- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-863-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- G. E.
- Trečiasis asmuo
- N. R., R. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas;
Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.
2012 m. gegužės 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko, Albinos Rimdeikaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-59/2011 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui V. R. dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys N. R. ir R. P., išvadą duodanti institucija Alytaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. E. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas V. R. yra A. B., gimusio 1996-02-22, tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2005-06-06 iki ieškinio įregistravimo teisme dienos (1 t., b. l. 2–3).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 1995 m. pradžioje kavinėje susipažino su atsakovu. Nusprendę vakarą pratęsti, nuvyko prie ežero, kur po lytinių santykių su atsakovu tapo nėščia. 1996-02-22 gimė sūnus A. B., kurio biologinis tėvas yra atsakovas. Apie nėštumą ieškovė pranešė atsakovui, tačiau jis pasiūlė nutraukti nėštumą. Daugiau atsakovas ieškove nesidomėjo, gimus vaikui taip pat nesidomėjo ir jo nelankė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti po 130 Lt išlaikymą kas mėnesį. Nurodė, kad nedirba, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, išlaiko dar du vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-08 sprendimu (1 t., b. l. 24–25) ieškovės ieškinį tenkino, nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio A. B., gim. 1996-02-22, tėvas, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokant vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2008-06-06 iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo ieškovei 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2005-06-06 iki 2008-06-06, bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas 2008-12-09 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 39–42).
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės – ar atsakovas yra vaiko tėvas. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasiruošė bylos nagrinėjimui, pasibaigus terminui pateikti atsiliepimą į ieškinį, buvo paskirtas teismo posėdis, nebuvo paskirta atsakovo DNR ekspertizė tėvystei nustatyti.
Alytaus rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2009-05-05 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio A. B., gim. 1996-02-22, tėvas, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kas mėnesį mokant vaikui po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo 2008-06-06, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2005-06-06 iki 2008-06-06, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 99–101).
Teismas rėmėsi DNR ekspertizės išvada kaip pagrindu tėvystei nustatyti, kuri patvirtino, kad atsakovas yra A. B. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe. Teismas sprendė, kad išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, kritiškai vertino atsakovo atsisakymą mokėti savo sūnui didesnį negu 130 Lt mėnesinį išlaikymą pagrindžiant tuo, kad jis neranda darbo, santuokoje išlaiko nepilnametę dukrą ir dar moka išlaikymą nesantuokiniam kitam vaikui, nurodė, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios ir jie turi gauti vienodą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009-10-28 sprendimu, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dalį ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitos sprendimo dalies nekeitė (1 t., b. l. 134–137).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą R. P. ir N. R., kurios su atsakovu turi bendrus nepilnamečius vaikus, teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo panaikinti CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu.
Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylos išlaikymo priteisimo dalį, 2011-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą A. B., gim. 1996-02-22, po 200 Lt kas mėnesį nuo 2008-06-06 iki jo pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo įsiskolinimą 7 200 Lt nuo 2005-06-06 iki 2008-06-06, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti A. B. motinai ieškovei, priteisė 72 Lt žyminį mokestį ir 14,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 86,66 Lt valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė, sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad atsakovui sūnaus A. B. tėvystė yra nustatyta teismo, atsakovas nuo pat gimimo sūnaus materialiai nerėmė. Tėvai privalo materialiai remti savo nepilnamečius vaikus, vaiko išlaikymas turi tenkinti būtinus vaiko poreikius ir atitikti tėvų materialinę padėtį. Teismas rėmėsi teismų praktika, kur laikoma, kad vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, todėl sprendė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra bedarbis, turi dar dvi išlaikytines, yra ligotas, todėl sprendė, kad atsakovas yra materialiai pajėgus teikti sūnui išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.200 str. išlaikymas vaikui turi būti priteistas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau nei už tris metus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad išlaikymas iš atsakovo A. B., gim. 1996-02-22, po 200 Lt kas mėnesį priteistas nuo 2011-12-09 iki jo pilnametystės. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas, ir su priteistu 200 Lt išlaikymu nuo 2008-06-06 iki 2011-12-09. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1) nuo 2008-06-06 iki 2011-12-09 jis mokėjo 130 Lt išlaikymą, todėl ginčijama suma skaičiuotina po 70 Lt, ir įsiskolinimas už minėtą laikotarpį sudaro 2 940 Lt. Išlaikymo mokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo kvitai. Išlaikymą teikia pagal išgales. Išlaikymas sūnui turi būti priteistas nuo tos dienos, kai atsakovas sužinojo apie pareigą teikti išlaikymą, t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo 2008-09-08;
2) priteisto išlaikymo negali teikti dėl sveikatos ir kitų išlaikytinių, nors ir yra darbingas, tačiau yra bedarbis, dėl sveikatos negali susirasti darbo, verčiasi atsitiktiniais darbais. Atsakovas 2009 m. patyrė stuburo traumą, dėl kurios atsirado stuburo išvarža, operuotas kelio meniskas, atsakovas serga šlapimo takų akmenlige, dešinio inksto kolika. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai;
3) atsakovas turi mokėti išlaikymą trims vaikams, santuokinei dukrai ir dviem nesantuokiniams vaikams, todėl gali mokėti kiekvienam po 130 Lt kas mėnesį, t. y. iš viso 390 Lt;
4) atsakovas negali susirasti nuolatinio darbo dėl to, jog turi prižiūrėti savo motiną, kuri negali savimi pasirūpinti dėl sveikatos problemų. Atsakovo motina serga pirmine II laipsnio arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija (širdies raumens pakenkimas), koronarine širdies liga, stabilia krūtinės angina, antro tipo vidutinio sunkumo cukralige. Be to, yra nesveiki jos kelių sąnariai dėl abiejų kelių sąnarių artrozės II ir III stadijos, serga dešinio klubo sąnario artroze, dešinio klubo didžiojo gumburo uždegimu, stuburo juosmens srities spondiloartroze.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
CK 3.194 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
CK 3.200 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Byloje nustatyta, kad atsakovas savo nepilnamečiu sūnumi A. nesirūpino nuo pat jo gimimo (1996-02-22), vaiko nelankė, neprisidėjo prie jo išlaikymo, taip perkeldamas visą sūnaus išlaikymo naštą ieškovei. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, todėl laikytina, kad nepilnamečio A. B. teisė į išlaikymą atsirado nuo jo gimimo, t. y. nuo 1996-02-22. Vis dėlto, kadangi išlaikymo įsiskolinimas pagal CK 3.200 str. negali būti priteistas daugiau nei už trejus metus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-06-06 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2008-06-06 (1 t., b. l. 2). Todėl apelianto nurodytas motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą. už kurį gali būti priteistas įsiskolinimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Apelianto motyvai, kad jis nežinojo, jog yra vaiko tėvas, nesudaro pagrindo sumažinti įsiskolinimo laikotarpį ir atitinkamai mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos.
Pagal teismų suformuotą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimali mėnesio alga nuo 2006 m. buvo 600 Lt ir šiuo metu yra 800 Lt. Laikoma, kad 200 Lt išlaikymo suma – neįrodinėtina, nes ji yra būtina užtikrinti tik gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuodamas po 200 Lt per mėnesį, iš viso 7 200 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista įsiskolinimo suma jam yra per didelė, tačiau apelianto nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės, kad yra silpnos sveikatos, nesudaro pagrindo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų perkelti išimtinai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priešingu atveju nepilnamečio vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, pagal kurį reikalaujama siekti protingos skirtingų interesų patenkinimo pusiausvyros. Atsakovo motyvas, kad priteista suma nėra išlaikymas vaikui, o skola ieškovei nesudaro pagrindo sumažinti įsiskolinimo sumą, nes, kaip nustatyta anksčiau, vaikas nuo pat gimimo iki ieškinio pateikimo teisme yra išimtinai išlaikomas ieškovės lėšomis. Todėl vien tas faktas, kad ieškovė jau panaudojo savo asmenines lėšas vaiko išlaikymui įsiskolinimo laikotarpiu, nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti įsiskolinimo sumą iš atsakovo. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl būtinumo apelianto lėšomis ir pastangomis pasirūpinti motinos sveikata taip pat nesudaro pagrindo sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą, nes apeliantas visų pirma turi pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, teikti jam išlaikymą, todėl negali nevykdyti šių pareigų tuo pagrindu, kad rūpinasi pilnamečiu šeimos nariu – ligota motina. Taip pat nesudaro pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo sumą tas faktas, kad apeliantas moka išlaikymą dar dviem vaikams, nes kiekvieno vaiko poreikiai turi būti vertinami individualiai, dėl to išlaikymo suma negali būti mažinama vien dėl to, kad apeliantas išlaikymą moka dukroms A. ir R.
Apeliantas nurodo, kad nedirba, būdamas bedarbis gauna menkas pajamas, kadangi yra prastos sveikatos, negali daugiau uždirbti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apelianto motyvai, jog yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnui A., nes nedirba ir pagal skundžiamą teismo sprendimą šiuo metu turi faktiškai išlaikyti trečią vaiką, nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų sūnaus išlaikymui dėl to, kad yra nedarbingas.
Visos kitos aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, apie ieškovės turtinę padėtį, teismo sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisto įsiskolinimo ir išlaikymo sumos sumažinimui jokios teisinės reikšmės neturi, nes, kaip nurodyta anksčiau, iš apelianto priteista įsiskolinimo suma ir išlaikymo suma – po 200 Lt į mėnesį – yra žymiai mažesnė nei tuo metu buvusi minimali mėnesio alga.
Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už trejus metus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip bus užtikrintas prioritetinis nepilnamečio atsakovo sūnaus teisių apsaugos principas (CK 3.3 str.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo nekeisti.