Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.2.10.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.

2017 m. vasario 10 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Laimonui Straukai, nukentėjusiajai A. B., jos atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gamybos operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

V. B. laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2015-08-20 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta paslėpęs „GSM MMS alarm spy camera X009B“ garso įrašymo bei informacijos perdavimo įrenginį, neteisėtai rinko informaciją apie privatų žmonos A. B. asmeninį gyvenimą.

Kaltinamasis V. B. 2016-10-17 teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Nuo 2013 m. rudens vyksta jo ir A. B. skyrybų procesas. Skyrybų procese dalinamas santuokoje įgytas turtas – butas (duomenys neskelbtini), 4 automobiliai, nebaigtas statyti namas su ūkiniu pastatu Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), traktorius ir krautuvas. Butas ir kitas santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, dėl turto tebevyksta teisminis ginčas. Jis nuo 2013 m. liepos mėnesio išsikėlė ir bute nebegyvena, tačiau bute buvo likę jo daiktų, kurie paskui dingo. Kai išsikėlė, nebegalėjo patekti į butą, nes buvo pakeista buto spyna ir buvusi žmona jo į butą neįleido. Tik per teismą buvo pasiekęs ir A. B. 2015 m. balandžio mėn. atidavė buto raktus. Nuo tada jis apie 2 – 3 kartus per savaitę užsukdavo į butą pažiūrėti, ar nedingo jo daiktai. 2015 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, internete rado ir be jokio tikslo už 130 Eur įsigijo pasiklausymo įrenginį. Pardavėjas įrenginį jam atvežė ir perdavė Klaipėdoje prie prekybos centro „Banginis“, paaiškino jo veikimo principą, kad paskambinus į jį turi girdėtis, kas vyksta toje patalpoje. Jis įrangą paslėpė jam ir buvusiai žmonai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), svetainėje. Įrangą užkišo už radiatoriaus skardos ir prilipino su izoliacija, kad A. B. ir kiti į butą ateinantys asmenys jos nerastų ir kad įranga nedingtų, kaip dingo kiti jo daiktai. Nemanė, kad negali laikyti pasiklausymo įrenginio jam priklausančiame bute. Savo gyvenamojoje vietoje jo nelaikė, nes asmuo, kuriam priklauso gyvenamoji patalpa nesutiko. Jokios informacijos nerinko. Į pasiklausymo įrenginį skambino iš savo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie 15 kartų, nes norėjo išbandyti, ar įranga veikia. Tik jis naudojasi nurodytu telefonu. Daugiau niekas neturi galimybės juo naudotis. Įranga neveikė, nuolat išsijunginėdavo, todėl jokių pokalbių nesiklausė ir jokios informacijos nesurinko. Jei įranga ir būtų veikusi, jokios informacijos nebūtų rinkęs. Įrenginys, priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jam buvo grąžintas. Jis jį išmetė.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus 2016-10-17 teisiamajame posėdyje duotiems parodymus (1 t., b.l. 114-116, 151-153, 156-158, 181-182).

Kaltinamasis V. B. 2017-01-03 teisiamajame posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus, kad jokių neteisėtų veikų neatliko. Butas priklauso jam su buvusia sutuoktine A. B.. Kaltinime nurodytu laiku jam buvo leista lankytis bute ir juo naudotis. Pasiklausymo įranga yra pardavinėjama viešai ir laisvai, jai nėra taikomi civilinės apyvartos apribojimai. Joks įstatymas nedraudžia savo bute palikti ir laikyti pasiklausymo įrangą. Nukentėjusioji ryte išvyksta į darbą ir grįžta tik vakare apie 18 val. Valstybinio kaltintojo pateiktoje išklotinėje užfiksuota, kad jis A. B. pokalbių klausydavosi, kai jos nėra namuose. Nelogiška klausytis asmens, kurio nėra bute. Taip neįmanoma rinkti jokios informacijos apie asmens privatų gyvenimą. Tai įrodo, kad jo veikoje nebuvo tyčios rinkti informaciją apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis neva neteisėtai slapta paliko specialų prietaisą, skirtą garso ir vaizdo įrašymui. Tačiau įrenginyje vaizdo kameros nebuvo, ji buvo išimta. Jokio garso įrašymo nebuvo atliekama, nes įrenginys nebuvo pritaikytas garso įrašo darymui. Tokia įrenginio funkcija iš viso nebuvo aktyvuota. Nesutinka, kad nukentėjusioji yra privatus asmuo, į kurios privatų gyvenimą jis pasikėsino. Šiuo atveju, esant ilgai nuo 2013 m. užtrukusiems ir komplikuotiems teisminiams ginčams civilinėje byloje, nukentėjusioji negali dangstytis privatumu. Santuokos nutraukimo byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su sutuoktinių santykiais, nebeturi privačios informacijos statuso. Tą informaciją privalu atskleisti teismui, kuris bylą nagrinėja viešame teismo posėdyje ir tokia informacija turi būti prieinama visoms proceso šalims. Jis, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, turi pakankamą pagrindą išvadai, kad nukentėjusioji galimai yra įvykdžiusi nusikalstamą veiką – t.y. apgaule užvaldžiusi jai nepriklausantį turtą – 12-15 tūkst. Eur vertės rūsį. Jis tvirtina ir nekilnojamojo turto registro išrašas tai patvirtina, kad santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini), neturi rūsio. Jie tik naudojosi rūsiu be nuosavybės dokumentų. Tačiau 2015-09-30 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nukentėjusioji rūsį laiko savo asmenine nuosavybe. Darytina išvada, kad nukentėjusioji bando pasisavinti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Toks nukentėjusiosios elgesys jau nebegali būti laikomas privačiu, bet tampa susijęs su viešu interesu. Pareigą imtis priemonių užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms turi ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir kiekvienas eilinis pilietiškas Lietuvos Respublikos gyventojas. Teisė į asmens privataus gyvenimą nėra absoliuti. Jo veiksmai buvo nukreipti į įrodymų civilinėje byloje gavimą bei į aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą prieš nukentėjusiąją, suradimą, o ne į privačios informacijos apie nukentėjusiąją rinkimą (2 t., b.l. 122-126). Po rašytinių paaiškinimų pateikimo, atsakydamas į klausimus, V. B. papildomai paaiškino, kad rinko informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką - neteisėtą rūsio užvaldymą. Apie galimai nukentėjusiosios padarytą nusikalstamą veiką sužinojo 2015 m. vasaros pabaigoje, apie rudenį. Dėl to į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė.

Kaltinamojo paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, momentais nelogiški, juos iš dalies paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad V. B. 2013 m. žinute jai pranešė, kad namo nebegrįš. Ji surinko V. B. daiktus ir atidavė jo seseriai, o sesuo perdavė jam. V. B. tik 2015 m. pareiškė, kad dingo jo daiktai. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vyksta santuokos nutraukimo byla pagal V. B. ieškinį. Ji buto spynos nekeitė. V. B. pats savo raktus atidavė iš Anglijos grįžusiam mažajam sūnui. Jos lėšomis padarytus raktus V. B. atgavo 2015 m. balandžio mėnesį. Nuo to laiko, kai jos nebūdavo namuose, jis lankydavosi bute 2-3 kartus per savaitę. Apie tai jai pasakydavo kaimynai. 2015-07-07 vyko skyrybos, V. B. bandė įrodyti, kad santuoka iširo dėl jos kaltės arba dėl abiejų kaltės, tačiau jam to įrodyti nepavyko, santuoka nutraukta dėl jo kaltės. V. B. skundė sprendimą. Santuoka nutraukta, tačiau dėl turto tebevyksta ginčas. Mano, kad jis pasiklausymo įrangą įsigijo tam, kad surinktų kokių nors jos kaltės įrodymų skyrybų procese. 2015-08-20 ketvirtadienį vakare apie 22 val. ir dar po 2 valandų girdėjo keistus garsus - pypsėjimus, tačiau nieko neieškojo. 2015-08-22 šeštadienį apėjo visus kambarius ir svetainėje už radiatoriaus aptiko telefono formos su izoliacija apvyniotą pasiklausymo įrenginį, iš karto iškvietė policiją. Šeštadienį atvykę policijos pareigūnai nuėmė radiatoriaus groteles, ištraukė įrenginį ir padėjo jį ant palangės. Pasakė, kad tai telefonas, pasijuokė bei pasišaipė iš jos ir išvažiavo. Sekmadienį ji internete rado tokį pat įrenginį ir pati suprato, kad tai pasiklausymo įrenginys. Vėl iškvietė policiją. Atvykę protingesni policijos pareigūnai tai patvirtino, išėmė korteles ir išsivežė įrenginį. Tada policijos pareigūnų paraginta pakeitė buto spyną. Nuo 2013 m. dėl skyrybų proceso patiria stresą. Dėl pasiklausymo patyrė ypatingai didelį stresą ir įtampą, lankėsi pas gydytojus.

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus duotiems teisiamajame posėdyje (1 t., b.l. 35-37).

Klaipėdos apskrities VPK 2015-08-22 (šeštadienį) 16.49 val. užregistruotas A. B. pranešimas apie namuose tarp radiatorių rastą įtartiną prietaisą, kuriuo galimai jos vyras V. B. klausosi jos pokalbių, kad panaudotų juos skyrybų procese. Pranešėja nurodė, kad pati lįsti prie prietaiso nenori, prašo pareigūnų pagalbos. Pagal šį pranešimą policijos pareigūnai (Puma 19) atvyko 17.10 val. ir išvyko 17.21 val. Surašytas tarnybinis pareiškimas, kad apžiūrėjus butą įrenginių nerasta, ikiteisminis tyrimas nepradėtas (1 t., b.l. 7, 10-11).

Klaipėdos apskrities VPK 2015-08-23 (sekmadienį) 20.14 val. užregistruotas pranešimas, kad pranešėjo draugė A. B. vakar rado įtaisą – pasiklausymo įrangą. Pagal šį pranešimą policijos pareigūnai (Vingis 2) atvyko 21.11 val., išvyko 22.28 val. (1 t., b.l. 8-9).

2015-08-23 nuo 22.05 val. iki 22.25 val. apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Bute svetainėje po langu esančio radiatorius vidinėje pusėje viršutinėje dalyje buvo lipnia juosta pritvirtintas juodos spalvos įrenginys su „Labas 4G+“ SIM kortele ir duomenų kaupimo kortele „Micro SD“. Įrenginys paimtas (1 t., b.l. 25-29).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-08-23 gauti ir užregistruoti A. B. protokolas – pareiškimas ir ranka surašytas pareiškimas, kad ji 2015-08-22 apie 16.00 val. savo gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini), aptiko įtartiną daiktą, panašų į pasiklausymo, sekimo įrangą, sumontuotą ir lipnia juosta pritvirtintą kambaryje už radiatoriaus (1 t., b.l. 1-3, 6).

Įvykio vietos - buto (duomenys neskelbtini), 2015-08-23 apžiūros metu paimtas įrenginys 2015-08-25 pateiktas apžiūrėti ir pateikti išvadą Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai (1 t., b.l. 30).

Klaipėdos VPK kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos 2015-09-09 rašte Nr. 30-S-97408, adresuotame Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkei, pasirašytame specialiųjų užduočių valdybos 1-ojo skyriaus viršininko V. K., nurodyta, kad įvykio vietoje rastas ir apžiūrai pateiktas įrenginys – gamyklinis „GSM MMS alarm spy camera X009B“ vaizdo ir garso įrašymo bei informacijos perdavimo įrenginys. Yra mikrofonas, vaizdo kameros laidas nukirptas. Yra rezervinis 3,7 V ir 11 Wh akumuliatorius, budėjimo rėžimas apie 150 dienų. Įrenginį galima įsigyti internetu, jo vertė apie 50 Eur, pagamintas Kinijoje. Įrenginys įdėtas į apsauginį termovamzdelį, valdomas SMS žinutėmis, yra galimybė fotografuoti aplinką ir siųsti nuotrauką į mobilaus ryšio telefoną, įrašinėti vaizdą ir garsą, transliuoti tik garsą, gali būti aktyvuojamas nuo garso signalo stiprumo. Duomenų perdavimui galėjo būti naudojama UAB „Bitė“ Labas 4G+ kortelė Nr. 8937002150200348270, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įstatytoje 8 GB micro SD kortelėje vaizdo ir garso įrašų nuskaityti nepavyko (1 t., b.l. 31).

Liudytojas V.K., Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas, jo prašymu (2 t., b.l. 84), kad nebūtų paviešinta jo priklausomybė kriminalinę žvalgybą vykdančiam padaliniui, vadovaujantis LR BPK 279 str. 6 d., 7 d., apklausiamas telefonu parodė, kad 2015-08-25 į Klaipėdos apskrities VPK specialiųjų užduočių valdybą kreipėsi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininkė K.L. su prašymu apžiūrėti pateiktą daiktą – įrenginį, rastą bute (duomenys neskelbtini), ir atsakyti į tam tikrus klausimus. Prie įrenginio buvo pridėta skaitmeninė laikmena ir SIM kortelė. Apžiūrėjus įrenginį padaryta išvada, kad įrenginys gali būti naudojamas sekimui - slaptam garso ir vaizdo įrašymui. Matėsi, kad įrenginys gamyklinis, nesavadarbis. Ant įrenginio plokštelės buvo išgraviruotas numeris. Pagal numerį per internetinę paiešką, rasta analogų, tokie įrenginiai parduodami viešai. Įrenginyje buvo SIM kortelės lizdas ir atminties kortelės lizdas. Tai reiškia, kad jis gali būti naudojamas duomenų siuntimui per mobilaus ryšio tinklą. Pačiame įrenginyje buvo įdėta Bitės SIM kortelė, pagal kurios numerį nustatytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad pačioje kortelėje yra įrašyti duomenys, bet jų peržiūrėti nebuvo įmanoma, nes jie buvo užšifruoti. Įrenginys buvo pateiktas be vaizdo kameros, t.y. ji buvo nutraukta arba nukirpta. Nustatytos techninės charakteristikos: 3,7 V akumuliatorius, budėjimo režimas apie 150 dienų, įrenginys gali siųsti vaizdo nuotraukas, įrašinėti į save garsą ir vaizdą, ištransliuoti informaciją mobilaus ryšio tinklais. Prisijungimas prie įrenginio buvo užkoduotas. Įrenginys buvo veikiantis - įjungus maitinimą blyksėjo šviesos diodai, priiminėjo skambučius, paskambinus iš telefono į šį įrenginį galima girdėti aplinką. Kokie numeriai skambino į įrenginį nenustatinėjo. Duomenis, kuriuos nustatė, pateikė Klaipėdos rajono PK vienu tarnybiniu pranešimu.

Liudytojas G.Š. parodė, kad Klaipėdos rajono PK buvo atliekamas tyrimas dėl neteisėto duomenų rinkimo. Po specialių užduočių valdybos apžiūros jam buvo pateiktas juodos spalvos įrenginys su atidarytu plastikiniu šarvu. Įrenginio viduje buvo mikroschema, užrašytas modelio numeris X009 ir SIM kortelė. Atlikęs paiešką internete, nustatė prietaiso modelį. Internete rado ir ištraukė to įrenginio techninius duomenis. Jam buvo patikėta nustatyti, kas galėjo naudotis rastu įrenginiu. Tyrimą pradėjo nuo aparate rastos SIM kortelės. Nustatė, kad kortelė yra išankstinio apmokėjimo paslauga. Iš jos nustatė unikalų aparato numerį IMEI. Atlikus užklausą su IMEI numeriu, nustatė, kad į aparatą buvo dėtos dvi SIM kortelės, abi išankstinio mokėjimo. Teismo leidimu gavus abiejų numerių išklotines, nustatyta, kad į vieną numerį buvo skambinama iš telefono numerio priklausančio M. K.. Atlikus šio numerio paiešką internete nustatyta, kad M. K. pardavinėja minėtą įrangą per interneto tinklalapį sekimas.lt. Iš išklotinių nustatyta, kad antrasis numeris – (duomenys neskelbtini) priklauso V. B.. Iš išklotinių matosi skambučių kiekis ir jų trukmė. Pagal išklotines nustatė, kad nuo 2015-07-27 iki 2015-08-20 į šį prietaisą buvo skambinama ir, kaip rodo pokalbių trukmė, klausomasi garso. Buvo atliekama krata pas V. B. ir kratos metu buvo rastas sekimo įrangos pakrovėjas. Visas nustatytas aplinkybes nurodė tarnybiniuose pranešimuose. Įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse (1 t., b.l. 54-68) stulpelyje call_type (pokalbių tipas) žymėjimai reiškia: B – įeinantys į aparatą skambučiai, N – išeinančios iš aparato žinutės, M – įeinančios į aparatą žinutės, A – išeinantys iš aparato skambučiai.

Duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius tyrimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje rasto ir paimto sekimo - pasiklausymo prietaiso IMEI Nr. 35484805123595. Įrenginyje nuo 2015-07-24 iki 2015-07-25 buvo naudojama išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2), kuri duomenis perduodavo į M. K. vardu registruotą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimtame įrenginyje buvo įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė), kuri buvo aktyvuota 2015-07-20 ir veikė iki 2015-08-20. Sekimo įrenginyje įdėta SIM kortelė duomenis perduodavo į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. B. vardu ir jo naudojamas nuo 2003-04-10. Sekimo-pasiklausymo įrenginio ir V. B. telefono Nr. ryšys užmegztas 2015-07-27, paskambinus iš V. B. telefono į sekimo-pasiklausymo įrenginį. Tą pačią dieną iš V. B. telefono buvo siunčiamos 2 SMS žinutės (galimai su komandomis). Iš V. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į sekimo - pasiklausymo įrenginį, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2015-08-20 skambinta kasdien įvairiu laiku nuo ryto iki vėlaus vakaro, kelis kartus naktį, iš viso 430 kartų (2015-07-27 – 49 kartus, 2015-07-28, 2015-08-14 – po 22 kartus, 2015-08-01 – 24 kartus, 2015-08-07 – 27 kartus, 2015-08-15 – 31 kartą, 2015-08-16 – 20 kartų, 2015-08-02, 2015-08-17 ir 2015-08-18 po 32 kartus per dieną), ryšio trukmė labai įvairi – minimali 5-9 sekundės, maksimali 17-22 minutės (1 t., b.l. 38-40, 41-43, 44-45, 46-50, 51, 52-53, 54-68, 69-71,82).

Liudytoja J.K. parodė, kad vykdė ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Atlikdama ikiteisminį tyrimą matė pasiklausymo įrenginį. Gavo jį iš jį apžiūrėjusio specialisto. Įrenginys buvo nedidelis, juodos spalvos, panašus į mobilųjį telefoną. Įtariamasis V. B. nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį pagal skelbimą įsigijo pasiklausymo įrangą ir laikė ją be jokio tikslo. Paklaustas V. B. paaiškino, kad aparatą slėpė už radiatoriaus, kad jo nepamatytų A. B. bei kiti asmenys ir kad nebūtų išnešti daiktai iš buto. Duomenis apie identišką aparatą iš interneto ištraukė ir SIM kortelių analizę atliko tyrėjas G. Š. Kiek pamena, į aparatą buvo daug kartų skambinta. Aparatas buvo grąžintas V. B..

Liudytojas M. K. parodė, kad pagal individualios veiklos liudijimą prekiauja kinietiška mėgėjiška trijų rūšių sekimo įranga su SIM kortelėmis. Vienos su ilgesnio veikimo akumuliatoriumi, su atminties kortele, kitos be atminties kortelės su atskambinimo funkcija, dar kitos be atskambinimo funkcijos. Kainos svyruoja nuo 60 iki 132 Eur. Įrangą dažniausiai perka įmonės darbuotojų kontrolei. Paprastai prekes klientams siunčia per siuntų tarnybą pagal nurodytą pirkėjo adresą. Pasitaiko atvejų, kad nuveža pats asmeniškai. Atsiskaitymai vyksta per kurjerius, retais atvejais – bankiniais pavedimais. Dažniausiai klientų nurodomi anketiniai duomenys būna netikri, patikrinti jų neturi galimybės. Klientų duomenų nekaupia. Gavęs iš tiekėjo įrenginius visada su savo SIM kortelėmis patikrina, ar jie veikia. Tikrinimui nusiperka SIM korteles, kurios galioja 3 mėnesius, po to jas išmeta. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Pasiklausymo įrenginį, kuris skelbime internetiniame tinklalapyje ir jo pateiktoje sąskaitoje nurodytas kaip GSM blakė atskambinanti ilgo veikimo (1 t., b.l. 72; 2 t., b.l. 113), 2015-07-25 pirkėjui, kurio neįsidėmėjo, perdavė pats Klaipėdoje prie prekybos centro „Banginis“ už 130 Eur. Aparatas veikia paprastu principu, kaip telefonas. Gamyklinis aparatas būna su kamera. Kameros yra labai prastos kokybės, todėl jas specialiai panaikina. Įrenginys yra su atskambinimo funkcija, turi galimybę įrašinėti garsą į atminties kortelę, galima pasiklausyti, kas vyksta realiu laiku. Atskambinimo funkcija aktyvuojama išsiuntus SMS žinutę. Įrenginiui išsikrovus, visi nustatymai dingsta. Šio įrenginio pagrindas yra X009 modulis. Tai yra iš esmės tas pats modulis (schema) kaip X009B, tik skirtingi tiekėjai nurodo skirtingai. Savo vidiniuose dokumentuose jis įrenginius persivadina kitaip – t.y. ne taip, kaip įvardina tiekėjai. Parduotame įrenginyje kameros nebuvo, ji buvo nukirpta. Įranga buvo su 8 GB atmintimi, 3500 miliamperų talpos baterija, kuri pastoviai klausantis laiko apie 20 val., įrašinėti gali iki 120 val., budėjimo rėžimas apie 40 dienų. Kuo dažniau į aparatą skambinama, tuo labiau trumpėja budėjimo rėžimas. Pateiktoje teismui sąskaitoje nenurodytas pirkėjas, nes individualios veiklos buhalteriją tvarko mėnesio gale, tiesiog neįsidėmėjo pirkėjo duomenų ir neprivalo VMI deklaruoti duomenų apie pirkėjus.

M. K. nuo 2011-04-11 vykdo individualią veiklą – užsakomasis paradavimas paštu arba internetu. Prekiauja sekimo ir pasiklausymo įranga, skelbimai talpinami tinklalapiuose www.sekimas.lt bei www.skebiu.lt., nurodant M. K. kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. pagal 2015-07-25 sąskaitą faktūrą SEK Nr. 60 Klaipėdoje už 130 Eur pardavė GSM blakę atskambinančią ilgo veikimo (1 t., b.l. 72-81; 2 t. b.l. 98, 113). Sekimo - pasiklausymo įrenginiai, kuriais prekiauja M. K., įskaitant kurį pardavė 2015-07-25 Klaipėdoje prie prekybos centro „Banginis“, yra gamykliniai X009 modulio įrenginiai (2 t., b.l. 160-165, techninių parametrų vertimus pateikė liudytojas M. K. apklausiamas 2017-01-03 teisiamajame posėdyje).

2015-09-25 kratos V. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. metu buvo rasti ir paimti tyrimui daiktai, tarp jų juodos spalvos pakrovėjas su USB laidu (1 t., b.l. 88-91, 92, 107 – 19 nuotrauka). Skelbimo apie pasiklausymo įrangą tinklalapyje sekimas.lt bei kratos metu paimtų daiktų apžiūros metu darytų nuotraukų, taip pat liudytojo M. K. pateiktų įrenginio nuotraukų (1 t., b.l. 72, 107 - 19 nuotrauka; 2 t., b.l. 161) palyginimas, kartu vertinant liudytojo G. Š. parodymus, leidžia daryti išvadą, kad V. B. gyvenamojoje vietoje paimtas pakrovėjas su USB laidu buvo pasiklausymo įrenginio pakrovėjas. Kratos metu paimti daiktai, taip pat ir pakrovėjas (juodos spalvos kištukas ir USB laidas) pagal 2015-10-28 pakvitavimą grąžinti V. B. (1 t., b.l. 108).

Bute (duomenys neskelbtini), rasta pasiklausymo įranga 2015-11-09 pagal pakvitavimą grąžinta V. B., prokurorui 2015-11-02 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-01-26 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-02-10, panaikintas (1 t., b.l. 130, 118–119, 137-139, 142-143, 144-148). V. B. paaiškinimais, jis jam grąžintą pasiklausymo įrangą išmetė. Tai, kad pats įrenginys nėra išsaugotas, baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmės neturi, nes, apklausus patį kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir liudytojus bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą, abejonių dėl įrenginio pobūdžio ir paskirties nekyla.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama 2013-09-13 iškelta civilinė byla (proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5) pagal ieškovo V. B. 2013-09-04 pateiktą ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo.

Byloje 2015-02-10 nutartimi, ieškovo V. B. prašymu, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – leista ieškovui V. B. patekti į butą (duomenys neskelbtini), kad atlikti buto vertinimą, bei atsakovė A. B. įpareigota sudaryti sąlygas V. B. laisvai patekti į butą, perduoti jam raktą nuo buto durų spynos ir netrukdyti laisvai naudotis šiuo butu. 2015-11-02 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-01-07, po to kai V. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos bei 2015-09-30 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jo veiksmuose nustatytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), 2015-02-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – V. B. uždrausta naudotis butu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 daliniu sprendimu V. B. ir A. B. 1990-01-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. 8, nutraukta dėl V. B. kaltės. Sprendimu konstatuota, V. B. 2013 m. liepos mėnesį išėjo iš namų, paliko savo šeimą, persikeldamas gyventi pas kitą moterį. V. B. 2015-08-18 pateikė apeliacinį skundą dėl 2015-07-17 dalinio sprendimo. Dalinis sprendimas, Klaipėdos apygardos teismui 2016-01-08 nutartimi atmetus V. B. apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2016-01-08 (2 t., b.l. 101-104, 105-107, 108-110, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra Europos žmogaus teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamosios ir civilinės teisės, saugoma teisinė vertybė. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (LR Konstitucijos 22 str. 3 d., LR CK 2.23 str.).

Privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis.

Pagal LR BK 167 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Objektyvioji nusikaltimo pusė gali būti realizuojama visais įmanomais tam skirtais veikimo būdais: asmens sekimas, privačios valdos stebėjimas, pokalbių klausymasis ir panašiai. Nusikaltimo sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo). Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko tokią informaciją gauti ar ne.

Kaltinamasis neigia kaltę, motyvuodamas tuo, kad jį ir nukentėjusiąją siejo santuokinis ryšys, sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo teisme viešuose teismo posėdžiuose, nukentėjusioji neteko privatumo, taip pat tuo, kad įranga buvo padėta jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

Pažymėtina, kad sutuoktinių statusas ir teisminis ginčas dėl santuokos nutraukimo nepaneigia jų privatumo vienas kito atžvilgiu. Taigi sutuoktiniai privalo gerbti vienas kito privatumą ir jo nepažeisti, o pažeidimo atveju valstybei atsiranda pareiga apginti pažeistą teisę (LAT nutartis b.b. Nr. 2K-198/2013). Konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės.

Kaltinamojo pirminiai paaiškinimai, kad sekimo-pasiklausymo įrangą įsigijo ir paslėpė jam su nukentėjusiąja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame turėjo teisę lankytis ir laikyti savo daiktus, be jokio tikslo, yra nelogiški. Juos paneigia vėliau paties kaltinamojo pateikti visiškai jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti rašytiniai paaiškinimai apie galimai nukentėjusiosios jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (rūsio, kuriuo abu naudojosi nuo buto įgijimo 1997 m. pasisavinimo) ir jo siekį surinkti įrodymus, kad galėtų inicijuoti baudžiamąjį procesą. Rašytiniuose paaiškinimuose keliama versija dėl įrodymų apie nusikalstamą veiką rinkimo visiškai nelogiška ir prieštarauja pačiuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teisiamajame posėdyje kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms. Kaltinamasis paaiškino, kad apie galimai jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką sužinojo 2015 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Su rašytiniais paaiškinimais pateiktas 2015-09-30 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo grindžiama rašytiniais paaiškinimais iškelta versija. Kaltinamasis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje informaciją rinko anksčiau, nei sužinojo apie tai, kad nukentėjusioji butui priskirtą rūsį laiko asmenine nuosavybe. Kita vertus, rašytiniai paaiškinimai paneigia, kad kaltinamasis įrangą įsigijo be jokio tikslo, ir patvirtina, kad visgi kaltinamasis informaciją rinko sąmoningai, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad civilinėje byloje 2015-07-17 buvo priimtas kaltinamajam nepalankus sprendimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Apeliacinis skundas dėl sprendimo gali būti paduodamas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. V. B. skundas dėl 2015-07-17 dalinio sprendimo teisme gautas 2015-08-18. Nusikalstama veika vykdyta nuo 2015-07-27 iki 2015-08-20, t.y. iš esmės sutampa su terminu skundui pateikti. Motyvas ir tikslas nėra būtini nusikaltimo požymiai. Tačiau visuma aplinkybių sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, kad pasiklausant, kas vyksta nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kai ji yra ir kai jos nėra, ryte, dieną ir vakare, buvo siekiama surinkti ir su apeliaciniu skundu pateikti duomenis, patvirtinančius jos kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Pažymėtina, kad civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo prasidėjo paties V. B. iniciatyva 2013 m. rugsėjo mėnesį, beveik dvejus metus prieš nusikalstamos veikos pradžią. Įrodymų rinkimo poreikis susiformavo tik teismui priėmus nepalankų dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Todėl tai nei materialine, nei procesine prasme negali pateisinti Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, civilinėje byloje nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, 2013 m. liepos mėnesį paliko sutuoktinę ir bute iki įrangos paslėpimo negyveno apie dvejus metus. Sprendžiant pagal nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje santuokos nutraukimo byloje turinį, nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio bute net nesilankė. Butas, nors ir priklausantis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo tik nukentėjusiosios gyvenamoji vieta. Nuosavybės teisė ir gyvenamoji vieta, kur asmuo pagrįstai gali tikėtis būti paliktas vienas, nėra tapačios sąvokos. Nuosavybės teisė nepaneigia asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Priešingai, įgyvendinant nuosavybės teisę privalu gerbti ir nepažeisti kitų teisinių gėrių. Lemiamą reikšmę turi ne buto nuosavybės teisės, o tai, kad nurodyta bute įmontuota įranga pasinaudota siekiant rinkti informaciją apie nukentėjusiąją, kuri tuo butu naudojosi kaip savo gyvenamąja vieta. Kaltinamojo veiksmai peržengė įprastai priimtino sutuoktinių bendravimo ir įrodymų civilinėje byloje rinkimo ribas. Pažymėtina ir tai, kad privačių asmenų įrodymų rinkimas negali faktiškai prilygti operatyvinei veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-136/2004). Šiuo atveju panaudotos informacijos rinkimo priemonės, trukmė ir intensyvumas artimesni būtent tokiai veiklai. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, kad šeiminiai ryšiai tarp jų faktiškai nutrūko 2013 m. liepos mėnesį, V. B. palikus šeimą, kaltinamojo panaudotas slaptam informacijos rinkimui pritaikytas technines priemones, gana ilgą slapto informacijos rinkimo trukmę ir intensyvumą, V. B. veiksmai buvo pakankamai pavojingi ir vertintini kaip neteisėtas informacijos apie jos privatų gyvenimą rinkimas LR BK 167 str. prasme.

Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad V. B. slapta nukentėjusiosios A. B. gyvenamojoje vietoje paslėpęs aktyvuotą ir veikiantį pasiklausymo įrenginį bei nuolat į jį skambindamas, neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą. Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais renka informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ir norėjo tai daryti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. B. veika kvalifikuotina pagal LR BK 167 str. 1 d.

Kaltinamajame akte nurodyta nusikalstamos veikos pradžia 2015-07-20, patikslinta nurodant nusikalstamos veikos pradžią 2015-07-27, atsižvelgiant į V. B. telefono ir sekimo įrenginio, įtaisyto nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, ryšio pradžią pagal elektroninių ryšių srautų duomenis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. B. nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje paslėpė vaizdo ir garso įrašymo bei informacijos perdavimo įrenginį. Teisiamajame posėdyje nustačius, kad kaltinamajam buvo parduotas ir jis įgijo bei nukentėjusios gyvenamojoje vietoje paslėpė sekimo įrenginį, perdirbtą pašalinant vaizdo kamerą, atitinkamai kaltinimas patikslintas, nurodant, kad buvo paslėptas garso įrašymo bei informacijos perdavimo įrenginys. Patikslintos aplinkybės nėra esminės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Skiriant bausmę V. B. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 58). Kaltinamasis kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertina ir dėl savo elgesio nesigaili, nukentėjusiosios neatsiprašė ir žalos ar jos dalies neatlygino. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui, nustatant įpareigojimus, galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 36-38). Nukentėjusioji ir jos atstovas civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis V. B. atsiliepimu (2 t., b.l. 57) ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka, nes reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi teisinio pagrindo ir yra nukentėjusiosios siekis pasipelnyti.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra teisinė - Europos žmogaus teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR BK ir LR CPK, saugoma vertybė. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (LR CK 6.250 str.). Asmens sveikata – tai ne tik ligų ir/ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė asmens gerovė (LR sveikatos sistemos įstatymo preambulė, 2 str.; LAT nutartis b.b. Nr. 2K-89/2010). Dvasinės asmens gerovės, priskiriamos prie žmogaus sveikatos požymių, pažeidimas yra ne mažiau pavojingas nei fizinis smurtas.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu, neteisėtai renkant duomenis apie jos privatų gyvenimą, įvykdytas nusikaltimas. Nukentėjusiosios gyvenamojoje patalpoje pakankamai ilgą laiką – apie mėnesį buvo sumontuota sekimo - pasiklausymo įranga. Sužinojus tai, tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai neigiamas pasekmes – neigiamai paveikė jos psichologinę būseną, sukėlė baimės, nesaugumo, netikrumo, įtarumo jausmus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nusikalstama veika atlikta tyčia. Labai tikėtina, turint tikslą surinkti sutuoktinės neištikimybės įrodymų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (rengiant apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, kuriuo išspręstas tik santuokos nutraukimo klausimas). Nukentėjusioji neturtinę žalą grindžia 2016-10-11 medicinos dokumentų išrašu, kad 2015 m. dėl patiriamo streso vartojo šeimos gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, bei pažyma, kad 2015 m. buvo konsultuota psichologo (2 t., b.l. 51, 52). Šiuose dokumentuose nėra nurodyta kada buvo paskirti ir vartojami raminamieji vaistai, teiktos konsultacijos. Pačios nukentėjusiosios paaiškinimais ji nuo 2013 m. patiria stresą dėl skyrybų proceso. Iki tiriamos nusikalstamos veikos pradžios vyko teismo posėdžiai ir buvo priimtas dalinis sprendimas civilinėje santuokos nutraukimo byloje. Todėl nukentėjusiosios pateikti duomenys gali būti susiję ne tik su tiriama nusikalstama veika, bet ir su nenusisekusiais šeiminiais santykiais bei pačiu skyrybų procesu. Kita vertus, tai nepaneigia tiriama nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos fakto. Kaltinamasis ir nukentėjusioji, abu yra vidutinio amžiaus, darbingi, dirba. Kaltinamojo su darbine veikla susijusios pajamos vidutiniškai sudaro apie 622 Eur per mėnesį (2t., b.l. 59). Duomenų apie nukentėjusiosios pajamas nėra. Kaltinamasis ir nukentėjusioji turi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, taip pat solidarių įsipareigojimų kreditoriams. Išlaikymo reikalingų asmenų neturi. Dėl turto dalybų civilinis ginčas nėra išspręstas ir santuokoje įgytas turtas bei finansiniai įsipareigojimai nėra padalinti. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinės padėtys nėra apibrėžtos ir laikytinos lygiavertėmis. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes bei kaltinamojo elgesį po jo, kaltinamojo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos nelaikytinos lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. prašomas priteisti 3500 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Įvertinus visas aplinkybes, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nustatytina 1200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (LR CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pateiktoje sąskaitoje nurodytos advokato suteiktos paslaugos – atstovavimas baudžiamojoje byloje dėl neteisėto duomenų rinkimo (2 t., b.l. 53-55). Nedetalizuota, kokią dalį iš 1500 Eur sudaro už atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei teisme ir civilinio ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į rekomenduojamus priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydžius, atstovavimo bei ikiteisminio tyrimo metu rengtų procesinių dokumentų pobūdį, civilinio ieškinio apimtį, sudėtingumą ir kokybę, pasisakymų turinį, laikytina, kad baudžiamajai daliai tenkanti dalis sudaro 80 proc. ir civilinei daliai tenkanti dalis sudaro 20 proc. šios sumos, t.y. atitinkamai 1200 Eur ir 300 Eur. Proporcingai patenkintiems nukentėjusiosios reikalavimams, nukentėjusiajai atlygintina 100 proc. baudžiamajai daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų (1200 Eur) ir 34 proc. civilinei daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų (102 Eur), (LR CPK 93 str. 2 d.). Nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 1302 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajai A. B. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1302 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.