Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-858-80-14

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-08-06
Bylos Nr.: P-858-80-14
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01808-2013-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Atsakovas: Narkotikų
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“

Kategorijos

80.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P858-80/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01808-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 80.10.; 80.12. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Palink“) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas) 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) arba skirtą baudą sumažinti iki 500 Lt.

Paaiškino, kad atsakovas 2013 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo remiantis pareiškėjui skirta 2 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymą – už tai, jog UAB „Palink“ darbuotoja pardavėja-kasininkė N. D., dirbdama parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, 2013 m. kovo 1 d. apie 19.46 val. pardavė K. Z. (K. Z.), kuriam nustatytas 1,69 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį specialiosios technologijos vaisių vyno „Baltasis“, (0,7 litro talpos,18 proc. alk. tūrio), taip pat konstatuotas pažeidimo pakartotinumas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, nutarimą grindė tik prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, nenustatytas pažeidimo faktas. Tyrėjo T. J. paaiškinimai yra subjektyvūs, tyrėjas parduotuvėje pirkimo metu nebuvo, girtumas buvo tikrintas po pusvalandžio po pirkimo, nedalyvaujant parduotuvės atstovui, todėl tyrėjo T. J. 2013 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas ir alkotesterio parodymai neturi įrodomosios galios. K. Z. parodymus, jog 17-18 val. gėrė vyną, galėjo duoti dėl jam daromo pareigūno spaudimo, nėra duomenų, kiek nurodytomis valandomis jis išgėrė vyno. Pardavėja-kasininkė N. D. paaiškino, kad nuo K. Z. sklido stiprus, nemalonus kvapas, bet ne alkoholio, jai jis pasirodė blaivus, nesvirduliavo. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pirkimo metu nurodytas asmuo neturėjo girtumo požymių. Šių aplinkybių atsakovas nevertino. Neįrodyta, kad atitinkami pareiškėjo veiksmai lėmė pažeidimą, todėl jam negalėjo būti taikoma sankcija. Pažymėjo, kad pardavėja-kasininkė N. D. buvo pasirašytinai susipažinusi su alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato parduotuvių darbuotojams pareigos tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Pareiškėjo teigimu, pažeidimo pakartotinumą AKĮ 34 straipsnio 3 dalies prasme yra pagrindas konstatuoti tik tokiu atveju, jei per dvejus metus nuo baudos paskyrimo yra padaromas pakartotinis konkretaus AKĮ numatyto reikalavimo pažeidimas toje pačioje prekybos vietoje (toje pačioje parduotuvėje), atsižvelgiant į tai, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra išduodama atskirai kiekvienai prekybos vietai. Per paskutiniuosius dvejus metus AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimų parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, nustatyta nebuvo. Skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimas buvo konstatuotas kitoje parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Visagine, todėl pakartotinumo nėra.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-24).

Nurodė, kad surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas vykdo alkoholinių gėrimų prekybą neblaiviems asmenims. Pareiškėjo bylos medžiagos vertinimas yra gynybinio pobūdžio, neparemtas objektyviais įrodymais. Tiek tyrėjo, tiek pirkėjo rašytiniai paaiškinimai sutampa, yra nuoseklūs, nėra nustatytas suinteresuotumas bylos baigtimi. Esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam galima buvo nustatyti, kad K. Z. pirkimo metu buvo neblaivus, vaizdo įraše matosi, kad jis stovėdamas eilėje nekantrauja, blaškosi, svirduliuoja. Aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja neįvertino, jog parduoda alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui, nepanaikina fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, tai, kad ji to nepastebėjo, vertintina kaip nepakankamas atidumas. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas dėl kitų akcizinių prekių tabako gaminių už įstatymui priešingos veikos padarymą nustatė kitokią pažeidimo pakartotinumo sąlygą, negali būti taikomas šioje byloje. AKĮ 34 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvi, ji negali būti aiškinama plečiamai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b. l. 90-92) pareiškėjo UAB ,,Palink“ skundą tenkino – panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pateiktą išaiškinimą, juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. <...> Ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, surinktus įrodymus, įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeisimo byloje Nr. ATP-204-511/2013, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką konstatavo, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, tačiau pardavėja-kasininkė neturėjo galimybės suprasti, kad pirkėjas yra neblaivus. Pareiškėjas yra priėmęs instrukciją dėl alkoholinių gėrimų nepardavimo neblaiviems asmenims, su kuria pardavėjai-kasininkai yra supažindinti, klientų aptarnavimo tvarką, vadinasi, pareiškėjas siekė tinkamai užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, todėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo faktas nustatytas netinkamai ir nepagrįstai, todėl pareiškėjui nepagrįstai skirta 2 000 Lt bauda.

III.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti jo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13 (b. l. 96-101).

Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad juridinis asmuo yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Tik pareiškėjo iniciatyva lemia, kad jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, vykdantis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, ir turi pareigą savo ekonominę veiklą vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus. Alkoholio kontrolės įstatyme už jame suformuluotų reikalavimų pažeidimą numatyta juridinių asmenų atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 pažymėjo, kad ,,<...>Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK.“ Iš minėto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos darė išvadą, kad už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Jei už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą ir byloje esančius įrodymus, sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas teisiniais argumentais, nėra aišku, kokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ,,<...> 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas turėjo atidėti konkrečios bylos nagrinėjimą iki Telšių rajono apylinkės teismas priims nutarimą dėl darbuotojos administracinio teisės pažeidimo byloje <...>“. Taigi ir minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad juridinio asmens atsakomybės klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo fizinio asmens atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, klaidingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu. Manė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinį teismų praktikos tęstinumo principą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013, tokiu būdu suteikdamas jam prejudicinę galią. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra UAB ,,Palink“, o atsakovas yra Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens administracinės atsakomybės, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 šioje byloje prejudicinės galios neturi. Minėtoje administracinės teisės pažeidimo ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, be to, vienoje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK požiūriu, o šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB ,,Palink“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti (b. l. 108-113).

Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindė argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 34/2008).

Nurodė, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Pažymėjo, kad šiuo atveju kasininkės-pardavėjos N. D. kaltė nebuvo nustatyta. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 buvo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo pardavėjai-kasininkei buvo paskirta 50 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą, ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustačius N. D. kaltės).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi (b. l. 122-127) atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Pabrėžė, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad UAB „Palink“ darbuotoja pardavėja-kasininkė N. D., dirbdama parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, 2013 m. kovo 1 d. apie 19.46 val. pardavė K. Z., kuriam nustatytas 1,69 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį specialiosios technologijos vaisių vyno „Baltasis“ (0,7 litro talpos,18 proc. alk. tūrio). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Pardavėja-kasininkė, įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-511/2013 buvo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo pardavėjai-kasininkei buvo paskirta 50 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą, ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta, nesant administracinės teisės pažeidimo sudėties (nenustačius N. D. kaltės). Tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės sąsajumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes teisingai konstatavo, kad K. Z. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, tačiau dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo, todėl nesant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo, pareiškėjui ekonominė sankcija taikyta nepagrįstai.

Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. ATK2-57/13 yra neteisėtas, todėl naikintinas.

V.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi baigtoje administracinėje byloje Nr. A525-331/2014, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 ir priimti naują sprendimą – palikti galioti jo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. ATK2-57/13 (b. l. 135-138).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą nurodytoje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktų pagrindais.

Nurodo, kad administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisingai pripažino, jog pareiškėjo darbuotoja pardavėja-kasininkė, dirbdama parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visaginas, 2013 m. kovo 1 d. apie 19.46 val. pardavė asmeniui, kuriam nustatytas 1,69 promilės girtumas, alkoholinį gėrimą – butelį specialiosios technologijos vaisių vyno „Baltasis“ (0,7 litro talpos, 18 proc. alk. tūrio). Šios aplinkybės nustatytos neginčijamai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bei pažeidė teisinio tikrumo principus. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims draudžiama. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti neblaiviam asmeniui. Teisės pažeidimas yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Tai, kad aptariami alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui, patvirtina byloje esantys duomenys, asmens blaivumo testo duomenys (1,69 promilės girtumas). Pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip neblaivų pagal išorinius požymius. Pareiškėjo darbuotojai su pirkėjais bendrauja, tarp jų nėra didelio atstumo, kas apsunkintų galimybes įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Byloje pateikti išaiškinimai iš esmės prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-123/2013 pateiktiems išaiškinimams.

Šiuo atveju nustatant bendrą asmens būklės vertinimą pareiškėjas neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – ir Metodika), 2 punktą ar kitais būdais neįsitikino asmens blaivumu, kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į pirkėjo girtumo laipsnį pareiškėjas turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, o priešingi veiksmai vertintini kaip nepakankamas atidumas. Tokią poziciją, kad pagal analogiją turi būti taikoma Metodika, patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-481/2014, konstatavęs, kad pardavėja tiesioginio kontakto su pirkėjais metu turėjo galimybę stebėti jų elgesį ir preliminariai įvertinti, ar jie yra blaivūs. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, teismas nesuformulavo motyvų ir juridinio pagrindo, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikintas skundžiamas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-331/2014.

Vertindama pateiktą atsakovo prašymą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija, 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina, 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija, 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov v. Rusija).

Taigi atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus darytina išvada, jog proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą ir procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias atitinkamas subjektas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti naudojama kaip priemonė dar kartą pasibylinėti.

Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 yra pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu (b. l. 145), todėl yra nagrinėtinas iš esmės. Atsakovas prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktų pagrindais, todėl dėl šių pagrindų buvimo pasisakytina atskirai.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pagrindu (b. l. 135-138).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant šiuo pagrindu atnaujinti procesą turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš minėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą atnaujinti procesą nurodytoje administracinėje byloje iš esmės sieja su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto netinkamu aiškinimu ir taikymu. Atsakovas pabrėžia, jog nurodytam pažeidimui konstatuoti svarbus tik pats faktas ir pareiškėjo valioje buvo identifikuoti asmens, kuriam yra parduodami alkoholiniai gėrimai, girtumą (b. l. 135-138).

Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš atsakovo pateikto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jis iš esmės nesutinka su byloje esančių faktinių įrodymų teisminiu vertinimu nagrinėjant ginčą ir mano, jog jis tinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes, t. y. kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo parduotuvėje pardavėja–kasininkė, įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė, dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo (b. l. 135-138). Taigi šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

Tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia iš esmės panašius argumentus, kuriais jis grindė savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, apeliacinį skundą (b. l. 21-24, 96-101). Tačiau pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Be to, administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų aukščiau įvardytiems proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei leistų nepagrįstai sumenkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Kaip minėta, administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas tik griežtai laikantis įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog yra neišvengiama, kad teismo procese šalys turi priešingas nuomones dėl faktų interpretavimo ir materialinės teisės taikymo. Teismai turi įvertinti šiuos argumentus teisingo ir rungtyniško proceso metu (žr. EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją). Tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą).

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo atnaujinti procesą nurodytoje administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

Kiek tai susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog įvardinta nuostata numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Šis pagrindas gali būti iš dalies siejamas su nuostata, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).

Pabrėžtina, jog atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-19/2011). Taigi tuo atveju, jeigu, esant iš esmės vienodoms faktinėms aplinkybėms, nėra užtikrinamas vienodas teisės normos taikymas ir aiškinimas, atsiranda pagrindas atnaujinti bylą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su šioje nutartyje proceso atnaujinimo administracinėje byloje instituto tikslais, bet ir prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, teisinės valstybės principui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas proceso atnaujinimą šiuo pagrindu sieja su byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, pateiktų aiškinimų prieštaravimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-481/2014 išreikštai pozicijai (b. l. 135-138).

Vertindama nurodytą aspektą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-123/2013 buvo pažymėta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Teismas šioje byloje vertino, kad turint galvoje atitinkamo subjekto girtumo laipsnį, pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, tai, kad ji, jos teigimu, to nepastebėjo, vertintina kaip nepakankamas atidumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-481/2014 taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja neįvertino, jog parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, nepanaikina fakto, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviems asmenims, kuriems atitinkamai nustatytas net 2,65 bei 2,32 promilių girtumas. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju pagal analogiją galima remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 2 punkte aprašyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, pavyzdžiui: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Teismas nurodė, jog pardavėja tiesioginio kontakto su pirkėjais metu turėjo galimybę stebėti jų elgesį ir preliminariai įvertinti, ar jie yra blaivūs.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pabrėžė, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nurodyto reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas AKĮ draudimas. Nurodė, jog konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Nurodė, jog jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Šioje byloje teismas vertino, kad pardavėja–kasininkė, įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė, dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo.

Atsižvelgus į nurodytus teismų išaiškinimus nesutiktina su atsakovo vertinimu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pateikė teisės aiškinimą iš esmės prieštaraujantį prieš tai nurodytai teismo praktikai. Tarp nurodytų aiškinimų nėra esminių prieštaravimų, be to, įtikinamai to nepagrindė ir atsakovas (b. l. 135-138). Visose nurodytose bylose, be kita ko, buvo vertinamas, subjekto, kuriam yra parduodami alkoholiniai gėrimai, girtumas ir galėjimas šią aplinkybę pastebėti (girtumo laipsnis ir kitos aplinkybės).

Kita vertus, iš atsakovo pateikto prašymo galimą spręsti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su teismo vertinimu, kad pardavėja–kasininkė, įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė, dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo ir mano, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, kad pareiškėjo darbuotojai su pirkėjais bendrauja, tarp jų nėra didelio atstumo, kas apsunkintų galimybes įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t. y. atsakovas iš esmės nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo atstovė pagrįstai neįžvelgė išorinių asmens girtumo požymių. Be to, atsakovas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių (b. l. 135-138).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, vien per se nesutikimas su atliktu įrodymu vertinimu nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje. Procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas vien tuo pagrindu, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir darė dėl jų netinkamas išvadas. Kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta. Dėl šių priežasčių atnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 šiuo atveju remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktų pagrindais yra nepagrįstas, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A525-331/2014 pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas