Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1438-775/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: 2A-1438-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03024-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Atsakovas: L. A.
Ieškovas: D. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1438-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03024-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.2 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei L. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. G. ieškiniu prašė sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1070-652/2016 E. G. priteistą išlaikymą, priteisti iš D. G. nepilnametės dukters E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur per mėnesį iki E. G. baigs mokyklą pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, E. G. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. A., kuri šias lėšas turi naudoti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1070-652/2016 iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. G. po 500 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą. Jis laiku ir periodiškai į atsakovės sąskaitą mokėdavo dukters E. išlaikymui skirtas lėšas. Kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), užėmė geras vadovaujančias pareigas, todėl visus šiuos metus dukrai galėjo mokėti 500 Eur išlaikymą per mėnesį. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. jo pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo apie 2 500 Eur. Tačiau (duomenys neskelbtini) prasidėjus finansiniams sunkumams dėl pandemijos ir jos padarinių (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, 2020 m. rugsėjo 20 d. jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Visą 2020 m. rugsėjo mėn. jokių pajamų negavo, tačiau privalėjo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir išlaikyti šeimą. Tai darė iš santaupų, kurių buvo šiek tiek likę iš darbo santykių. Nuo 2020 m. spalio 13 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą Lietuvoje, kadangi nuolatinio darbo negalėjo rasti. Pajamos iš individualios veiklos labai nestabilios, jis negalėjo būti tikras, kad kiekvieną mėnesį gaus pragyvenimui ir įsipareigojimų vykdymui reikalingą sumą. 2020 m. spalio mėn. uždirbo tik 240 Eur. Dabar uždirba apie 2 000 Eur, tačiau atskaičius būtinus mokesčius, kurie mokami biudžetui nuo gautų pajamų, jam lieka apie 1 500 Eur pajamų. Dalį jų skiria individualios veiklos sąnaudoms, kurias faktiškai patiria tam, kad galėtų dirbti ir teikti paslaugas. Lyginant buvusias pajamas ir dabartines bendras iš individualios veiklos gaunamas pajamas, jos sumažėjo gerokai daugiau nei dvigubai, o prievolės liko tokios pačios. Jis aktyviai ieško klientų, tačiau akivaizdu, kad neįstengs gauti tokias pajamas, kokios buvo dar prieš kelis mėnesius, kai dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Dėl stipriai pasikeitusios finansinės padėties negali dukters E. G. išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 500 Eur, nes išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. G., moka kompensaciją atsakovei po 83,33 Eur pagal 2016 m. spalio 17 d. teismo sprendimą. Būtinieji mokėjimai kreditoriams pagal ankstesnius įsipareigojimus sudarė 457,74 Eur per mėnesį. Visi įsipareigojimai buvo prisiimti prieš kelerius metus, kai jo turtinė padėtis buvo labai gera ir jis gaudavo nuolatines pajamas iš įmonės (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė nedirba, pajamų negauna, nes yra ne Lietuvos Respublikos pilietė ir VSDFV perveda tik 42 Eur, augina vos pusantrų metukų vaiką, tad šeimos kasdienio išlaikymo našta teko tik jam. Dukrai E. G. ne mažiau nei 223 Eur per mėnesį turėjo skirti ir atsakovė. Tokiu atveju E. G. išlaikymui per mėnesį buvo skiriama mažiausiai 723 Eur, kas buvo kelis kartus daugiau nei gavo kita jo dukra iš abiejų tėvų. Mano, kad dukters E. G. poreikiai mėnesiui yra kuklesni nei 500 Eur, neskaitant išlaikymo, kurį turi teikti ir atsakovė, todėl prašė sumažinti išlaikymą iki 150 Eur.

3. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas išlaikymo dydį siejo su pasikeitusia turtine padėtimi ir dukters poreikių sumažėjimu. Kiekvieno vaiko poreikiai jam augant ne mažėja, bet didėja, nes atsiranda naujų išlaidų, susijusių su vaiko lavinimu, interesų padidėjimu, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pinigai nuvertėjo ir jų perkamoji galia po trejų metų tapo mažesnė. Nutraukus darbo sutartį, ieškovas įgijo teisę į kompensacijas, pašalpas, kitas išmokas (duomenys neskelbtini), kurias galimai gauna į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą kronomis ir kurių neišviešina. Sunkią turtinę padėtį ieškovas siejo taip pat su grąžinama paskola Švedijoje, kurią buvo paėmęs banke AB ,,Swedbank“ ir jos grąžinimui mokėjo kas mėnesį po 246,05 Eur, tačiau šiai dienai paskola jau grąžinta. Ieškovas vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą nuo 2020 m. spalio 13 d. Veiklos sritis yra plati ir paklausi: prekių pardavimo agentų veikla, valgio tiekimas renginiams, kitų maitinimo paslaugų veikla, inžinerijos veikla ir konsultacijos, konsultacinė valdymo veikla. Sukūręs verslą, ieškovas galimai vykdo projektus, kurie gali būti finansuojami iš specialių fondų. Ieškovas nurodė, kad įsipareigojimus vykdė iš santaupų, tačiau nenurodė, kur jos laikomos ir kokio dydžio yra sukauptos, o iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad jis su sutuoktine valdo didelius pinigų srautus, įnešdami lėšas į vienas kito sąskaitas. Ieškovas su sutuoktine gauna ir vaikui skiriamas valstybės išmokas. Mano, kad nepilnametei S. G. nepriklauso lygiavertis išlaikymas kaip ir E. G., nes tarp dviejų išlaikomų vaikų yra labai didelis amžiaus skirtumas, įtakojantis vaikų poreikių skirtumus. Dukters E. poreikiai ne sumažėjo, o padidėjo, ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dar mokosi ir nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, jos poreikiams reikalingas apie 800 Eur per mėnesį išlaikymas, teikiamas abiejų tėvų. Atsakovės pajamos yra apie 500 Eur, todėl prie dukters poreikių gali prisidėti daug mažesne dalimi, nei ieškovas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaikų interesus. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ir turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Ieškovo prašomas nustatyti 150 Eur išlaikymas galimai ribotų nepilnametės E. G. poreikių tenkinimą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas turi išlaikyti ir mažametę dukrą S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑1070‑652/2016 E. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš D. G. nepilnametės dukros E. G. išlaikymui po 350 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, E. G. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. A.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo D. G. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. A.. Priteisė iš ieškovo D. G. 9,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovės L. A. 4,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas konstatavo, kad 350 Eur išlaikymo dydis atitiks tėvo turtinių galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, užtikrins galimybę patenkinti būtinus vaiko raidos poreikius ir nepažeis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, nes po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

7. Teismas sprendė, kad nors 2016 m. spalio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1070-652/2016 nustatytas išlaikymo dydis E. G. buvo iki kol ji baigs mokyklą, tačiau vadovaudamasis CK 3.156 straipsnio 2 dalies ir 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas nepilnametei E. G. priteistas ir juo disponuoti uzufrukto teisėmis pavesta L. A. iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš naujo paskirstyti išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

8.1. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir ex officio sumažino priteisto išlaikymo vaikui laikotarpį iki vaiko pilnametystės, nors ieškovas reikalavo pakeisti išlaikymo dydį iki E. G. baigs mokyklą pagal vidurinio ugdymo programą. Teismas be teisėto pagrindo pakeitė įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto 2016 m. spalio 17 d., dalį, nors tokiam pakeitimui nebuvo teisinio pagrindo. Sutrumpindamas išlaikymo laikotarpį teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio 1 dalimi, nesirėmė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑189/2007; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑229‑421/2020). Be to, keisdamas šią teismo sprendimo dalį, nesant reikalavimo ir teisinių pagrindų dėl jo pakeitimo, teismas pažeidė šalių teisę laisva valia sudaryti sutartis, kuri nustatyta CK 6.156 straipsnyje. Teismas nevertino fakto, kad E. G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pilnamete taps greitu laiku - (duomenys neskelbtini). Tapusi pilnamete, ji ir toliau mokysis vidurinėje mokykloje ir negalės pati savęs išsilaikyti, dėl ko tokią pareigą pagal įstatymą turės tėvai D. G. ir L. A.. Sutrumpindamas tėvo pareigą teikti išlaikymą vaikui iki (duomenys neskelbtini), bet ne iki vaikas baigs vidurinę mokyklą, teismas neužkirto kelio teisminiams ginčams ateityje: tapusi pilnamete E. G. būtų priversta bylinėtis teisme, prašydama priteisti išlaikymą iš ieškovo itin trumpam 8 mėnesių laikotarpiui, nors jos tėvai dėl išlaikymo iki baigs vidurinę mokyklą, buvo susitarę.

8.2. Teismas ieškovo pajamų sumažėjimą nepagrįstai vertino kaip esminį turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovo pajamų sumažėjimas buvo trumpalaikis, dar daugiau, jis turėjo santaupų, iš kurių gyveno jo šeima, tačiau kurias slėpė ir kurių teismui nenurodė ir neišviešino, dėl ko teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo esminio pajamų sumažėjimo, kaip darančio įtaką vaiko išlaikymo dydžiui. Teismas neįvertino, kad ieškovas turėjo pakankamai santaupų, apie ką pats pareiškė teismo posėdžio metu ir kas leidžia spręsti, jog piniginių lėšų trūkumo mokant išlaikymą vaikui po 500 Eur/mėn. nebuvo, nes per ieškovui sunkiausią nedarbo laikotarpį pajamų vaiko išlaikymui pakako. Teismas neįvertino rašytiniais įrodymais pagristo fakto apie piniginių lėšų srautų judėjimą ieškovo pateiktuose sąskaitų išrašuose. Ieškovo sąskaita SEB banke nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. buvo papildyta ne kartą įneštomis piniginėmis lėšomis: po 1 000 Eur, 200 Eur, 870 Eur, 250 Eur, 350 Eur, 700 Eur, 200 Eur, 870 Eur, 250 Eur, 350 Eur, 700 Eur. Ieškovo sąskaitos išrašas iš (duomenys neskelbtini) banko taip pat įrodo piniginių lėšų išėmimą, kaip antai: 2010 m. spalio 23 d. išimta iš sąskaitos 9 000 kronų. Swedbank AB banko sąskaitos išrašas įrodo piniginių srautų judėjimus, papildant sąskaitą: 350 Eur, 700 Eur. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) taipogi matyti piniginių lėšų papildymas: 240 Eur, 2 005,10 Eur, 2 100 Eur, 400 Eur, 400 Eur, 1 964,32 Eur, 1 000 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 300 Eur ir kt. Iš pateikto sąskaitos išrašo apie ieškovo sutuoktinės lėšas įrodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo nuimta 7 000 Eur, kurie sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir pagal prezumpciją ieškovui priklauso nuosavybes teise 3 500 Eur.

8.3. Ieškovas neatsikleidė teismui visos savo turtinės padėties ne tik dalyje dėl gaunamų piniginių lėšų. Teismas nevertino, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, nes sumažėjo ieškovo finansiniai įsipareigojimai. Ieškinyje ieškovas nesąžiningai nurodė, kad jis įgijo paskolą (duomenys neskelbtini) ir kad paskolos grąžinimui moka po 246,05 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nurodytos paskolos nėra, nes prievolė įvykdyta. Teismas neįvertino ieškovo turtinės padėties pagerėjimo dėl brangaus turto įsigijimo: naujo automobilio (duomenys neskelbtini), kurio kaina (apie 13 000 –15 000 Eur) yra išmokėta lizingo sutartimi, ir naujo nekilnojamojo turto įsigijimo. Šiuo metu ieškovas turi du automobilius, iš kurių, kaip minėta vienas (duomenys neskelbtini) yra naujas. Teismas taipogi neįvertino, kad pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas, prievolė dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo už ieškovui atitekusį gyvenamąjį namą po 83,33 Eur/mėn. baigsis 2021 m. lapkričio mėn., kompensacijos likutis yra nedidelis (apie 500 Eur). Teismas nevertino, kad ieškovas, nuosavybės teise valdęs visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neatlygintine dovanojimo sutartimi dalį jo padovanojo savo sutuoktinei, tuo sąmoningai pablogindamas savo turtinę padėtį. Teismas nevertino, kad teigdamas apie blogą turtinę padėtį ir ieškinyje nurodęs, kad liko beturtis subankrutavus įmonei, ieškovas aktualiu laikotarpiu 2020 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su sutuoktine įsigijo brangų turtą: 0,4280 ha žemės sklypą patrauklioje vietoje (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų statybai. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad įsigytame žemės sklype jis ruošiasi plėtoti verslą.

8.4. Ieškovo sutuoktinė yra sveika ir darbinga ir šiuo metu pakankamai gali prisidėti prie bendro vaiko išlaikymo. Ieškovo dukra yra dvejų metų amžiaus, ji neturi padidintų poreikių. Ieškovo sutuoktinė, kaip paaiškino ieškovas, prisideda prie bendro verslo, savaime aišku, kad esant tokio amžiaus vaikui ji gali dirbti ir turėti pajamų, jeigu atsirastų toks poreikis. Aplinkybė, kad sutuoktinė tenkinasi bedarbio pašalpa, įrodo, kad pragyvenimui lėšų pakanka.

8.5. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir nevertino rašytinių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovė nėra garantuota dėl finansinės ateities, kadangi dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Atsakovės pajamos yra tik apie 500 Eur per mėnesį po mokesčių. Vertinant ieškovo ir atsakovės pajamas, jos yra keturis kartus mažesnės nei ieškovo, dėl ko ieškovo prievolė vaiko išlaikyme netgi jam turint dar vieną išlaikytinį, turi būti žymiai didesnė nei atsakovės. Be to, ieškovas teisme teigė, kad visokeriopą paramą jam teikia tėvai, kuria jis naudojasi neatlygintinai. Atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas vaikui išlaikymas, nepagerėjo: ji gyvena tame pačiame bute ir naudojasi 15 metų senumo nuolat gendančiu 700 Eur vertės automobiliu. Dėl nuolat augančių dukters poreikių vis mažiau lėšų lieka atsakovei pragyventi pačiai.

8.6. Akivaizdu, kad abiejų ieškovo vaikų poreikiai yra skirtingi ir negali būti vertinami lygiaverčiai. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad atsakovė nenurodė dukters poreikių ar jų nepagrindė. Į bylą buvo pateikti dukters poreikių paskaičiavimai, pagal kuriuos vaiko poreikiai būtų visiškai patenkinti, skiriant po 800 Eur/mėn. Atsakovės nurodytų vaiko poreikių ieškovas nepaneigė, su jais sutiko. Alytaus apskrities VTAS 2020 m. gruodžio 30 d. išvadoje pateikė objektyvius duomenis apie nepilnamečio vaiko poreikių dydį: šalių dukra lanko anglų kalbos kursus, sporto klubą, ruošiasi valstybiniams brandos egzaminams, todėl naudojasi korepetitorių paslaugoms. Vis daugiau lėšų reikia maistui, gydymui (ypač odontologo paslaugoms), vaikas lanko vairavimo kursus. Iš to seka, kad būtent šiuo periodu vaiko išlaikymo išlaidos yra pačios didžiausios. Teismas nevertino, kad nuo 2016 m., kuomet buvo nustatytas išlaikymo dydis, ieškovas periodinių išmokų neindeksavo, mokėdamas stabilų 500 Eur išlaikymą per mėnesį. Vaiko poreikiai nuo 2016 m. per penkerius metus išaugo, jie tapo didesni dėl nurodytų šiame punkte išlaidų.

8.7. Įvertinus ieškovo pajamas, jo valdomą nekilnojamąjį turtą, įmonę, transporto priemones ir galimybę užsidirbti lėšų, taip pat įvertinus atsakovės pajamas, atsakovės galimybę prisidėti prie vaiko poreikių, (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikius, ieškovo teikiamas išlaikymas turėtų būti paliktas tokio dydžio, koks yra. Palikus teismo sprendimą galioti, atsirastų įsiskolinimai už butą, dukrai būtų apsunkinta galimybė pilnavertiškai gyventi taip, kaip ji buvo įpratusi iki šiol. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo periodas yra neilgas, dėl ko ieškovo kitas vaikas neatsidurs blogesnėje padėtyje.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliantė pateikė naujus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį: po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo ieškovas pradėjo vystyti naują verslą ir įsigijo dar vieną automobilį. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, kad jie buvo išsiųsti ieškovui susipažinti ir jis galėjo įgyvendinti teisę pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, jie yra priimami ir prijungiami prie bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga, kuri šioje byloje yra įvykdyta, todėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 12 ir 17 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sumažintas iš tėvo priteistas išlaikymo vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

13. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1070-652/2016 E. G. priteistą 500 Eur išlaikymo dydį, priteisiant po 150 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. G. baigs mokyklą pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovas reikalavimą grindė dėl darbo netekimo pablogėjusia turtine padėtimi ir tuo, kad šeimoje gimė dar vienas vaikas.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ir sugebėjimo teikti pilnavertį išlaikymą nepilnametei dukrai.

17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos iki 2020 m. rugsėjo mėnesio buvo vidutiniškai apie 2 600 Eur/mėn., jis dirbo (duomenys neskelbtini) veikiančios (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, taip pat buvo šios įmonės akcininkas. Prasidėjus finansiniams sunkumams dėl pandemijos ir jos padarinių, įmonei Švedijoje buvo iškelta bankroto byla, ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų, jokios išeitinės kompensacijos negavo, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, tačiau visus įsipareigojimus kreditoriams ir atsakovei vykdė iš santaupų, kurių buvimą patvirtina ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaitų išrašai. Nuo 2020 m. spalio 13 d. ieškovas Lietuvoje pradėjo vykdyti analogišką individualią veiklą kaip ir (duomenys neskelbtini), kurią vysto iki dabar, šios veiklos pajamos kaip nurodė ieškovas per mėnesį yra apie 2 000 Eur, tačiau atskaičius būtinus mokesčius ir individualios veiklos sąnaudas, suma lieka mažesnė. Teismas padarė išvadą, kad lyginant buvusias ieškovo pajamas ir dabartines bendras iš individualios veiklos gaunamas pajamas, jos ženkliai sumažėjo. Nei kreditoriniai įsipareigojimai, nei turtas iš esmės nepasikeitė, tačiau išlaidos ženkliai padidėjo, nes ieškovas susilaukė dukters. Teismas sprendė, kad 800 Eur suma dukters poreikiams yra neįrodyta ir neprotingai didelė. Teismas konstatavo, kad 350 Eur išlaikymo dydis atitiks tėvo turtinių galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, nes po teismo sprendimo kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Teisėjų kolegijos nuomone, padaręs tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas visgi nepagrįstai pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ir sumažino išlaikymą.

19. Kaip minėta, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį gali būti esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini) buvo atleistas ne 2020 m. rugsėjo mėnesį, o gruodžio mėnesio 20 d. (1 t., b. l. 10). Ieškinys, kuriuo grindžiamas ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, teismui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 18 d., t. y. ieškovui dar dirbant (duomenys neskelbtini) įmonėje. Ieškovui finansiškai sunkiu laikotarpiu – 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais tiek ieškovo, tiek ir jo sutuoktinės banko sąskaitose vyko nemažų pinigų sumų srautų judėjimas. Ieškovas nurodė, jog tai buvo santaupos, tačiau byloje įrodymų apie santaupų dydį nėra pateikta. Nuo 2020 m. spalio 13 d., t. y. dar dirbdamas (duomenys neskelbtini), ieškovas pradėjo vykdyti analogišką individualią veiklą Lietuvoje. Teikiant ieškinį, ši individuali veikla buvo vystoma dar tik mėnesį laiko, todėl iš jos gaunamos pajamos buvo gana nedidelės, tačiau jei ši veikla yra vystoma iki šiol, tikėtina, jog ji yra pelninga ir jos pajamos didėja. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šios veiklos pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Eur, neatskaičius mokesčių ir įmonės sąnaudų. Ieškovas turi įrodyti nurodomas aplinkybes, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad iš naujos veiklos ieškovas gauna tik 2 000 Eur. Be to, nuo individualios veiklos pradžios iki ieškinio pateikimo teismui praėjo pernelyg trumpas laikotarpis, kad galima būtų spręsti apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Remiantis atsakovės pateiktais įrodymais, po teismo sprendimo priėmimo ieškovas pradėjo vystyti dar vieną verslą – baidarių nuomą. Naujam verslui pradėti reikalingos nemažos papildomos piniginės investicijos ir nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo šeima priversta gyventi laviruodama žemiau absoliučios skurdo ribos, tačiau ieškovas turėjo lėšų pradėti dar vieną naują verslą. Atsakovės duomenimis, ieškovas galimai yra įsigijęs ir naują automobilį. Pažymėtina, kad papildomi įrodymai apie baidarių verslą ir transporto priemonę buvo išsiųsti ieškovui susipažinti, tačiau ieškovas jokių atsikirtimų dėl jų įrodomosios reikšmės nepateikė. Nors ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis blogėjo, tačiau 2020 m birželio 17 d. ieškovas padovanojo sutuoktinei dalį savo nekilnojamojo turto, o 2020 m. spalio 19 d. turėjo finansinę galimybę įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo perkamas verslui vystyti. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad turi keletą įsipareigojimų kreditoriams, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kreditas už naują automobilį (duomenys neskelbtini) jau yra grąžintas, šis automobilis tapo ieškovo nuosavybe, ir, kaip paaiškino ieškovas, vėliau buvo perleistas. Taigi, ieškovo finansiniai įsipareigojimai yra sumažėję. Įvertinusi aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė ilgalaikio, esminio savo turtinės padėties pablogėjimo. Priešingai, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nepilnai atskleidžia savo turtinę padėtį ir jo gaunamos pajamos galimai yra didesnės negu jis nurodo. Tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

21. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog jis negali būti tikras, kad kiekvieną mėnesį gaus pragyvenimui ir įsipareigojimų vykdymui reikalingą sumą, todėl darytina išvada, kad ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pateikė labiau siekdamas apdrausti save ateičiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad ieškovo pajamos 2020 metų pabaigoje buvo sumažėję, tačiau tik trumpą laiką. Netekęs darbo (duomenys neskelbtini), ieškovas Lietuvoje pradėjo vystyti kelis verslus, baigė mokėti vieną kreditą, įgijo kilnojamojo (automobilį) ir nekilnojamojo turto, visą laiką nepertraukiamai mokėjo dukrai 500 Eur priteistą išlaikymą, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Tuo labiau, kad išlaikymo prievolę ieškovui lieka vykdyti tik apie pusę metų. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. lapkričio mėnesį baigsis kita ieškovo prievolė – mokėti atsakovei piniginę kompensaciją po 83,33 Eur per mėnesį už ieškovui tekusią didesnę turto dalį, todėl ieškovo turtinė padėtis dar labiau pagerės.

22. Ieškovas savo pasunkėjusią turtinę padėtį siejo ir su tuo, kad šeimoje gimė dar vienas vaikas. Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), ir tai reikalauja iš ieškovo papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra logiška ir suprantama, šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos, tačiau, ieškovui įrodinėjant savo pablogėjusią turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio ir neteikiant byloje duomenų bei įrodymų apie ieškovo įrodinėjamas papildomas esmines išlaidas jo nepilnamečio vaiko išlaikymui bei jų dydžio, pagrįstumo ir šių išlaidų poveikį ieškovo turtinei padėčiai iš esmės mažinti, teismas, įvertinęs bendrą ieškovo turtinę padėtį (nekilnojamąjį turtą, kelis automobilius, kelis verslus), neturi pagrindo ir negali spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnametį vaiką, kuriam dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nėra nustatyti padidinti poreikiai, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

23. Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovės nurodyti E. G. 800 Eur dydžio poreikiai yra padidinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą. Taigi, 2016 metais ieškovas, nutraukdamas santuoką, sutiko, kad vaiko poreikiams reikalinga skirti 500 Eur ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Vaikui augant, poreikiai natūraliai didėja. Nuo 2016 metų iki ieškinio padavimo praėjo ketveri metai. E. G. (duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini), o 2022 m. gegužės mėnesį ji baigs vidurinio lavinimo mokyklą. Mergaitė mokosi paskutinėje dvyliktoje klasėje, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas mokslui. Kaip nurodė atsakovė, dukra lanko anglų kalbos kursus, ruošiasi valstybiniams brandos egzaminams, todėl naudojasi korepetitorių paslaugomis. Vis daugiau lėšų reikia maistui, gydymui (ypač odontologo paslaugoms), vaikas lanko sporto klubą, vairavimo kursus. Todėl darytina išvada, kad per ketverius metus vaiko poreikiai tik padidėjo ir ieškovo teikiamas 500 Eur išlaikymas šiuo metu juos atitinka, net jeigu ir laikyti, kad prieš ketverius metus galimai jie ir buvo padidinti. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

24. Byloje reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovė dirba pagal terminuotą darbo sutartį (1 t., b. l. 153). Kaip nurodė atsakovė, jos darbo vieta (duomenys neskelbtini) įsteigta vykdant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio pabaigos data yra (duomenys neskelbtini). Pasibaigus projektui darbo sutartis taip pat pasibaigs, todėl, kolegijos nuomone, gali kilti rizika, jog atsakovei sumažės galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, o dėl to gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į šalių dukters teises ir interesus, taip pat įvertinant, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, ieškovo teikiamo išlaikymo dydis yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimui.

25. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir be teisėto pagrindo priteisto išlaikymo laikotarpį sumažino iki vaiko pilnametystės.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.192¹ straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi nėra pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, lieka galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1070-652/2016 iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. G. po 500 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą.

28. Vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis, darytina išvada, kad apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo turtinės padėties pablogėjimo kaip pagrindo sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą apie tai, kad atsakovas neturi galimybių teikti jo nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

30. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 350 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir 150 Eur už atstovavimą teisme, taip pat 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Valstybei iš ieškovo priteistinos 14,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,20 Eur keturiolika eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Izolda NėnienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė