Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir N. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot ieškovų, kadangi rekonstruotinas pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso A. A., N. A., D. D., N. D. ir atsakovei I. K., tai pastato rekonstrukcijai atlikti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, yra būtini sklypo bendraturčių sutikimai. Aiškina, kad D. ir N. D. minėtus sutikimus yra davę, o atsakovė I. K. ne. Pažymi, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. buvo davusi raštišką ir notariškai patvirtintą sutikimą minėto statinio rekonstrukcijai, tačiau šiai dienai ji sutikimo rekonstruoti pastatą nebeduoda, nenurodydama jokios svarbios priežasties. Nurodo, kad atlikus ginčo pastato rekonstrukciją, faktinė sklypo bendraturčių padėtis nepasikeis ir atsakovės teisėti interesai nenukentės. Ieškovų teigimu, tarp bendraturčių žemės sklype nustatyta naudojimosi sklypu tvarka; ginčo pastatas yra ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir niekaip nesusijęs su atsakovės naudojama žemės sklypo dalimi.

4. Aiškina, kad atsakovės atsikirtimų motyvai yra hipotetiniai; atsakovė neginčijo prieš tai ieškovų atliktų statybos/rekonstrukcijos darbų; taip pat nesikreipė į atitinkamas įstaigas dėl jai priklausančių pastatų/patalpų statybos/rekonstrukcijos.

8. Be to, anot atsakovės, D. D. ir N. D. šiuo metu taip pat nesutinka, kad ieškovams priklausančio ginčo pastato rekonstrukcija būtų vykdoma pagal ieškovų pateiktą rekonstrukcijos projektą. Teigia, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai, šiame žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkai privalo turėti lygias teises atlikti jiems priklausančių objektų rekonstrukciją, didinant šių patalpų plotą. Pažymi, kad ieškovai prieš keletą metų žemės sklype pastatė trijų aukštų gyvenamąjį namą, dėl ko gerokai padidėjo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir dėl to sumažėjo galimybės kitiems žemės sklypo savininkams jiems priklausančiose žemės sklypo dalyse ateityje atlikti jiems priklausančių pastatų ir patalpų rekonstrukcijos darbus, padidinant patalpų/pastatų plotą. Kita vertus, atsakovės nuomone, šie duomenys (dėl padidėjusio ieškovams priklausančio namo ploto ir atitinkamai užstatymo intensyvumo) nenurodyti (neatsispindi) ginčo pastato rekonstrukcijos projekte; iki šiol nežinoma kiek padidėjo ieškovams priklausančio namo plotas (nes ieškovai nėra to nurodę NTR). Nurodo, kad ieškovams atlikus dar ir ginčo pastato rekonstrukcijos darbus bei dar labiau padidinus žemės sklypo užstatymo intensyvumą, atsakovė neturės galimybės rekonstruoti/statyti pastatų/patalpų, nes sklypo užstatymo intensyvumas jau bus išnaudotas. Be to, aiškina, kad ieškovai turėjo pareigą atskleisti visą informaciją apie planuojamą rekonstruoti ginčo pastatą, tačiau iki kreipimosi į teismą visos informacijos atsakovei nebuvo pateikę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

12. Nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo jos formos, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-900-232/2014).

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams A. A. ir N. A. nuosavybės teisėmis priklauso 916/1697 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis nurodytame žemės sklype. Likusi dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei I. K., D. D. ir N. D.. Byloje pateiktas žemės sklypo planas su nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia rekonstruoti jiems priklausantį pastatą – daržinę.

14. Taigi, kaip minėta, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

15. SĮ reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (SĮ 2 straipsnio 33 dalis). Tokiu būdu statybas reglamentuojantys norminiai aktai, statybos darbų kontrolė užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus SĮ 4 straipsnyje, bet ir užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (SĮ 6 straipsnio 4 dalis). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statinio rekonstrukcijos atveju – ir statinio bendraturčių sutikimą (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisako išduoti ieškovams tokį sutikimą dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo.

16. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos SĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai, siekdami rekonstruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – daržinę, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kreipėsi į J. tapybos ir projektavimo įmonę, kuri parengė jo techninį projektą Nr. 17-10. Projekte nurodyta, kad rekonstrukcijos metu numatoma statinį išplėsti į ilgį ir į aukštį, nekeičiant pastato paskirties – visos patalpos bus skirtos sandėliavimui.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad D. ir N. D. sutikimus dėl ginčo pastato rekonstrukcijos yra davę. Nors atsakovė teigia, kad šie sutikimai iš esmės negalioja, nes buvo pateikti dar iki ieškovams tampant ginčo pastato savininkais (be to, anot atsakovės, minėti asmenys šiuo metu taip pat nepritaria ginčo pastato rekonstrukcijai), tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovės sutikimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Teismas pažymi, kad statybos leidimus išduodanti institucija vertins ar yra gauti visi žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai dėl pastato rekonstrukcijos, taip pat ar jie yra tinkami (galiojantys); nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tai nėra šios bylos dalykas. Taip pat byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas dėl statinio rekonstrukcijos, iš kurio matyti, kad Nacionalinės žemės tarnyba neprieštarauja ginčo pastato rekonstrukcijai. Iš bylos duomenų (ginčo pastato projekto duomenų) taip pat matyti, kad 2017 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. IV. 17-10-05 nustatyta, kad pastato – daržinės rekonstravimo projektas atitinka paveldo tarnybos reglamentų ir kituose teisės aktuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą.

19. Nustatyta, kad atsakovė I. K. 2017 m. lapkričio 23 d. buvo davusi raštišką ir notariškai patvirtintą sutikimą minėto statinio rekonstrukcijai, tačiau su sąlyga, jog nebūtų padidinti išoriniai daržinės gabaritai. Ieškinio pateikimo dienai, kaip minėta, atsakovė sutikimo dėl pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos nebeduoda. Viena vertus, ieškovai iš esmės neginčijo, kad nebuvo pateikę atsakovei visos turimos informacijos dėl ginčo pastato rekonstrukcijos (projekto). Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovai kartu su ieškiniu pateikė tiek teismui, tiek atsakovei projektuotojo J. tapybos ir projektavimo įmonės parengtą techninį projektą, kuriame įvardijami būsimi rekonstrukcijos darbai, todėl, teismo vertinimu, vien nurodyta aplinkybė – ieškovų netinkamas atsakovės informavimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovų ieškinyje pareikšto reikalavimo, nes tai būtų neproporcinga padarytam pažeidimui (atsakovė šiuo metu yra tinkamai informuota apie projektą, tačiau vis tiek jam nepritaria).

20. Teismas, įvertinęs atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus, sprendžia, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai apie galimai pažeistinas rekonstrukcijos atlikimu atsakovės teises yra deklaratyvūs, nepaneigiantys ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (nagrinėjamu atveju – atsakovei), t. y. atsisakydamas duoti sutikimą bendraturtis turi motyvuoti savo atsakymą, nurodydamas kuo numatomos statybos ar rekonstrukcija pažeidžia jo, kaip bendrasavininko, interesus, o teismui pripažinus jo atsisakymo motyvus nepagrįstais, statytojui gali būti pripažįstama teisė vykdyti statybas ar rekonstrukciją be bendraturčio(-ių) sutikimo teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai šioje byloje tenka įrodinėjimo našta, teismo vertinimu, neįrodė, jog jos padėtis ieškovams vykdant rekonstrukciją kaip nors realiai ir esmingai pablogės. Teismas pažymi, kad atsakovės motyvai, jog ieškovams atlikus ginčo pastato rekonstrukciją padidės bendrai valdomo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir atsakovė negalės pati atlikti panašaus pobūdžio darbų (statyti/rekonstruoti pastatus/patalpas, priklausančius atsakovei) savo sklypo dalyje, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti duoti sutikimą statybai/rekonstrukcijai. Kaip minėta, bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau užstatymo intensyvumo padidėjimas nelaikytinas esminiu atsakovės naudojimosi jos nuosavybe pablogėjimu, kuris iš esmės pakeistų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki ginčo rekonstrukcijos. Be to, atsakovė patvirtino, kad jokių realių veiksmų dėl kažkokių statybos/rekonstrukcijos darbų jai priklausančioje žemės sklypo dalyje nėra atlikusi ir iš esmės neplanuoja; kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog atsakovė laukia realaus užstatymo ploto sužinojimo ir tik po to galimai planuotų tam tikrų statybų/rekonstrukcijos atlikimą (CPK 185 straipsnis).

21. Be to, teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ieškovų pateiktame projekte galimai neteisingai nurodomi ginčo žemės sklype esančių pastatų plotai ir atitinkamai užstatymo intensyvumas (ieškovams renovavus kitą statinį, tačiau nenurodant ir neregistruojant jo pasikeitusio ploto), nes, teismo vertinimu, jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais/objektyviais paaiškinimais (CPK 12, 178 straipsniai). Nustatyta, kad projekte nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis. Kita vertus, jeigu tokie duomenys ir pasitvirtintų (atsakovė juos įrodytų), atsakovė turi teisę ginčyti nurodytą ginčo pastato projektą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, prižiūrinčias statybų teisėtumą, dėl ieškovų planuojamų/atliekamų rekonstrukcijos darbų teisėtumo, jeigu manys, jog statybos darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia jos interesus, pastatas statomas/rekonstruojamas ne pagal projektą ir pan.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimo su rekonstrukcijos atlikimu argumentai nėra motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą atlikti ginčo pastato rekonstrukcijos darbus pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovų ketinama atlikti ūkio paskirties pastato – daržinės rekonstrukcija, pakeis bendraturtės – atsakovės, gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kels grėsmę statinio saugumui, apsunkins jo eksploatavimo sąlygas ir pan., todėl ieškovų ieškinys tenkintinas.

23. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Ieškovai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, ieškovams iš atsakovės iš viso priteistina 675 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Byloje iš viso patirta 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270–279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų A. A. ir N. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tenkinti.

Leisti ieškovams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir statybą pagal J. tapybos ir projektavimo įmonės parengtą projektą Nr. 17-10.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.