Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., elektroninės bylos lapai 1–19 (toliau – b. l. ) ir 2017 m. spalio 19 d. su patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 13–33), prašė priteisti iš atsakovės „AVA statyba“ 76 193,07 Eur žalos atlyginimo, 6 658,36 Eur patirtų eksperto ir teisininko išlaidų ir atlyginti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės su pieno bloku statybos. Pažymėjo, kad rangovė UAB „AVA statyba“ sutartą objektą pastatė, o užsakovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė už atliktus darbus atsiskaitė. Objektas buvo pastatytas pagal trečiojo asmens projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro parengtą techninį projektą ir prižiūrint trečiajam asmeniui statinio statybos techniniam prižiūrėtojui UAB „Fildingas“. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsiradus statybos trūkumams (defektams) ir nepavykus kartu surašyti Defektų akto ar rangovei nesutinkant su aptiktais statybos trūkumais, užsakovė samdo statinio eksperto kvalifikaciją turintį asmenį, kad šis atliktų statybos trūkumo ekspertizę. Ieškovės teigimu, Vazniškių žemės ūkio bendrovė 2014 m. gegužės 19 d. raštu pakvietė atsakovę UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 28 d. atvykti apžiūrėti statybos objektą, peržiūrėti statybos ir kitą dokumentaciją ir iki 2014 m. birželio 4 d. kartu pagal Rangos sutarties 49 punktą surašyti dvišalį defektų aktą dėl statybos trūkumų. Rangovė į susitikimą atvyko, tačiau Defektų aktas nebuvo surašytas, nes rangovė ir projektuotojas pageidavo daugiau laiko galutinei pozicijai užimti. Buvo susitarta, kad užsakovė raštu išdėstys apžiūros metu išsakytas mintis ir pateiks jas rangovei su projektuotoju, o šie raštu iki 2014 m. birželio 4 d. išdėstys savo poziciją ir pasiūlymus dėl defektų šalinimo būdo ir terminų. Ieškovės teigimu, dėl ekspertizės atlikimo vyko susirašinėjimas, tačiau rangovė nebendradarbiavo, nepagrįstai delsė duoti konkrečius atsakymus, atsakydama tik 2014 m. liepos 7 d. raštu „Dėl defektinio akto“. Ieškovė pažymi, kad nesurašius sutartinio dvišalio Defektų akto, užsakovė 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl defektų: 1 (visose 4Ž1g patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija), 3 (lupasi dažai nuo kuro sandėlio 1ž1b lauko sienų), 4 (sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) renkasi vanduo), 5 (lupasi dažai nuo pieno bloko 4Ž1g pamatų išorėje), 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje (4Ž1g, 1-8) ir palaikymo patalpoje 1-7), 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje vedančiame iš palaukimo patalpos (4Ž1g, 1-7) į karvidės 1-2 pusę), 9 (šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje 1-8 suskilę ir iškritę grindų plytelės, iš tarpų plytelių išsiplovė užpildančios medžiagos, todėl kaupiasi nešvarumai), 10 (techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15) katilinėje pro apačią iš melžimo patalpos 1-8 renkasi vanduo), 11 (surūdijo melžimo patalpos (4Ž1g, 1-8) sienos), 13 (šaldytuvo patalpoje 1-18 prie pakeliamų vartų nuo durų staktos nusilupo dažai), 16 (laiptinės (4Ž1g, 1-18) apačioje prie laiptų drėksta siena), 17 (pieno bloke 4Ž1g antro aukšto visose administracinėse patalpose drėksta „Amstrong“ pakabinamos lubos), 19 (aikštelėje b1 ant trinkelių dangos kaupiasi vanduo, nes nėra nuolydžių), 20 (nesandarūs lietvamzdžių latakų prie pieno bloko sudūrimai, todėl vanduo nuo stogo patenka ant sienų), 21 (nuo stogo nukrito sniego gaudytuvai), 24 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia droselių sistema stogo ventiliacijos valdymui) ir 28 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia šepečiai, netinkamai išvedžiota elektros instaliacija šepečių pajungimui). Ieškovė teigia, jog išlaidos, atsiradusios siekiant surinkti įrodymus apie defektų faktą, yra užsakovės nuostoliai, todėl iš rangovės užsakovei priteistini 6 658,36 Eur turėtoms eksperto ir teisininko išlaidoms atlyginti. 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktu buvo nustatyta, kad rangovė UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už Vazniškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „AVA statyba“ 2011 m. sausio 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atliktus garantinius trūkumus (defektus): 1, 4, 6, 7, 9 10, 11, 16, 17, 19, 20, 24, 28. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. rangovei pateikė pretenziją ir pareikalavo, kad defektų šalinimo darbai būtų pradėti per 7 darbo dienas ir užbaigti iki 2014 m. spalio 17 d., priešingu atveju užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Ieškovės teigimu, rangovė iš esmės pašalino dalį smulkių defektų: Nr. 3, 5, 13, 17, 19, 20, 24 ir kai kuriuos kitus, o dėl defektų Nr. 6, 7, 11 fakto nustatymo užsakė ekspertizę. 2015 m. kovo 23 d. UAB „AVA statyba“ informavo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos reikalavimų dėl defektų Nr. 1, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 16 ir dėl reikalavimo įvykdyti iš teisės aktų ir Rangos sutarties kilusias prievoles dėl defektų šalinimo ir nuostolių, atsiradusių dėl defektų fakto nustatymo, atlyginimą, netenkins. Tuo pagrindu ieškovė ir UAB „Statranga“ (vykdytojas) 2015 m. liepos 14 d. sudarė Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidžių defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią vykdytojas parengė remonto projektą ir pašalino defektus. Už defektų pašalinimą užsakovė vykdytojui sumokėjo 62 473,61 Eur ir 13 119,46 Eur PVM. Už Ekspertinį aktą užsakovė sumokėjo 2 606,58 Eur ir 547,38 Eur PVM. Ieškovė nesutinka su UAB „AVA statyba“ argumentu, kad prašydama priteisti PVM, ieškovė siekia pasipelnyti. Ieškovės teigimu, PVM yra defektų pašalinimo kainos dalis ir užsakovė turi atlyginti visą išlaidų sumai, įskaitant PVM. Nurodo, kad užsakovė su rangove negali tartis dėl mokesčių įskaitymo, nemokėjimo ar pan. Tai prieštarauja viešajam interesui, nes leidžia išvengti mokesčių mokėjimo ar pažeidžia nustatytą tvarką. Kadangi rangovė neįrodinėja, kad sumokėjusi priteistą PVM, negalės jo susigrąžinti ar negalės išskaityti, ieškovė teigia, kad sumokėta PVM suma rangovės teisių ir teisėtų interesų nepažeistų.

3. Ieškovė nurodo, kad pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį pasamdė UAB „Fildingas“ valdyti statybos darbus objekte ir atlikti jų techninę priežiūrą. 2012 m. balandžio 3 d. Statybos užbaigimo aktą pasirašė techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo T. G.. Ieškovė pažymi, kad rangos sutartimi su UAB „AVA statyba“ šalys įsipareigojo niekam neperduoti nei savo teisių, nei pareigų, tačiau rangovė raštuose prisipažįsta, kad subrangove pagal rangos sutartį pasamdė UAB „Fildingas“, kuri atliko darbus, kuriuose atsirado defektai Nr. 9, 19 ir 20. Ieškovės teigimu, rangovė, prižiūrėtoja UAB „Fildingas“ ir T. G. yra nesąžiningi, nes pažeisdami imperatyvias teisės aktų normas ir sutartis su rangove iš savanaudiškų paskatų susimokė veikti prieš užsakovę. Ieškovės teigimu, prižiūrėtoja turėjo atstovauti užsakovės interesams atliekant rangovės atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovė preziumuoja, kad objekto statybos prižiūrėtoja subrangove pasirinkta ne pagal jos statybinių darbų kvalifikacijas, bet siekiant išvengti statybos darbų kontrolės objekte. Ieškovė nurodo, kad rangovė melavo, kai perduodama atliktus darbus užsakovei deklaravo, jog darbai yra be trūkumų. Rangovė, pasirinkdama UAB „Fildingas“ subrangove, tyčia buvo neatsargi, neteisėtai išvengė kontrolės, todėl yra atsakinga už visas tokio savo elgesio pasekmes.

4. Ieškovė teigia, kad Rangos sutartimi šalys susitarė, jog rangovė statybos darbus turi atlikti pagal projektuotojo parengtą objekto projektą. Ieškovė nurodo, kad rangovė privalo įspėti užsakovę, jeigu užsakovės pateiktas techninis projektas ar nurodymai dėl darbo atlikimo būdo kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar statinio tvirtumui ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Esminiai techninio projekto trūkumai negalėjo lemti darbo projekto kokybės, nes darbo projekto rengimo metu visi rangovei atsiradę neaiškumai turėjo būti pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad rangovei būtų kilę kokių nors klausimų dėl techninio projekto įgyvendinimo darbo projektavimo procedūroje. Dėl šios priežasties rangovė yra atsakinga už atsiradusius objekto trūkumus.

5. Ieškovė nesutinka su rangovės teiginiu, kad kilusios žalos priežastis yra netinkamas objekto naudojimas. Ieškovės teigimu, objektas yra naudojamas pagal paskirtį – karvių fermai. Tą patvirtina Ekspertiniame akte pateiktos išvados. Rangovė nenurodo, kad atlikdama statybos darbus turėjo pagrindo manyti, jog technologiniai procesai objekte vyks pagal kitokias normas ar technologijas. Ieškovės teigimu, defektų atsiradimo priežastis yra rangovės netinkamai atlikti statybos darbai objekte, todėl darytina išvada, kad rangovė yra atsakinga už defektus ir dėl jų nustatymo ir pašalinimo atsiradusią ir atsirasiančią žalą.

6. Ieškovė pažymi, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti priešgaisrinė signalizacija ir surūdiję detektoriai, yra paslėptas defektas. Defektą UAB „Statranga“ pašalino už 1 149,96 Eur ir 241,49 Eur PVM, iš viso už 1 391,45 Eur, todėl šią 1 391,45 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad darbų priėmimo metu priešgaisrinė signalizacija veikė, o atsakovės argumentai, kad priešgaisrinė sistema nebuvo tinkamai eksploatuojama, nėra susiję su nejudančių priešgaisrinės sistemos sudedamųjų dalių surūdijimu. Pagal Ekspertinį aktą nustatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė parengtų darbo projektą, pateiktų panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad prižiūrėtoja veikė interesų konfliktų sąlygomis (buvo rangovės subrangovė), tikėtina, kad dėl to savo pareigas atliko netinkamai.

7. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 6 – besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje, pagal Ekspertinį aktą taip pat yra paslėptas defektas. Defektą vykdytoja pašalino už 21 996,14 Eur ir 4 619,19 Eur PVM, iš viso už 26 615,33 Eur, todėl šią 26 615,33 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Rangovės teigimu, UAB „AVA statyba“ darbus atliko pagal techninį projektą ir neturėjo prievolės dirbti pagal darbo projektą, o patalpose esanti per didelė drėgmė ir ventiliacijos trūkumas sukėlė defekto atsiradimą. Ieškovė atkreipia dėmesį į projektuotojo 2014 m. birželio 4 d. rašte nurodytus įtarimus, kad konstrukcijos buvo nepakankamai nusausintos ar nenuriebalintos prieš dažant. Ieškovės teigimu, rangovė privalėjo konstrukcijų dažymo darbus vykdyti vadovaudamasi LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998) reikalavimais ir įvertinti agresyvios aplinkos įtaką statybinių konstrukcijų būklei.

8. Ieškovė teigia, kad kitas paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė ištrupėjusiu grindų betono paviršiumi koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę. Defektą vykdytoja pašalino už 3 900,51 Eur ir 819,11 Eur PVM, iš viso už 4 719,62 Eur, todėl šią 4 719,62 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateikiama pozicija, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija. Ieškovė remiasi ŽŪ TPT 01:2009 60 punktu, kuriame yra nurodyta, kad „galvijų laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Galvijų vaikščiojimo vietose betoninės grindys įstrižai rifliuojamos 100–120 mm tinkleliu, 10x10 mm dydžio grioveliais arba šiurkštinamos kitomis priemonėmis.“ Techniniame projekte buvo numatyta supjaustyti betoną juostelėmis, o atsakovei žinant, kad toks betono pjaustymas yra neleistinas, vis tiek šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte.

9. Ieškovė nurodo, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo patalpoje ir karuselės patalpoje atsiklijavusiomis, suskilusiomis ir iškritusiomis grindų plytelėmis, iš jų tarpų išsiplovusiomis užpildančiomis medžiagomis, vandens nenubėgimu į vandens surinkimo trapus ir laikymusi grindų paviršiuje. Pažymi, kad defektų šalinimo darbų metu nuardžius esamų plytelių dangą buvo rasta, jog keliose vietose plytelės buvo suklotos dviem sluoksniais, klijai po plytelėmis paskirstyti netolygiai. Ieškovė preziumuoja, kad tokiu būdu atsakovė (jos subrangovė UAB „Fildingas“) nesėkmingai siekė ištaisyti neteisingai suformuotus betoninio pagrindo ir išlyginamųjų sluoksnių nuolydžius. Ieškovė nurodo, kad atvirkštiniai ar per maži nuolydžiai lėmė vandens laikymąsi ant šildomų grindų. Šildomos grindys nuolatos intensyviai garina ant jų esančias balas ir taip didina santykinę drėgmę, kuri neigiamai veikia objektą ir galėjo paskatinti defektų, susijusių su padidinta drėgme ir / ar korozija, atsiradimą ir / ar progresavimą. Ieškovė pažymi, kad turint tikslą pagreitinti melžimo patalpos džiovinimą, 2013 m. buvo įrengti ventiliatoriai. Ieškovės teigimu, UAB „Alzida“ ekspertiniame akte nepagrįstai teigiama, kad patalpos santykinio oro drėgnumo padidėjimas priklauso nuo ieškovės veiksmų, nes ji neįjungia priverstinės ventiliacijos, todėl netinkamai eksploatuoja patalpas. Tai nepašalina atsakovės atsakomybės, nes techniniame projekte priverstinė ventiliacija nebuvo numatyta. Ieškovė pažymi, kad pagal Ekspertinį aktą, nekokybiškos grindys ir gretimų patalpų neizoliavimas nuo drėgmės patalpoje lėmė, kad drėksta gretimos patalpos, todėl buvo konstatuoti defektai Nr. 4, 10 ir 16. Defektas Nr. 4 pasireiškė tuo, kad sandėlio patalpoje rinkosi vanduo. Tai paslėptas defektas, kurį rangovė iš pradžių pripažino, nes 2013 m. kovo mėnesį įdėjo slenkstį, tačiau darbai arba rezultato nedavė, arba defektas atsinaujino. Defektas Nr. 10 pasireiškė tuo, kad techninėje patalpoje pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, kuris skverbėsi pro pertvaros ir grindų sandūrą. Projektuotojas 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 teigė, kad galima defektų Nr. 4 ir 10 priežastis yra neužhermetizuotos sienų ir grindų konstrukcijų sandūros. Techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta „Grindų ir sienų sandūros visu perimetru užsandarinamos hermetiku. Sprendžiama darbo projekte ir tai turėjo būti derinama su projekto autorine priežiūra.“ Darbo projekto rangovė šioje dalyje neparengė, todėl yra atsakinga už defektą ir dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Defektas Nr. 16 pasireiškė tuo, kad laiptinės apačioje prie laiptų drėksta siena. Tai taip pat nustatyta kaip paslėptas defektas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Projektuotojo 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 pažymima: „visi sprendiniai turėjo būti tikslinami statybos rangovo parengtame darbo projekte, kuriame jis turėjo susiderinti visų patalpų įrengimo sprendinius, įskaitant apdailos, hidroizoliacines ir kitas medžiagas su projekto autorine ir technine priežiūra ir ypatingai atkreipti dėmesį į drėgnų patalpų įrengimo reikalavimus.“ Tačiau rangovė jokių sprendinių nepateikė ir nederino.

10. Ieškovė nurodė, kad defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 UAB „Statranga“ pašalino už 29 927,13 Eur ir 6 284,7 Eur PVM, iš viso už 36 211,83 Eur, todėl šią 36 211,83 Eur sumą ieškovė prašo priteisti. Ieškovė patvirtina, kad atsižvelgdama į faktą, jog vykdytoja UAB „Statranga“ darbus vykdė nenutraukdama ieškovės gamybinio proceso (tuo pačiu metu, kai remonto darbų vietoje kas dieną nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 16 iki 20 val. buvo pamelžiama po 543 karves), sutiko sumokėti pagrįstai nurodytą didesnę defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatoje nurodytą (7 089,46 ir 13 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko Defektų šalinimo sutartyje numatytos kainos.

11. Ieškovė teigia, kad defektas Nr. 11 pasireiškė tuo, kad daugelyje vietų ant melžimo patalpoje esančių daugiasluoksnių sieninių plokščių yra atsiradusios rūdys. Ieškovė nesutinka su atsakove, kuri nurodo, jog defektai atsirado užsakovei netinkamai eksploatuojant objektą. Atsakovė defekto Nr. 11 nepripažįsta dėl aplinkos koroziškumo, kurį sąlygoja oro drėgnumas, žymiai viršijantis projekte nurodytą maksimalią reikšmę, taip pat ant metalinių paviršių pastebėta vandens garų kondensato. Anot projektuotojo, yra tikimybė, kad sieninės daugiasluoksnės plokštės turi statybinio broko, nes vizualios apžiūros metu išorinių pažeidimų nenustatyta. Defektą Nr. 11 vykdytoja pašalino už 1 999,87 Eur ir 419,97 Eur PVM, iš viso už 2 419,84 Eur, todėl šią 2 419,84 Eur sumą prašo priteisti.