Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ginčas kilo dėl žalos atlyginimo už defektus, nustatytus per garantinį terminą.Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AVA statyba“ 76 193,07 Eur žalos atlyginimo, 6 658,36 Eur patirtų eksperto ir teisininko išlaidų ir atlyginti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Nurodė, kad su atsakove UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis) dėl karvidės su pieno bloku statybos. Rangovė UAB „AVA statyba“ sutartą objektą pastatė, o užsakovė už atliktus darbus atsiskaitė. Objektas buvo pastatytas pagal trečiojo asmens projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro parengtą techninį projektą ir prižiūrint trečiajam asmeniui statinio statybos techniniam prižiūrėtojui UAB „Fildingas“. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad atsiradus statybos trūkumams (defektams) ir nepavykus kartu surašyti defektų akto, ar rangovei nesutinkant su aptiktais statybos trūkumais, užsakovė samdo statinio eksperto kvalifikaciją turintį asmenį, kad šis atliktų statybos trūkumo ekspertizę. Ieškovė 2014 m. gegužės 19 d. raštu pakvietė atsakovę UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 28 d. atvykti apžiūrėti statybos objektą, peržiūrėti statybos ir kitą dokumentaciją ir iki 2014 m. birželio 4 d. kartu pagal rangos sutarties 49 punktą surašyti dvišalį defektų aktą dėl statybos trūkumų. Rangovė į susitikimą atvyko, tačiau defektų aktas nebuvo surašytas, nes rangovė ir projektuotojas pageidavo daugiau laiko galutinei pozicijai užimti. Buvo susitarta, kad užsakovė raštu išdėstys apžiūros metu išsakytas mintis ir pateiks jas rangovei su projektuotoju, o šie raštu iki 2014 m. birželio 4 d. išdėstys savo poziciją ir pasiūlymus dėl defektų pašalinimo būdo ir terminų. Dėl ekspertizės atlikimo vyko susirašinėjimas, tačiau rangovė nebendradarbiavo, nepagrįstai delsė duoti konkrečius atsakymus, atsakydama tik 2014 m. liepos 7 d. raštu „Dėl defektinio akto“. Ieškovė pažymėjo, kad nesurašius sutartinio dvišalio defektų akto, užsakovė 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl defektų: 1 (visose 4Ž1g patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija), 3 (lupasi dažai nuo kuro sandėlio 1ž1b lauko sienų), 4 (sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) renkasi vanduo), 5 (lupasi dažai nuo pieno bloko 4Ž1g pamatų išorėje), 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje (4Ž1g, 1-8) ir palaikymo patalpoje 1-7), 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje vedančiame iš palaukimo patalpos (4Ž1g, 1-7) į karvidės 1-2 pusę), 9 (šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje 1-8 suskilę ir iškritę grindų plytelės, iš tarpų plytelių išsiplovė užpildančios medžiagos, todėl kaupiasi nešvarumai), 10 (techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15) katilinėje pro apačią iš melžimo patalpos 1-8 renkasi vanduo), 11 (surūdijo melžimo patalpos (4Ž1g, 1-8) sienos), 13 (šaldytuvo patalpoje 1-18 prie pakeliamų vartų nuo durų staktos nusilupo dažai), 16 (laiptinės (4Ž1g, 1-18) apačioje prie laiptų drėksta siena), 17 (pieno bloke 4Ž1g antro aukšto visose administracinėse patalpose drėksta „Amstrong“ pakabinamos lubos), 19 (aikštelėje b1 ant trinkelių dangos kaupiasi vanduo, nes nėra nuolydžių), 20 (nesandarūs lietvamzdžių latakų prie pieno bloko sudūrimai, todėl vanduo nuo stogo patenka ant sienų), 21 (nuo stogo nukrito sniego gaudytuvai), 24 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia droselių sistema stogo ventiliacijos valdymui) ir 28 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia šepečiai, netinkamai išvedžiota elektros instaliacija šepečių pajungimui). Ieškovė teigė, jog išlaidos, atsiradusios siekiant surinkti įrodymus apie defektų faktą, yra užsakovės nuostoliai, todėl iš rangovės užsakovei priteistini 6 658,36 Eur turėtoms eksperto ir teisininko išlaidoms atlyginti. 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktu buvo nustatyta, kad rangovė UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už 2011 m. sausio 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atliktus garantinius trūkumus (defektus): 1, 4, 6, 7, 9 10, 11, 16, 17, 19, 20, 24, 28. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. rangovei pateikė pretenziją ir pareikalavo, kad defektų šalinimo darbai būtų pradėti per 7 darbo dienas ir užbaigti iki 2014 m. spalio 17 d., priešingu atveju užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Ieškovės teigimu, rangovė iš esmės pašalino dalį smulkių defektų: Nr. 3, 5, 13, 17, 19, 20, 24 ir kai kuriuos kitus, o dėl defektų Nr. 6, 7, 11 fakto nustatymo užsakė ekspertizę. 2015 m. kovo 23 d. UAB „AVA statyba“ informavo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos reikalavimų dėl defektų Nr. 1, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 16 ir dėl reikalavimo įvykdyti iš teisės aktų ir rangos sutarties kilusias prievoles dėl defektų šalinimo ir nuostolių, atsiradusių dėl defektų fakto nustatymo, atlyginimą, netenkins. Tuo pagrindu ieškovė ir UAB „Statranga“ (vykdytoja) 2015 m. liepos 14 d. sudarė Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidžių defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartį, kuria remiantis vykdytojas parengė remonto projektą ir pašalino defektus. Už defektų pašalinimą užsakovė vykdytojui sumokėjo 62 473,61 Eur ir 13 119,46 Eur PVM. Už ekspertinį aktą užsakovė sumokėjo 2 606,58 Eur ir 547,38 Eur PVM. Ieškovė nurodė, kad pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį pasamdė UAB „Fildingas“ valdyti statybos darbus objekte ir atlikti jų techninę priežiūrą. 2012 m. balandžio 3 d. Statybos užbaigimo aktą pasirašė techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo T. G.. Ieškovė pažymėjo, kad rangos sutartimi su UAB „AVA statyba“ šalys įsipareigojo niekam neperduoti nei savo teisių, nei pareigų, tačiau rangovė raštuose prisipažįsta, kad subrangove pagal rangos sutartį pasamdė UAB „Fildingas“, kuri atliko darbus, kuriuose atsirado defektai Nr. 9, 19 ir 20. Ieškovės teigimu, rangovė, prižiūrėtoja UAB „Fildingas“ ir T. G. yra nesąžiningi, nes pažeisdami imperatyvias teisės aktų normas ir sutartis su rangove iš savanaudiškų paskatų susimokė veikti prieš užsakovę. Ieškovės teigimu, prižiūrėtoja turėjo atstovauti užsakovės interesams atliekant rangovės atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovė preziumuoja, kad objekto statybos prižiūrėtoja subrangove pasirinkta ne pagal jos statybinių darbų kvalifikacijas, bet siekiant išvengti statybos darbų kontrolės objekte. Ieškovė nurodė, kad rangovė melavo, kai perduodama atliktus darbus užsakovei deklaravo, jog darbai yra be trūkumų. Rangovė, pasirinkdama UAB „Fildingas“ subrangove, tyčia buvo neatsargi, neteisėtai išvengė kontrolės, todėl yra atsakinga už visas tokio savo elgesio pasekmes.Rangos sutartimi šalys susitarė, jog rangovė statybos darbus turi atlikti pagal projektuotojo parengtą objekto projektą. Ieškovė nurodė, kad rangovė privalo įspėti užsakovę, jeigu užsakovės pateiktas techninis projektas ar nurodymai dėl darbo atlikimo būdo kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar statinio tvirtumui ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Esminiai techninio projekto trūkumai negalėjo lemti darbo projekto kokybės, nes darbo projekto rengimo metu visi rangovei atsiradę neaiškumai turėjo būti pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad rangovei būtų kilę kokių nors klausimų dėl techninio projekto įgyvendinimo darbo projektavimo procedūroje. Dėl šios priežasties rangovė yra atsakinga už atsiradusius objekto trūkumus. Ieškovės teigimu, objektas yra naudojamas pagal paskirtį – karvių fermai. Tą patvirtina Ekspertiniame akte pateiktos išvados. Rangovė nenurodė, kad atlikdama statybos darbus turėjo pagrindo manyti, jog technologiniai procesai objekte vyks pagal kitokias normas ar technologijas. Ieškovės teigimu, defektų atsiradimo priežastis yra rangovės netinkamai atlikti statybos darbai objekte, todėl darytina išvada, kad rangovė yra atsakinga už defektus ir dėl jų nustatymo ir pašalinimo atsiradusią ir atsirasiančią žalą.Ieškovė pažymėjo, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti priešgaisrinė signalizacija ir surūdiję detektoriai, yra paslėptas defektas. Defektą UAB „Statranga“ pašalino už 1 149,96 Eur ir 241,49 Eur PVM, iš viso už 1 391,45 Eur, todėl šią 1 391,45 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad darbų priėmimo metu priešgaisrinė signalizacija veikė, o atsakovės argumentai, kad priešgaisrinė sistema nebuvo tinkamai eksploatuojama, nėra susiję su nejudančių priešgaisrinės sistemos sudedamųjų dalių surūdijimu. Pagal Ekspertinį aktą nustatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė parengtų darbo projektą, pateiktų panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad prižiūrėtoja veikė interesų konfliktų sąlygomis (buvo rangovės subrangovė), tikėtina, kad dėl to savo pareigas atliko netinkamai.Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 6 – besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje, pagal Ekspertinį aktą taip pat yra paslėptas defektas. Defektą vykdytoja pašalino už 21 996,14 Eur ir 4 619,19 Eur PVM, iš viso už 26 615,33 Eur, todėl šią 26 615,33 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Rangovės teigimu, UAB „AVA statyba“ darbus atliko pagal techninį projektą ir neturėjo prievolės dirbti pagal darbo projektą, o patalpose esanti per didelė drėgmė ir ventiliacijos trūkumas sukėlė defekto atsiradimą. Ieškovė atkreipė dėmesį į projektuotojo 2014 m. birželio 4 d. rašte nurodytus įtarimus, kad konstrukcijos buvo nepakankamai nusausintos ar nenuriebalintos prieš dažant. Ieškovės teigimu, rangovė privalėjo konstrukcijų dažymo darbus vykdyti vadovaudamasi LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998) reikalavimais ir įvertinti agresyvios aplinkos įtaką statybinių konstrukcijų būklei.Kitas paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė ištrupėjusiu grindų betono paviršiumi koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę. Defektą vykdytoja pašalino už 3 900,51 Eur ir 819,11 Eur PVM, iš viso už 4 719,62 Eur, todėl šią 4 719,62 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateikiama pozicija, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija. Ieškovė rėmėsi ŽŪ TPT 01:2009 60 punktu, kuriame yra nurodyta, kad „galvijų laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Galvijų vaikščiojimo vietose betoninės grindys įstrižai rifliuojamos 100–120 mm tinkleliu, 10x10 mm dydžio grioveliais arba šiurkštinamos kitomis priemonėmis.“ Techniniame projekte buvo numatyta supjaustyti betoną juostelėmis, o atsakovei žinant, kad toks betono pjaustymas yra neleistinas, vis tiek šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte.Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo patalpoje ir karuselės patalpoje atsiklijavusiomis, suskilusiomis ir iškritusiomis grindų plytelėmis, iš jų tarpų išsiplovusiomis užpildančiomis medžiagomis, vandens nenubėgimu į vandens surinkimo trapus ir laikymusi grindų paviršiuje. Defektų šalinimo darbų metu nuardžius esamų plytelių dangą buvo rasta, jog keliose vietose plytelės buvo suklotos dviem sluoksniais, klijai po plytelėmis paskirstyti netolygiai. Ieškovė preziumuoja, kad tokiu būdu atsakovė (jos subrangovė UAB „Fildingas“) nesėkmingai siekė ištaisyti neteisingai suformuotus betoninio pagrindo ir išlyginamųjų sluoksnių nuolydžius. Atvirkštiniai ar per maži nuolydžiai lėmė vandens laikymąsi ant šildomų grindų. Šildomos grindys nuolatos intensyviai garina ant jų esančias balas ir taip didina santykinę drėgmę, kuri neigiamai veikia objektą ir galėjo paskatinti defektų, susijusių su padidinta drėgme ir / ar korozija, atsiradimą ir / ar progresavimą. Turint tikslą pagreitinti melžimo patalpos džiovinimą, 2013 m. buvo įrengti ventiliatoriai. Ieškovės teigimu, UAB „Alzida“ ekspertiniame akte nepagrįstai teigiama, kad patalpos santykinio oro drėgnumo padidėjimas priklauso nuo ieškovės veiksmų, nes ji neįjungia priverstinės ventiliacijos, todėl netinkamai eksploatuoja patalpas. Tai nepašalina atsakovės atsakomybės, nes techniniame projekte priverstinė ventiliacija nebuvo numatyta. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Ekspertinį aktą, nekokybiškos grindys ir gretimų patalpų neizoliavimas nuo drėgmės patalpoje lėmė, kad drėksta gretimos patalpos, todėl buvo konstatuoti defektai Nr. 4, 10 ir 16. Defektas Nr. 4 pasireiškė tuo, kad sandėlio patalpoje rinkosi vanduo. Tai paslėptas defektas, kurį rangovė iš pradžių pripažino, nes 2013 m. kovo mėnesį įdėjo slenkstį, tačiau darbai arba rezultato nedavė, arba defektas atsinaujino. Defektas Nr. 10 pasireiškė tuo, kad techninėje patalpoje pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, kuris skverbėsi pro pertvaros ir grindų sandūrą. Projektuotojas 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 teigė, kad galima defektų Nr. 4 ir 10 priežastis yra neužhermetizuotos sienų ir grindų konstrukcijų sandūros. Techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta „Grindų ir sienų sandūros visu perimetru užsandarinamos hermetiku. Sprendėma darbo projekte ir tai turėjo būti derinama su projekto autorine priežiūra.“ Darbo projekto rangovė šioje dalyje neparengė, todėl yra atsakinga už defektą ir dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Defektas Nr. 16 pasireiškė tuo, kad laiptinės apačioje prie laiptų drėksta siena. Tai taip pat nustatyta kaip paslėptas defektas. Projektuotojo rašte Nr. SD-172 pažymėjoma: „visi sprendiniai turėjo būti tikslinami statybos rangovo parengtame darbo projekte, kuriame jis turėjo susiderinti visų patalpų įrengimo sprendinius, įskaitant apdailos, hidroizoliacines ir kitas medžiagas su projekto autorine ir technine priežiūra ir ypatingai atkreipti dėmesį į drėgnų patalpų įrengimo reikalavimus.“ Tačiau rangovė jokių sprendinių nepateikė ir nederino.Ieškovė nurodė, kad defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 UAB „Statranga“ pašalino už 29 927,13 Eur ir 6 284,7 Eur PVM, iš viso už 36 211,83 Eur, todėl šią 36 211,83 Eur sumą ieškovė prašė priteisti. Ieškovė patvirtino, kad atsižvelgdama į faktą, jog vykdytoja UAB „Statranga“ darbus vykdė nenutraukdama ieškovės gamybinio proceso (tuo pačiu metu, kai remonto darbų vietoje kas dieną nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 16 iki 20 val. buvo pamelžiama po 543 karves), sutiko sumokėti pagrįstai nurodytą didesnę defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatoje nurodytą (7 089,46 ir 13 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko defektų šalinimo sutartyje numatytos kainos.Atsakovė UAB „AVA statyba“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad UAB „AVA statyba“ visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą rangos sutartį įvykdė tinkamai. 2014 m. užsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, dėl kurių objekte atsirado defektai, šalys tarpusavio ginčą kurį laiką sprendė taikiai. Atsakovės teigimu, dalis defektų, dėl kurių UAB „AVA statyba“ prisiėmė atsakomybę, buvo pašalinti, tačiau kita dalis defektų, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį, atsakovės nuomone, yra atsiradę ne dėl jos kaltės, o pačios užsakovės arba jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų / neveikimo, už kuriuos rangovė jokiais atvejais neatsakoAtsakovė nesutiko, kad defektas Nr. 1 ir 12 (neveikia priešgaisrinė signalizacija, jos detektoriai surūdiję) atsirado dėl rangovės kaltės. Vazniškių žemės ūkio bendrovės užsakymu techninio projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro rengtame techniniame projekte buvo numatyta, kad minimali vidaus temperatūra pieno bloke eksploatacijos metu yra +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., buitinėse patalpose eksploatacijos metu +20°C, o santykinė oro drėgmė 40–70 proc. Įvairių apžiūrų metu buvo nustatyta, jog patalpose esantis 86,8 proc. santykinis oro drėgnumas žymiai viršija projekte nurodytą maksimalią (40–70 proc.) reikšmę, dėl ko patalpose atsiranda vandens garų kondensatas, o tai yra itin stiprus korozijos veiksnys, įtakojantis visų šioje patalpoje panaudotų statybinių medžiagų ir įrengimų greitesnį irimą. Atsakovė pažymėjo, kad užsakovės ne kartą prašė pateikti priešgaisrinės sistemos eksploatacijos žurnalą ir duomenis, ar šios sistemos eksploatacijos metu buvo atlikta techninė priežiūra ir bandymai, kaip tai numatyta LR teisės aktuose, tačiau dokumentų iki šiol negavo. Atsakovė preziumuoja, kad nuo objekto perdavimo užsakovė neatliko priešgaisrinės sistemos techninės priežiūros bei bandymų ir dėl šios priežasties sugedo priešgaisrinė signalizacija bei surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje. Atsakovė prieštarauja, kad defektas Nr. 6 (besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje) ir defektas Nr. 11 (atsiradusios rūdys ant sieninių plokščių) atsirado dėl rangovės kaltės. Atsakovė nurodė, kad defektas atsirado dėl netinkamo objekto eksploatavimo, nesilaikant techniniame projekte numatytų rodiklių. Atsakovės žiniomis, patalpos yra naudojamos neįjungus priverstinės ventiliacijos, o tai sąlygoja žymiai didesnį oro drėgnumą patalpose, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, kuris vyksta dėl melžimo patalpose numatytų oro sąlygų parametrų nesilaikymo. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ji yra atsakinga už defektą Nr. 7 (išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje). Pagal 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ apžiūros aktą, grindims išlieti rangovės panaudota betono klasė atitinka projekto reikalavimus, tačiau normalaus betono supjaustymas siauromis juostelėmis (toks sprendinys buvo numatytas užsakovės parengtame objekto techniniame projekte) prieštarauja įprastai praktikai ir sąlygoja greitesnį betono irimą. Pažymėtina, kad rangovė šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte, todėl visas pretenzijas, susijusias su netinkamais techninio projekto sprendinių parinkimais ir dėl to vėliau atsiradusiais trūkumais, kuriuos sąlygojo ne rangovės statybinės klaidos, o spartesnis grindų dangos dilimas, užsakovė turėtų reikšti projektuotojui. Atsakovė nurodė, kad defektai Nr. 4, 9, 10 ir 16 (suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, iš tarpų tarp plytelių išsiplovusios užpildančios medžiagos, renkasi vanduo, drėksta siena) atsirado dėl netinkamos patalpų eksploatacijos užsakovei naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais, kurios naudojimas nebuvo numatytas techniniame projekte. Rangovė visus darbus atliko pagal techninį projektą ir iki pat šios dienos jokių nukrypimų nuo techninio projekto nustatyta nėra. Pažymėjo, kad subrangovė UAB „Fildingas“ atsakomybę dėl defekto Nr. 9 pripažino. Atsakovė UAB „AVA statyba“ mano, jog defekto Nr. 9 atsiradimas yra arba užsakovės netinkamos patalpų eksploatacijos pasekmė, arba techninio projektuotojo netinkamas projekto sprendinių parinkimas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutiko su ieškovės nurodytų defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbų kaina, o tuo pačiu ir ieškovės tariamai patirta žala, nes defektų šalinimo darbus atliko ieškovės pasamdytas vykdytojas, o vietoje eksperto S. M. parengtame ekspertiniame akte numatytų 19 481 Eur, šių defektų šalinimo darbų kaina pakilo iki 36 211,83 Eur. UAB „AVA statyba“, nesutikdama su tuo, kad ji apskritai yra kalta dėl defektų Nr. 9, 4, 10, 16 atsiradimo, pažymėjo, jog toks išlaidų padidėjimas minėtų trūkumų šalinimui nėra pagrįstas. Atsakovė pastebi, kad vykdytojos ieškovei pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas negali būti laikomas tinkamai pagrindžiančiu karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatos kainą. Šiame rašte nenurodėma, kaip jame išvardinti vykdytojos užfiksuoti trūkumai įtakoja tolesnius vykdytojos atliekamus remonto darbus, nedetalizuojama, kokie papildomi darbai turi būti atlikti, kaip jų atlikimas įtakos defektų šalinimo darbų kainą, nepateikia jokios papildomų darbų sąmatos su konkrečiu jos pagrindimu. Iš šio pranešimo negalima daryti jokių išvadų apie jame minimų trūkumų priežastis ir galimai dėl jų atsiradimo kaltą (-us) asmenį (-is). Atsakovė nurodė, kad ieškovė neteisėtai reikalauja, be pradiniame ieškinyje nurodytos tariamai padarytos žalos, taip pat atlyginti ir ieškovės papildomas išlaidas, patirtas vykdytojai atliekant defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbus. Atsakovė pažymėjo, kad tarp užsakovės ir vykdytojos UAB „Statranga“ pasirašytos defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartyje nurodyta, jog darbo rezultato kaina šios sutarties sudarymo dieną yra 58 866,50 Eur su PVM. Užsakovė su vykdytoja tame pačiame šios sutarties punkte sutarė, jog „darbo rezultato kaina negali būti didinama“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo jokios sutartinės prievolės ir jokio pagrindo mokėti vykdytojai papildomas sumas už defektų šalinimo darbus, o tai reiškia, jog tokios išlaidos buvo patirtos pačios Vazniškių žemės ūkio bendrovės rizika ir nėra reikalautinos atlyginti iš atsakovės.Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo defektų pašalinimo kainos dalies. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 28 dalimi, 57 straipsniu, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, sumokėdama vykdytojai už neva dėl atsakovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo darbus, patyrė išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su ieškovės vykdoma veikla. Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėtą PVM sumą. Vadinasi, ieškovės realiai patirtos išlaidos (žala) už defektų šalinimo darbus bus lygios už šiuos darbus sumokėtai sumai be PVM. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo tik už defektų šalinimo darbus sumokėta suma be PVM, kas ir yra laikytina jos tariamai patirtais nuostoliais, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei jos neva dėl atsakovės kaltės patirtą žalą, ieškovės naudai turėtų būti priteista tik jos prašoma suma be PVM mokesčio, nepriklausomai nuo to, jog UAB „AVA statyba“ taip pat yra PVM mokėtoja. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nurodė, kad šioje byloje praleistas ieškinio senaties terminas, nes atsakovei apie nustatytus defektus buvo pranešta 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. V-39, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę (rangovę) UAB „AVA statyba“ ir projektuotoją UAB Statybos valdymo biurą su kvietimu surašyti statybos defektų darbų aktą dėl po 2013–2014 m. žiemos išryškėjusių ir rašte nurodytų fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumų (defektų), o pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas tik 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai užsakovė pranešė rangovei apie atliktų darbų trūkumus (defektus).Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. lapkričio 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas, o vėliau yra sudaromas darbo projektas. Pažymėjo, kad UAB Statybos valdymo biuras rengė tik statinio techninį projektą. Ginčo atveju darbo projektas nebuvo privalomas, o užsakovė jo parengti neprašė. Trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro teigimu, atsakovė UAB „AVA statyba“ darbo projektą galėjo parengti savo pasirinkimu, kad įvykdytų darbus kokybiškai, juolab kad kai kurioms projekto dalims darbo projektai buvo rengiami. Trečiasis asmuo teigė, kad pažeidus pareigą rengti darbo projektus visose techninio projekto įgyvendinimo dalyse (konstrukcinė, architektūrinė, sklypo plano dalys ir kt.), o ne pasirinktinai tik iš dalies konstrukcinėje dalyje, rangovė prisiėmė visą riziką dėl atliktų darbų kokybės, nes darbo projektuose turėjo būti detalizuoti visi rangovei kilę statybiniai techninio projekto įgyvendinimo sprendiniai, todėl rangovė yra kalta dėl atsiradusių defektų, kurie sukėlė žalą ieškovei.Trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko 2017 m. vasario 22 d. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo teigė, kad su UAB „AVA statyba“ sudarė subrangos sutartį, kuria įsipareigojo priešgaisriniais dažais padengti 400 vietų karvidės medines konstrukcijas bei pieno bloko ir jungiamųjų koridorių medines ir metalines konstrukcijas ugniai atspariais dažais. UAB „Flameksas“ ir Ko pažymėjo, kad pagal subrangos sutartį įsipareigojimai buvo įvykdyti visiškai ir kokybiškai, darbai buvo atlikti tinkamai. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas atliktų darbų aktas, kuriuo UAB „AVA statyba“ priėmė UAB „Flameksas“ ir Ko atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir už juos visiškai atsiskaitė. Kadangi ginčas kilo dėl tariamai netinkamo metalinių konstrukcijų padengimo priešgaisriniais dažais, trečiasis asmuo nurodė, kad statybos darbus vykdė vadovaudamasis statinio techniniu projektu, padengė metalines konstrukcijas priešgaisriniais dažais „Char 22“, laikydamasis visų dažų gamintojų rekomendacijų ir taisyklių bei suderinęs dažus su dažomų metalo konstrukcijų gruntavimo medžiagomis. Pažymėjo, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų paruošimo darbų, nes visos metalinės konstrukcijos ugniai atsparinimo darbams atlikti buvo pateiktos jau nugruntuotos. Remdamasis tuo, trečiasis asmuo nurodė, kad projektuotojo prielaida dėl metalo konstrukcijų nepakankamo nusausinimo ar nuriebalinimo prieš dažant priešgaisriniais dažais yra atmetama, nes visos metalinės konstrukcijos UAB „Flameksas“ ir Ko buvo pateiktos visiškai paruoštos priešgaisriniam dažymui, dėl ko jų nereikėjo nei papildomai nusausinti, nei nuriebalinti. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų padengimo antikorozine danga, kadangi atsakovė UAB „AVA statyba“ tokių darbų atlikti neprašė, o UAB „Flameksas“ ir Ko statybos rangos sutartimi jų atlikti neįsipareigojo. Defektą Nr. 6 sąlygojo ne netinkamai atlikti priešgaisrinio dažymo darbai, bet netinkamas ginčo patalpų eksploatavimas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad statinio techniniame projekte buvo nurodyta, jog patalpų aplinka yra mažai agresyvi, minimali vidaus temperatūra pieno bloke jo eksploatacijos metu turi būti +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., o buitinių patalpų atitinkamai +20°C, santykinė oro drėgmė 40–70 proc. UAB „Alzia“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad melžimo patalpos drėgnumas buvo 86,8 proc. Toks žymiai didesnis oro drėgnumas ginčo patalpose, kondensacija ir aplinkos koroziškumas lėmė defekto atsiradimą. UAB „Flameksas“ ir Ko atkreipė dėmesį į eksperto L. U. ekspertizės aktą, kuriame taip pat konstatuota, kad defektai, tarp jų ir defektas Nr. 6, atsirado dėl pienininkystės komplekso netinkamo naudojimo: mechaninių pažeidimų, didelės santykinės oro drėgmės, netinkamo patalpų valymo ir aukšto slėgio vandens plovimo įrangos netinkamo naudojimo