V vairuotoją iš profilio, kai jis pravažinėjo pro jį. Kai jis atvažiavo į teismą pamatė šitą žmogų (liudytojas ranka parodo į administracinėn atsakomybės traukiamą asmenį K. B.). Jis paaiškino, suprato, jog 100 procentų tas pats žmogus, kuris užkabino jo vairuojamą automobilį. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo adv. P. K. klausimus apie eismo įvykio aplinkybes, jis paaiškino, kad Honda FR-V vairuotojas suprato, jog užkliudė jo automobilį, jis sprendžia iš aplinkybių - kai buvo sustatyti automobiliai greta vienas kito, matėsi, kad jo mašina buvo užkabinta su automobilio Honda ratlankiu, nes automobilio ratlankis buvo smarkiai nubrauktas.
Kviečiama liudytoja S. K. nurodė, kad tą dieną, kai buvo eismo įvykis, ji važiavo automobilyje su savo draugu K. Ž.. Jie važiavo iš Trakų į Vilnių. Bevažiuojant kelyje juos lenkė automobilis Honda, modelio dabar neprisimena. Tas automobilis kliudė jų mašinos priekį – priekinį kairįjį ratą ir bamperį. K. Ž. signalizavo garsiniu signalu ir mirksėjo šviesomis, bet Honda nesustojo. Tada jie greitai paskambino į numerį 112, klausė, ką daryti, ar vytis, ar stoti. Jiems pasakė, kad geriau sustoti, nes jeigu vysis, tai ir jie bus kaip pasišalinę iš įvykio vietos. Jie sustojo kelkraštyje ir laukė, kol atvažiuos policija.
Hondos valstybinį numerį iš karto užsirašė į savo mobilųjį telefoną, kad nepamirštų. Liudytoja atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo adv. P. K. klausimus, paaiškino, kad matė pravažiuojančio automobilio Honda vairuotojo profilį. Kai jai policijoje davė nuotraukas atpažinti, ten žmonės buvo nufotografuoti iš priekio. Iš priekio ji vairuotojo atpažinti negalėjo, nes matė tik iš profilio, be to, buvo praėję jau nemažai laiko po įvykio. Jeigu būtų jį „gyvai“ pamačiusi, jį tikrai būtų atpažinusi. Ji pasakė, jog kai ji jį teisme pamatė, jį iš karto atpažino iš profilio - akiniai su labai plonais rėmais ir tokia grandinėlė, kuri eina nuo akinių ir garbanoti plaukai.
Kviečiama liudytoja pareigūnė L. O., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad atsimena šitą įvykį. Gavo medžiagą, tai yra Bendrojo pagalbos centro kortelę, kelių patrulių tarnybinius pranešimus, nukentėjusiojo, liudytojos paaiškinimus. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jie gavo pranešimą apie tai, jog Galvės gatvėje įvyko eismo įvykis. Jie nuvyko į eismo įvykio vietą, ten rado nukentėjusįjį su savo automobiliu. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis važiavo ir jo automobilį kliudė kitas automobilis, kuris nuvažiavo. Nukentėjusysis parašė detalų paaiškinimą, su juo buvusi liudytoja irgi parašė paaiškinimą, kaip ir kas įvyko. Jie aprašė, koks automobilis dalyvavo eismo įvykyje, nurodė to automobilio markę, spalvą, valstybinį numerį, labai detaliai apibūdino vairuotoją. Todėl pasakyti, jog jie atspėjo, nes būna, kad žmonės kartais suklysta, mano, jog neįmanoma. Pareigūnė gavusi visą tą medžiagą, pradėjo nustatinėti, kam priklauso tas automobilis. Tas automobilis buvo registruotas lizingu, paskui lizingas davė atsakymą, kokioje įmonėje tas automobilis ir jį surado. Pas pareigūnę atėjo S. T.. Ji paaiškino, kad taip negalėjo būti, nes jie važiavo iš Trakų, tačiau žymiai anksčiau ir ten negalėjo būti. Kartu su ja ir nukentėjusiuoju apžiūrėjome automobilius. Ant kaltininko automobilio radome vieną nežymų įbrėžimą, bet mačiau, kad ant ratlankio yra apgadinimas. Jeigu įvertinti visą eismo įvykio mechanizmą kaip būtent judėjo automobiliai, tai mano, kad Honda FR-V automobilis tikrai galėjo kabinti nukentėjusiojo mašiną ir galbūt visas tas kontaktas įvyko su galiniu ratu, dėl to neliko tokių didelių apgadinimų ant Honda automobilio. Pakalbėjus su Svetlana buvo išsiaiškinta, kad su ja važiavo Konstantinas. Pareigūnė jį irgi iškvietė ir jis patvirtino Svetlanos žodžius, kad jie negalėjo ten būti ir dalyvauti šiame eismo įvykyje. Tačiau pagal nukentėjusiojo ir liudytojos aprašymą, kaip atrodė vairuotojas, Konstantinas labai panašus į tą vairuotoją. Pareigūnei kilo įtarimų, kad galbūt jis galėjo vairuoti, todėl padarė jo nuotrauką, kvietė ir jo sūnų, nes tėvas ir sūnus gali būti panašūs ir sūnus galbūt galėjo vairuoti. Bet sūnus visiškai neatitiko nei pagal apibūdinimą, nei pagal nuotrauką. Padarė fotolentelę, parodė nukentėjusiajam ir jo panelei, kuri važiavo kartu su juo. Nukentėjusysis iš karto nurodė, kad čia tikrai Konstantinas, kuris vairavo, o panelė, kiek pamena, šiek tiek abejojo, bet sakė, kad panašus. Mes iškvietėme Konstantiną, jis nelabai ginčijosi, pasakė „gerai, surašykit protokolą, teisme išsiaiškinsim, kaip ten buvo“. Pareigūnė paaiškino, kad kontakto pusės atitinka. Jos nuomone, kontaktas įvyko su ratu, nes matėsi, kad ratlankis apgadintas. Jos nuomone, įvykio mechanizmas atitiko. Ji yra įsitikinusi, kad automobilis HONDA FR-V dalyvavo eismo įvykyje, nes sutapo labai daug detalių ir HONDA FR-V vairuotojas tikrai turėjo pajusti kontaktą. Jeigu abejotų, tai ši byla nebūtų teisme. Čia buvo ne aikštelė, o gatvė ir judant, mano ji, jog ne mažesniu, kaip 20 km/val. greičiu, jeigu mašina su kažkuo susiliečia, tai bet kuriuo atveju mašina sujuda ir neįmanoma to nepajusti. Pareigūnė sprendžia apie tai iš savo praktikos, nagrinėtų panašių bylų, be to, pati vairuoja ir žino, kad net menkas prisilietimas yra juntamas, o čia nukentėjusysis sakė, kad automobilis gana matomai sujudėjo. Vairuotojui tikrai turėjo kilti įtarimų, kad kažkas įvyko. Pareigūnė, atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo adv. P. K. klausimus dėl pataisymų schemoje (b.l. 5) paaiškino, jog atsakyti negali, nes ne ji ją sudarinėjo. Būna, kad žmogus suklysta nurodydamas pareigūnams automobilio valstybinį numerį, markę spalvą, arba pareigūnai blogai išgirsta ir ne taip užrašo. Paskui pareigūnai skambina į VPK ir tikrina duomenis per centrinę duomenų bazę. Šiuo atveju, mano, jog pareigūnai tiesiog suklydo užsirašydami, todėl ir taisė. Nukentėjusysis pagal pateiktas fotonuotraukas iš karto atpažino K. B.. Abejonių buvo tik iš panelės pusės. Ji parodė į K. B. nuotrauką ir pasakė, kad jis panašus į Honda FR-V vairuotoją, tačiau tvirtai šito teigti negalėjo. Todėl ji parašė, kad neatpažįsta. Pagrindinis apgadinimas automobiliui Honda Civic, tai yra bamperio, kairiojo priekinio sparno įlenkimas, galėjo būti padarytas Honda FR-V ratlankiu. Dėl apgadinimų aukščio nesutapimo paaiškino, kad apgadinimas galėjo būti padarytas su Honda FR-V ratu. Įvyksta įvairiai, mašinos juda, nestovi vietoje, čia fizikos dėsniai. Pareigūnė nurodė, kad iš pradžių Svetlana nesakė, kad jiems iš paskos važiavo jų draugų automobilis. Ji kaip tik sakė, kad ji išvažiavo anksčiau ir važiavo viena. Be to Svetlana iš pradžių iš viso neminėjo, kad automobilyje ji važiavo su Konstantinu. Pareigūnė papasakojo, jog, kai ji pradėjo aiškintis ir jos klausti, ar buvo kas nors dar automobilyje, ji labai supyko, pasakė „koks jūsų reikalas“, paskui labai nenoriai pasakė, kad važiavo su ja K. B..
K. B. atstovas P. K. teismo posėdyje prašė teismo atkreipti dėmesį dėl eismo įvykio laiko nesutapimo ir dėl buvimo vietos tuo pačiu metu nesutapimo. Keturi liudytojai byloje patvirtino tą pačią aplinkybę, tai yra kad iš sodybos išvykimo laikas buvo daug ankstesnis ir S. T. net nurodė priežastį, kodėl buvo išvykta anksčiau. Liudytojai I. N. ir M. R. patvirtino, kad visą kelią jie važiavo automobiliui Honda FR-V iš paskos ir jie visą laiką tą automobilį galėjo matyti, stebėti ir jie patvirtino, kad jokios avarinės situacijos nebuvo. Atstovas mano, jog galėjo būti pasinaudota tuo, kad tą dieną tas automobilis ir jo numeriai galėjo būti pastebėtas nukentėjusiojo. Jam abejonių kelia automobilio apgadinimas, kadangi tyrėja negalėjo paaiškinti, kodėl automobilių apgadinimų aukščiai yra skirtingi. Jo nuomone, netgi be specialisto ar eksperto žinių negalima teigti, kad automobilio Honda FR-V bet kuria dalimi galėjo būti padarytas automobilio Honda Civic sparno viršutinės dalies apgadinimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis yra pilnai draustas. Taip pat neteisingai byloje buvo nurodyta, kad liudytoja atpažino K. B.. Atstovas pažymėjo, jog net jeigu toks pažeidimas buvo padarytas, jeigu toks automobilis būtų dalyvavęs tokiame eismo įvykyje pagal jo požymius, tai iš bylos aplinkybių susidaro įspūdis, kad vairuotojas negalėjo suprasti, jog užkliudė automobilį, tai yra buvo patvirtinta, kad vairuotojas nebuvo atsisukęs, vairuotoją jie matė prasilenkiant tik iš šono profiliu, taip pat visiškai nebuvo pristabdyta. Taigi vairuotojas apskritai apie tai galėjo ir nežinoti. Jo nuomone, jeigu pažeidimas šiuo atveju būtų, tai iš tikrųjų tyčios ir sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos kvalifikuoti nebūtų galimybės, juolab įvertinant automobilio apgadinimus. Prašė teismo atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog liudytojų A. S., M. R., I. N. parodymai, jog K. B. bei jo draugė S. T. 2010 m. birželio 27 d. laiką leido kaimo turizmo sodyboje ir iš jos išvyko apie 16 val. nepaneigia, jog apie 19. 30 val. K. B. vairavo automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nedavė kelio važiuojančiam gretima juosta automobiliui, susidūrė, apgadino jį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apklausti liudytojai tikėtina, jog neturi informacijos, jog K. B. dalyvavo eismo įvykyje, nes jie grįžo į Vilnių vėliausiai 17 valandą. K. B. parodymai vertinami kritiškai, nes jis neigia vairavęs automobilį Honda FR-V tuo metu, kai buvo užfiksuotas eismo įvykis Vilniuje, Galvės gatvėje tikslu išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Jo draugės S. T. parodymai taipogi vertinami atsargiai, nes ji galimai stengiasi padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnės L. O. parodymai konkretūs, ji, įvertinusi visą surinktą byloje medžiagą neabejoja, jog K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą už kurį jam yra surašytas 2010 08 23 protokolas Nr. 10P-404073-10, teismas nemano, jog ji kaip nors yra suinteresuota bylos baigtimi.
Teismas neturi pagrindo abejoti K. Ž., S. K. parodymais, jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka pirminius parodymus, duotus eismo įvykio dieną, be to labai tiksliai atitinka pirminę informaciją, kuri buvo gauta į Bendrąjį pagalbos centrą. Neįtikėtina, kad be jokio pagrindo jie apkalbėtų K. B. ir sugalvotų visą eismo įvykio istoriją tikslu apkaltinti nepažįstamą žmogų dalyvavimu eismo įvykyje ar gauti iš draudimo bendrovės išmoką automobilio remontui.
Teismas išnagrinėjęs bylą, prieina prie išvados, kad byloje surinkta patikimi ir objektyvūs duomenys, galintys patvirtinti, kad K. B., 2010 m. birželio 27 d. apie 19.30 val., vairuodamas automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tai patvirtina nukentėjusiojo K. Ž. parodymai jo draugės, kartu važiavusios automobiliu S. K. teismo posėdžio metu išdėstyti parodymai bei jų paaiškinimai, esantys byloje (b. l. 6, 7, 27), pareigūnės L. O. paaiškinimas teisme bei tarnybinis pranešimas (b. l. 39), vyr. patrulio A. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio registracijos duomenys iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 10), fotolentelių duomenys (b. l. 28, 29, 30), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 31), fotolentelėje, esantys duomenys, iš kurių nukentėjusysis atpažino vairuotoją K. B. (b. l. 36).
Sutiktina su K. B. atstovo P. K. pastebėjimu, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Nors šioje byloje K. B. neigia ne tik pasitraukimą, bet ir patį eismo įvykį, tačiau teismas nemano, jog K. B. nejuto, jog užkabino pravažiuodamas kitą automobilį, nes tai paneigia byloje užfiksuota informacija (smūgis buvo nemažas, nukentėjusysis signalizavo ir mirksėjo pravažiuojančiam automobiliui).
K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. asmenybę – pažeidimas yra atsitiktinis, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (galiojančių nuobaudų neturi), į tai, kad įvykio metu žmonės nenukentėjo. Šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžia K. B. už pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. paskirti minimalią nuobaudą, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. skirti minimalią sankcijoje nustatytą baudą.
Nuobaudos subendrinamos vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu ir 287 straipsniu teismas
nutarė:
K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 100 (vieno šimto) litų bauda.
K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su 3 (trejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už K. B. padarytus teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir LR ATPK 130 str. 1 d., galutinai jam skirti 3 000 (trys tūkstančiai litų) litų baudą su 3 (trejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.