Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-331-330/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-11
Bylos Nr.: 2A-331-330/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Artūras Driukas
Ieškovas: akcinės bendrovės „Vingriai“, L
Atsakovas: akcinei bendrovei SEB bankui

Kategorijos

2.5.16.10Lizingas
2.5.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.5.1.6.2Netiesioginis ieškinys

Civilinė byla Nr. 2A-331-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02076-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.10; 2.5.8.10; 2.5.1.6.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21-823/2015 pagal ieškovų akcinės bendrovės „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vacmech SK“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, turto išpirkimo įmokų priteisimo arba nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd, kurie yra BUAB „Vacmech SK“ kreditoriai, pareiškė netiesioginį ieškinį, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080369, sudarytos tarp AB „SEB Lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas) ir UAB „Vacmech SK“, 18.6.2 punktą; 2) priteisti iš atsakovo AB SEB banko atsakovei BUAB „Vacmech SK“ pastarosios pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-080369 sumokėtas 716 838 99 Lt (207 610 92 Eur) įmokas; 3) teismui netenkinus reikalavimo dėl įmokų priteisimo, pripažinti atsakovę BUAB „Vacmech SK“ 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2005-080369 lizinguotų frezavimo staklių Mazak FJV60/80 savininke.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. tarp AB „SEB Lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080369 (toliau – Lizingo sutartis) pagrindu lizingo davėjas AB „SEB Lizingas“ finansavo frezavimo staklių Mazak FJV60/80 ir Mazatech FH-8800 įsigijimą. Pagal Lizingo sutarties 16.1 punktą, klientas, įvykdęs Lizingo sutarties sąlygas, įgyja nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą. Klientas UAB „Vacmech SK“ faktiškai naudojosi tik frezavimo staklėmis Mazak FJV60/80. 2007 m. birželio 5 d. trišale Skolos perkėlimo sutartimi kliento UAB „Vacmech SK“ įsipareigojimus, susijusius su frezavimo staklių Mazatech FH-8800 išpirkimu, perėmė UAB GKF „Sparnai“. AB „SEB Lizingas“ nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį su UAB „Vacmech SK“. 2009 m. spalio 8 d. turto priėmimo - perdavimo aktu UAB „Vacmech SK“ grąžino frezavimo stakles Mazak FJV60/80 lizingo davėjui AB „SEB Lizingas“. BUAB „Vacmech SK“ pagal Lizingo sutartį yra sumokėjusi lizingo davėjui AB „SEB Lizingas“ 1 520 506,95 Lt (440 369,25 Eur) lizingo įmokų (be PVM, įskaitant pradinę įmoką). Visos šios įmokos turėtų būti skiriamos staklių Mazak FJV60/80 išpirkimui, kadangi po 2007 m. birželio 5 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ nebeturi jokių teisių į stakles Mazatech FH-8800. Pasak ieškovų, akivaizdu, kad iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo sumokėtų lizingo įmokų UAB „Vacmech SK“ negalėjo tiesiog padovanoti UAB GKF „Sparnai“. Tarp atsakovo AB SEB banko ir UAB GKF „Sparnai“ tikėtinai egzistuoja kiti susitarimai dėl šių įmokų kompensavimo. Lizingo davėjui AB „SEB Lizingas“ nutraukus Lizingo sutartį ir atsiėmus stakles Mazak FJV60/80, UAB „Vacmech SK“ įmokų permoka lizingo davėjui AB „SEB Lizingas“ (skirtumas tarp sumų, kurias AB „SEB Lizingas“ pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal Lizingo sutartį už stakles Mazak FJV 60/80, ir AB „SEB Lizingas“ realiai gautų sumų bei AB „SEB Lizingas“ grąžinto turto vertės) sudaro 716 838,99 Lt (207 610 92 Eur). Net ir sutinkant su atsakovo AB SEB banko teiginiais, kad iki 2007 m. birželio 5 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ mokėtos įmokos buvo skirstomos proporcingai abiem išperkamoms staklėms, AB „SEB Lizingas“ pagal Lizingo sutartį gavo 74 560,90 Lt (21 594,33 Eur) be PVM daugiau lėšų, nei jis galėjo tikėtis gauti pagal Lizingo sutartį. Įmokų permoka, taikant restituciją, turėtų būti priteisiama atsakovės BUAB „Vacmech SK“ naudai. Pagal Lizingo sutarties 18.6.2 punktą jokios iki Lizingo sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos lizingo gavėjui negrąžinamos, todėl šis Lizingo sutarties punktas teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu arba netaikomas. Kadangi BUAB „Vacmech SK“ yra visiškai išpirkusi stakles Mazak FJV60/80, ieškovai reiškia ir alternatyvų reikalavimą pripažinti atsakovę BUAB „Vacmech SK“ lizinguotų staklių Mazak FJV 60/80 savininke pagal Lizingo sutarties 16.1 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko. Akcentavo aplinkybę, jog pareikštas ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, kadangi BUAB „Vacmech SK“ neturi galiojančios reikalavimo teisės AB SEB banko atžvilgiu. Priešingai, AB SEB bankas yra BUAB „Vacmech SK“ kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Vacmech SK“ bankroto byloje. Atsakovo vertinimu, ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad lizingo gavėjos UAB „Vacmech SK“ pagal Lizingo sutartį sumokėtos turto išpirkimo įmokos viršija AB SEB banko dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Atsakovo teigimu, iki 2007 m. birželio 5 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ mokėtos įmokos buvo skirstomos proporcingai abiejų staklių išpirkimui, o Skolos perkėlimo sutartimi UAB GKF „Sparnai“ buvo perkelta tik dar neišmokėtos staklių Mazatech FH-8800 vertės dalies skola. Šalys Skolos perkėlimo sutartimi nesusitarė, kad iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ sumokėtos įmokos būtų užskaitytos tiktai staklių Mazak FJV 60/80 išpirkimui. Pasak atsakovo, UAB „Vacmech SK“ ir UAB GKF „Sparnai“ yra susijusios bendrovės. Atsakovas pažymėjo, kad staklės Mazak FJV60/80 realiai nėra grąžintos AB SEB bankui, kadangi pagal 2009 m. spalio 29 d. pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29 buvo perduotos saugoti AB „Vingriai“, kuri, AB SEB bankui pareikalavus, staklių negrąžino. AB „Vingriai“ ir UAB „Vacmech SK“ iki bankroto bylos UAB „Vacmech SK“ iškėlimo buvo susijusios bendrovės. Net ir laikantis pozicijos, kad staklės Mazak FJV60/80 buvo grąžintos AB SEB bankui, pagal į bylą pateiktą 2009 m. gruodžio 24 d. Turto vertės nustatymo pažymą šių staklių vertė buvo 560 000 Lt (162 187,21 Eur), o Lizingo bendrovėms aktuali turto priverstinio pardavimo vertė – 392 000 Lt (113 531,04 Eur). Atsakovas galėjo tikėtis pagal Lizingo sutartį už stakles Mazak FJV60/80 gauti ne mažiau kaip 1 511 795,25 Lt (437 846,17 Eur), nutraukus Lizingo sutartį atsakovas negavo 730 342,56 Lt (211 521,82 Eur) įmokų. Įvertinus grąžinto turto vertę, atsakovas patyrė mažiausiai 170 342,56 Lt (49 334,52 Eur) nuostolių. Atsakovo vertinimu, ieškovai nenurodė konkrečių pagrindų Lizingo sutarties 18.6.2 punkto pripažinimui negaliojančiu.

Atsakovas BUAB „Vacmech SK“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovai turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, nustatė, kad šio ieškinio pareiškimo metu BUAB „Vacmech SK“ neturėjo galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės atsakovui AB „SEB Lizingas“, kadangi būtent dėl BUAB „Vacmech SK“ teisės į sumokėtų įmokų grąžinimą kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai netiesioginiu ieškiniu siekia sukurti BUAB „Vacmech SK“ turtinę reikalavimo teisę, bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad BUAB „Vacmech SK“ pagal Lizingo sutartį sumokėtos įmokos viršija atsakovo AB „SEB Lizingas“ dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Esant tokiai situacijai teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų sąlygų, būtinų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ir vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Neatsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino ir ieškovų reikalavimų pagrįstumą. Atmesdamas ieškovų argumentus dėl lizingo objektų vertės išpirkimo permokos, teismas vadovavosi atsakovo AB SEB banko pažyma, kurioje ieškovų nurodytas skirtumas –11 479,35 Lt (3 324,65 Eur) visiškai atitinka UAB „Vacmech SK“ pagal Lizingo sutartį mokėtino administracinio mokesčio sumą. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovų pasitektas specialistas šios sumos mokėjimo paskirties neanalizavo. Įvertinęs šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl to, kaip turėtų būti vertinamos UAB „Vacmech SK“ įmokos iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo – kaip mokėjimai už abi išperkamas stakles, ar tik už stakles Mazak FJV60/80. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįsta pripažino atsakovo AB SEB banko poziciją, kad iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ atliktos įmokos turėtų būti vertinamos kaip įmokos už abi stakles. Atmesdamas ieškovų argumentą, esą UAB „Vacmech SK“ negalėjo tiesiog padovanoti įmokų už stakles Mazatech FH-8800 naujam jų gavėjui UAB GKF „Sparnai“, teismas pažymėjo, kad sutarčių laisvės principas apima šalių teisę laisvai susitarti dėl savo sutartinių įsipareigojimų, juolab, kad UAB „Vacmech SK“ ir UAB GKF „Sparnai“ Skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu buvo susijusios bendrovės. Teismo vertinimu, įmokų, sumokėtų už stakles Mazatech FH-8800, kompensavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Konstatavo, kad Lizingo sutartis buvo pakeista tik tiek, kiek tai aptarta Skolos perkėlimo sutartyje, o joje jokių nuorodų dėl UAB „Vacmech SK“ jau sumokėtų įmokų priskyrimo tik staklių Mazak FJV60/80 išpirkimui nėra. Skolos perkėlimo sutartis yra galiojanti ir šioje byloje neginčijama. Teismo vertinimu, ieškovų teiginiai, jog tarp UAB GKF „Sparnai“ ir AB „SEB Lizingas“ galėjo būti kitų susitarimų dėl įmokų kompensavimo, objektyviai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo atsakovo UAB „Vacmech SK“ atliktos įmokos buvo skiriamos abiems staklėms išpirkti, teismas priėjo išvadą, kad ši bendrovė yra apmokėjusi maždaug 50,8 proc. to turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir lizingo gavėjas atitinkamai mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę – dvišalė restitucija galima dėl tos dalies įmokų, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė, o restitucijos pagrindu lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokos ar jų dalis gali būti grąžinta tik išskaičius lizingo davėjo nuostolius. Teismas nustatė, kad lizingo davėjas pagal Lizingo sutartį galėjo tikėtis gauti 734 793,34 Eur (2 537 094,44 Lt), iš jų – 650 829 Eur turto vertės dengimo įmokų, 80 796,92 Eur palūkanų, 3 167,42 Eur draudimo įmokų, kai UAB „Vacmech SK“, atėmus delspinigiams dengti užskaitytas sumas, yra sumokėjusi 400 299, 97 Eur (1 382 155,73 Lt) įmokų, o pridėjus pradinę įmoką (345 280 Lt) - 500 299,97 Eur (1 727 435, 73 Lt) bendrą sumą. Įvertinęs lizingo objekto vertę, teismas konstatavo, kad lizingo davėjo nuostoliai viršija planuotų gauti pajamų sumą. Atmesdamas ieškovų argumentus dėl lizingo objekto vertės, teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl AB „SEB Lizingas“ nuostolių dydžio, reikšminga yra grąžinto turto vertė, už kurią šis turtas galėtų būti lizingo davėjo realizuojamas. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog ginčo turtas atsakovui AB SEB bankui faktiškai nebuvo perduotas, o ieškovai neįrodė, kad turto vertė yra didesnė nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl Lizingo sutarties 18.6.2 punkto pripažinimo negaliojančiu, pažymėjo, kad Lizingo sutarties sąlyga, pagal kurią iki sutarties nutraukimo vykdant sutartį lizingo gavėjo sumokėti lizingo davėjui mokėjimai negrąžinami, nedraudžiama įstatymo, tačiau, atsižvelgdamas į konkrečias faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas gali tokio turinio sutarties nuostatos netaikyti, arba ją taikyti tik iš dalies. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai viršija grąžinto turto vertę, teismo įsitikinimu, netaikyti Lizingo sutarties 18.6.2 punkto taip pat nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ir alternatyvųjį ieškovų reikalavimą dėl atsakovės BUAB „Vacmech SK“ pripažinimo staklių savininke. Pažymėjo, kad atsakovas BUAB „Vacmech SK“ yra išmokėjęs tik dalį ginčo turto vertės. Be to, šis ieškovų reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą pripažinti UAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių Mazak FJV60/80 bendrasavininke, todėl iš naujo negali būti nagrinėjamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovai AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai negali reikšti netiesioginio ieškinio. BUAB „Vacmech SK“ turtinė teisė į AB „SEB lizingas“ dėl įmokų susigrąžinimo objektyviai egzistuoja neabejotinumo, galiojimo bei vykdytinumo prasme, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra patvirtinta teismo sprendimu. Atsakovo AB SEB banko nesutikimas su ieškiniu nereiškia, kad tokios teisės nėra. Teismo pateiktas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų vertinimas yra per siauras. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iki 2007 m. birželio 5 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vecmech SK“ mokėtos įmokos buvo skiriamos abejoms staklėms išpirkti. Nepagrįsta teismo išvada, kad buvo išpirkta maždaug 50,8 proc. Mazak staklių vertės. Teismo išvada dėl staklių vertės neišpirkimo Lizingo sutarties nutraukimo metu padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Net ir laikantis pozicijos, kad iki 2007 m. birželio 5 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo atsakovės BUAB „Vacmech SK“ sumokėtos įmokos turi būti skirstomos pagal abiejų staklių vertes, teismas vis tiek padarė nepagrįstą išvadą, jog AB „SEB Lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai viršija sumokėtų įmokų bei lizingo bendrovei sugrąžintų staklių verčių sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tas sumas skaičiavo kartu su PVM. Teismas turėjo įvertinti, kiek įmokų po Skolos perkėlimo sutarties sudarymo gauta iš UAB GKF „Sparnai“. Netinkamas lizingo bendrovės patirtų nuostolių skaičiavimas lėmė nepagrįstą išvadą, jog nuostoliai viršijo lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir grąžinto turto vertės sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vertinant staklių Mazak vertę, turėtų būti remiamasi 2009 m. gruodžio 24 d. turto vertinimo ataskaita, o ne 2009 m. spalio 8 d. kreditine sąskaita. Turto vertinimas atliktas praėjus dviem mėnesiams nuo staklių perdavimo. Netinkamai vertinti ir duomenys dėl turto perdavimo aplinkybių. BUAB „Vacmech SK“ negali būti atsakinga už staklių būklės pasikeitimą, kadangi ši bendrovė ir staklių saugotojas (AB „Vingriai“) jau keturis metus nėra valdomos tų pačių asmenų. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog ieškovai, siekiantys įmokų permokos grąžinimo, turėjo įrodyti nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovų priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas aplinkybės, jog dalis išlaidų patirta ieškovams dar nedalyvaujant byloje, taip pat nukrypdamas nuo rekomenduojamų maksimalių atlyginimo dydžių. Teismas neturėjo pagrindo į priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukti PVM, kadangi atsakovas AB SEB bankas susigrąžino PVM permoką iš valstybės biudžeto.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti ir vien jau dėl šios priežasties ieškovų reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad alternatyvus reikalavimas dėl pripažinimo bendrosios nuosavybės teisės į kitam asmeniui priklausantį daiktą nesuderinamas su netiesioginio ieškinio institutu. Be to, klausimas dėl šio reikalavimo laikytinas išspręstu, šioje byloje įsiteisėjus teismo sprendimo daliai, kuri nebuvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi. Bylos duomenys patvirtina, kad lizingo gavėjas įvykdė tik pusę savo įsipareigojimų. Lizingo objektas atsakovui faktiškai negrąžintas, o atsakovo nuostoliai smarkiai viršija lizingo gavėjo sumokėtas įmokas. Byloje pateiktais procesiniais dokumentais ieškovai gina ne bankrutavusios įmonės teises, o išimtinai tik savo interesus. Apeliantai negali netiesioginio ieškinio pagrindu reikalauti peržiūrėti nutrauktos Lizingo sutarties sąlygą. Pasak atsakovo, apeliantai neteisūs, teigdami, kad teismas netinkamai įvertino BUAB „Vacmech SK“ sumokėtų staklių išpirkimo įmokų dydį bei finansinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą bei tuo esą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Lizingo sutarties 10.1.3 punktas įtvirtina lizingo davėjo teisę lėšas skirstyti savo nuožiūra, neatsižvelgiant į kliento nurodytą mokėjimo paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad iki Skolos perkėlimo sutarties sudarymo lizingo gavėjas įmokas mokėjo už dvejas stakles, o po sutarties sudarymo – už vienerias. Atsakovė BUAB „Vacmech SK“ patvirtino, kad buvo išmokėta tik 50,55 proc. staklių vertės. Teismas pagrįstai nusprendė, kad lizingo davėjo dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai viršija BUAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų bei grąžinto turto vertės sumą. Atsakovas nesutiko su ieškovų skundo argumentu, jog analizuojant, ar susidarė įmokų permoka, turėtų būti vertinamos ir iš UAB GFK „Sparnai“ gautos sumos, be to, gautos sumos turėtų būti skaičiuojamos be PVM. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad skaičiuojant nuostolius, reikėjo vadovautis 2009 m. spalio 12 d. kreditine PVM sąskaita faktūra. Nors šis skaičiavimo būdas nepagrįstas, tačiau vis vien nepakeistų išvados, jog lizingo davėjas patyrė nuostolių. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateikta specialisto išvada, kadangi joje pateikti neteisingi skaičiavimai – be pagrindo įtrauktos įmokos už dvejas stakles. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovo naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nors ir trečiojo asmens teisėmis, AB „Vingriai“ dalyvavo procese nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Atsakovo aiškinimu, byloje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliantų procesiniu statusu ir jų pozicija nagrinėjamoje byloje. Teismas atmetė visus ieškovų reikalavimus, todėl pagrįstai visos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš ieškovų. Teisinis reguliavimas suteikia teismui teisę nukrypti nuo rekomenduojamų priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių.

2016 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovų AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2016 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „SEB Lizingas“, kurio teises perėmė atsakovas AB SEB bankas, ir atsakovė UAB „Vacmech SK“ 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-080369, kurios pagrindu lizingo davėjas AB „SEB lizingas“ įsigytas frezavimo stakles Mazak FJV60/80 už 380 000 Eur be PVM, stakles Mazatech FH-8800 – už 425 000 Eur be PVM, perdavė atsakovei UAB „Vacmech SK“ (lizingo gavėjui) (t. y. lizingo davėjas finansavo staklių įsigijimą), o UAB „Vacmech SK“ įsipareigojo mokėti sutartas turto dengimo mokesčio bei priskaičiuotų palūkanų įmokas. 2007 m. birželio 5 d. UAB „SEB Lizingas“, UAB „Vacmech SK“ ir UAB GKF „Sparnai“ sudarė Skolos perkėlimo sutartį Nr. SP2005-080369-02, kurios pagrindu UAB „Vacmech SK“ (pradinis skolininkas) perkėlė UAB GKF „Sparnai“ (naujajam skolininkui) pagal Lizingo sutartį atsiradusios 1 032 632,35 Lt (299 071 EUR) su PVM skolos dalį ir visas iš Lizingo sutarties kylančias teises bei pareigas išperkant frezavimo stakles Mazatech FH-8800. Turto priėmimo - perdavimo aktu UAB „Vacmech SK“ perdavė frezavimo stakles Mazatech FH-8800 UAB GKF „Sparnai“. Po skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Vacmech SK“ toliau lizingavo tik stakles Mazak FJV60/80, o dėl staklių Mazatech FH-8800 su UAB GKF „Sparnai“ 2007 m. gegužės 24 d. sudaryta kita Finansinio lizingo sutartis (Nr. SP2005-080369-02). 2009 m. rugpjūčio 25 d. dėl esminio pažeidimo (lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų) buvo nutraukta su UAB „Vacmech SK“ sudaryta Lizingo sutartis. Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Ginčas dėl nuosavybės teisių į stakles Mazak FJV60/80 išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu šioje byloje, kuriuo iš ieškovo AB „Vingriai“ išreikalautos frezavimo staklės Mazak FJV60/80. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Vacmech SK“ iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 167-169). UAB „Vacmech SK“ bankroto byloje patvirtinti atsakovo AB „SEB banko“, ieškovų AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd finansiniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Ieškovai byloje pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriame prašė: pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutarties 18.6.2 punktą; priteisti iš atsakovo AB SEB banko atsakovei BUAB „Vacmech SK“ jos pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutartį sumokėtas 716 838, 99 Lt (207 610 92 Eur) įmokas, tokio prašymo netenkinus – pripažinti BUAB „Vacmech SK“ 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutartimi lizinguotų frezavimo staklių Mazak FJV60/80 savininke.

Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aptariamu atveju nebuvo visų sąlygų, būtinų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Teismo sprendime pažymėta, jog BUAB „Vacmech SK“ neturėjo galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės į AB „SEB Lizingas“. Teismo vertinimu, ieškovai netiesioginiu ieškiniu siekia sukurti BUAB „Vacmech SK“ turtinę reikalavimo teisę, prašydami bankrutavusiai įmonei priteisti jos pagal Lizingo sutartį sumokėtų įmokų ir AB „SEB Lizingas“ dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių skirtumą. Ieškovai AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd (apeliantai), nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo pateiktas netiesioginio ieškinio sąlygų vertinimas esąs pernelyg siauras, kadangi BUAB „Vacmech SK“ turtinė teisė į AB „SEB lizingas“ dėl įmokų susigrąžinimo objektyviai egzistuoja neabejotinumo, galiojimo bei vykdytinumo prasme, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra patvirtinta teismo sprendimu, o atsakovo AB SEB banko nesutikimas su ieškiniu nereiškia, kad tokios teisės nėra. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų viseto nebuvimo pripažįsta pagrįsta.

Netiesioginio ieškinio institutu įtvirtinta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai yra atsakovės BUAB „Vacmech SK“ kreditoriai. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Apeliacinio skundo argumentų pagrindu spręstina, ar atsakovė BUAB „Vacmech SK“ yra atsakovo AB SEB banko kreditorė, taip pat ar atsakovės BUAB „Vacmech SK“ reikalavimo teisė į atsakovą AB SEB banką šiuo atveju yra neabejotina ir vykdytina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas AB SEB bankas nėra atsakovės BUAB „Vacmech SK“ skolininkas, priešingai, – yra jos kreditorius, kadangi BUAB „Vacmech SK“ bankroto byloje yra patvirtintas banko finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų pozicijai, jog bankrutavusios bendrovės turtinė teisė susigrąžinti lizingo įmokas neabejotinumo, galiojimo ir vykdytinumo prasme esą objektyviai egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra patvirtinta teismo sprendimu, jog banko nesutikimas su ieškiniu nepaneigia šios turtinės teisės egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-312/2008, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės į atsakovą AB SEB banką nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog BUAB „Vacmech SK“ nei ieškinio pareiškimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo AB SEB banko kreditorius, o ieškovai pareikštu netiesioginiu ieškiniu dar tik siekia sukurti BUAB „Vacmech SK“ turtinę teisę banko atžvilgiu. Tokiu atveju akivaizdu, jog BUAB „Vacmech SK“ nėra AB SEB banko kreditorė, o kreditore galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu, jeigu jos naudai būtų iš banko priteistas lizingo įmokų ir lizingo bendrovės dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių skirtumas. Analizuojamoji netiesioginio ieškinio sąlygos sąvoka reikalavimo teisės neabejotinumo, galiojimo ir vykdytinumo prasme analogiškai aiškinama ir teismų praktikoje, suformuotoje faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašiose civilinėse bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-608/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga. Ir nors pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bankrutavusi įmonė nėra AB SEB banko kreditorė, ir padaręs pagrįstą išvadą, jog ieškovai negalėjo pareikšti netiesioginio ieškinio, nepasisakė dėl kitų šios rūšies ieškinio sąlygų (minėta, jog būtinas sąlygų visetas), visgi analizuotos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos nebuvimas paneigia ir kitą netiesioginio ieškinio sąlygą. Kadangi AB SEB bankas nėra BUAB „Vacmech SK“ skolininkas, tai taip pat nėra dar vienos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo, nes BUAB „Vacmech SK“ ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia apeliantų, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių, interesų.

Kadangi apeliantai neturėjo teisės pareikšti atsakovui ieškinio pagal CK 6.68 straipsnį ir šiuo pagrindu netiesioginis ieškinys atmestas pagrįstai, todėl teisinės reikšmės netenka kitų apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia Lizingo sutarties sąlygą, priteisti lizingo įmokų ir lizingo bendrovės patirtų nuostolių skirtumą arba pripažinti nuosavybės teisę lizingo objektą vertinimas. Nesant netiesioginio ieškinio sąlygų viseto, tokių apeliantų argumentų pagrįstumo vertinimas iš esmės tampa hipotetiniu. Netiesioginio ieškinio sąlygų viseto nebuvimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija dėl kitų, teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui, apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovų AB „Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd priteisė atsakovo AB SEB banko naudai po 3 206,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutiko. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas iš ieškovų priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas aplinkybės, jog dalis išlaidų patirta ieškovams dar nedalyvaujant byloje, taip pat nukrypdamas nuo rekomenduojamų maksimalių atlyginimo dydžių, neatsižvelgęs į aplinkybę, kad dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro PVM, kurį atsakovas susigrąžino iš valstybės biudžeto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovai į procesą įstojo vėliau, nei buvo iškelta byla, ar ta aplinkybė, jog šalių procesinė padėtis bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apskųstasis sprendimas (materialiąja prasme) priimtas atsakovo AB SEB banko naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš ieškovų (apeliantų). Be to, nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog kurios nors atsakovui suteiktos teisinės paslaugos (suteiktos net ir iki ieškovų įstojimo į procesą) byloje spręstam ginčui nebuvo būtinos arba nėra tiesiogiai susijusios su ieškovų atžvilgiu byloje spręstu ginču.

Atmestini ir apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismo buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantų aiškinimui, jog atsakovo patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) (redakcija galiojusi laikotarpiu, kuomet išlaidos buvo patirtos) nustatytus maksimalius dydžius. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį aptariamam klausimui aktualiu metu, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 punkto redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 30 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokios išimtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Byla yra didelės apimties, joje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ji nagrinėjama nuo 2010 metų, atsakovas byloje pateikė eilę sudėtingų pagal turinį procesinių dokumentų. Ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą, 2013 m. gruodžio 5 d. papildomu sprendimu buvo priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma, yra teisiškai nereikšminga, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą, jame (sprendime) pateiktos išvados lieka teisiškai nereikšmingos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, savo dydžiu viršijančias Rekomendacijose apibrėžtus dydžius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas AB SEB bankas dalį bylinėjimosi išlaidų esą susigrąžino iš valstybės biudžeto PVM mokesčio (permokos) pavidalu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas, mokėjimo dokumentus, todėl aptariamu atveju nuspręsta aplyginti visas jo patirtas išlaidas. Apeliantai nepagrindė argumento, jog atsakovas dalį turėtų išlaidų iš tiesų susigrąžino iš valstybės biudžeto, o teisinis reguliavimas neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tokią (tikrinimo) funkciją atlikti. Tokio pobūdžio mokestiniai klausimai nėra tiesiogiai susiję su šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir šiame procese nespręstini. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas AB SEB bankas prašo priteisti iš apeliantų 1 016, 58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudarė atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d., 8.11 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytą šios rūšies teisinių paslaugų atlygintiną dydį, parengto procesinio dokumento turinį, įvertinusi aplinkybę, jog paslaugas suteikęs advokatas atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį sumažina ir atsakovo naudai iš apeliantų lygiomis dalimis priteisia 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų akcinės bendrovės „Vingriai“ (j. a. k. 120230369) ir L&M International Trading Ltd (j. a. k. IBC 639341) lygiomis dalimis 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 300 Eur iš kiekvieno) atsakovo akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) naudai.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis