Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-789-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
e2S-789-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Suinteresuotas asmuo
MB „Martynas IT“
Ieškovas
UAB „Varlė“
Atsakovas
UAB „Dufanai“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-789-227/2016

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03107-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.4; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens MB „Martynas IT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4103-400/2016 pagal ieškovės UAB „Varlė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „Dufanai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendimo įvykdymo užtikrinimui – areštavo UAB „Dufanai“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 38 185,97 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Suinteresuotas asmuo MB „Martynas IT“ pateikė prašymą panaikinti civilinėje byloje nutartimi UAB „Dufanai“ taikytą turto – transporto priemonės Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, nurodydamas, kad areštuota transporto priemonė priklauso ne atsakovei UAB „Dufanai“, o suinteresuotam asmeniui. Nurodė, kad transporto priemonė išsimokėtinai atsakovės buvo įsigyta iš suinteresuoto asmens 2015 m. spalio 9 d. sutartimi, tačiau atsakovė įmokų nesumokėjo, 2016 m. balandžio 10 d. atsakovei buvo parengtas prašymas grąžinti prekę, su kuo atsakovė sutinka, bet to atlikti negali dėl arešto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendimo įvykdymo užtikrinimui – areštavo UAB „Dufanai“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 38 185,97 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad UAB „Dufanai“ yra transporto priemonės Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, minėtai transporto priemonei uždėtas areštas. Iš byloje esančios 2015 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 0001 nustatyta, kad MB „Martynas IT“ pardavė UAB „Dufanai“ transporto priemonę Ford S-MAX išsimokėtinai per 22 mėnesius. Teismas įvertinęs MB „Martynas IT“ argumentus, kad UAB „Dufanai“ pažeidė jų sudarytos pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties nuostatas ir dėl to šiuo metu transporto priemonė Ford S-MAX nepriklauso atsakovui, sprendė, kad tai savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teismo priimtą nutartį, kuria pritaikyti įstatymo nustatyti laikini ribojimai, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgė į tai, kad civilinė byla neišnagrinėta, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi, nuosavybės teisės klausimas į transporto priemonę Ford S-MAX šioje byloje negali būti sprendžiamas bei darė išvadą, kad šiuo atveju pirmenybė yra suteikiama būsimo teismo sprendimo realiam ir tinkamam įvykdymui, tam tikra apimtimi laikinai apribojant transporto priemonės savininkui (šiuo atveju vadovaujantis VĮ „Regitra“ pažyma – UAB „Dufanai“) priklausančias teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo MB „Martynas IT“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį iš dalies pakeisti ir panaikinti areštą transporto priemonei Ford S-MAX ir ją grąžinti suinteresuotam asmeniui.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi formaliais duomenimis ir darė formalias išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo transporto priemonei. 2015 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje nurodyta, kokias sąlygas įgyvendinus transporto priemonė galėjo tapti atsakovės nuosavybe. UAB „Dufanai“ įmokėjo labai menką dalį įmokų, atsakovei neįgyvendinus sutarties sąlygų, automobilis jos nuosavybe netapo. Todėl suinteresuoto asmens prašymas panaikinti automobilio areštą buvo pagrįstas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Varlė“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nors 2015 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje nurodyta, jog nuosavybės teisė atsakovei pereina nuo visiško atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu, tačiau viešuose registruose nurodoma, jog nuosavybės teisė yra perleista, po sandorio sudarymo suinteresuotas asmuo (kurio savininkas bei vadovas yra darbo santykiais susijęs su atsakovės vadovu, kartu vykdė veiklą), nebeturėjo nuosavybės teise valdomų automobilių. Nors nurodyta sutartis turėjo būti įregistruota viešame sutarčių registre, tačiau tai padaryta nebuvo arba sutartis jau yra išregistruota, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie dalinius mokėjimus, dėl ko tikėtina, jog atsakovė atsiskaitė iš karto ir nuosavybė į automobilį buvo perleista. Sutinka su teismo išvada, kad šioje byloje nuosavybės teisės klausimas į transporto priemonę negali būti sprendžiamas. Apeliantas pateikė patikslinimą, kad MB „Martynas IT“ savininkas niekuomet darbo santykiais nebuvo susijęs su atsakove, veiklos kartu nevykdė, atsakovė mokėjo už transporto priemonę dalimis, ką patvirtina banko išrašai, skolų suderinimo aktas, kuriame matyti, kad atsakovė skolinga 5280 Eur pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas pagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą panaikinti transporto priemonės Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštą. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendimo įvykdymo užtikrinimui – areštavo UAB „Dufanai“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 38 185,97 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. 2016 m. gegužės 3 d. turto aprašu antstolis E. S. aprašė atsakovės turtą, tame tarpe ir nurodytą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne konkrečiam turtui - transporto priemonei Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus nurodytai sumai. CPK 149 straipsnio 3 dalis numato, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties turinio matyti, kad teismas suinteresuoto asmens atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Kadangi ieškinys buvo reiškiamas atsakovei siekiant būtent iš jos prisiteisti pinigines sumas, ir ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, teismas, spręsdamas, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, ieškinio sumos ribose areštavo būtent atsakovei priklausantį turtą, nurodydamas areštuotino turto vertę, bet konkretaus areštuotino turto neindividualizuodamas. Taigi, apelianto teisių Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis nepažeidė, nes šia nutartimi suinteresuoto asmens atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos nebuvo, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas minėta nutartimi areštuotas nebuvo.Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstolis (CPK 584 str. 1 d. 1 p.). CPK 677 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagal CPK 690 straipsnio nuostatas, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruotą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, o prieš pradedant realizuoti tokį turtą vykdomojoje byloje iš atitinkamo registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad aplinkybę dėl aprašomo turto priklausomybės skolininkui turi išsiaiškinti vykdomąją bylą vykdantis antstolis. Šiuo atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog areštuojamas turtas neviršijant 38185,97 Eur sumos, o konkretus areštuojamas turtas įvardytas nebuvo. Todėl suinteresuotas asmuo, manydamas, kad antstolis aprašė ne tik atsakovei, bet ir suinteresuotam asmeniui priklausantį turtą (Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu galimai netinkamai įvykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo kreiptis į antstolį dėl turto aprašo pakeitimo arba skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 str.). Kadangi teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo nurodyta, kad areštuojama būtent nurodyta transporto priemonė, kuriai suinteresuotas asmuo prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstolis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl konkretaus antstolio aprašyto turto arešto panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad suinteresuotam asmeniui pateikus nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jis negalėjo būti tenkinamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, todėl dėl apelianto prašymo panaikinus automobilio areštą grąžinti jį MB „Martynas IT“ nepasisakoma. Atitinkamai teismas nepasisako ir dėl apelianto argumentų, jo nuomone patvirtinančių, kad automobilis Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise MB „Martynas IT“, o ne atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė