- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1039-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01337-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovei R. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-305/2015 pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui E. R., dėl žalos atlyginimo priteisimo bei kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieškinyje prašė priteisti iš R. R. ieškovui 2 646, 57 Lt žalai atlyginti.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. R. savo namo patalpose nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. R. į dešinį skruostą, griebdamas už kaklo ir galvos bei stumdamas pargriovė, spyrė vieną kartą D. G. į dešinės kojos blauzdą tuo panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Tokiais atsakovo R. R. veiksmais tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui E. R. buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas. R. R. kaltė, policijos pareigūno E. R. atžvilgiu vartojus fizinį smurtą, o tuo pačiu ir nesunkiai sutrikdžius E. R. sveikatą, įrodyta įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kaltė, ieškovo nuomone, preziumuotina (LR CPK 182 str.). Marijampolės apsk. VPK viršininko 2014-06-03 įsakymu Nr. 64-TE-244 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" šiam pareigūnui buvo paskirta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija kuri apskaičiavus nustatyta tvarka sudarė 2 646, 57 Lt. Ieškovas išmokėdamas šią kompensaciją patyrė nuostolius kaip atsakovo padarytos turtinės žalos piniginę išraišką (LR CK 6.245 str. 1 d.), kurie yra priežastiniame ryšyje su nusikalstamais ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytais nuteistojo R. R. veiksmais, todėl jis privalo šiuos nuostolius atlyginti. Pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš žalą padariusio asmens (atsakovo R. R.) reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumą, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (LR CK 6.280 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. E. R. 2014-07-30 nagrinėjant baudžiamąją bylą palaikęs savo civilinį ieškinį, kuris iš dalies buvo patenkintas, priteista 19,02 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos, neteko teisės į kompensaciją, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ar jo apimtis sumažinta iki reikalavimo skirtumo 1 127,57 Lt. Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, į tai, jog jis yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, mėnesines pajamas sudaro tik 635,44 Lt, socialinės išmokos ir reikalavimo sumą sumažinti.
Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui E. R. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išmokėta kompensacija - 2 646, 57 Lt, tačiau baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu E. R. buvo pareiškęs 6500,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Išnagrinėjus bylą civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies – priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu teismo nuosprendžiu patenkinus E. R. ieškinį priteistos sumos yra atlygintos (b. l. 48). Trečiajam asmeniui E. R. kompensacija, Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. 64-TE-244 buvo paskirta 2014-06-03. Nuo šio momento buvo apspręstas pareigūnui kompensuojamos žalos dydis, į kurį ją išmokėjus regreso teisę įgyja išmokėjusi institucija. Nukentėjusysis manydamas, kad kompensacija nepadengia visos žalos galėjo prašyti priteisti tik skirtumą iš už žalą atsakingo asmens (CK 6.254 str.2d.). Tačiau trečiasis asmuo pateikęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje asmeniškai įvertino jam padarytą žalą ir prašė ją priteisti iš kalto asmens. Trečiasis asmuo E. R. pareiškęs civilinį ieškinį bendra tvarka ir prašydamas priteisti visą padarytą žalą, o ne skirtumą, neteko teisės į kompensaciją, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-50-831/2015 ir priimti naują sprendimą - Ieškovo Policijos departamento ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, vertindamas faktines bylos aplinkybes padarė neteisingas išvadas. Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas teismui padarius akivaizdžias faktų ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidas, be aiškių motyvų, netiriant byloje esančių įrodymų, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo motyvuose ir išvadose egzistuoja priešpriešos akivaizdiems faktams, rašytiniams bylos duomenims.
2. Teismas nepagrįstai konstatuodamas, kad trečiasis asmuo policijos pareigūnas E. R. pareiškęs civilinį ieškinį bendra tvarka ir prašydamas priteisti visą padarytą žalą, o ne skirtumą, neteko teisės į kompensaciją, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-496/2008 pateiktus išaiškinimus netinkamai taikė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kompensacija buvo išmokėta (2014-08-08) prieš nuosprendžio priėmimą (2014-08-13), todėl toks teismo samprotavimas logikos požiūriu nesuprantamas, kaip galima netekti teisės į jau išmokėtą kompensaciją. Kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigūnui išmokėjimas yra vienas iš teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo būdų, t. y. žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos žalos dydis negali paneigti pareigūno teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos.
3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžio negalima vertinti kaip pagrindo konstatuoti, jog pareigūnui išmokėta kompensacija buvo per didelė arba, kad kompensacija buvo per maža. Teisės aktai neįpareigoja policijos įstaigos koreguoti savo reikalavimą atsižvelgiant į priteistą iš atsakovo žalą nukentėjusiam policijos pareigūnui baudžiamojoje byloje pagal jo ieškinio reikalavimus. Ieškovo Policijos departamento reikalavimas atlyginti nuostolius yra naujas reikalavimas ir su trečiojo asmens reikalavimu nesusijęs. Ieškovo Policijos departamento policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas ir nuosprendį priėmusio teismo nebuvo vertinamas. Atsakovui neįrodžius, kad policijos pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam išmokėta kompensacija bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškinio.
4. Jei žalos atlyginimo priteisimas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad pareigūnui 2014-08-08 buvo išmokėta 2 646,57 Lt kompensacija, laikytinas pertekliniu, tai būtent atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę apeliacine tvarka skųsti pareigūnui nuosprendžiu priteistą žalos dydį. Tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas dėl nuo jo priklausančių priežasčių šia teise nesinaudojo, neskundė perteklinio žalos atlyginimo priteisimo pareigūnui, o priešingai - atlygino priteistą sumą, t. y. 1519,02 Lt (1500 Lt neturtinės žalos ir 19,02 Lt turtinės žalos).
5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojama prezumpcija, kad policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, taip pat nuostata, kad jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala, turint omenyje tai, kad dalis pareigūnui E. R. padarytos žalos buvo priteista (atlyginta) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu, todėl iš atsakovo regreso tvarka priteistinų nuostolių suma galėtų būti bent proporcingai sumažinta iki 1 127,55 Lt (2646,57 Lt - 1519,02 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-519/2013).
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas pagrįstas, priimtas tinkamai taikant procesinės bei materialinės teisės normas.
2. Apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, kadangi būtų pažeistas teisinio tikrumo principas. Netgi EŽTT yra pasisakęs, kad valstybės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip pažeisdamos teisinio tikrumo principą. Sprendime Oferta Plūs S.R.L. prieš Moldovą, EŽTT nurodė: „Teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą.
3. Šios bylos, teisinė ginčo argumentacija išsamiai yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 pasisakyta, dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisės teisinio reglamentavimo. Pažymėta, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Šioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
4. Policijos pareigūnas E. R. dar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. pareiškė 6 519,02 litų civilinį ieškinį. 2014-02-12 minėta baudžiamoji byla surašius kaltinamąjį aktą perduota Vilkaviškio raj. apylinkės teismui. Teisminio nagrinėjimo metu net ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu E. R. palaikė savo ieškinį ir nepateikė Teismui nagrinėjančiam bylą duomenų, jog jam 2014-06-03 dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų jau skirta kompensacija. Duomenų, kad gina savo interesus reikšdamas civilinį ieškinį E. R. nepateikė ir Marijampolės apskrities VPK viršininkui, kurio 2014-06-03 įsakymu Nr. 64-TE-244 buvo paskirta kompensacija, kas sąlygojo aplinkybę, jog kompensacija paskaičiuota nevertinant teismo sprendimo ir civilinio ieškinio reikalavimų. Asmeniui pareiškus civilinį ieškinį bendra tvarka ir prašant priteisti visą padarytą žalą, o ne skirtumą, asmuo neteko teisės į kompensaciją. Šiuo atveju teismas išsprendė asmens pateiktą civilinį ieškinį ir jam priteisė 19,02 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismo priteista žala yra atlyginta. Ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius R. R.. Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo ieškovas nepagrįstai išmokėjo pastarajam kompensaciją. Sprendimui šioje byloje neturi esminės reikšmės kompensacijos išmokėjimo laikas, kadangi atsakovui R. R. buvo pareikštas civilinis ieškinys viešai teisme, kuriame nebuvo nurodoma jokių skirtų kompensacijų ir kt. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pasisakė dėl civilinio ieškinio dalyko ir dydžio, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją, kuomet ginčas jau išspręstas teismine tvarka, šiuo atveju vertintinas, kaip jau įsiteisėjusios teismo sprendimo peržiūrėjimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio kompensaciją ir draudimo sumą tarnybos metu sužalotam policijos pareigūnui, teisės išmokėtų sumų reikalauti regreso tvarka iš žalą padariusio asmens.
Dėl regresinio reikalavimo apimties
Byloje nekyla ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų, ginčo objektu yra žalos faktas bei dydis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo regreso tvarka pareikštą ieškinį, jį grindė tuo, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jau priteista iš nuteistojo – atsakovo R. R. nukentėjusiam asmeniui – 1500 Lt neturtinės ir 19 Lt turtinės žalos atlyginimas, kad trečiasis asmuo policijos pareigūnas E. R. pareiškęs civilinį ieškinį bendra tvarka ir prašydamas priteisti visą padarytą žalą, o ne skirtumą, neteko teisės į kompensaciją.
Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigūnui išmokėjimas yra vienas iš teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo būdų, t. y. žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88831/2014 nustatytos žalos dydis negali paneigti pareigūno teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos. Tokiu būdu apeliantas iš esmės teigia, kad jo reikalavimo apimtį apsprendžia išmokėtų sumų dydis, taip pat teigia, kad nuosprendžiu priteista žalos suma yra priteista trečiajam asmeniui, o ne ieškovui, o nustačius, kad valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala, priteista iš atsakovo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu. Tokia apelianto pozicija iš esmės atitinka suformuotai teismų praktikai.
Teismų praktikoje suformuota, kad tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis.
Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiškia, kad atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014).
Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, iš atsakovo nukentėjusiam policijos pareigūnui – trečiajam asmeniui E. R. yra priteista 19 Lt turtinė ir 1500 Lt neturtinė žala, iš viso 1519 Lt, kurią atsakovas 2014 11 14 mokėjimo nurodymu Nr. 1 atlygino. Ieškovas 2646, 57 Lt kompensaciją išmokėjo 2014 08 05. Kompensacijos sužalotam tarnybos metu pareigūnui išmokėjimas yra vienas iš teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo būdų, t. y. žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, rašytinių įrodymų trečiasis asmuo dėl sužalojimo turėjo laikiną nedarbingumą 15 dienų (2013 11 18 – 2013 12 02), jam išmokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, dėl ko ieškovas patyrė 2646, 57 Lt nuostolių. Pažymėtina, kad nors nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo priteistas 1500 Lt neturtinės bei 19 Lt turtinės žalos atlyginimas, tačiau ieškovo Policijos departamento policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas ir nuosprendį priėmusio teismo nebuvo vertinamas. Tai – nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl atsakovas nesutikdamas su trečiajam asmeniui išmokėta kompensacija, teigdamas, jog ji yra didesnė, negu nukentėjusiojo patirta žala, privalėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovui neįrodžius, kad policijos pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam išmokėta kompensacija, bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo visiškai netenkinti ieškinio (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlygino 1519 Lt (440 Eur) teismo nuosprendžiu pareigūnui priteistos žalos atlyginimą, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, t.y. priteistinas skirtumas tarp ieškovo prašomos priteisti sumos - 766, 50 Eur (2646, 57 Lt) ir nuosprendžiu jau priteistos žalos sumos - 440 Eur (1519 Lt).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. taisykles, pirmosios instancijos teisme – 15 Eur bei apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur, nuo kurio mokėjimo apeliantas (ieškovas) yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.1 d.).
LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 0, 78 Eur dydžio išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nesiekia minimalios sumos, todėl nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 326 Eur turtinės žalos atlyginimą Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188785847, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) SEB bankas) bei valstybei 30 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.