Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-06 · Administracinė byla Nr. I-4020-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-06Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
I-4020-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02768-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4020-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02768-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-19 teisme gautas pareiškėjo A. R. skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) 2014-02-18 sprendimą Nr. 1367; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) 2014-04-18 sprendimą Nr. 1A-195; 3) įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S; 4) įpareigoti MD panaikinti MD 2012-06-14 sprendimą Nr. 1A-210.

Paaiškino, kad 2013-03-07 pateikė skundą MD, kuriame rekomendavo panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą, MD 2012-06-14 sprendimą ir KTM 2014-02-18 sprendimą. Pareiškėjo nuomone, KTM ir MD darbuotojai elgiasi neteisėtai, t. y. pažeidinėja MD generalinio direktoriaus įsakymus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad prašė MD, panaikinus minėtus sprendimus, grąžinti pavogtą kurą ir viešai atsiprašyti spaudoje. Tačiau MD, išnagrinėjęs 2013-03-07 skundą, priėmė ginčijamą 2014-04-18 sprendimą, kuriuo patvirtino KTM 2014-02-18 sprendimą. Pabrėžė, kad nesutinka su skundžiamasi KTM ir MD 2014 m. sprendimais, nes jie paremti neteisėtu MD generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392, kuris yra pakeistas ar pataisytas MD generalinio direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr.1B-388. Nurodė, kad negali mokėti priskaičiuotų piniginių sumų (delspinigių) už sienos kirtimų kartus, nes tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Nurodė, kad prekių parsigabeno tik penkis kartus per kalendorinį mėnesį ir nepažeidė jokių įstatymų. Atkreipė dėmesį, kad nesutinka su MD 2014-04-18 sprendime nurodytu teiginiu, jog neapskundė KTM 2012-04-02 sprendimo ir MD 2012-06-14 sprendimo, nes dėl minėtų 2012 m. priimtų sprendimų padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Paaiškino, kad teismas, 2013-01-18 priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. I-760-331/2013, ne visus skundo reikalavimus nagrinėjo ir todėl klausimas dėl KTM ir MD 2012 m. priimtų sprendimų liko neišspręstas.

Atsiliepimas

Atsakovas MD atsiliepimuose (b. l. 61–62 ir 81–82) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad KTM 2014-02-18 sprendimu pareiškėjui apskaičiavo 2 Lt muito delspinigių, 10 Lt akcizo delspinigių ir 6 Lt PVM delspinigių už neįvykdytą mokestinę prievolę, apskaičiuotą KTM 2012-04-02 sprendimu. Nurodė, kad 2014-04-18 sprendimu patvirtino KTM 2014-02-18 sprendimą. MD nuomone, muitinė tinkamai taikė delspinigių apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai apskaičiavo delspinigius. Mano, kad skundo argumentai nėra susiję su skundžiamų sprendimų pagrįstumu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą ir MD 2012-06-14 sprendimą yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami, nes dėl minėto KTM sprendimo MD jau yra priėmęs 2012-06-14 sprendimą, kurį pareiškėjas turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau, MD turimais duomenimis, A. R. šio sprendimo per nustatytą terminą neapskundė. Kadangi KTM ir MD 2012 m. sprendimai per teisės aktų nustatytą terminą apskųsti nebuvo ir yra įsiteisėję, tai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti MD juos panaikinti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog dėl KTM 2012-04-02 sprendimo ir MD 2012-06-14 sprendimo jis pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. MD turimais duomenimis, pareiškėjo skunde nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-760-331/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitų sprendimų, t. y. dėl KTM 2012-03-26 sprendimo ir 2012-03-29 sprendimo bei MD 2012-05-23 sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepimuose (b. l. 68–69 ir 88) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2012-03-22 iš trečiosios šalies į Lietuvą per kalendorinį mėnesį atvyko daugiau nei penktą kartą, todėl automobilio bake gabentas kuras buvo apmokestintas. Nurodė, kad 2014-04-04 muitinės raštu pareiškėjas pranešimu buvo informuotas apie sprendimu Nr. 2KM19/5-0180S įregistruotus muitus ir mokesčius ir įpareigotas per 10 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę, t. y. sumokėti 187 Lt. Pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdė ir, nesutikdamas su sprendimu Nr. 2KM19/5-0180S, jį apskundė MD, kuris 2012-06-14 sprendimu muitinės sprendimą patvirtino. Pareiškėjas MD 2012-06-14 sprendimo neapskundė nustatyta tvarka ir terminais, todėl, šiam sprendimui įsiteisėjus, mokestinis ginčas baigėsi ir pareiškėjui atsirado prievolė vykdyti sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę. Pažymėjo, kad A. R. skundo argumentai dėl KTM ir MD 2012 m. sprendimų apskundimo administracinėje byloje Nr. I-760-331/2013 yra klaidinantys ir nepagrįsti, kadangi minėtoje byloje ginčas vyko dėl pareiškėjo skųstų kitų muitinės ir MD sprendimų, kurie visiškai nesusiję su šiuo ginču. Atkreipė dėmesį į tai, kad muitinė, pasibaigus mokestiniam ginčui, 2012-07-13 išsiuntė pareiškėjui raginimą Nr. 10000230006 mokestinę prievolę įvykdyti geruoju, tačiau iki šiol mokestinė prievolė nėra įvykdyta. Atsižvelgusi į tai, 2014-02-18 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo akcizo ir PVM delspinigius (įvertinant 180 dienų terminą), o muito delspinigius apskaičiavo už visą laikotarpį nuo prievolės sumokėti muitą atsiradimo dienos. Mano, kad MD 2014-04-18 sprendimu pagrįstai patvirtino ginčijamą KTM 2014-02-18 sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepimuose išdėstytą poziciją, ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas KTM 2012-04-02 sprendimą, kuriuo jam apskaičiuoti mokesčiai, apskundė MD, kuris 2012-06-14 sprendimu patvirtino KTM 2012-04-02 sprendimą. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas MD 2012-06-14 sprendimo nėra apskundęs teismui, todėl laikytina, kad 2012 m. mokesčiai apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad KTM, atsižvelgusi į galiojančius ir neįvykdytus sprendimus dėl mokesčių sumokėjimo, pagrįstai ginčijamame 2014-02-18 sprendime apskaičiavo mokėtinas delspinigių sumas, todėl MD ginčijamu 2014-04-18 sprendimu patvirtino KTM 2014-02-18 sprendimą.

Pareiškėjas (jo atstovas) ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl KTM 2014-02-18 sprendimo Nr. 1367 ir MD 2014-04-18 sprendimo Nr. 1A-195 pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S ir MD 2012-06-14 sprendimą Nr. 1A-210.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2012-03-22 atvyko į Lietuvą iš trečiosios šalies. KTM 2012-04-02 priėmė sprendimą automobilio bake gabentą kurą apmokestinti, todėl pripažino pareiškėją skolininku muitinei, įregistravo muitinėje A. R. mokestinę prievolę (9 Lt muito, 113 Lt akcizo, 65 Lt PVM) ir įpareigojo jį teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti minėtus mokesčius (b. l. 14–16). KTM 2012-04-04 raštu išsiuntė pareiškėjui KTM 2012-04-02 sprendimą ir įpareigojo per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę (b. l. 72). Pareiškėjas pateikė 2012-05-01 skundą „Dėl 2012 m. balandžio 2 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 2KM19/5-0180S panaikinimo“ (b. l. 85). MD 2012-06-14 sprendimu patvirtino KTM 2012-04-02 sprendimą (b. l. 86–87). KTM 2012-07-13 išsiuntė pareiškėjui raginimą mokestinę prievolę įvykdyti geruoju (Nr. 10000213006), kuriame ragino pareiškėją 187 Lt mokestinę nepriemoką per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į vieną iš nurodytų MD surenkamųjų sąskaitų (b. l. 74–75). KTM 2014-02-18 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui 2 Lt muito delspinigių, 6 Lt PVM delspinigių, 10 Lt akcizo delspinigių bei įpareigojo A. R. per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos sumokėti minėtus delspinigius (b. l. 8–9). Pareiškėjas 2014-03-07 išsiuntė paštu 2013-03-07 skundą, kuriame rekomendavo panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą, MD 2012-06-14 sprendimą ir KTM 2014-02-18 sprendimą. Be to, prašė, panaikinus minėtus sprendimus, grąžinti pavogtą kurą ir viešai atsiprašyti spaudoje (b. l. 12, 65). MD ginčijamu 2014-04-18 sprendimu patvirtino KTM 2014-02-18 sprendimą (b. l. 10–11).

A. R. skunde, be kita ko, prašo teismo įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S ir MD 2012-06-14 sprendimą Nr. 1A-210. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-592-575/2015). Pareiškėjas 2014-03-07 KTM išsiųstame skunde, be kita ko, rekomendavo panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą ir MD 2012-06-14 sprendimą. MD, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, šių pareiškėjo reikalavimų netenkino ir ginčijamame 2014-04-18 sprendime nurodė, kad MD jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl KTM 2012-04-02 sprendimo ir priėmęs 2012-06-14 sprendimą, kurį pareiškėjas turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi matyti, kad MD iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą ir MD 2012-06-14 sprendimą.

Pažymėtina, kad KTM 2012-04-02 sprendimu pareiškėjui nustatytos mokestinės prievolės. Pagal MAĮ 147 str. mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 str.). MAĮ 152 str. 1 d. nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs teise apskųsti KTM 2012-04-02 sprendimą, MD 2012-06-14 sprendimu patvirtino KTM 2012-04-02 sprendimą. Teisės aktai nenustato MD teisės ar pareigos pakartotinai spręsti mokestinius ginčus pagal pareiškėjų skundus, dėl kurių jie jau yra priėmę sprendimus. Kadangi atsakovas 2012-06-14 jau yra priėmęs sprendimą dėl KTM 2012-04-02 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S.

MAĮ 151 str. 2 p. nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui (MAĮ 159 str. 1 d.). Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (MAĮ 159 str. 3 d.). Taigi matyti, kad teisės aktai nesuteikia MD teisės ir nenustato pareigos pasinaikinti išnagrinėjus mokestinį ginčą savo priimtų sprendimų. Priešingai, MAĮ nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus sprendimus, priimtus išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų, galima skųsti Mokestinių ginčų komisijai arba teismui. Atsižvelgęs į MD 2012-06-14 sprendimo apskundimo tvarką, teismas daro išvadą, kad MD pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti MD 2012-06-14 sprendimą. Taigi pareiškėjo reikalavimas įpareigoti MD panaikinti MD 2012-06-14 sprendimą Nr. 1A-210 atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad KTM 2012-04-02 sprendimą ir MD 2012-06-14 sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-760-331/2013. Tačiau atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose pažymėjo ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitų KTM ir MD sprendimų. Taigi sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog ginčas dėl KTM 2012-04-02 sprendimo ir MD 2012-06-14 sprendimo buvo nagrinėtas teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad KTM 2012-04-02 sprendimas nustatyti pareiškėjui mokestinę prievolę ir MD 2012-06-14 sprendimas, kuriuo patvirtintas KTM 2012-04-02 sprendimas, yra nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad KTM 2012-04-02 sprendimu apskaičiuotos mokestinės prievolės, kuri buvo patvirtinta MD 2012-06-14 sprendimu, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos dalykas, todėl nevertintini pareiškėjo skundo argumentai, susiję su mokestinės prievolės pagrįstumu ir teisėtumu.

Šioje byloje spręstina dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo už minėtais KTM ir MD 2012 m. sprendimais nustatytos mokestinės prievolės neįvykdymą. Byloje nėra ginčo, kad KTM 2012-04-02 sprendimu pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė iki KTM ir MD 2014 m. sprendimų priėmimo nebuvo įvykdyta. Pagal MAĮ 158 str., praėjus MAĮ nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys. Taigi KTM, atsižvelgusi į galiojančius ir neįvykdytus sprendimus dėl mokesčių sumokėjimo, ginčijamame 2014-02-18 sprendime apskaičiavo mokėtinas delspinigių sumas, kurias patvirtino MD skundžiamu 2014-04-18 sprendimu. Iš skundžiamo KTM 2014-02-18 sprendimo matyti, kad KTM apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui 2 Lt muito delspinigių, 6 Lt PVM delspinigių, 10 Lt akcizo delspinigių bei įpareigojo A. R. per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos sumokėti minėtus delspinigius.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 str. 2 d. nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per MAĮ 81 str. 4 d. nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.). Pagal MAĮ 98 str. 2 d. delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. MAĮ 98 str. 2 ir 3 d. nuostatos netaikomos skaičiuojant delspinigius už nesumokėtus muitus (MAĮ 98 str. 4 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p.). Vienas iš dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų yra siuntimas registruotu laišku. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

KTM pareiškėjui delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2012-04-20, t. y. nuo kitos dienos po to, kai KTM 2012-04-02 sprendimu apskaičiuoti mokesčiai turėjo būti sumokėti į biudžetą (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p.). Muito delspinigius KTM apskaičiavo už visą laikotarpį nuo prievolės sumokėti muitą atsiradimo dienos (2012-04-20) iki sprendimo apskaičiuoti delspinigius priėmimo dienos (2014-02-18), nes MAĮ 98 str. 2 ir 3 d. nuostatos netaikomos skaičiuojant delspinigius už nesumokėtus muitus (MAĮ 98 str. 4 d.). PVM delspinigius ir akcizo delspinigius KTM pareiškėjui skaičiavo nuo 2012-04-20 iki 2012-07-13 (85 d.) ir nuo 2012-07-14 iki 2013-02-05 (207 d.). KTM 2012-07-13 išsiuntė pareiškėjui raginimą Nr. 10000230006 mokestinę prievolę įvykdyti geruoju (per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos), kurio pareiškėjas taip pat nevykdė. Būtent nuo tos datos, kai pasibaigė raginime nustatytas terminas, kitą dieną pareiškėjui pradėtas skaičiuoti 180 dienų terminas (MAĮ 98 str. 2 d., 105 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti KTM 2014-02-18 sprendimą Nr. 1367, MD 2014-04-18 sprendimą Nr. 1A-195, įpareigoti MD panaikinti KTM 2012-04-02 sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S ir MD 2012-06-14 sprendimą Nr. 1A-210. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo A. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIveta PelienėRasa Ragulskytė-Markovienė