Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui R. K., pareiškėjų R. K. ir A. S. atstovei adv. pad. L. S., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir A. A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“, V. K., ,,Plus Plus Capital“ AS, antstoliui R. B., dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjas R. K. iki santuokos su A. A. S. 2007 m. liepos 13 d., 2006-09-27 sudarė kredito sutartį su AB „Swedbank“ 436608 Lt buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, galutinė kredito grąžinimo data 2026-09-20; 2007-05-29 sudarė kredito sutartį su šiuo banku 596 550 Lt sumai buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, galutinė šio kredito grąžinimo data 2032-03-20 ; 2007-08-31 R. K. ir A. K. sudarė kredito sutartį su šiuo banku 260 000 Lt buto (duomenys neskelbtini) pirkimui; įkeičiant butą (duomenys neskelbtini); galutinė šio kredito grąžinimo data 2034-08-31; Pareiškėjų pateiktose kredito sutartyse su AB „Swedbank“ nurodytų skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, ir pareiškėjų nurodytais duomenimis skoliniai įsipareigojimai sudaro 98 633,45 Eur. R. K. 2011-11-09 sudarė su AB „Swedbank“ kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį 15 000 litų kredito limitui (I t. b. l. 72-194). Pareiškėjai pirkimo pardavimo sutarčių pagrindais įgijo eilę butų: 2007-09-06 R. K. ir A. K. pirko butą (duomenys neskelbtini) už 264 000 litų; 2007-02-19 R. K. pirko butą su dalimi požeminio parkingo (duomenys neskelbtini) už 485 120 Lt, 2008-03-04 R. K. ir A. K. pirko butą (duomenys neskelbtini) už 383 254,20 Lt (I t. b. l. 43). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie R. K. priskaičiuotas ir išmokėtas nedarbo išmokas pateikta nuo 2015-01-13 iki 2015-02-28, t. y. už du mėnesius, atitinkamai išmokėta 176,12 Eur ir 287,36 Eur (I t. b. l. 195-196). R. K. darbo paieškas patvirtina Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažyma apie suteiktus darbo pasiūlymus laikotarpiu 2015-01-09 iki 2015-04-27. Nuo 2015-12-08 R. K. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, alga už 2015 m. gruodžio mėnesį buvo 325 eurai (III t. b. l. 53,93). A A. S. 2015-12-11 Vilniaus Universiteto pažymos duomenimis meno vadybos magistrantūros studijose 2 kurse, kurių trukmė 1,5 metų, buvo numatoma, kad studijos baigiamos 2016-01-26 (III t. b. l. 54). Teismo posėdyje R. K. paaiškino, kad šias studijas A. S. baigė 2016 m. sausio mėnesį. Taip pat byloje pateikti šie A. A. S. diplomų nuorašai: Vilniaus universiteto bakalauro diplomas (duomenys neskelbtini), išduotas A. A. S., kuriame nurodyta, kad ji 2014 metais baigė Kultūros vadybos studijų programą ir jai suteiktas kultūros vadybos bakalauro laipsnis; Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos profesinio mokymo diplomas (duomenys neskelbtini),kuris 2015-06-26 išduotas A. A. S., šiame dokumente nurodyta, kad 2015 m. ji įgijo tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikaciją, aprašytą tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus rengimo standarte (S384001) 2 metų trukmės mokymo programoje (440084020) (III t. b. l. 90-91). Teismui tikrinant pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie tai, kad A.A. S. nedirba, VSDFV pažymoje apie asmens įdarbinimus nurodyta, kad A.A. S. vykdo individualią veiklą nuo 2014-08-07, nuorodoje asmens tipas nurodyta, kad savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, tačiau šios aplinkybės pareiškėjai byloje nenurodė ( III t. b.l. 140). Pagal detalizuotą poreikių sąrašą pareiškėjai prašo skirti 600 Eurų mėnesiui (II t. b. l.96). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-09-30 pateiktuose teismui duomenyse nurodyta, kad R. K. nuosavybės teisės per pastaruosius trejus metus buvo (yra ) įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro numeriai: 20/160273, t. y butas (duomenys neskelbtini), kuris 2013-07-29 parduotas; (duomenys neskelbtini), t.y. garažų paskirties dalį patalpos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. butas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), t. y. dalis žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisė 2010-01-08 R. K. vardu įregistruota pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, o 2013-05-06 išregistruota 2013-05-03 dovanojimo sutarties pagrindu (II t. b. l. 16); A. A. S. (buv. A. K.) nuosavybės teisės buvo įregistruotos į butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 15- II t. b. l. 3-26).A. A. S. vardu nuo 2011-10-10 iki 2014-10-08 registruotų – išregistruotų transporto priemonių nebuvo. R. K. vardu šiuo laikotarpiu įregistruotų transporto priemonių nebuvo, automatiškai išregistruota transporto priemonė 1987 m. gamybos Opel Omega 2014-09-09 (VĮ Regitra pažymos II t. b. l. 28-29). Turimo kilnojamojo ir nekilnojamo turto sąraše nurodo turto už 935 Eur (II t. b.l.27). R. K. AB „Swedbank“ sąskaitų išrašai patvirtina lėšų įskaitymus ir nurašymus, kurios 2014-2015 m. ženkliai sumažėjusios lyginant su ankstesnių metais. Kituose bankuose R. K. sąskaitų neturi (II t. b.l.61-64). A.A. S. SEB , AB „Swedbank“ bankuose sąskaitų išrašai patvirtina lėšų įskaitymus ir nurašymus nuo 2011-10-13 iki 2014-09 mėn. (II t. b. l. 65-82,87-89). Kituose bankuose A. S. sąskaitų neturi (b. l. 83-86). Pareiškėjai priklausomybės ligų centre neregistruoti (II t. b. l. 96-97). Pareiškėjai 2007-07-13 yra susituokę, turi dukrą V. K., gimusią 2008-08-12. (I t. b. l. 11-14). Antstolio R. B. 2014-10-13 rašte Nr. S-9872 nurodyta išieškotos ir pervestos bankui Swedbank AB lėšos ir likusios neišieškotos sumos šiam bankui: 75014,72 Lt solidariai iš R. K. ir A. K. (S.) skolos ir sutartinių palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1608/2014; 191948,41 Lt skolos ir sutartinių palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų iš R. K. pagal vykdomąjį įrašą Nr.1608/2014 03 27(III t. b. l. 48-49). Banko AB Swedbank 2015-12-10 rašte Nr. SR/15-31127 nurodyta, kad : 1)2006-09-27 kredito sutartimi Nr. 06-072687-FA, kurios paskutinis pakeitimas 2012-12-20, R. K. buvo suteiktas 126 450, 42 Eur (436608,00 Lt) kreditas buvo (duomenys neskelbtini) pirkimui. R. K. nevykdant įsipareigojimų, bankas sutartį vienašališkai nutraukė, todėl 2015-12-10 už šią kredito sutartį įkeistas turtas parduotas, tačiau visa prievolė nepasidengė. Skola pagal šią sutartį yra 67 677,93 Eur, tame tarpe 55592,10 Eur negrąžinto kredito; 7289,00 Eur priteistų įstatyminių palūkanų ir delspinigių, 4725,78 Eur sutartinių palūkanų. 2) R. K. ir A. A. S. 2007-08-31 kredito sutarties Nr. 07-094148-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurie paskutiniai 2012-12-20, buvo suteiktas 75301,20 Eur (260 000 Lt) kreditas buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. R. K. ir A. A. S. nevykdant savo įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukė šią sutartį, 2015-12-10 šis įkeistas butas parduotas, tačiau visa prievolė nepasidengė. Likusi skola pagal šią sutartį yra 26467,42 Eur, iš kurių 21854,17 Eur negrąžinto kredito, 2619,80 Eur priteistų įstatyminių palūkanų ir delspinigių, 1693,05 Eur sutartinių palūkanų, 259,50 Eur nesumokėtas turto draudimo mokestis, 16,66 Eur delspinigiai už nesumokėtą turto draudimo mokestį . R. K. 2007-05-29 sutartimi Nr. 07-051804-FA su vėlesniais pakeitimai, paskutinis 2012-12-19, suteiktas 172 772, 82 Eur (596550 Lt) kreditas, buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Su A. A. S. 2007-11-20 pasirašyta laidavimo sutartis. R. K. ir A. S. nevykdant įsipareigojimų, bankas vienašališkai šią sutartį nutraukė, 2015-12-10 turtas parduotas, tačiau visa prievolė nepasidengė. Likusi skola yra 65458,20 Eur, iš kurių 57694,53 Eur negrąžinto kredito; 1579,10 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą; 4524,36 Eur sutartinių palūkanų; 1570,17 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (III t. b. l. 51-52). R. K. 2011-11-09 sudarė su AB „Swedbank“ Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį 15 000 litų kredito limitui . (I t. b. l. 72-194). Ištyrus byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjų paskolos bankui AB Swedbank sudarė 378 868,32 Eur, nepadengti skoliniai įsipareigojimai, nesuėjus kurių įvykdymo terminams kredito sutartys, kaip nurodyta anksčiau ištirtame banko rašte, vienašališkai nutrauktos, skola pagal kreditinę lanksčių mokėjimo kortelę priteista teismo, yra 164802,62 Eur. Pareiškėjai byloje pateiktais duomenimis turto neturi. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas(FABĮ 2str.2d.). Pareiškėjo R. K. teiginį, kad jis visą nekilnojamąjį turtą pardavė skolų bankui padengimui, paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad jis dalį žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisė 2010-01-08 R. K. vardu įregistruota pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, 2013-05-03 dovanojimo sutarties pagrindu yra padovanojęs savo mamai A. K., ir paaiškinime teismui raštu nurodė, kad šio turto, kurio vertė 7700 Eur padovanojimas, nesukėlė nemokumo ir nebūtų pagerinęs jo finansinės padėties (II t. b. l. 16, III t. b. l. 34-36, 50). 2013-05-03 dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013-05-06, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas teismui 2015-04-02, t. y. nepraėjus trims metams po šio dovanojimo sandorio sudarymo. R. K. 2013-04-30 taip pat yra sudaręs jam nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo A. K., t. y. savo motinai, sutartį, pagal kurią perleido akcijų už 20 000 litų, teismo posėdyje ir paaiškinime raštu teismui nurodydamas, kad tokiu būdu atsiskaitė su savo mama, nes buvo jai skolingas, ir tai nebuvo didelė jo turto dalis. Pateikė UAB OREVA metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus (III t. b. l. 80-81, 94).Teismo vertinimu, turto perleidimas kitiems asmenims, nors jo vertė ir negali visiškai ar didele dalimi padengti finansinių įsipareigojimų, yra pažeidžiantis kreditorių interesus,nes tokių sandorių sudarymas vertintinas kaip siekimas nors iš dalies išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. CK 6.67 straipsnyje reglamentuojančiame nesąžiningumo prezumpciją, nustatyta kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais , tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Fizinio asmens bankroto byloje nesąžiningumas nustatytinas remiantis Civilinio kodekso nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str. 4 d.), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. K. su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdamas informaciją, nuslėpė dalį jau minėtų sandorių sudarytų trejų metų laikotarpyje iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, šias aplinkybes teismas išsiaiškino bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. jis nuosavybės teise jam priklausantį turtą, t. y. dalį žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 8000 Eur, 2013-05-03 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo mamai A. K. (II t. b. l. 16, III t. b. l. 34-36, 50). 2013-05-03 dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013-05-06, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas teismui 2015-04-02, t. y. nepraėjus trims metams po šio dovanojimo sandorio sudarymo. R. K. 2013-04-30 taip pat yra sudaręs jam nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo A. K., t. y. savo motinai, sutartį, pagal kurią perleido akcijų už 20 000 litų, (III t. b. l. 80-81, 94), tačiau šiuos teiginius patvirtinančių konkrečių įrodymų apie skolinius įsipareigojimus A. K. byloje nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjo R. K. teigimu A. K. buvo investavusi lėšas į (duomenys neskelbtini) t. y. juridinio asmens apyvartines lėšas, bet ne skolinusi pinigines lėšas A. K., todėl net ir buvus tokiam lėšų investavimui, tai negali būti laikoma asmenine R. K. skola, ir R. K. skolinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) įvykdymas, nėra asmeninė R. K. prievolė. Tiek nekilnojamojo turto, tiek akcijų perleidimo laikotarpiu pareiškėjas R. K. turėjo įsiskolinimus kreditoriui, ir turto bei akcijų perleidimas dovanojimo sutartimis savo motinai, pažeidė kreditoriaus interesus. Pareiškėjas nurodo, kad tapo nemokus, negalėjo susirasti darbo dėl sudėtingos ekonomikos padėties Lietuvoje, tačiau nurodo, jog jo finansinė padėtis 2013 m. buvo gera, o dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015 m. laikotarpyje, kai nuo 2013 m. Lietuvoje buvo stebimas ekonomikos augimas. Pareiškėja A.A. S. nuslėpė aplinkybę apie individualios veiklos vykdymą. Pasisakytina dėl pareiškėjų sąžiningumo bankroto byloje. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Ištirti įrodymai byloje patvirtina, kad pareiškėjas R. K. ir su pareiškėja A. S., sudarinėjo itin didelių sumų banko paskolų sutartis, pirko nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šios savo veiklos teisėtą pagrindimą, kokia būtinybė lėmė itin didelių skolinių įsipareigojimų prisiėmimą, nepateikė jokių įrodymų, kaip valdė savo finansinę situaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo R. K. išsilavinimas, darbinė patirtis (turėjo įmonę v, siekė įgyti ir įgijo nekilnojamąjį turtą, sudarinėdamas pakankamai didelių sumų finansinius sandorius), šeiminė padėtis, t. y. įsipareigojimai nepilnamečiam vaikui, gimusiam ankstesnėje santuokoje, sudaryta kita santuoka, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis turėjo ir galėjo suvokti su kreditoriumi sudarytų sutarčių sąlygas ir jų nevykdymo pasekmes, kad prisiimdamas pernelyg didelius skolinius įsipareigojimus, ir darydamas tai nuosekliai, teismo vertinimu elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir sunkino savo finansinę padėtį bei ženkliai mažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja A.A. S. byloje nurodydama, kad nedirba, yra įregistravusi individualios veiklos vykdymą. Byloje pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo pastangas mokumui atkurti. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose pareiškėja A. A. S. paaiškino, kad ji neturėjo galimybės dirbti, nes mokėsi Vilniaus universiteto dieninėse bakalauro ir magistrantūros studijose, kurias atitinkamai baigė 2014 ir 2016 metais, tačiau byloje pateiktas ir ištirtas Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos profesinio mokymo diplomas, kuriame nurodyta, kad A. A. S. įgijo dviejų metų mokymo trukmės mokymo tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikaciją, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, turėdama didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriui, nesiekė pagerinti ar atkurti savo mokumą įsidarbinant ar vykdant kitą individualią veiklą gauti pajamas, tačiau rado galimybę, studijuodama Vilniaus universitete, paraleliai dvejus metus mokintis technologijų ir verslo mokykloje. Šis mokymosi procesas neabejotinai reikalavo papildomų išlaidų, blogino tiek pačios A. A. S., tiek ir jos sutuoktinio R. K. finansinę padėtį. Byloje nustatyta, tai paaiškino pati A.A. S. dalyvaudama ankstesniame teismo posėdyje, pareiškėjas R. K. teismo posėdyje, kad A. A. S., turėdama tiek aukštojo mokslo magistro diplomą, tiek profesinio mokymo diplomą, iki šiol niekur nedirba, nors ir vykdo darbo paieškas, yra įregistravusi individualios veiklos vykdymą, tačiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas byloje neteikė, ir tai laikytina sąmoningu nesiekimu nurodyti savo finansinę padėtį ir nesąžiningumu siekiant bankroto bylos iškėlimo. Pagal detalizuotą poreikių sąrašą bankroto byloje pareiškėjai prašo skirti 600 Eurų mėnesiui (II t. b. l. 96). Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014). Pareiškėjai yra darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos sutrikimus į bylą nėra pateikta. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekdami išvengti skolinimosi, panaudoti įgytą turtą pajamų gavimui, neatskleidė byloje savo gaunamų pajamų šaltinių. Pareiškėjas R. K. neįsidarbino ilgą laikotarpį per 2015 metus, ir tai teismo vertinimu yra pagrindas daryti išvadą, kad nedėjo reikiamų pastangų susirasti darbą, nes byloje nepateikė įrodymų, kad tokią būklę būtų lėmusios kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Pareiškėja A.A. S. įgijusi aukštojo mokslo magistro išsilavinimą bei profesiją technologijų ir verslo mokykloje, kaip nurodė pati ir R. K., nedirbanti, tačiau kaip jau minėta įregistravusi individualios veiklos vykdymą. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus būtų siekę sumažinti aktyviai ieškodami geriau apmokamo darbo, tokioje finansinėje situacijoje kaip pareiškėjų vien tik įsiregistravimas darbo biržoje, keleto pasiūlymų pateikimas darbdaviams internetinėje svetainėje, teismo vertinimu nėra galutinė priemonė siekiant geriau apmokamo darbo, esant sunkioje finansinėje padėtyje ir sąžiningai įgyvendinti savo įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjai būtiniausiems gyvenimo poreikiams prašo skirti po 600 Eur kas mėnesį, nes augina dukrą ir R. K. turi mokėti išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos. Pareiškėjai nurodė, kad pragyventi jiems padeda artimi giminaičiai, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu sąžiningai neatskleidė savo gaunamų pajamų šaltinių.

Teismo vertinimu, šiuo atveju bankroto bylos pareiškėjams iškėlimas prieštarautų esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjams atsisakytina iškelti bankroto bylą.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo skelbtina teismo tinklapyje (FABĮ 5 str. 5 d.).

Valstybei iš pareiškėjų priteistina 26,74 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1–2 punktais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsisakyti iškelti R. K. ir A. A. S. fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Priteisti iš R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 13,37 Eur ( trylika eurų 37 ct) , iš A. A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 13,37 Eur ( trylika eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.