Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2013-04-22 veika) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 veika) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 veika) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-04-22 veika), ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 26 556,3 Lt turtinei žalai atlyginti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio mėn. 22 d. apie 00.39 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - lošimų automatų salone, priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, matant pašaliniams asmenims ir lošimų automatų salono darbuotojai, vartojo necenzūrinius žodžius prieš UAB (duomenys neskelbtini) administratorę G. L. bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: mesdamas tuščią alaus bokalą G. L. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai pjautinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė G. L. sveikatą.

M. V. nuteistas dar ir už tai, kad 2013 m. liepos 13 d. apie 5.02 val. viešoje vietoje - prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S. į kairės pusės šlaunį, tuo padarė T. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir venos bei jų giliųjų šakų pažeidimais, kas komplikavosi mažakraujyste po nukraujavimo, sepsiu, kairės šlaunies ir blauzdos raumenų postišemine (po sutrikusios kraujotakos) nekroze (žūtimi), kairės kojos netekimu (dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje), taip tyčia sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

- pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką - viešosios tvarkos pažeidimą 2013-04-22 ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens (T. S.) elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas);

- pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

- išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 įvykis);

- sumažinti bausmes paskirtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-04-22 veika) ir BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ne didesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - ne didesnę nei 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas pripažįsta, kad 2013-07-13 peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S. į kairės pusės šlaunį ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis, duodamas parodymus, pripažino padaręs priešingą įstatymui pavojingą veiką ir siekė išsamiai paaiškinti padarytos nusikalstamos veikos priežastį bei motyvus. Apeliantas teigia, kad jo neteisėtus veiksmus (dūrį peiliu nukentėjusiajam T. S.) išprovokavo paties nukentėjusiojo T. S. neteisėti, susiję su smurtu kitų asmenų atžvilgiu, veiksmai ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliantas pripažįsta, kad elgėsi neadekvačiai esamai situacijai, kad T. S. padaryti priešingi teisei veiksmai nebuvo tiek pavojingi, jog būtų reikėję prieš jį panaudoti peilį, tačiau teigia įvykio metu veikęs spontaniškai, pagal tuo momentu susiklosčiusias aplinkybes, norėdamas apginti savo pažįstamą asmenį nuo T. S. prieš jį naudojamo fizinio smurto. Taip elgdamasis jis neturėjo tikslo T. S. sunkiai sužaloti ir nenumanė galimų sunkių savo veiksmų padarinių.

Teismo posėdyje apeliantas nuteistasis M. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus bei remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. M. V. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (2013-04-22 veika), BK 284 straipsnio 1 dalyje (2013-07-13 veika) ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-04-22 veika)

M. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 22 d. apie 00.39 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - lošimų automatų salone, priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, matant pašaliniams asmenims ir lošimų automatų salono darbuotojai, vartojo necenzūrinius žodžius prieš UAB (duomenys neskelbtini) administratorę G. L. bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: mesdamas tuščią alaus bokalą G. L. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai pjautinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė G. L. sveikatą.

Nuteistasis nuteisimo už šią nusikalstamą veiką neginčija, tačiau prašo šiame epizode pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei sumažinti paskirtąją bausmę – vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Šis prašymas netenkinamas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinime inkriminuotą jam 2013 m. balandžio 22 d. naktį lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką ir teigė nuoširdžiai dėl šių veiksmų besigailintis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pasinaudojo savo procesine teise neduoti parodymų ir apklausiamas kaip įtariamasis jis parodymų nedavė, jo kaltę patvirtinantys įrodymai buvo surinkti apklausiant nukentėjusiąją G. L., liudytojus, peržiūrint vaizdo medžiagą bei įvykio vietos apžiūros metu surinkta informaciją. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimas po to, kai kaltė įrodyta surinktais įrodymais, nėra savanoriškas. Pagrįstai teismas pripažino, kad nėra duomenų daryti išvadai, jog M.V. nuoširdžiai gailisi. Apeliantas skunde nurodo, jog po įvykio jis sugrįžo į lošimų automatų saloną tikėdamasis atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiosios atsiprašė, kai buvo paleistas iš sulaikymo, mano, jog šios aplinkybės rodo, kad jis nevengė atsakomybės ir siekė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šie apelianto argumentai atmestini . Iš nukentėjusiosios G. L. parodymų matyti, kad tuoj po įvykio – M. V. paleidus alaus bokalą jai į galvą ir ją sužalojus, ji buvo išvežta suteikti medicininę pagalbą, o M. V. metęs bokalą iškart pasišalino. Jai sugrįžus į saloną, buvo atėjęs ir M. V., kurį sulaikė policijos pareigūnai. M. V. jos atsiprašė tik po kelių dienų, ji jam pretenzijų neturi, nežino ar už sudaužytą bokalą buvo atlyginta žala. Byloje nėra duomenų, kad sugrįžęs į nusikaltimo padarymo vietą M. V. būtų atsiprašęs salono darbuotojų ar nukentėjusiosios, nukentėjusiosios jis atsiprašė jau surinkus akivaizdžius jo kaltės įrodymus, tad atsiprašymas buvo ne dėl nuoširdaus gailėjimosi, o dėl siekio švelninti savo atsakomybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nepakanka duomenų leidžiančių pripažinti jog M. V. nuoširdžiai gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką.

Netenkinamas ir apelianto prašymas už minėtą nusikalstamą veiką sušvelninti pirmos instancijos teismo paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šis prašymas, akivaizdu, buvo siejamas su prašymu pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegijai atmetus prašymą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, ir nenustačius naujų atsakomybę švelninančių aplinkybių, bausmės švelninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. V. paskiriant bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-04-22 veika), teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir laikėsi BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 veika)

M. V. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 13 d. apie 5.02 val. viešoje vietoje - prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S. į kairės pusės šlaunį, tuo padarė T. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir venos bei jų giliųjų šakų pažeidimais, kas komplikavosi mažakraujyste po nukraujavimo, sepsiu, kairės šlaunies ir blauzdos raumenų postišemine (po sutrikusios kraujotakos) nekroze (žūtimi), kairės kojos netekimu (dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje), taip tyčia sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Nuteistasis M. V. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau nesutinka su nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes tokio nusikaltimo nepadarė ir prašo išteisinti.

Šis prašymas netenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. buvo atiduotas teismui kaltinant jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltinamajam inkriminuojant sunkų kūno sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrinęs teisiamojo posėdžio metu ir juos įvertinęs pagal BK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, pripažino, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad M. V. sužalojant nukentėjusįjį T. S. dominavo chuliganiški motyvai. Teismas padarė išvadą, kad M. V. nukentėjusįjį sužalojo dėl asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų, todėl M. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, ji pagrįsta surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai M. V. veiksmus kvalifikavo kaip šių nusikalstamų veikų sutaptį.

Pagrindinis BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų objektas – viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Šio nusikaltimo pasekmės- realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš būdų – įžūliais ar kitokiais veiksmais. Nors apeliantas skunde nurodo, kad tikslo pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti rimtį neturėjo, tačiau nustatyti M. V. veiksmai – viešoje vietoje smurtiniai veiksmai vartojant peilį, laikytini įžūliais veiksmais, kurie yra neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės

rimtį. M. V. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį viešoje, žmonių lankomoje vietoje prie naktinio klubo, jo darbo metu, matant klubo darbuotojams, dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta klubo veikla, nes buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Šios aplinkybės rodo, kad M. V. elgdamasis įžūliai, sužalodamas nukentėjusįjį, kartu parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, M. V. veiksmus pagrįstai pripažino atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Apeliantas skunde pirmos instancijos teismo išvadas neigia deklaratyviais teiginiais, įrodymus vertina abstrakčiai ir teigia, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BK 20 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-242/2014).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nei kitų BPK normų nepažeidė, todėl prašymas apeliantą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 veika) išteisinti atmetamas.

Dėl M. V. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaip jau minėta, apeliantas nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau nurodo, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė išprovokuotas nukentėjusiojo T. S. netinkamo elgesio ir prašo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 6 punktas), panaikinti sunkinančios atsakomybę aplinkybės, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pripažinimą bei sušvelninti už šio nusikaltimo padarymo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Šie apelianto prašymai netenkinami.

Provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Pagal aptariamos bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis T. S. savo elgesiu skatino M. V. pažeisti viešąją tvarką ar, juo labiau – sunkiai jį sužaloti.

Liudytojų V. L., I. K., V. R. parodymais byloje nustatyta, kad įvykio naktį prie naktinio klubo konfliktavo pradžioje žodžiais, susistumdymais, kurie vėliau peraugo į muštynes, dvi jaunuolių grupės, apie 10 asmenų. Liudytojas V. L. parodė, kad muštynių pabaigoje M. V. dūrė peiliu nukentėjusiajam S. S.. Apeliantas tiek duodamas parodymus teisme, tiek skunde nurodo, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam norėdamas išskirti besimušančius jaunuolius ir išprovokuotas nukentėjusiojo netinkamo elgesio. Tokie apelianto parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra paneigti. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto ir apžiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis aktyviai dalyvavo muštynėse ir vartojo smurtą prieš kitus jaunuolius. Iš liudytojo I.K. parodymų matyti, kad apeliantas prieš išsitraukdamas peilį ir durdamas nukentėjusiajam, su juo taip pat mušėsi. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas ne skyrė besimušančius jaunuolius, o pats dalyvavo muštynėse, kurių metu peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Aptariamoje byloje konflikto pradžios iniciatoriai nebuvo nustatyti, tad įvertinus tai, kad vyko jaunuolių grupių abipusės muštynės ir jose dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek ir apeliantas, išskirti nukentėjusiojo veiksmus įvardijant juos provokuojančiais ir skatinančiais apeliantą nusikalsti, nėra pagrindo.

Apeliantas pripažįsta, kad T. S. sužalojimo metu buvo neblaivus, tačiau ši faktinė aplinkybė , jo manymu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, todėl prašo ją panaikinti.

Šis prašymas atmestinas.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, kai teismas nustato, jog veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo didesnį pavojingumą. Paprastai apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, pasidaro įžūlus, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nors suvokia kas vyksta aplinkui, tačiau nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų ir dėl to dažnai padaro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad M. V. 2013 m. liepos 13 d. muštynių prie naktinio klubo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai įrodyta alkotesterio rodmenimis bei paties apelianto prisipažinimu prieš įvykį vartojus alkoholinius gėrimus. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs M. V. padarytų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, pagrįstai pripažino, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šių veikų padarymui ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto prašymas švelninti paskirtąsias bausmes taip pat netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašymas sušvelninti bausmes buvo siejamas su prašymais išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2013-07-13 veika), švelninančios atsakomybę aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) pripažinimu bei sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) panaikinimu. Kadangi teisėjų kolegija atmetė šiuos prašymus, apeliantas kitų jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenurodė, o teisėjų kolegija taip pat jų nenustatė, švelninti apeliantui pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmes M. V. baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos ir atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo M. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl šis apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.