Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą-Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 2ANN-4 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas G. D. prie savo prašymo nepateikė antstolio konstatuotų aplinkybių akto, - ų, kad A. G. nevykdo įsiteisėjusios teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, iš kurio, -ių būtų galima spręsti apie teismo nustatytos pareiškėjo bendravimo su savo vaikais tvarkos pažeidimą ir motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, todėl A. G. veiksmuose, padarytuose laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-20 jos nepilnamečių vaikų D. G. ir A. D. G. atžvilgiu nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas užtraukia tėvams įspėjimą.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų D. G., A. G. ir šių vaikų tėvo, tai yra pareiškėjo (aptariamoje civilinėje byloje – atsakovo) D. G. bendravimo tvarka, pagal kurią: 1. atsakovas bendrauja su mažamečiais vaikais D. G. ir A. D. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba ugdymo vietos penktadieniais po 17.00 valandos, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2. atsakovas bendrauja su mažamečiais vaikais D. G. ir A. D. G. bet kurias dvi atsakovei tinkančias savaitės dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 16.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; 3. atsakovas vieną kartą per tris kalendorinius mėnesius vieną savaitę (septynias dienas) atostogauja su mažamečiais vaikais D. G. ir A. D. G., ne vėliau kaip prieš savaitę suderinęs ir įspėjęs ieškovę apie planuojamas atostogas kartu su vaikais; 4. atsakovas bendrauja su mažamečiais vaikais D. G. ir A. D. G. nuotolinėmis priemonėmis (Messenger, Skype, telefonu) ne rečiau kaip kas antrą dieną vakarais 19.00–20.00 valandomis netrukdomas ieškovės (b. l. 9– 12).

Minėta nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 3 d., ir turėjo pradėti būti vykdoma 2020 m. lapkričio 4 d.

Pareiškėjas G. D. 2020 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl pagalbos užtikrinant jo kaip tėvo bendravimą su vaikais, iš kurio matyti, kad pareiškėjas prašo Institucijos pagalbos užtikrinti teismo nutarties (tai yra 2020 m. lapkričio 3 d.) vykdymą, kadangi vaikų motina A. G. piktnaudžiauja savo motinos valdžia, neleisdama pareiškėjui bendrauti pagal minėta teismo nutartimi patvirtintą pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarką (b. l. 8). Kaip matyti, reaguojant į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą / skundą, be kitos pagalbos (2020 m. lapkričio 19 d. pagalbos plano peržiūra, taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad buvo paskirta atvejo vadybininkė) Institucijos 2020 m. gruodžio 14 d. raštu pareiškėjas, kuris yra profesionalus teisininkas, buvo išsamiai informuotas apie teismo procesinių sprendimų vykdymo teisinį reglamentavimą, kurio esmė – teismo sprendimų vykdymas yra išimtinai priskirtinas antstolio kompetencijai (b. l. 62–63). Iš skundžiamo nutarimo bei Institucijos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad po šio išaiškinimo pareiškėjui nepateikus esminio įrodymo – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akto, galinčio patvirtinti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. tyčia nevykdė įsiteisėjusios 2020 m. lapkričio 3 d. teismo nutarties, tokiu būdu šiuo laikotarpiu panaudodama savo kaip motinos valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, Institucija 2021 m. sausio 8 d. priėmė skundžiamą nutarimą. Tai yra Institucijai nustačius, kad šiuo atveju ginčo aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) A. G. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jog tokiu atveju administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos A. G. atžvilgiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo ir A. G. vyksta ilgą laiką ginčo teisena besitęsiantis skyrybų procesas, kurio metu yra susidariusi konfliktinė situacija dėl tėvo laikino bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais pagal teismo nustatytą tvarką. Pareiškėjas siekia ir skundu prašo panaikinus skundžiamą nutarimą savo sutuoktinės ir jų nepilnamečių vaikų motinos A. G. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kur numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nors tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, tačiau negalima visais atvejais bet kokį konfliktą ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. A. G. kokiu tai būdu būtų savo kaip motinos valdžią tyčia nepanaudojusi arba panaudojusi priešingai nepilnamečių vaikų D. G. ir A. D. G. atžvilgiu. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Institucija, pagal pareiškėjo Institucijai pateiktus duomenis vertindama A. G. veiksmus nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. ANK 73 straipsnio 1 dalies kontekste, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo teismui pateikti įrodymai yra gauti ir / ar priimti jau po skundžiamo nutarimo 2021 m. sausio 8 d. priėmimo (t. y. 2021 m. kovo 17 d. teismo nutartis, 2021 m. vasario 25 d. antstolio patvarkymas dėl nutarties vykdymo, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 12 d. išvada, tuo tarpu pateiktose fotonuotraukose neužfiksuota, kad jos buvo darytos šiuo atveju aktualiu laikotarpiu, b. l. 24–51), todėl teismas dėl jų nepasisako ir nevertina. Esant aptartai situacijai, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. G. skundo netenkinti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 2ANN-4 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.