Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. C. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto banko“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (LR CPK 155 str. 1 d., 443 str.).

Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administravimo ministras 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. DAP- WOSRFR-7280-164/2018/BZ apeliacine tvarka išnagrinėjo M. G. 2018 m. gegužės 9 d. skundą dėl 2018 m. kovo 21 d. D. L. Vaivados sprendimo, bylos Nr. RR.IX-11.7725-111/04, kuriuo atsisakyta patvirtinti M. G. teisę į kompensaciją už I. W. nekilnojamąjį turtą, likusį už dabartinės Lenkijos Respublikos teritorijos ribų, esantį (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų ir administravimo ministras paragino pareiškėją M. G. papildyti prašymą pridedant dokumentus, patvirtinančius teisės į savininko I. W. paliktą nekilnojamąjį turtą įgijimą (įsiteisėjusią teismo nutartį dėl teisės į palikimo įgijimą konstatavimo, įregistruotą paveldėjimo teisės liudijimą), o jeigu šių dokumentų nėra, tuomet prašymo, pateikto teismui, kompetentingam konstatuoti teisės į palikimą įgijimą, turint tikslą įrodyti, kad buvo imtasi veiksmų siekiant gauti nutartį dėl paveldimo turto. Be to, Vidaus reikalų ir administravimo ministras informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog I. W. mirties akto nepavyko rasti, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą ir pateikti prašymą pripažinti I. W. mirusiu. Vidaus reikalų ir administravimo ministras nurodė, jog gavusi bendrosios kompetencijos teismo sprendimą dėl I. W. mirties, pareiškėja galėtų prašyti priimti nutartį dėl teisės į pirmiau paminėto asmens palikimo įgijimą konstatavimo. M. C. G. 2018 m. birželio 19 d. pateikė prašymą sustabdyti procesą kol bus pateikti papildomi duomenys, prašymas buvo patenkintas ir procesas sustabdytas.

I. W. (duomenys neskelbtini) valdė palivarką, kuris sudarė 114 ha 5268 kv. m žemės (iš jų 3,2775 ha po sodybos, 58,9950 ha ariamos žemės, 12,0175 pievų ir ganyklų, 9,8325 ha ganyklų, 21,8500 miško ir 8,5543 ha ne naudmenų) ir 10 pastatų (iš jų gyvenamasis namas, 2 namai darbininkų apgyvendinimui namai bei kiti ūkiniai pastatai kaip svirnas, kiaulidė, pirtis, arklidė).

I. W. buvo vedęs A. W., kuri mirė iki sutuoktinio mirties 1942 m. ir yra palaidota kartu su sutuoktiniu. Jų santuokoje susilaukė penkių vaikų: I. W., kuris mirė iki tėvo mirties ir yra palaidotas kartu su tėvais Butrimonių kapinėse, A. W., M. W., J. W. ir S. W. (po santuokos K.). Pastaroji tėvo mirties metu kartu su sutuoktiniu gyveno atskirai nuo tėvo.

Visi keturi vaikai po antrojo pasaulinio karo repatrijavo į Lenkiją, ten mirė ir yra palaidoti. 2002 m. A. W. mirė paskutinė, spėjo parašyti prašymą dėl kompensacijos.

A. W., M. W., J. W. ir S. W. (po santuokos K.) mirė 1968 m. arba 1969 m., vaikų nesusilaukė.

I. W. mirties metu galiojo 1926 m. R. F. civilinis kodeksas, kuris numatė, kad įstatyminiais įpėdiniais buvo tėvai, sutuoktinė ir vaikai. I. W. mirties metu buvo gyvi keturi vaikai, iš kurių trys gyveno kartu su tėvu jo namuose. Nė vienas iš vaikų nepareiškė notarinei įstaigai dėl palikimo atsisakymo. Dėl to prašo nustatyti faktą, kad A. W., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo I. W. mirties 1943 m. spalio mėnesį priėmė jo palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, paliktą už dabartinės Lenkijos Respublikos ribų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja M. C. G., gyvenanti Lenkijos Respublikoje, atstovaujama Lietuvos Respublikoje atstovo advokato G. S. siekia Lenkijos Respublikoje gauti dalį kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, paliktą už dabartinių Lenkijos Respublikos ribų – už nekilnojamąjį turtą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje paliko buvęs savininkas I. W.. Buvusio savininko I. W. dukra A. W. kreipėsi į atitinkamas institucijas Lenkijoje dėl kompensacijos išmokėjimo. A. W. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė G. J.. G. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos visą palikimą įgijo M. C. G..

Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administravimo ministras 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. DAP- WOSRFR-7280-164/2018/BZ apeliacine tvarka išnagrinėjo M. G. 2018 m. gegužės 9 d. skundą dėl 2018 m. kovo 21 d. D. L. Vaivados sprendimo, bylos Nr. RR.IX-11.7725-111/04, kuriuo atsisakyta patvirtinti M. G. teisę į kompensaciją už I. W. nekilnojamąjį turtą, likusį už dabartinės Lenkijos Respublikos teritorijos ribų, esantį (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų ir administravimo ministras paragino pareiškėją M. G. papildyti prašymą pridedant dokumentus, patvirtinančius teisės į savininko I. W. paliktą nekilnojamąjį turtą įgijimą (įsiteisėjusią teismo nutartį dėl teisės į palikimo įgijimą konstatavimo, įregistruotą paveldėjimo teisės liudijimą), o jeigu šių dokumentų nėra, tuomet prašymo, pateikto teismui, kompetentingam konstatuoti teisės į palikimą įgijimą, turint tikslą įrodyti, kad buvo imtasi veiksmų siekiant gauti nutartį dėl paveldimo turto. Be to, Vidaus reikalų ir administravimo ministras informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog I. W. mirties akto nepavyko rasti, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą ir pateikti prašymą pripažinti I. W. mirusiu. Vidaus reikalų ir administravimo ministras nurodė, jog gavusi bendrosios kompetencijos teismo sprendimą dėl I. W. mirties, pareiškėja galėtų prašyti priimti nutartį dėl teisės į pirmiau paminėto asmens palikimo įgijimą konstatavimo.

M. C. G. 2018 m. birželio 19 d. pateikė prašymą sustabdyti procesą. Vidaus reikalų ir administravimo ministras 2018 m. birželio 22 d. nutartimi sustabdė apeliacinį procesą siekiant gauti papildomus duomenis.

2019 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-608-371/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. W., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (buvo nužudytas) 1943 metais spalio mėnesį Mackiškių kaime, Eišiškių valsčiuje ir yra palaidotas Butrimonių parapijos kapinėse, Butrimonių kaime, Butrimonių seniūnijoje, Šalčininkų rajono savivaldybėje, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d. Teismo sprendimo pagrindu Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. balandžio 26 d. išdavė I. W. mirties liudijimą.

Pagal byloje esančius duomenis I. W. sutuoktinė A. W. (mergautinė pavardė – K.) mirė iki 1942 metų ir yra palaidota kartu su sutuoktiniu Butrimonių parapijos kapinėse. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotas dokumentas (archyvo fondas R-743 Ap. 2 B. 1293 L. 72,79,80) patvirtina, kad 1942 metais I. W. buvo našlys. I. W. turėjo 5 vaikus. Jo sūnus I. W., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas kartu su tėvais Butrimonių parapijos kapinėse. Jis buvo karininku ir žuvo apytiksliai 1940- 1942 metais. Iš Butrimonių parapijos kapinių antkapio lentelės matyti, jog kape yra palaiduoti I. W. bei jo žmona A. W. ir sūnus I. W.. Kiti keturi I. W. vaikai, t. y. A. W., M. W., J. W., ir S. W. (K.) išvengdami tremties, po antrojo pasaulinio karo repatrijavo į Lenkiją ir ten mirė bei visi yra palaidoti T. P. miestelyje, viename šeimos kape. Tai patvirtina prie pareiškimo pridėta nuotrauka.

Iš mirties liudijimų matyti, kad A. W., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ištekėjusi nebuvo, vaikų neturėjo; M. W., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), vedęs nebuvo, vaikų nesusilaukė; J. W., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) vedęs nebuvo, vaikų nesusilaukė; S. W. (po santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) mirties metu buvo našlė, vaikų nesusilaukė.

Pagal 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nekilnojamąjį turtą 1926-1928 m., 1931 m., 1940 m. I. W. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė valdė Mackiškių palivarką, kuris sudarė 114 ha 5268 kv. m žemės (iš jų 3,2775 ha po sodybos, 58,9950 ha ariamos žemės, 12,0175 pievų ir ganyklų, 9,8325 ha ganyklų, 21,8500 miško ir 8,5543 ha ne naudmenų) ir 10 pastatų (iš jų gyvenamasis namas, 2 namai darbininkų apgyvendinimui namai bei kiti ūkiniai pastatai kaip svirnas, kiaulidė, pirtis, arklidė).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymą, būtina atsižvelgti j tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu.

I. W. mirties metu galiojo 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas, kuris numatė paveldėjimo tvarką, pagal kurią paveldėti buvo leidžiama pagal įstatymą (416 straipsnis), mirusiojo turtą galėjo paveldėti jo vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, mirusiojo išlaikytiniai, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, o tik šių asmenų nesant arba jiems palikimo nepriėmus – darbingi tėvai, o jų nesant – mirusiojo broliai ir seserys (418 straipsnis). Įpėdinis, buvęs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, buvo laikomas palaikus priėmusiu (429 straipsnis), o įpėdinis, nebuvęs palaikų buvimo vietoje, galėjo priimti palaikus pats ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos (430 straipsnis). Pagal RTFSR CK 420 str. paveldint pagal įstatymą, palikimas buvo dalijamas lygiomis dalimis tarp asmenų, pašauktų paveldėti CK 418 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka.

I. W. palaikų atsiradimo vietoje (mirties dieną 1943 m. spalio mėnesį) pagal turimus duomenis buvo I. W. 4 vaikai: dukra A. W., sūnus M. W., sūnus J. W. ir dukra S. W. (K.), kuri (duomenys neskelbtini) ištekėjo ir gyveno atskirai. Informacijos, apie tai jog I. W. būtų sudaręs testamentą, nėra.

Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad A. W. per tris mėnesius būtų pareiškusi notarinei įstaigai savo atsisakymą nuo palikimo, priešingai ji ir toliau liko gyventi tėvo name bei pradėjo faktiškai naudotis tėvo paliktu turtu iki išvažiavimo į Lenkiją, t. y. priėmė po tėvo mirties likusį palikimą. Informacijos apie kitus mirusiojo įpėdinius, kurie pretenduotų į palikimą byloje nėra.

Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. W., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) po savo tėvo I. W., mirusio 1943 m. spalio mėnesį, mirties priėmė jo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. W., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo I. W., mirusio 1943 m. spalio mėnesį, mirties priėmė jo palikimą.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti dalį kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje paliko buvęs savininkas I. W..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.