Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento atstovui direktoriui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 15 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento (toliau – VMVT Marijampolės departamentas) direktoriaus G. G. 2022 m. vasario 15 d. nutarimu (toliau – nutarimas) E. G. (toliau – ir skundą padavęs asmuo, ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį – 30 Eur bauda už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tai yra už tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), atlikto neplaninio patikrinimo kaip gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus augintinius gyvenamosiose patalpose, metu, buvo rasti šunys: dvi anglų bulterjerų patelės, trys anglų buldogų patelės ir vienas patinas ir dvi baltųjų šveicarų aviganių patelės, buvo rasti šie trūkumai – aštrus amoniako kvapas, galintis sukelti žalingas pasekmes gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei (pažeista Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGA įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas), per mažas plotas, skirtas gyvūnams augintiniams, patalpos nevalytos, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė (pažeista GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktai, VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – įsakymas „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18 punktas, 19 punktas), netinkamas laikymo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams (pažeista GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas), gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, kenčia nepatogumo jausmą, grindų plotas neatitinka normų (pažeista GGA įstatymo 6 straipsnis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktas), keturi gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti gyvūnų augintinių registre (toliau – GAR) (pažeista GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpomis (pažeista GGA įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punktas), 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš GAR (pažeista Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau įsakymas „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“) 21 punktas ir 37 punktas).

E. G. pateikė skundą, kuriuo prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde E. G. nurodė, kad nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Skundžiamame nutarime išdėstyta pažeidimo esmė yra identiška kaip ir 2022 m. sausio 24 d. protokole, kuriame asmens veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, 16 dalį, o dėl veiksmų kvalifikavimo pasisakyta: nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais, pateiktos aplinkybės abejotinos. Be to veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstas, išskyrus nuorodas į teisės aktų pažeidimus. Nutarime pažymėti tariamai pažeisti teisės aktai be peržiūros, automatiškai perkelti iš 2022 m. sausio 24 d. protokolo, nutarime nurodyti pažeisti teisės aktai yra blanketinio pobūdžio, todėl savaiminis jų pažeidimas yra neįmanomas, nekonkretizuojant teisės normos kitu teisės aktu, be to neaiškiai ir netinkamai nurodyti teisės aktai, taikoma atsakomybė už jų pažeidimą lėmė neteisėtą skundą padavusio asmens teisių suvaržymą, tai yra teisę žinoti kuo asmuo kaltinamas ir įgyvendinti teisę į efektyvią gynybą. Nutarimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme numatytų viešojo administravimo subjektų veikloje taikomų išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principų. Be to nutarime nespręstas klausimas ar padarytas administracinis nusižengimas nėra mažai pavojingas ANK 12 straipsnio prasme. VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu B1-2 patvirtinto Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos apraše numatyti kriterijai, kuriais remiantis veika gali būti pripažįstama mažareikšme. Turi būti atsižvelgiama į nežymų teisės aktų pažeidimų mastą, pobūdį, labai trumpą teisės aktų pažeidimų trukmę, nežymų teisės aktų reikalavimų poveikį saugomam gėriui (vertybei), pažeidimo padarymą dėl techninės klaidos. Pareiškėjas atitinka šiuos kriterijus, nes iki nutarimo priėmimo jo atžvilgiu nebuvo fiksuotų administracinių pažeidimų gyvūnų gerovės klausimais, tiesioginių objektų skaičius nedidelis, nes veislyne 7 šunys, be to 2022 m. sausio 7 d. ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, nutarime konstatuotas pareiškėjo bendradarbiavimas, duomenų apie pažeidimo trukmę nutarime nėra, konstatuoti pažeidimai neturi įtakos gyvūno gerovei, nenustatyta žala, pareiškėjas pats 2021 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į VMVT su prašymu pakonsultuoti dėl šunų registracijos, perleidus gyvūną naujiems savininkams, remiantis atsakyme pateikta informacija, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi reikiamų veiksmų tinkamam gyvūnų perregistravimui. Visos nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo veika yra mažai pavojinga ir tuo pagrindu pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.

Dėl patikrinimo akte ir nutarime nustatytų trūkumų pareiškėjas skunde pasisakė atskirai.

Dėl trūkumo „gyvenamosios patalpos valomos pagal poreikį. Patikrinimo metu patalpos nešvarios. Pridraskyta žaislų, baldų skutukų. Ūkiniame pastate nevalyta, juntamas amoniako kvapas, ekskrementų likučiai, taip pat pridraskyta žaislų ir odenos skutukų, ant lubų kabo voratinkliai“ pareiškėjas nurodė, jog vaizdo įraše užfiksuotos šlapimo balutės yra aplink mažo (jauniklio) šuns gultą, kuris dėl jauno amžiaus neturi švaros įpročių, todėl VMVT pareigūnų situacijos vertinimas yra absoliučiai subjektyvaus pobūdžio, objektyviai nepagrįstas. Jauno šuns šlapimo balutės neturi aštraus amoniako kvapo. Be to pareigūnai turėjo leistinomis, metrologiškai patikrintomis priemonėmis užfiksuoti nurodomą amoniako kvapą, o ne remtis subjektyviais samprotavimais. Šunų gyvenamosios patalpos yra sistemingai valomos kiekvieną dieną. Nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas šunų gyvenamųjų patalpų nevalo, kadangi visoje vaizdo medžiagoje 10.00 val. ryto užfiksuotos tik 2 šlapimo balutes, nors patalpoje gyvena 4 šunys.

Dėl trūkumo „per mažas plotas skirtas gyvūnams augintiniams“, „varžoma judėjimo laisvė, nes nepakankamas augintiniams skirtas plotas“. Konstatuotas per mažas plotas augintiniams yra niekuo nepagrįstas, t. y. nenurodytas/neapskaičiuotas gyvūnams reikalingas plotas bei nenurodytas faktiškai turimas (naudojamas) plotas. Pagalbinėse/ūkinėse patalpose (neįregistruotose nekilnojamojo turto registre) viso yra 18 m² gryno grindų ploto. Šiose ūkinėse patalpose gyvena 4 šunys. Gyvenamajame name, kurio plotas yra 110 m², laikomi 2 šunys. Šunys lauke praleidžia nuo 2 iki 8 valandų. Ūkiniame pastate yra įrengtos atskiros erdvės (“narvai“) kiekvienam šuniui atskirai, siekiant užtikrinti gyvūnų galimybę ėsti be konkurencijos. Narvas, kaip ir šuns guolis, yra būdas sukurti gyvūnui ramybės ir saugumo teritorinį jausmą. Pačių teritorijų suskirstymas/narvų dydis paremtas gyvūnų gerovės principais bei gyvūno poreikiais: 1) šuo narve gali atsistoti visu ūgiu; 2) sėdėdamas šuo galva nesiremia į lubas; 3) gulėdamas ant šono šuo gali laisvai ištiesti kojas ir šios nesiremia į grotas. Pareiškėjo auginami šunys ūkiniame pastate turi jiems sukurtus atskirus narvus (teritorijas), atitinkančius visus pagrindinius šunų komforto poreikius. VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 1 priede nurodytoje lentelėje yra numatyti minimalūs gyvūnų laikymo plotai, pagal kuriuos pareiškėjo gyvenamajame name galima laikyti iki 5 šunų, ūkiniame (pagalbiniame) pastate galima laikyti iki 7 šunų. Taigi pareiškėjo augintiniai šunys turi daugiau naudojamo ploto nei teisės akte nustatyta minimali riba.

Dėl trūkumo „keturi gyvūnai augintiniai neįregistruoti gyvūnų augintinių registre“. Pareiškėjas nurodo, jog pagal GAR išrašus šunys su mikroschemomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruoti pareiškėjo vardu. Anglų buldogų veislės patinas, priklausantis N. B., negali būti registruojamas pareiškėjo vardu, kadangi pareiškėjas gyvūną savo žinioje turi laikino perdavimo sutarties pagrindu iki (duomenys neskelbtini). Nutarime pažymėti 4 neįregistruoti šunys, 3 šunys iš neįregistruotų šunų iš tiesų yra užregistruoti, o 1 šuo pareiškėjui net nepriklauso nuosavybės teise.

Dėl nutarime konstatuoto trūkumo „57 šunys neišregistruoti iš gyvūnų augintinių registro per 7 kalendorines dienas“. Prieš patikrinimą, dėl šio klausimo į VMVT kreipėsi pats pareiškėjas. Iškart po pareiškėjo konsultacijos, VMVT atliko neplaninį patikrinimą ir konstatavo tą patį pažeidimą dėl kurio kreipėsi pats pareiškėjas. Toks VMVT elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8, 9 punktuose numatytus nepiktnaudžiavimo valdžia bei objektyvumo principus. Šunys nuosavybės teise nebepriklausė pareiškėjui, naujieji šunų savininkai gyvūnų neužregistravo dėl žmogiškos klaidos. Neišregistruotų 57 šunų skaičius pareiškėjo registre susikaupė per daugelį metų parduodant, dovanojant šunis naujiems savininkams, naujieji savininkai kiekvieną kartą yra informuojami apie būtinybę registruoti gyvūną, tačiau dėl aplaidumo, klaidos to nepadaro. Tokią aplinkybę įrodo vieno iš naujų šuns savininkų L. E. paaiškinimas. VMVT netinkamai aiškino teisės normą, jog pareiga išregistruoti, perregistruoti šunis tenka veisėjui (pardavėjui). Pagal įsakymo „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punktą, „Perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. <...>“. Tačiau teisės normoje toliau nurodyta: „<...>Jeigu gyvūną augintinį perdavęs savininkas per šiame taisyklių 37 punkte nurodytą laiką prievolės pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui neįvykdo, naujasis savininkas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka.<...>“. Todėl įsakymo 37 punktas vienareikšmiškai išregistravimo, perregistravimo prievolės nenustato tik veisėjo (pardavėjo) atžvilgiu. Be to GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas, todėl net įstatymas nenumato prievolės išimtinai veisėjui išregistruoti gyvūnus. Tokia pati pareiga tenka ir gyvūno naujajam savininkui, laikytojui.

Dėl trūkumo „veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo“. Pareiškėjas kreipėsi į VMVT dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo ir 2021 m. spalio 12 d. sulaukė neigiamo atsakymo. Papildžius veislyno aprašą pareiškėjas vėl sulaukė VMVT 2021 m. lapkričio 29 d. atsakymo. VMVT pateiktuose atsakymuose į pareiškėjo prašymus dėl veterinarinio patvirtinimo išdavimo buvo nurodomi formalūs trūkumai. Galiausiai VMVT įvykdė patikrinimą ir nubaudė pareiškėją dėl veterinarinio patvirtinimo neturėjimo. Šioje situacijoje akivaizdžiai matomas pareiškėjo siekis veikti tinkamai bei kliovimasis viešojo administravimo institucijų pagalba, konsultuojant veisėją reikiamais klausimais. Tačiau VMVT siekė nubausti asmenį, siekiantį pašalinti formalius administracinio pobūdžio pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju iš VMVT elgesio sprendžiama, jog skiriant pareiškėjui nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nebuvo vadovaujamasi siekiu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Pareiškėjas patvirtina, jog jo auginami šunys yra prižiūrimi, saugūs, sveiki bei laimingi, jie aprūpinti maistu, vandeniu, šiluma, žaislais, patalpos vėdinamos, į patalpas patenka natūrali dienos šviesa bei sukurtas ir dirbtinės šviesos šaltinis. Patikrinimo akte, protokole bei nutarime nurodytos aplinkybės yra nustatytos itin formaliai bei niekuo nepagrįstos. Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu vertinimu, skundžiamas nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukta (t. 1, b. l. 2-13).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – VMVT Marijampolės departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal VMVT Marijampolės departamento 2022 m. sausio 24 d. administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas), kuriuo pareiškėjui buvo suformuotas kaltinimas padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 16 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, nustatytus 2021 m. gruodžio 21 d. gyvūnų augintinių veisėjo E. G. patikrinimo metu. Patikrinime dalyvavo tikrintas ūkio subjekto vadovas pareiškėjas, kuris buvo supažindintas su Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo akte užfiksuota, kad gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose laikomi 6 šunys (5 patelės, 1 patinas) - dvi bulterjerų veislės patelės, trys anglų buldogų veislės patelės ir vienas anglų buldogų veislės patinas. Lauko voljeruose laikomos dvi šveicarų baltųjų aviganių veislės kalės, kurių mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (neįregistruota GAR sistemoje, dėl amžiaus nebeveisiama). Bulterjerų dvi patelės veisiamos, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota GAR sistemoje) ir 6 mėn. jauniklė mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Anglų buldogų trys patelės: veisiama patelė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mėn. patelė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebeveisiama patelė mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat patikrinimo metu rastas anglų buldogų veislės patinas, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis N. B., neregistruotas GAR sistemoje). Veislyne paskutinė vada registruota (duomenys neskelbtini), vados planuojamos. Bulterjerų patelės rastos gyvenamosiose patalpose, 110 m² ploto, įrengtos guoliavietės, tačiau šunys pridraskę žaislų, sofos gabalų, vandens indų su vandeniu padėta užtektinai. Šveicarų baltųjų aviganių veislės patelės laikomos lauko voljeruose, kurie nevalyti, priteršti, nebeveisiamos šveicarų aviganės voljeras nesaugus, išlankstytas, metalo virbai atlenkti į voljero vidų. Anglų buldogai rasti ūkiniame pastate, įėjus į patalpą jaučiamas aštrus amoniako kvapas, ant grindų matomi ekskrementų likučiai bei telkšo šlapimo balos, pridraskyta paklotų, žaislų, pašalinių daiktų, ant lubų voratinkliai, šunys laikomi garduose iki 3 m², visi laikomi suvakcinuoti privaloma pasiutligės vakcina, tačiau ne visi šunys užregistruoti GAR sistemoje. Patikrinimo metu atlikus duomenų analizę nustatyta, kad pagal GAR veisėjas laiko 61 šunį, nors veisimo vietoje rasti tik 8 šunys, iš kurių 4 neįregistruoti GAR. Su patikrinimo metu padarytomis nuotraukomis ir filmuota medžiaga veisėjas supažindintas. Patikrinimo akte pateikiamos išvados ir nurodymai, jog tikrinimo metu nustatytas GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimų pažeidimas – aštrus amoniako kvapas, galintis sukelti žalingas pasekmes gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei, 4 straipsnio 2 dalies 14 punkto reikalavimų pažeidimas – gyvūnų veisimas vykdomas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir sukeliant žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei (per mažas plotas skirtas gyvūnams augintiniams, patalpos nevalytos), 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimų pažeidimas – gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė, nes nepakankamas augintiniams skirtas plotas, dėl ko keliamas nepatogumo jausmas šunims, 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto reikalavimų pažeidimas – netinkamas laikymo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams, 6 straipsnio pažeidimas – gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, kenčia nepatogumo jausmą, 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas – keturi gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti GAR sistemoje, 10 straipsnio 2 dalies pažeidimas – veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo gyvūnų augintinių laikymui negyvenamosiose patalpose ar laikymui lauke. Be to nustatytas įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punkto reikalavimų pažeidimas – šunų veisimas vykdomas be veterinarinio patvirtinimo, 18 punkto reikalavimų pažeidimas – nesudarytos atitinkančios laikymo sąlygos dėl sveikatos ir gerovės reikalavimų laikymosi (nevalytos patalpos, per mažas augintiniams skiriamas grindų plotas), 19 punkto reikalavimų pažeidimas – patalpos nevalytos, neplautos, nedezinfekuotos autorizuotais biocidais, 32 punkto reikalavimų pažeidimas – augintiniams nesuteikiamas pakankamas plotas laisvai judėti, 30 punkto reikalavimų pažeidimas – grindų plotas neatitinka normų. Be to nustatytas įsakymo „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punkto reikalavimų pažeidimas – 4 šunys neįregistruoti GAR, 37 punkto reikalavimų pažeidimas – 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš GAR.

Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, surinktus duomenis, 2022 m. sausio 24 d. VMVT Marijampolės departamento Šakių skyriaus vyriausioji veterinarijos (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) E. J. pareiškėjui surašė protokolą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį bei 16 dalį. Prie protokolo pateiktas pareiškėjo paaiškinimas – skundas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad patikrinimo akte nustatyti trūkumai neatitinka žiauraus elgesio su gyvūnais sąlygų. VMVT Marijampolės departamento direktorius G. G. išnagrinėjęs visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įskaitant ir pareiškėjo paaiškinimą – skundą, priėmė nutarimą ir pareiškėją pripažino padariusį ANK 346 straipsnio 1 dalies nurodytą administracinį nusižengimą bei paskyrė 30 Eur baudą.

Nutarime nurodytos visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir įvertintos aplinkybės. Pareiškėjui nėra pagrindo gintis nuo kitos sudėtinės informacijos nutarime, nes teisinė pareiškėjo veiksmų kvalifikacija apsiriboja ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytu administraciniu nusižengimu. Protokole ir nutarime yra aiškiai nurodomos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo pareigų, susijusių su gyvūnų augintinių registracijos GAR nevykdymu, daugkartinius pažeidimus, jog „ <...> keturi gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti gyvūnų augintinių registre, veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpoms, 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš gyvūnų augintinių registro“. Šios aplinkybės yra nustatytos remiantis GAR pateikiamais objektyviais duomenimis ir kas yra žinoma pareiga asmenims, užsiimantiems gyvūnų augintinių veisimo veikla. VMVT Marijampolės departamentas pagrindė, kuo vadovaudamasis kvalifikavo pažeidimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, be to, abejotinomis aplinkybėmis nutarime yra konkrečiai įvardijamos „ <...> netikslinga taikyti ANK 346 straipsnio 16 dalį <...> aplinkybės abejotinos ir negali būti taikytinos, kaip žiaurus elgesys su gyvūnais“, todėl yra akivaizdu, jog nutarimą surašęs pareigūnas kalba tik apie aplinkybes, kurios protokole buvo minimos kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Atitinkamai nutarime apsiribota ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo kvalifikavimu pareiškėjo veiksmuose. Nutarime nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas ir kurie sutampa su protokole nurodytais pažeidimais bei nesuvaržo pareiškėjo teisių. Nutarimą priėmęs pareigūnas įvertino atsiradusias abejones, surinktus ir protokole užfiksuotus įrodymus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jas įvardijo „abejotinomis aplinkybėmis“, į tai atsižvelgė priimdamas nutarimą.

Mažai pavojingos veikos kriterijai yra nustatomi institucijų vadovų. Tarp tokių kriterijų paminėtini – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba mažai tikėtina, kad žala galėjo atsirasti, arba jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ir/ar pašalino padarytą žalą, nenustatyta ANK 36 straipsnyje sunkinančių aplinkybių ir kt. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, tai, kad pareiškėjui, kaip atsakingam asmeniui, užsiimančiam gyvūnų augintinių veisimo veikla, turi būti žinomi teisės aktų reikalavimai, pažeidimai padaryti dėl aplaidumo, ir ne momentiniai, tačiau pasikartojantys kelias dešimtis kartų, be to, vadovaujantis vienu iš pagrindinių teisės principų, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o taikomi reikalavimai veisėjams yra gana aiškiai suformuluoti, todėl galima teigti, kad šioje byloje nebuvo pagrindo pareiškėjo veiksmus pripažinti mažai pavojinga veikla pagal ANK 12 straipsnį. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti VMVT Marijampolė departamento 2022 m. vasario 15 d. nutarimą (t. 1, b. l. 66-70).

Skundą padavęs asmuo E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo veislynas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirba kartu su (duomenys neskelbtini), veikia (duomenys neskelbtini) metų, per šį laikotarpį pažeidimų nebuvo užfiksuota, jis skiria daug dėmesio kvalifikacijos kėlimui veisimo ir šunų dresūros temomis. Patikrinimo dieną apie 10 val. atvyko VMVT pareigūnai ir pareiškė, kad atvyko paimti šunis, su policija ir savanoriais suderinta. Tuo metu pareigūnai rado juos su (duomenys neskelbtini) besitvarkančius, veisimo kambarys buvo išplautas, išplauta nebuvo tik viena buldogų laikymo patalpa. Patikrinimas vyko iki vakaro, tikrino ūkinius pastatus, atliko matavimus. Pirmasis kaltinimas jam dėl aštraus amoniako kvapo, galinčio sukelti žalingas pasekmes gyvūnams. Filmuotoje medžiagoje nesimato ekskrementų, tik sudraskyti žaislai ir jauno šuniuko šlapimo balutė, kurių neįmanoma išvengti. Patalpa plaunama po ėdimo, nes šunys išleidžiami į lauką pabėgioti. Kvapas yra, tačiau nėra toksiškas. Patalpos valomos kiekvieną dieną, tą dieną 10 val. buvo pirmas valymas, o prieš tai buvo valoma vakare. Duoda šunims žaislus, kad nedraskytų gultų ir pakloto, yra du maži šuniukai, jiems reikalingas fizinis aktyvumas. Dėl kaltinimo, jog gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma laisvė, nes nepakanka ploto. Sutinka, kad patikrinimo metu buvo matuojamos patalpos, voljerai ir jo gyvenamosios patalpos. Plotas nėra per mažas, atitinka normas, gyvenamosiose patalpose skirta 20 kv. m vienam šuniui, o pas jį užfiksuota 110 kv. m dviem šunims, kai reikia tik 40 kv. m. Lauko voljerai turi būti 6 kv. m, jis turi 5, 8, 11 kv. m. Pagalbinė patalpa, kur gyvena buldogai yra 18 kv. m ir joje gyvena 4 šunys. Plotas buldogams, pirmam šuniui 6 kv. m skaičiuojami, o kitiems po 2 kv. m, jo šunims reiktų 12 kv. m, o yra 18 kv. m. Pagalbinėje patalpoje pareigūnai supainiojo nuolatinę ir laikiną įrangą. Nuolatinė – tai patalpos, kur gyvena šunys, o laikina įranga kai šunys laikomi laikinai, t. y. aptvaras, tvorelė ir narvas. Kiekvienas šuo turi savo maisto racioną, todėl, kad gyvūnai nesusipeštų dėl maisto, buvo naudojama laikinoji įranga, aptvarai. Sutinka, kad 2,7 - 3 kv. m ploto aptvaruose buvo rasti anglų buldogai, tačiau tai laikina įranga, jie buvo ką tik pašerti ir išvedžioti, pastoviai uždaryti tuose narvuose nebūna, po pašėrimo laikomi 18 kv. m plote. Dėl gyvūnų neįregistravimo, jam priklauso 3 šunys ir jie registruoti, o ketvirtam šuniui pateikė panaudos sutartį, jis jam nepriklauso. Dėl 57 šunų neišregistravimo, jis kreipėsi į VMVT konsultacijos, I. B. jam atsiuntė atsakymą, kad jis turi teisę reikalauti pirkėjų asmens duomenų. Patikros dienai šuniukai buvo nurašyti ir viskas per 3 dienas buvo sutvarkyta. Šis skaičius neišregistruotų šunų susidarė per (duomenys neskelbtini) metų. Praėjusiais metais atsirado prievolė priverstinai mikroschemomis žymėti visus šunis. Niekas jo neinformavo, kad juos reikia išregistruoti. Reikalavimas išregistruoti gyvūnus galiojo nuo 2019 m. gruodžio mėn., tačiau įstatyminė prievolė išregistruoti perleidžiamą šunį tenka ir naujam savininkui. Dėl dezinfekcijos sąlygų, jis pateikė dvi dezinfekuojančias medžiagas ir tinkamumo liudijimus, tačiau pareigūnai to neužfiksavo. Rugsėjo mėnesį jis padavė prašymą VMVT gauti veterinarinį patvirtinimą, gavo atsakymą, kad reikia papildyti veislyno aprašymą, nes jis nėra tikslus. Patikrinimo metu veterinarinio patvirtinimo neturėjo, veisimui leidimą turi. Veterinarinis patvirtinimas buvo reikalingas dėl laikymo negyvenamosiose patalpose. Jis kreipėsi gauti veterinarinį patvirtinimą, tačiau prašymas buvo atmestas dėl dokumentų trūkumo, jo neskundė, pateikė dar vieną prašymą, tačiau kol vyksta šis teisminis procesas, procedūra sustabdyta. Kol neturi veterinarinio patvirtinimo, teoriškai negali laikyti negyvenamosiose patalpose. Jei suteikiama registracija, gyvūnas yra laikomas gyvenamosiose patalpose, o kai gaunamas veterinarinis patvirtinimas galima laikyti negyvenamosiose patalpose. Po patikrinimo 2022 m. sausio 27 d. buvo surašytas trūkumų šalinimo aktas, trūkumus pašalino. Baustumas administracine tvarka jam sukeltų pasekmes, o vėliau gali būti atimti šunys ar sustabdyta jo veikla. Jam pateikti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 5 min. 40 min. – 1 val. 13 min.). Po vaizdo įrašo peržiūrėjimo E. G. paaiškino, kad užfiksuotos ne išmatos, o gultas, ekskrementų nėra užfiksuota.

Institucijos VMVT Marijampolės departamento direktorius G. G. paaiškino, kad patikrinimas buvo atliktas pagal 2021 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymą dėl sugriežtintos veisėjų kontrolės, įsakymas buvo priimtas dėl visų veisėjų, tai buvo neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai ir veisėjui surašytas protokolas. Dėl amoniako kvapo, netvarkos ir per mažo ploto, tai amoniako kvapas buvo stiprus, vadinasi ventiliacijos patalpoje yra per mažai. Amoniako kvapas nustatomas jusliškai, inspektoriai jautė aštrų amoniako kvapą. Patalpos turi būti valomos savalaikiai, buvo konstatuotas faktas, kad tinkamai valomos patalpos, jos negalėjo būti tokios kokias rado pareigūnai. Yra numatyti daiktai, kuriais galima žaisti, kartono daiktai negali būti naudojami. Šėrimo metu perkelti į mažesnį plotą gyvūnus galima, jei ūkio subjektas pradėdamas veiklą numato tokius veiksmus, tačiau E. G. tokių veiksmų nenumatė ir neturėjo leidimo. Vykdė veiklą be veterinarinio patvirtinimo ūkiniuose pastatuose. Patikrinimo metu nustatytas per mažas plotas aptvaruose, be to neturėdamas patvirtinimo savavališkai gyvūnus laikė lauke. GAR sistemoje galima patikrinti, ar įregistruoti ir išregistruoti šunys. Prieš patikrinimą pareigūnai duomenis pasitikrina. Patikrinimo metu buvo rastas N. B. priklausantis šuo, pareiškėjas nedeklaravo, kad teiks paslaugas kitam asmeniui. Dėl 57 šunų neišregistravimo, tai sistema sukurta prieš 5 metus. Pareiškėjas prašė veterinarinio patvirtinimo ir nurodė, kiek turi šunų, o patikrinus GAR sistemoje, nustatytas kitas registruotų šunų skaičius. Pareiškėjas pateikė užklausimą dėl gyvūnų išregistravimo, jam buvo išsiųstas atsakymas, tačiau asmuo per 2 mėnesius nieko nepadarė, gyvūnų neišregistravo. Pareiga išregistruoti šunį tenka tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. Dėl veterinarinio patvirtinimo 2021 m. spalio 11 d. buvo gautas E. G. prašymas ir išsiųstas atsakymas. 2021 m. lapkričio 29 d. buvo siųstas galutinis atsakymas, kad atsisakoma išduoti patvirtinimą. Po patikrinimo trūkumų pašalinimo planas nebuvo pateiktas, kadangi žmogus pažeidimo nepripažino. Nutarimą priėmė jis pats kaip direktorius, nagrinėjo patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, atsižvelgė į E. G. atsiliepimą, įvertino jį ir priėmė nutarimą nubausti E. G. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Baustumas asmeniui sukeltų pasekmes, jei per 1 metus būtų padarytas pakartotinis nusižengimas. Jų institucijos funkcija yra padėti žmonėms ir bendradarbiauti, tačiau nubaudė E. G., kadangi ūkio subjektas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, jis kreipėsi dėl veterinarinio patvirtinimo, tačiau atmetus prašymą daugiau nieko nedarė (2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 18 min. – 2 val. 15 min.).

Liudytoja I. B., dirbanti VMVT (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. kartu su kolega R. B. atliko patikrinimą E. G. veislyne pagal direktoriaus įsakymą. Į vietą atvyko apie 10 val., prisistatė, pasakė atvykimo tikslą, kadangi snigo, pirmiausia apžiūrėjo lauką. Lauko voljeruose buvo du šveicarų aviganiai. Atliekant tikrinimą išgirdo šunų inkštimą, įėjo į ūkinį pastatą, ten šunys buvo laikomi aptvaruose, vidaus voljeruose, o vienas šuo lakstė laisvai. Jautėsi stiprus amoniako kvapas. Vidiniuose voljeruose šunys greičiausiai buvo uždaryti, nes jie nesutaria, šunys tuo metu neėdė. Buvo patinas, kalė, jaunas šuniukas, negali pasakyti ar buvo ketvirtas šuo. Buvo kvapas, netvarka, vienas langas apšnerkštas, galima teigti, kad patalpos nevalomos. Tiek išmatų negali būti vien dėl paėdimo. Jie važiavo tikrinti gyvūnus, kurie gyvena gyvenamosiose patalpose, todėl nesitikėjo rasti šunų ūkiniame pastate. Vidaus voljerų plotus matavo kolega. Asmuo buvo kreipęsis dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo negyvenamosioms patalpoms, tačiau patvirtinimas nebuvo išduotas. Pareiškėjas tikrinimo metu nebuvo labai patenkintas, tačiau pasirašė, todėl galima teigti, kad sutiko. Veislynas buvo tikrinamas pagal direktoriaus įsakymą, patikrinimo tikslas – įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas. Niekas nesakė, kad atvyko paimti šunis, o pamatę kaip laikomi gyvūnai, konsultavosi su direktoriumi, nusprendė leisti pasitaisyti ir gyvūnai nebuvo paimti. Patikrinimas vyko iki 16 val. Per tą laiką suskenavo gyvūnus, išmatavo patalpas, filmavo telefonu, kvapas buvo užuodžiamas uosle. Buldogai buvo laikomi ūkiniame pastate ir tokiai patalpai reikia veterinarinio patvirtinimo. Narvai ūkiniame pastate buvo, patikrinimo dieną jie buvo skirti gyvūnų laikymui. Patikrinimo metu šunys buvo voljere. Savininkas pripažino, kad jie ten buvo atvesti ne pirmą dieną, nes gyvenamosiose vietose buvo per mažai ploto. Šunys prižiūrėti, trūkumai buvo tik dėl švaros. Jiems atvykus E. G. su (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų. Lauke voljerai buvo nevalyti, nors savininkas minėjo, kad valo. Ūkiniame pastate buvo aštrus, graužiantis akis kvapas. Po šlapinimosi, gyvenamosiose patalpose turi būti išvaloma nedelsiant, negyvenamosiose – per dieną 2 kartus. Jei buldogas laikomas ant plytelių, šlapimui nėra kur susigerti. Narvuose buvo gultai, gardų durys buvo uždarytos. Laikina įranga skirta tik laikinam transportavimui ar laikinam laikymui kol valomos patalpos, ūkiniame pastate rasta įranga nebuvo laikina. Atvykę šėrimo fakto jie nematė, tik savininkas teigė, kad prieš tai juos šėrė. Visi pažeidimai buvo užfiksuoti, darytos nuotraukos ir yra filmuota medžiaga. Sudraskytais žaislais šunys gali užspringti, odenos su plaukais netinkamos šunims žaisti. Besilaukianti kalė buvo voljere, tai pasakė pats savininkas. Savininkas dezinfekcinių medžiagų nepateikė. GAR sistema yra nauja ir šunų duomenys nebuvo perkelti, patikrinimo metu buvo apie 60 neišregistruotų gyvūnų, neužfiksuotas jų išvykimas. Prieš tai E. G. kreipėsi el. laišku į departamentą dėl gyvūnų išregistravimo, ji patarė, kad parduodant augintinius paimtų pirkėjo asmens kodą. Sausio 7 d. buvo atvykę po trūkumų pašalinimo, patalpos ir GAR sistema sutvarkyta, šunys įregistruoti ir išregistruoti, sąlygos pagerintos, šunys buvo palaidi, šveicarų aviganiui jau sausio mėnesį buvo gimę šuniukai ir jie laikomi gyvenamosiose patalpose, nepašalintas tik vienas trūkumas dėl veterinarinio patvirtinimo (2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 36 sek. – 1 val. 22 min.).

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba VMVT (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 21 d. pagal direktoriaus įsakymą atliko patikrinimą. Atvykus į vietą, iš savininko reakcijos suprato, kad atvyko ne laiku. Paaiškino, kad bus atliekamas patikrinimas, nesakė, kad atvyko paimti šunų. Lauko voljere buvo šveicarų aviganių kalė, kitame voljere neveisiama kalė. Voljerai nevalyti, grindys išgraužtos. Ūkiniame pastate rado šunų išmatas, ten jau buvo „pliurza“, nevalyta kelios dienos, voratinkliai, viskas išdraskyta, voljerai nuo 2,7 iki 3 kv. m, gultai buvo išdraskyti, stiprus amoniako kvapas. Ar šunys tuo metu ėdė neprisimena, vandens indukai buvo. Gyvenamosios patalpos buvo 110 kv. m, o ūkiniame pastate 18 kv. m ir 4 šunys. Registre 4 šunys buvo neregistruoti. Po patikrinimo sprendė situaciją ką daryti ir skambino direktoriui. Tikrinimas truko apie 5 valandas. Matavo gardus naudodami metrą ir lazerinį matuoklį. Šunų laikymas ūkiniame pastate yra pažeidimas. Fiksavo faktą, kad šunys buvo gardeliuose. Lauke galima laikyti turint veterinarinį patvirtinimą. Tą dieną nematė, kad būtų tvarkomos patalpos. Fiksavo visas patalpas, yra filmuota medžiaga. Amoniako kvapas nustatytas pagal uoslę, per naktį toks kvapas neatsiranda. Šunys turi turėti žaislų, sudraskyti žaislai nėra pažeidimas, tačiau jie turi būti surinkti. Ekskrementai turi būti valomi, ten buvo nevalyta kelias dienas. Šunys nebuvo suvesti į GAR sistemą. Jis dalyvavo ir trūkumų pašalinimo tikrinime, trūkumai buvo pašalinti, surinkti skutai, išvalyta, apkalta fanera. Veterinarinio patvirtinimo E. G. negalima išduoti kol vyksta administracinė teisena, tai numatyta direktoriaus įsakyme. Atvykus po trūkumų pašalinimo, šveicarų aviganių kalė jau turėjo šuniukų ir ji buvo kambaryje, tikrinimo metu ji laukėsi. Asmuo turėjo gauti veterinarinį patvirtinimą negyvenamosioms patalpoms ir laukui (2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 36 min. – 1 val. 54 min.).

Liudytoja E. J. parodė, kad įvykio metu dirbo VMVT Šakių skyriaus (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įstaigoje nedirba). Ji surašė protokolą pagal kolegų surašytą patikrinimo aktą, nes pati patikrinime nedalyvavo. Iš patikrinimo akto ji vertino, kad yra ANK 346 straipsnio 1 dalies ir 16 dalies pažeidimai, todėl protokolas surašytas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Protokolą surašė dalyvaujant E. G., jis pridėjo tam tikrus dokumentus, taip pat paaiškinimą, kurie buvo užregistruoti, pareiškėjas pasakė, kad nesutinka ir atsisakė pasirašyti. Mažareikšmių veikų aprašu nesivadovavo. Nežino koks buvo priimtas nutarimas, įstaigoje jau nedirba. Ji dalyvavo surašant trūkumų pašalinimo aktą. Tikrino laikymo sąlygas, švarą. Tikrinimo metu visi šunys vaikščiojo laisvai, nors aptvarai buvo, jie nebuvo uždaryti. Mano, kad atskiri aptvarai praktikoje yra naudojami. Laikyti atskirai galima tik ėdimo metu, kad konkurentas galėtų paėsti. Tuo metu nustatyta, kad pašalinti trūkumai dėl švaros, gaubtas ant lempos uždėtas. Surašant protokolą negalėjo anuliuoti pirmo patikrinimo rezultatų, kadangi buvo fiksuoti pažeidimai. Dėl veterinarinio patvirtinimo pareiškėjas buvo atvykęs į tarnybą, nes prasiplėtė plotas (2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 10 min. – 2 val. 31 min.).

Liudytojas V. S., parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), E. G. yra (duomenys neskelbtini). Veisėjas nėra tik šuns turėtojas, jis negali kergti kalės bet kur ir bet kada, jis turi gauti leidimą. (duomenys neskelbtini) apžiūri vadą per 10 dienų. Praėjusiais metais lankėsi pas E. G. ne mažiau 5-6 kartus. Atvykę pasižiūrėdavo ir gimusių šuniukų laikymo sąlygas. Šunys gyveno kambaryje, lauke voljeruose ir priestate prie ūkinio pastato. Žino, kad E. G. buvo konstatuoti pažeidimai dėl švaros. Jei veislynas nesilaiko veterinarijos sąlygų, jis šalinamas iš (duomenys neskelbtini). Žmogus tam tikroje organizacijoje turi laikytis tam tikros tvarkos. Jų (duomenys neskelbtini) vadovaujasi (duomenys neskelbtini). Laikini aptvarai skirti vežti šunį į parodą, maitinimui, kad nebūtų konkurencijos dėl maisto. Rekomendacijos maitinti atskiruose aptvaruose nėra, tačiau jei kyla problemų, tada taikoma. Atiduotas žaislas draskymui yra šuns grobis. Šiuo metu parduodami žaislai yra saugūs, odena su kailiu yra tinkama priemonė šuniui žaisti. Šunų balutės yra neišvengiamos. Pas E. G. šunys yra (duomenys neskelbtini) nariai, sąlygos geros. Pas E. G. vada laikoma atskiroje gyvenamojoje patalpoje, yra buvęs ir negyvenamojoje patalpoje. Paskutinį kartą lankėsi kai norėjo gauti registracijos numerį. Negyvenamosios patalpos įrengtos gerai, šveicarų aviganiai gyvena lauke voljere, viduje matė buldogus, visos (duomenys neskelbtini) veislės pas juos yra veisiamos (2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 31 min. – 2 val. 50 min.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Byloje nustatyta, kad VMVT direktoriaus 2021 m. kovo 29 d. įsakymu “Dėl 2020 m. gyvūnų augintinių registre įregistruotų gyvūnų augintinių laikytojų (savininkų) veiklos vertinimo, patikrinimų organizavimo ir informacijos teikimo” pavesta departamentų direktoriams organizuoti pagal kompetenciją kontroliuojamoje teritorijoje gyvūnų augintinų laikytojų patikrinimus ir nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, atlikti administracinius tyrimus ir prireikus taikyti administracines nuobaudas. VMVT Marijampolės departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34) pareigūnams pavesta atlikti E. G. veiklos patikrinimą. Direktorius G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog E. G. veislynas buvo tikrintinas vienas iš paskutiniųjų, metams baigiantis. Tuo pagrindu atmestini skundą padavusio asmens E. G. argumentai, jog patikrinimas buvo organizuotas tendencingai, po veisėjo kreipimosi į VMVT dėl konsultacijos suteikimo. 2021 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) I. B. ir R. B. atliko gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimą, siekiant įvertinti gyvūnų augintinių laikymo sąlygas, gyvūnų veisėjui taikomų reikalavimų laikymąsi. Patikrinimo akte nustatyta, jog: 1) ne visiems gyvūnams augintiniams sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (10 p.), tai yra anglų buldogai laikomi ūkiniame pastate 18 m² patalpose, dviejuose narvuose 2,7 – 3 m² dydžio po vieną šunį, bei du šunys palaidi po visą likusią patalpą, patalpa ir aptvarai nevalyti, juntamas amoniako kvapas; 2) gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos nėra reguliariai valomos ir plaunamos (11 p.), tai yra gyvenamosios patalpos valomos pagal poreikį, patikrinimo metu patalpos nešvarios, pridraskyta žaislų, baldų skutukų, ūkiniame pastate nevalyta, juntamas amoniako kvapas, ekskrementų likučiai, taip pat pridraskyta žaislų ir odenos skutukų, ant lubų kabo voratinkliai; 3) gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nėra valomos kiekvieną dieną, ryte ir vakare, šunų ekskrementai nėra pašalinami nedelsiant, tai yra voljeruose ir ūkinėse patalpose nevalyta, nešvaru, 4) veisėjas netiksliai tvarko privalomus įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų apskaitos duomenis, tai yra žurnalai vedami, bet netiksliai nurodomi vados duomenys. Papildomoje informacijoje nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose laikoma 6 šunys, o lauke, lauko voljeruose laikomos dvi šveicarų baltųjų veislės kalės, kurių mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota GAR sistemoje, dėl amžiaus neveisiama). Bulterjerų dvi patelės Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota GAR sistemoje, veisiama) ir 6 mėn. jauniklė Nr. (duomenys neskelbtini). Anglų buldogų veislės trys patelės, veisiama patelė Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mėn. patelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebeveisiama patelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat patikrinimo metu rastas anglų buldogų veislės patinas Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis N. B., neregistruotas GAR sistemoje)...>. <...Šveicarų baltųjų aviganių patelės laikomos voljeruose. Voljerai nevalyti, priteršti. Voljeras, kuriame laikoma nebeveisiama šveicarų aviganė, nesaugus, sietas išlankstytas, metalo virbai atlenkti į voljero vidų. Anglų buldogai rasti ūkiniame pastate. Įėjus į patalpą juntamas aštrus amoniako kvapas. Ant grindų matomi ekskrementų likučiai bei telkšo šlapimo balos. Taip pat pridraskyta paklotukų ir žaislų/pašalinių daiktų. Ūkiniame pastate ant lubų kabo voratinkliai, šunys laikomi garduose iki 3 m²....>. <... Ne visi šunys užregistruoti GAR sistemoje. Atliekant duomenų analizę nustatyta, kad GAR sistemoje laikytojas turi 61 šunį, nors veisimo vietoje rasta tik 8 šunys...> (t. 1, b. l. 19-26). Pareiškėjas E. G. buvo supažindintas su patikrinimo aktu ir 2022 m. sausio 24 d. jis pateikė „Skundą – kvestionavimą patikros Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 74-83). Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimo aktas ir pareiškėjo skundas buvo pateikti VMVT Marijampolės departamento Šakių skyriaus (duomenys neskelbtini) E. J., kuri 2022 m. sausio 24 d. surašė protokolą ir pareiškėjo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį. Apklausta liudytoja E. J. patvirtino, jog iš patikrinimo akto ji vertino, kad yra ANK 346 straipsnio 1 dalies ir 16 dalies pažeidimai, todėl protokolas surašytas ir už žiaurų elgesį su gyvūnais, protokolą surašė dalyvaujant E. G., jis pridėjo tam tikrus dokumentus, taip pat paaiškinimą, pareiškėjas nesutiko su protokolu ir atsisakė pasirašyti, mažareikšmių veikų aprašu ji nesivadovavo.

Pagal ANK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso <...346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą...>. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. VMVT direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. B1-2 patvirtintame apraše „Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos“ nurodyta, jog mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais gali būti pripažįstami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, susijusius su gyvūnų sveikata ir (ar) gerove, ir (ar) veterinarine farmacija ir taikomus privatiems veterinarijos gydytojams, gyvūnų laikytojams ar savininkams, veterinarinės farmacijos įmonėms, pašarų ūkio subjektams, reikalavimų pažeidimai arba teisės aktų, reglamentuojančių maisto, pašarų, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ar jų žaliavų higienos, ženklinimo ir (ar) reklamos reikalavimus, reikalavimų pažeidimai. Mažai pavojingomis veikomis gali būti pripažįstami fizinio asmens padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nurodyti Administracinių nusižengimų kodekso 152, 153, 155 ir 346 straipsniuose. Mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais ir mažai pavojingomis veikomis negali būti pripažinti teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų sveikatą ir gerovę, veterinarinę farmaciją (išskyrus nurodytus šio Aprašo 2 punkte), taip pat maisto, pašarų, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ar jų žaliavų saugą, reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, šunų veisėjo E. G. veika negalėjo būti vertinama kaip mažareikšmė, kadangi veika padaryta ne fizinio asmens, o ūkio subjekto – gyvūnų augintinių veisėjo, patikrinimo akte nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų sveikatą ir gerovę, pažeidimai, be to protokolą surašiusi pareigūnė jo veiksmus kvalifikavo ir pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog gyvūno sveikata ir gerovė yra ypatingai svarbi įstatymo reikalavimais saugoma vertybė (gėris), patikrinimo metu nustatyta visa eilė teisės aktų pažeidimų, iš kurių net 7 GGA įstatymo pažeidimai, jie yra tęstinio pobūdžio, todėl pareiškėjo veiksmai neatitinka mažareikšmės veikos kriterijų ir pagal aukščiau paminėto VMVT direktoriaus įsakymo 6.1-6.5 požymius. Tuo pagrindu atmestini skundo argumentai, jog nei protokolą surašę, nei nutarimą priėmę pareigūnai nevertino, ar nustatyti pažeidimai atitinka mažareikšmės veikos kriterijus, kadangi nei administracinio nusižengimo subjektas, nei objektas, nei objektyvieji veikos požymiai neatitiko mažareikšmei veikai keliamų reikalavimų. Be to svarbi aplinkybė, kurią nurodė ir institucija, teikdama atsiliepimą į skundą, yra ta, jog pareiškėjas nepripažino patikrinimo rezultatų, nesutiko su administracinio nusižengimo protokolu, atsisakė jį pasirašyti, pateikė „Skundą – kvestionavimą patikros Nr. (duomenys neskelbtini)“, kas parodo pareiškėjo nekritišką požiūrį į savo kaltus veiksmus.

Vadovaudamasis patikrinimo akte ir administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo paaiškinimu, VMVT Marijampolės departamento direktorius 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą ir E. G. pripažino padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei paskyrė 30 Eur baudą. Nutarime nurodyta, jog „ atsižvelgus į tikrinimo rezultatus ir pateiktus atsakingo asmens paaiškinimus, ūkio subjekto bendradarbiavimą, nėra tikslinga taikyti 346 straipsnio 16 dalį. Pateiktos aplinkybės abejotinos ir negali būti taikytinos kaip žiaurus elgesys su gyvūnais“. Nutarime aiškiai nurodytas motyvas, kodėl nutarimą priėmusios institucijos atstovas veiką kvalifikavo tik pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, vadinasi nusižengimą padaręs asmuo apsigynė nuo kaltinimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Šioje situacijoje teisiškai nereikšminga aplinkybė kodėl pareiškėjas nenubaustas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, nes skundą padavęs asmuo neprašo sunkinti jo padėties. Skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, byloje vertinamas nutarimo, o ne administracinio nusižengimo protokolo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tuo pagrindu atmestini skundo argumentai, jog skundžiamą nutarimą priėmęs institucijos atstovas neįvertino aplinkybių, netyrė įrodymų, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą medžiagą, netinkamai ir neaiškiai nurodė teisės aktus, už kurių pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė. Byloje nustatyta priešingai, jog nutarimą priėmusios institucijos atstovas vertino bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus bei pateiktą medžiagą, į jo bendradarbiavimą, pareiškėjo veiksmuose neįžvelgė ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Nutarime aiškiai ir suprantamai nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė, tai yra patikrinimo metu nustatytas aštrus amoniako kvapas, galintis sukelti žalingas pasekmes gyvūnų augintinų sveikatai ir gerovei (pažeista GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas), per mažas plotas, skirtas gyvūnams augintiniams, patalpos nevalytos, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė (pažeista GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktai, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18 punktas, 19 punktas), netinkamas laikymo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams (pažeista GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas), gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, kenčia nepatogumo jausmą, grindų plotas neatitinka normų (pažeista GGA įstatymo 6 straipsnis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktas), keturi gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti GAR (pažeista GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpomis (pažeista GGA 10 straipsnio 2 dalis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punktas), 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš GAR (pažeista įsakymo „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau įsakymas „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“) 21 punktas ir 37 punktas).

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (duomenys neskelbtini) I. B. ir R. B., kurie turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patirtį, parodymais, jog ūkinėse patalpose, kuriose rasti keturi šunys, buvo juntamas aštrus amoniako kvapas, patalpos yra nevalytos, ant grindų ekskrementų likučiai, šlapimo balos, pridraskyta žaislų ir odenų skutukų, ant lubų kabo voratinkliai, lauko voljerai taip pat nevalyti, juose nešvaru. Jų parodymai sutampa su vaizdo medžiaga bei patikrinimo metu padarytomis nuotraukomis. Iš vaizdo medžiagos matyti ant grindų tamsios spalvos šlapimo pėdsakai, kampe matomi šunų ekskrementų likučiai, kurie (duomenys neskelbtini) vertinimu tikrai neatsiranda iš vakaro, ant lubų kabo voratinkliai, todėl nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisingai vertino ir padarė išvadą, jog gyvūnų augintinių patalpos nėra reguliariai valomos ir plaunamos, gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nėra valomos kiekvieną dieną, ryte ir vakare, ir šunų ekskrementai nėra pašalinami nedelsiant. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) taip pat nustatė, jog ūkinėse patalpose anglų buldogai buvo laikomi dvejuose narvuose nuo 2,7 iki 3 m² ploto, gyvūnai neėdė, jie buvo uždaryti, o kiti du šunys bėgiojo laisvai po bendrą 18 m² patalpą. Pareiškėjas nurodė, jog šunys buvo tik laikinai patalpinti į narvus, kad galėtų be konkurencijos paėsti. Toks pareiškėjo paaiškinimas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra jeigu šunys būtų tik laikinai uždaryti, siekiant juos pašerti, tai patikrinimo metu jie būtų ėdę savo maistą, pareiškėjas būtų besitvarkantis ūkines patalpas arba jau susitvarkęs, tačiau tokios aplinkybės byloje neužfiksuotos. Priešingai, byloje nustatyta, jog patikrinimą atlikę pareigūnai apskritai nežinojo, kad veisiami šunys yra laikomi ūkiniame pastate, pareiškėjui nėra išduotas veterinarinis patvirtinimas dėl tokių patalpų, pareiškėjo patalpų ir juose įrengtų narvų/atitvarų tinkamumo nėra įvertinusi VMVT, todėl tik išgirdę šunų inkštimą, pareigūnai įėjo į patalpas ir rado šunis, kurie buvo uždaryti į netinkamo dydžio narvus, šunys neėdė, patalpos buvo nevalytos. Vadovaujantis VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 1 priedo lentelėje nurodyta, jog gyvūnui augintiniui iki 40 kg turi būti skiriama minimalus 20 kv. m. plotas gyvenamosiose patalpose, o gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar veislinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje, skiriamas minimalus plotas yra 6/25*(jei išvedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 val. arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpiau kaip 30 min./jei nėra išvedamas pasivaikščioti) kv. m. vienam gyvūnui ir 2/12*(jei išvedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 val. arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpiau kaip 30 min./jei nėra išvedamas pasivaikščioti) kv. m. kiekvienam papildomam. Šunų veisėjas E. G. neturi veterinarinio patvirtinimo dėl gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpos ūkiniame pastate, jam išduotas leidimas vykdyti veiklą tik gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjas negali vadovautis ploto normomis, skirtomis gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar veisimo vietos patalpoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytinas pagrįstai patikrinimo metu nustatytas ir nutarime nurodytas pažeidimas, jog gyvūnai augintiniai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma jų judėjimo laisvė, per mažas jiems skirtas plotas ir netinkamas laikymo įrenginių taikymas.

Be to pareiškėjas nubaustas ir už tai, jog patikrinimo metu rasti keturi šunys, privalomai neįregistruoti GAR ir 57 šunys neišregistruoti iš GAR sistemos, nors pareiškėjas laiko 8 šunis, tuo pareiškėjas pažeidė GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir įsakymo „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punkto ir 37 punkto reikalavimus. Už šuns paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Pagal GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, šunys privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Įsakyme „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, jog šunys, paženklinus juos mikroschema, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre iš karto po jų paženklinimo mikroschema, išskyrus atvejus, kai po paženklinimo veterinarijos gydytojai ir ženklintojai neturi galimybės iš karto įvesti gyvūno augintinio duomenų į Gyvūnų augintinių registrą, bet privalo tai padaryti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio paženklinimo. Perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiga per nustatytą terminą 7 kalendorines dienas įregistruoti gyvūną tenka jo laikytojui ar savininkui, o už gyvūno augintinio išregistravimą atsako tiek jį perduodantis savininkas, tiek naujasis savininkas, todėl tuo pagrindu atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis neturi pareigos ir galimybės išregistruoti gyvūno iš GAR sistemos. Be to pareiškėjas nurodo, kad gyvūnas augintinis buldogų veislės patinas, kurio mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. B., todėl jis apskritai neturi pareigos jo registruoti GAR sistemoje. Iš pareiškėjo pateiktos Reproduktoriaus tarpusavio laikino perdavimo sutarties matyti, jog savininkas perleidžia laikinajam veisėjui šuns priežiūrą ir veisimo teisę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl patikrinimo dieną 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas apskritai be teisėto pagrindo laikė nurodytą gyvūną. Be to pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą už teisingų duomenų GAR sistemai pateikimą atsakingas gyvūno savininkas ar laikytojas, todėl patikrinimo metu jis laikytinas faktiniu laikytoju. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir institucijos atstovo G. G. paaiškinimų, 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjas kreipėsi dėl veterinarinio patvirtinimo ir nurodė, jog veislyne bus veisiami keli šunys, tačiau patikrinus GAR sistemą nustatyta, jog veislyne registruota virš 60 šunų. Pareiškėjas buvo įpareigotas sutvarkyti registro duomenis, 2021 m. gruodžio 12 d. jis el. paštu pateikė užklausą VMVT dėl gyvūnų augintinių išregistravimo iš GAR ir tą pačią dieną jam buvo pateiktas atsakymas, tačiau pareiškėjas iki pat patikrinimo dienos gyvūnų neįregistravo ir neišregistravo, tai buvo padaryta tik patikrinimo dieną 2021 m. gruodžio 21 d., po pareigūnų patikrinimo akto surašymo, tai yra po 20.00 val. (t. 2, b. l. 32). Liudytojai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo patikrintas GAR registras prieš atvykstant į vietą ir tokie registro duomenys nurodyti patikrinimo akte. Į tai, kad pareiškėjas kreipėsi konsultacijos, dėjo pastangas ir po patikrinimo atliko jam priskirtas pareigas, buvo atsižvelgta priimant nutarimą, nurodant jo bendradarbiavimą su institucija ir paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą, tačiau tai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, kadangi gyvūno įregistravimo ir išregistravimo iš GAR sistemos terminas yra 7 dienos po augintinio paženklinimo/perdavimo, o šis terminas buvo ženkliai pažeistas. Teismo vertinimu, tiek patikrinimo akte, tiek skundžiamame nutarime įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, nurodant, jog buvo rasti 4 gyvūnai augintiniai, kurie neregistruoti GAR sistemoje, tačiau patikrinimo akte nurodant tik tris neregistruotų gyvūnų mikroschemų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl dėl teisinio aiškumo ir nekeičiant nutarimo esmės, ši klaida ištaisytina teismo iniciatyva.

Be to pareiškėjas nubaustas ir už tai, jog vykdė šunų veisimą neturėdamas veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpoms, tai yra pažeidė GGA įstatymo 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punkto reikalavimus, pagal kuriuos asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Pagal įsakymo 9 punktą, reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo netaikomas, jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Pagal 3.5 punktą, verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta –gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje gyvūnai augintiniai laikomi nuo jų sukergimo ar apsėklinimo iki jų palikuonių pardavimo ar perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į VMVT dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo ir 2021 m. spalio 12 d. sulaukė neigiamo atsakymo dėl duomenų trūkumo. Papildžius veislyno aprašą pareiškėjas vėl sulaukė VMVT 2021 m. lapkričio 29 d. neigiamo atsakymo. VMVT pateiktuose atsakymuose į pareiškėjo prašymus dėl veterinarinio patvirtinimo išdavimo buvo nurodomi formalūs trūkumai, galiausiai VMVT įvykdė patikrinimą ir nubaudė pareiškėją dėl veterinarinio patvirtinimo neturėjimo. Taigi skunde pareiškėjas pripažino, jog siekė praplėsti vykdomą veiklą ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir lauko voljeruose, 2021 m. spalio 11 d. teikdamas prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo, nurodė, jog veislyne gyvenantys šunys – namuose gyvena viena bulterjerė ir dvi anglų buldogės, lauke gyvena dvi šveicarų aviganės kalės, jos gyvena voljere su ilgalaikiu buvimu sodybos teritorijoje ir išvykomis, voljeras 11 m². VMVT 2021 m. spalio 12 d. paprašė pateikti papildomų duomenų. Teikdamas pakartotinį prašymą pareiškėjas nurodė, jog veislyne veisiamos trys veislės – buldogų, bulterjerų ir šveicarų baltųjų aviganių šunys, veisiama šveicarų aviganių kalė gyvena voljere (t. 1 , b. l. 92-99). Veterinarinis patvirtinimas nebuvo išduotas, nes pareiškėjas pateikė ne visus reikalaujamus dokumentus (t. 1, b. l. 40). Patikrinimo metu nustatyta, jog vaikinga šveicarų baltųjų aviganių patelė buvo laikoma lauko voljere, nors pareiškėjas neturėjo veterinarinio patvirtinimo laikyti ir veisti šunis negyvenamosiose patalpose. Be to iš liudytojos I. B. parodymų nustatyta, jog vykdami atlikti patikrinimą jie turėjo duomenis tik apie gyvenamosiose patalpose gyvenančius ir veisiamus gyvūnus augintinius, tačiau atvykę į įvykio vietą rado du gyvūnus augintinius lauko voljere, iš kurių viena buvo vaikinga ir keturis gyvūnus augintinius laikomus ūkinėse patalpose, apie kurių naudojimą gyvūnų augintinių veisimui ir laikymui pareiškėjas tarnybai nebuvo pateikęs duomenų. Po patikrinimo, pareiškėjas 2022 m. sausio 3 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo, kuriame nurodė aplinkybes, jog „kalės vaikuojasi gyvenamosiose ir pagalbinės patalpose“, „įprasta mūsų praktika, kad baltieji šveicarų aviganiukai gimsta tik pagalbinėse patalpose, kuriame yra tiesioginis išėjimas į aptvertą kiemą iki 2 mėnesių“ (t. 1, b. l. 109-111). Šio pakartotinio prašymo dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo nagrinėjimas sustabdytas, kol bus baigta ši administracinė teisena. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio pavirtinimo jam netaikomas, kadangi jis gyvūnus augintinius laiko ir veisia tik gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas atsisakė savo 2022 m. sausio 3 d. prašymo dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo (t. 2, b. l. 49-52). Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės ir sąmoningas klaidinimas teikiant prieštaringus paaiškinimus. Skunde pareiškėjas nurodė, jog pats savo iniciatyva kreipėsi dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo, sutiko, kad vykdė veiklą neturėdamas veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpoms, pirmuose teismo posėdžiuose teikdamas paaiškinimus nurodė, jog siekė praplėsti savo vykdomą veiklą, gyvūnus augintinius laikė ir veisė voljere ir ūkinėse patalpose, vėliau savo poziciją pakeitė pateikdamas kardinaliai priešingus rašytinius paaiškinimus. Teismas tokioje situacijoje vadovaujasi objektyviais rašytiniais byloje surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis, kurie buvo konstatuoti patikrinimo metu. Iš pareiškėjo pateiktų prašymų dėl veterinarinio patvirtinimo gavimo matyti, jog jis siekė praplėsti gyvūnų veisimo vietą ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir ūkinėse patalpose bei lauko voljeruose, nurodė duomenis, jog veisiami gyvūnai laikomi lauke, baltieji šveicarų šuniukai gimsta pagalbinėse patalpose ir ten laikomi iki 2 mėnesių, patikrinimo metu rasta vaikinga šveicarų baltųjų aviganių kalė lauko voljere, kiti veisiami gyvūnai augintiniai – anglų buldogai rasti ūkinėse patalpose, todėl pareiškėjas vykdė veisimo veiklą neturėdamas veterinarinio patvirtinimo veisti negyvenamosiose patalpose ir tuo pagrindu jam pagrįstai paskirta nuobauda ir už šį teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl VMVT Marijampolės departamento 2022 vasario 15 d. nutarimas paliekamas galioti, teismo iniciatyva pažeidimo esmėje ištaisant rašymo apsirikimą, jog „trys gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti gyvūnų augintinių registre“. Kartu teismas pažymi, jog rašymo apsirikimo ištaisymas nutarimo esmės nekeičia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. G. skundą atmesti.

Ištaisyti VMVT Marijampolės departamento 2022 vasario 15 d. nutarime pažeidimo esmėje esantį rašymo apsirikimą, jog „trys gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti gyvūnų augintinių registre“.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.