- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-577-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47723-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 14500 eurų vertės automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu būdu – įvykdžius galimai vagystę 2016 metų spalio mėn., iš 7 d. į 8 d. Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimą turtą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas iš tiksliai nenustatytos vietos, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, į tiksliai nenustatytą vietą, iki 2016 m. spalio 9 d. ne vėliau kaip 05.05 val., kol buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) kaime. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog D. V. argumentai, jog didelės vertės automobilį (turtą) įgijo ir juo naudojasi nežinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu, neįtikinantys.Apeliaciniame skunde D. V. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-140-503/2017 ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodė, jog visiškai nesutinka su nuosprendžiu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas visų bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje nenagrinėjo ir objektyviai nevertino. Taip pat pažymėjo, jog apelianto parodymai vertinti neobjektyviai. Paaiškino, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. tik dėl to, kad vairavo kaltinime nurodytą didelės vertės automobilį „BMW X5“, nors jo parodymai dėl šio automobilio įgijimo, tai yra dėl to, kad nežinojo, jog šis automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teismui yra nuoseklūs ir visiškai sutampa, vis tiek Vilkaviškio rajono apylinkės teismas jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Pasak apelianto, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė, kad jo veikoje nėra visų nusikaltimo sudėties požymių. O būtent, kad nėra pagrindinio subjektyviosios pusės požymio – kaltės, tai yra apelianto žinojimo ar suvokimo, kad jo vairuojamas didelės vertės automobilis „BMW X5“ yra įgytas nusikalstamu būdu. Teismas nevertino aplinkybės, kad minėtą automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kas buvo pagrindinė priežastis dėl ko jis važiavo dideliu 160 km/h greičiu ir iš karto nestojo stabdomas policijos pareigūnų. Teismas nevertino parodymų, kad norėjo išvengti nubaudimo už vairavimą neturint teisės vairuoti. O aplinkybę, kad sustojęs sodyboje nesislėpė ir pats pasidavė policijos pareigūnams, visiškai ignoravo. Nors būtent pastarosios aplinkybės nenuginčijamai įrodo jo nežinojimą apie minėto automobilio nusikalstamą įgijimo būdą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jo parodymai visiškai sutampa. Teismas nevertino, kad automobilį sutiko pavairuoti tik dėl sunkios savo ekonominės padėties, norėdamas gauti pinigų faktinei šeimai išlaikyti, o pagalvoti, kad jis gali būti įgytas nusikalstamu būdu, neturėjo jokio pagrindo. Teismas nevertino, kad buvo tamsu, vairuotojo dureles atidarė ir automobilį užvedė pats nepažįstamasis paspaudęs kažkokį mygtuką, dėl ko jis nepastebėjo sugadintų užvedimo ir vairuotojo durelių spynelių ir nepagalvojo apie jo raktelius.Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas privalėjo visas iškilusias abejones vertinti jo naudai ir išteisinti jį dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2dalyje, jo veikoje nenustačius visų šio nusikaltimo sudėties požymių.Atsiliepimas į D. V. apeliacinį skundą negautas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. V. gynėja advokatė L. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Renata Staniulienė apeliacinį skundą prašė atmesti.Apelianto D. V. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, taip pat mano, jog teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 189 straipsnio 2dalies veiką, neatsižvelgė į tai, kad jo veikoje nėra visų šio nusikaltimo sudėties požymių.Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teisminio nagrinėjimo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra akivaizdžių prieštaravimų. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai kaltinamajam, nepatvirtina, jog teismas padarė kokius nors su įrodymų vertinimu susijusius pažeidimus.
10.Kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas visų bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje nenagrinėjo ir objektyviai nevertino. Pasak D. V., jo parodymai taip pat vertinti neobjektyviai. Tačiau aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skundo argumentais, o su teismo išvada, jog D. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta. Ši išvada pagrįsta paties D. V. teisme duotais paaiškinimais, kad jis automobilį „BMW X5“ vairavo į paprašytą jį pristatyti vietą už atlygį, 2016 m. spalio 9 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniu pranešimu bei tos pačios dienos įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio BMW X5 transporto priemonės aprašu bei techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. 64-(U-731)IS1-310, asmens kratos metu iš D. V. paimtais zlotais ir eurais bei kita rašytine bylos medžiaga, kuri iš esmės patvirtina teismo nustatytas aplinkybes dėl D. V. vairuoto automobilio „BMW X5“, žinant, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, įgijimo, minėto automobilio vairavimo (naudojimo). Nors nuteistasis savo kaltę nuosekliai neigė, nurodydamas, kad jis nežinojo apie automobilio nusikalstamą įgijimo būdą, tačiau įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis žinodamas, kad ne mažesnės kaip 14500 eurų vertės automobilis „BMW X5“ yra gautas nusikalstamu būdu – įvykdžius galimai vagystę 2016 metų spalio mėn., iš 7 d. į 8 d. Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimą turtą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas iki jo sulaikymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. V. nusikalstama veika pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, todėl yra pagrindas jį dėl to pripažinti kaltu. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas teismo argumentams, jų neatkartoja.
11.Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to nori. Įstatymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013 ir kt.).
12.Kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje vairavo automobilį „BMW X5“, tačiau nepripažino, jog šį didelės vertės automobilį įgijo ir juo naudojosi žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir teisiamajame posėdyje D. V. teigė, jog nenorėdamas pasilikti vienas nepažįstamoje vietovėje naktį, kur buvo atvykęs su iš matymo pažįstamu vilniečiu, išėjo į kelią tikėdamasis, kad kas nors parveš link namų, kur sutiko stipriai apgirtusį vyrą, pasiūliusį už 500 eurų dydžio atlygį parvairuoti automobilį „BMW X5“ iki vyriškio namų. Nepažįstamasis pats užvedė automobilį, į navigaciją suvedė adresą, kur turi važiuoti. Nuteistasis paaiškino, kad automobilį sutiko pavairuoti tik dėl sunkios savo ekonominės padėties, norėdamas gauti pinigų šeimai išlaikyti, o pagalvoti, kad automobilis gali būti gautas nusikalstamu būdu, neturėjo jokio pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. V. kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo grindė automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės rastais kvitais su D. V. pirštų antspaudais, kurie nustatyti 2016 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. 64-(U-731)-IS1-310 (1 t., bl. 61-65), veikiančia navigacija ir mobiliojo ryšio telefonu bei asmens kratos metu rastais zlotais ir eurais (1 t., b.l. 21-23). Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Nagrinėjamoje byloje D. V. tyčios turinį, jo suvokimą, jog jis naudojosi automobiliu, kuris gautas nusikalstamu būdu, atskleidžia ir nuteistojo elgesys. Pirmosios instancijos teismas D. V. veiksmus, kuomet jis važiuodamas minėtu automobiliu buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nestojo, todėl policijos pareigūnų buvo persekiojamas daugiau kaip penkiolika kilometrų, pagrįstai vertino kaip jo kaltės įrodymą. Ir nors apeliantas tokius savo veiksmus argumentuoja tuo, jog jis siekė išvengti nubaudimo už vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. O aplinkybė, jog sustojęs sodyboje nesislėpė ir pareigūnams pats pasidavė taip pat nėra išskirtinė ir galinti pakeisti teismo sprendimą dėl D. V. kaltės (ne)buvimo, nes įsuks į sodybą vairuotojui neliko jokio kito pasirinkimo apart sustoti, juolab, jog pareigūnai važiuodami iš paskos, įvažiavus į sodybos kiemą, užblokavo kelią persekiojamam vairuotojui (1 t., b.l. 4).
13.Teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad visos bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau, pažymėtina, jog teismui šioje byloje nekilo jokių abejonių, kas sudarytų pagrindą manyti dėl D. V. kaltės, padarius jam BK 189straipsnio 2 dalyje nustatytą inkriminuojamą veiką, nebuvimo, o tai, kad nuteistas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti D. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.
14.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad automobilį sutiko pavairuoti tik dėl sunkios savo ekonominės padėties, norėdamas gauti pinigų faktinei šeimai išlaikyti, o pagalvoti, kad jis gali būti įgytas nusikalstamu būdu, neturėjo jokio pagrindo. Atsakant į šį skundo argumentą pastebėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 straipsnį klausimą, nusikaltimo motyvas ir tikslas nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. Todėl teismui vertinti, kokių paskatų įtakotas D. V. sėdo už automobilio „BMW X5“ vairo, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė.
15.Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jo parodymai visiškai sutampa. Tačiau kolegijos vertinimu, teismas skyrė pakankamai dėmesio kaltinamojo parodymams įvertinti, ėmėsi visų priemonių nustatyti tiesą byloje, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir išsamiu bylos medžiagos išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas yra loginis procesas, kuriame vertinama, be kita ko, ir įrodymų visetas, todėl vien tai, jog apelianto parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, nesuteikia jiems pranašumo prieš kitus bylos įrodymus.
16.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.