Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. A., R. G., R. G., M. G., D. K., R. G., G. G. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. b. kopijos b. l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad D. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Testamento J. G. sudariusi nebuvo, po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta. Gyventojų registro duomenimis J. G. turėjo 7 vaikus: R. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., (duomenys neskelbtini), M. G., (duomenys neskelbtini), L. A., (duomenys neskelbtini), D. K., (duomenys neskelbtini), ir G. G., (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 7S-1, J. G. atkurtos nuosavybės teisės į 2,76 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaplotį 2,76 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko pareiškėjo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)., kuris buvo įgytas pareiškėjo ir J. G. santuokos metu. Duomenų apie įsiskolinimus nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

Kaip matyti, po pareiškėjo sutuoktinės J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi mirusioji testamento nepaliko. Pareiškėjas, kaip mirusiosios sutuoktinis, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla neužvesta. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau ne trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pagal palikimo metu galiojusio CK 573 straipsnį sutuoktinis buvo pirmos eilės įpėdinis kartu su mirusiojo vaikais (jų tarpe ir įvaikiais), tėvais (įtėviais) bei mirusiojo vaikais, gimusiais po jo mirties. Pareiškėjas buvo mirusiosios J. G. sutuoktinis, todėl yra jos įstatyminis įpėdinis. Suinteresuoti asmenys yra pirmos eilės įpėdiniai, pretenzijų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė, patys į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl paveldėjimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos prareiškimą prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė, prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu pareiškėjas iš kart priėmė sutuoktinės palikimą, jis liko gyventi tame pačiame name, priėmė visą kilnojamąjį turtą ir juo toliau naudojosi, vardu rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, o jas atkūrus, žemės sklypu rūpinosi kaip savu – visą sklypą prižiūrėjo, jį visą tvarkė kaip savo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Kaip jau minėta, suinteresuoti asmenys neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po J. G. mirties, nepareiškė prieštaravimų, kad jį priimtų pareiškėjas. Taigi, nors D. J. G. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant pirmiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad D. J. G. po sutuoktinės J. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo sutuoktinės J. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų, kadangi pareiškėjui byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 96 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už pareiškėjai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, kadangi ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaido neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.