Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-737-587/2014 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl automobilio kainos sumažinimo, tretieji asmenys UAB „Baltijos realizacijos centras“, Lietuvos galiūnų federacija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

D. P. pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, tretieji asmenys UAB „Baltijos realizacijos centras“, Lietuvos galiūnų federacija, kuriuo prašė sumažinti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui finansinės nuomos būdu parduoto automobilio TOYOTA PREVIA, v.n. (duomenys neskelbtini) kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, kainą 10920 litų, t. y. ta suma, kurią ieškovas sumokėjo už minėto automobilio variklio remontą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-8).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ perdavė ieškovui automobilį TOYOTA PREVIA, kurio vertė 6082,02 EUR. Automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovui. Automobilis perduotas (duomenys neskelbtini) turto priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašė ieškovas, atsakovo atstovė bei trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ (įgaliotinis) atstovas. Ieškovui automobilis buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“ Kauno atstovybėje, padavus automobilio raktus (1 komplektą) ir techninį pasą. Automobilio komplektiškumas, kokybė, techninė būklė, nepriekaištingas funkcionavimas nebuvo patikrinti nei lizingo davėjo, nei Įgaliotojo asmens.

Po keturiasdešimties dienų automobilio naudojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsirado automobilio gedimai, todėl kreipėsi į sertifikuotą TOYOTOS servisą UAB „Autotoja“. Buvo nustatyta, kad automobilio TOYOTA PREVIA, v.n. (duomenys neskelbtini) variklis buvo neseniai remontuotas ir panaudotos senos variklio tarpinės, variklio laidų tvirtinimai ir jungtys yra sulaužyti ir trūksta daugelio tvirtinimo varžtų. Išardžius variklį nustatyta, kad lūžęs alkūninis velenas, sugadintas švaistiklis, užstrigęs turbokompresorius. Ieškovas nupirko kitą variklį. Taip suremontavo lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį automobilį. Išleista suma yra 10 919,98 Lt.

Sužinojęs apie gedimus ieškovas kreipėsi į lizingo davėją dėl lizingo sutarties nutraukimo, tačiau tai padaryti atsisakyta.

Nurodė, kad ankstesniam lizingo gavėjui 2012-06-15 grąžinus automobilį, jis buvo laikomas UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris prieš parduodant minėtą automobilį pateikė UAB „Mototoja“ atlikti automobilio patikrą. Patikros metu buvo nustatyti defektai. Atsakovas, būdamas parduodamo automobilio savininkas, privalėjo pašalinti defektus, nustatytus minėtos patikros metu. Šalinant vieną iš patikroje nurodytų defektų, būtų nustatyta, kad automobilio variklis buvo neseniai remontuotas ir panaudotos senos variklio tarpinės, variklio laidų tvirtinimai ir jungtys sulaužyti, trūksta daugelio tvirtinimo varžtų.

Ieškovas Lizingo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad lizingo būdu jo perkamo automobilio variklis buvo „kapitališkai remontuotas“. UAB „Mototoja“ (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą gavo tik 2012-12-06. Automobilis ieškovui, kaip lizingo gavėjui, pateiktas su paslėptu variklio trūkumu. Be to, buvo atsuktas automobilio spidometras.

Ieškovas žinojo, jog įsigyja naudotą automobili, kuriuo atsakovas nesinaudojo. Ieškovas pats išreiškė valią įsigyti naudotą automobilį.

Remiantis 2012-11-19 UAB „Autotoja“ raštu, darytina išvada, jog ieškovas pats papildė automobilio alyvą, todėl negalėjo nesuprasti, jog alyvos trūkumas atsirado dėl gedimo, kurį ieškovas privalėjo pašalinti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes.

2) Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi netinkama teismų praktika. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma CK 6.334 str. 1 d. 2 p. nuostata, pagal kurią pirkėjas turi teisę pareikalauti iš pardavėjo, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, o ne CK 6.334 str. 1 d. 4 p., numatančiu pirkėjui teisę grąžinti netinkamos kokybės daiktą.

3) Atsakovas automobilį pardavė su paslėptu defektu. Tai patvirtina UAB „Autotoja“ 2012-11-09 ir 2012-11-19 pažymos, liudytojo, UAB „Autotoja“ priėmėjo, parodymai. Todėl atsakovas privalo atlyginti už paslėptą daikto trūkumą.

4) Nusipirktu daiktu ieškovas negalėjo naudotis dėl variklio „kapitalinio remonto“ atlikimo. Atsakovo kaltė dėl parduoto daikto su paslėptu variklio defektu įrodyta.

5) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo daikto veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Įprastai automobilio dyzelinis variklis be remonto pravažiuoja apie 300000 km. Perkamo automobilio rida buvo 144930 km, todėl ieškovas tikėjosi, kad bus galima važiuoti be remonto. Atsakovas neturėjo nepagrįstų lūkesčių, kad nupirktas automobilis veiktų kaip naujas.

6) Nepagrįsta teismo išvada, jog net jei ieškovas ir buvo nesupažindintas su UAB „Mototoja“ PVM sąskaita faktūra, kuri, pasak ieškovo, būtų lėmusi jo apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo, tai nepaneigia ieškovo pareigos, žinant, kad automobilis yra panaudotas, imtis priemonių savo iniciatyva pasirūpinti automobilio technine apžiūra. Nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pirko su iki 2013-11-25 galiojančia technine apžiūra.

7) Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę). Liudytojas V. S. patvirtino, kad ieškovo nesupažindino su 2012-06-15 UAB „Mototoja“ išrašyta sąskaita-faktūra. Paslėptą defektą galima rasti tik išardžius variklį. Todėl ieškovui nebuvo įmanoma nustatyti, pamatyti rasto gedimo.

8) 2013-12-04 vykusio teismo posėdžio metu teisėja patvirtino, jog atsakovui taikomos Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, o sprendime nurodė priešingą išvadą. Atsakovas nuosavybės teise priklausančius automobilius padavinėjo kaip profesionalus pardavėjas, todėl neteisinga teismo išvada, kad jam netaikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

9) Nagrinėjamu atveju pakanka įrodyti, kad automobilis parduotas su paslėptu defektu ir nereikia nustatinėti ar atsakovas tyčia nuslėpė defektus.

10) Atsakovo atstovas T. V. pripažino faktą, kad buvo atliktas automobilio variklio „kapitalinis remontas“.

11) Ieškovas nebuvo supažindintas su automobilio vertinimo ataskaita

12) Teismas turėjo įvertinti atsakovo nesąžiningą elgesį.

13) UAB „Autotoja“ pateikė atsakymą į 232 teismo užklausimą ir pridėjo 2011-11-05 sutartį paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilio rida nurodyta 176 214 km. Tai yra tinkamas įrodymas ir patvirtina ridos klastojimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovui perduotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas automobilis TOYOTA PREVIA indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 12). Automobilis perduotas (duomenys neskelbtini) turto priėmimo-perdavimo aktu (t.1, b. l. 11). 2012-10-31 buvo nustatyti minėto automobilio gedimai, atliktas remontas-pakeistas variklis (t.1, b. l. 22-26). Ieškovas ieškiniu prašo atliktų darbų kaina sumažinti automobilio kainą.

Remiantis CK 6.573 straipsnio 1 dalimi lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas. T.y. lizingo gavėjas turi visas bendrąsias pirkėjo teises pardavėjo atžvilgiu, tarp jų ir nustatytas CK 6.334 straipsnyje – kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinktą teisės sumažinti nupirkti automobilio kainą argumentavo paaiškėjusiais automobilio kokybės trūkumais.

Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 straipsnio normose. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises reglamentuoja CK 6.334 straipsnis. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. T.y. vadovaujantis minėto straipsnio norma, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo, kad atlikus ginčo automobilio remontą, atitinkamai būtų sumažinta jo pirkimo kaina.

CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui (automobiliui) šiame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis automobiliu. Jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kad šis būtų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad remiantis UAB „Mototoja“ 2012-06-15 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ginčo automobilio patikra, kurios metu nustatyti automobilio gedimai/defektai (t.1, b. l. 21). Byloje nekilo ginčo, kad 2012-06-15 atlikus automobilio patikrą buvo nustatyti gedimai. Tačiau šalys nesutarė ar ieškovas, pirkdamas ginčo automobilį, buvo informuotas apie minėtus gedimus, dėl ko jis savo rizika turėtų atlyginti automobilio remonto išlaidas.

Kaip jau nurodyta nagrinėjamu atveju šalys lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog automobilio (turto) būklė yra –naudotas. Sutartyje nėra nurodyta išsamesnių duomenų apie perduodamo turto būklę. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad prieš pirkdamas automobilį, ieškovas buvo supažindintas su UAB „Mototoja“ 2012-06-15 išrašyta sąskaita-faktūra MOT Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo teiginius. Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas V. S. (t.1, b. l. 158-159). Todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl neteisingos ir nepakankamos informacijos apie automobilį patyrė neigiamų padarinių: nusipirko nekokybišką automobilį, o atsakovas neįrodė, kad pirkėjui pateikė būtiną ir teisingą informaciją apie parduodamą automobilį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad „Swedbank lizingas“, AB yra finansų paslaugas teikianti įmonė. Įsigydamas pakankamai seną automobilį asmuo prisiima riziką dėl galimų tokio automobilio gedimų. T.y. nagrinėjamu atveju taikomas CK 6.334 str. 4 d. Ieškovas raštu patvirtino, jog jam yra žinoma perduodamo automobilio techninė būklė ir pareiškė, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų atsakovui dėl šių aplinkybių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirkėjas nepatikrino automobilio servise, o perdavimo – priėmimo akte nurodė neturintis pretenzijų dėl perkamo daikto būklės, nėra daikto trūkumų atskleidimą patvirtinantis įrodymas. Ieškovo nepasinaudojimas teise papildomai patikrinti perkamą transporto priemonę neatleido pardavėjo, daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį automobilį.

Nors atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, tačiau jis privalėjo atskleisti ieškovui nustatytus automobilio defektus/gedimus (CK 6.334 str. 4 d.). Lizingo davėjas neturi intereso įsigyti lizinguojamą turtą. Šis turtas paprastai reikalingas lizingo gavėjui ir lizingo davėjas jį įsigyja lizingo gavėjo interesais tikslu turtą pateikti naudotis lizingo gavėjui bei už tai gauti finansinę naudą. Atitinkamai, lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį dėl tos priežasties, kad gavėjas nemoka sutartais terminais numatytų įmokų, ir pagal CK 6.574 straipsnį atsiėmus lizinguotą turtą, lizingo davėjas, siekia jį realizuoti (parduoti arba dėl jo sudaryti naują lizingo sutartį). T.y. lizingo davėjas kaip profesionalus pelno siekiantis subjektas siekia lizinguotą ir atsiimtą turtą perleisti kuo brangiau. Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas, atsiėmęs turtą jį realizavo per UAB „Baltijos realizacijos centras“, su kuria 2009-06-26 sudaryta bendradarbiavimo sutartis (t.1, b. l. 167-173). Minėtos sutarties pagrindu UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsakovui teikė atlygintinas bendradarbiavimo siekiant pelningai parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Remiantis minėta sutartimi matyti, kad turto kainą nurodydavo atsakovas, jis turėjo būti informuojamas apie turto defektus ir t.t. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo žinoma automobilio techninė būklė. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog pasirašant sutartis atsakovas nebuvo sąžiningas, nenurodė transporto priemonės defektų. Automobilio defektai išryškėjo per pakankamai trumpą laiko tarpą, automobilis suremontuotas ieškovo lėšomis, ieškovo išlaidos įsigyto daikto trūkumams pašalinti yra realios, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja, kad būtų sumažinta automobilio pirkimo kaina.

Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl automobilio pirkimo kainos pagrįstumo, o prašoma tik sumažinti automobilio kainą pinigų suma, kuri išleista remontuojant automobilį, teismas plačiau nepasisako dėl automobilio vertės pagrįstumo. Be to, byloj pagrįstai nustatyta, kad automobilio vertė nustatyta turto vertinimo ataskaitoje.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadas dėl ieškovo prisiimtos rizikos, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys tenkintas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina ieškovui 656 Lt žyminio mokesčio išlaidų, kurių ieškovas turėjo sumokėdamas žyminį mokestį (žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą) (t.1, b. l. 9, t.2, b. l. 41) bei 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš kurių 1500 Lt sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme) (t.1, b. l. 111, t.2, b. l. 39). Ieškovo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Valstybei iš atsakovo priteistina 76,48 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Sumažinti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (į.k. 111568069) ieškovui D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) finansinės nuomos būdu parduoto automobilio TOYOTA PREVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, kainą 10920 litų.

Priteisti iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (į.k. 111568069, adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) ieškovui D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 656 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt šeši Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Swedbank lizingas“, UAB (įmonės kodas 111568069, adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) valstybei 76,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.