Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, kaltinamajam E. U., jo gynėjui advokatui M. Š., nukentėjusiajam M. T., specialistei M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-03-24, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, UAB „Liftex“ direktorius, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. 2013-01-31 apie 17.30 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia elgdamasis įžūliai, grasindamas kūno sužalojimu, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį M. T., po ko tyčia, panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu stverdamas ir tampydamas už striukės, o M. T. atsitraukus, tyčia spyrė į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – kairio išorinio kulkšnelio lūžį, šiuo įžūliu elgesiu bei grasinimais viešoje vietoje trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis buvo viešoje vietoje, nes įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini) mieste, namo kieme. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad namo pirmame aukšte yra maisto prekių parduotuvė, kurioje lankosi pirkėjai (b. l. 12-13). Įvykis buvo apie 17.30 val., kai tokiu laiku paprastai iš darbų grįžta namo gyventojai. Nagrinėjamą nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra( nepagarbos demonstravimas aplinkai). Šioje byloje nustatyta ir tai, kad tuo metu aikštelėje stovėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai R. R. ir K. S.. Bylos duomenimis ( nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o ir kaltinamojo paaiškinimais) nustatyta, jog kaltinamasis pyko ant nukentėjusiojo dėl to, jog pastarasis jo nuomone nevykdė jam pavestų bendrijos pirmininko pareigų, nesirūpino namo stogu, darė žalą jo šeimai. Liudytojų R. R., K. S. bei pačio nukentėjusiojo M. T. parodymais nustatyta, jog aikštelėje, tai yra viešoje vietoje kaltinamasis elgėsi nukentėjusiojo atžvilgiu nepagarbiai, išvadino necenzūriniais žodžiais „pideru“, „gaidžiu“( nukentėjusiojo parodymai), buvo agresyvus, elgėsi įžūliai, nes ne kartą stūmė nukentėjusįjį, kibo į pastarojo atlapus, taip bandydamas išprovokuoti didesnį konfliktą. Liudytojo K. S. teigimu teisme, pati situacija emociškai buvo įtempta, kaltinamasis buvo agresyvus. Liudytojas R. R. teigė, jog kaltinamasis bandė smūgiuoti M. T., tačiau jis kaltinamąjį sulaikė, neleido kilti muštynėms ir tuo konfliktas pasibaigė, jie nuėjo į patalpas, o E. U. nuėjo savo keliais. Liudytojų teigimu, kojos sužalojimo momento nematė. Pagal susiformavusią teismų praktiką įžūliais veiksmais pripažintas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai šioje situacijoje pasireiškė grasinimais, necenzūrinių žodžių vartojimu, fizinės jėgos panaudojimu tampant už striukės, dėl ko kiti konflikte nedalyvavę asmenys K. S. bei R. R. pasijuto nejaukiai. Liudytojų teigimu tai galėjo užtrukti apie dešimtį minučių. Išanalizavus visus byloje esančius ir teisme ištirtus įrodymus bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad pats įvykis užtruko gana trumpai, kad liudytojui E. U. atskyrus nuo M. T., konfliktas pasibaigė ir visi nuėjo dirbti savo darbų, spyrio koja nematė, teismas daro išvadą, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo šioje konkrečioje situacijoje nebuvo. Kiekvienas nepadorus žodis išsakytas viešai, ar patampymas už atlapų yra aplinkiniams nemalonus dalykas, tačiau tai nėra tiek pavojingas, kad būtų galima pripažinti visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Tačiau padarinių nebuvimas dar neduoda pagrindo išteisinti asmenį, jei nustatyti įstatyme numatyti pavojingos veikos požymiai. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai yra formalioji nusikaltimo sudėtis kuri nereikalauja BK 284str.1d. numatytų pasekmių. Kaltinamojo veiksmai, tai yra smurtavimas bei siekis sukelti konfliktinę situaciją, necenzūrinių žodžių vartojimas viešojoje vietoje yra aiškiai vertintini ne tik kaip įžūlus, bet ir kaip nepadorus elgesys, kas atitinka BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Tokios praktikos yra laikomasi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-10-15 priimtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-405/2013. Todėl kaltinamojo E. U. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 284str.1 d. į to paties straipsnio 2d. ( baudžiamąjį nusižengimą).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Šioje byloje nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusiajam E. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas( b.l.18). Ekspertė M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog išorinio kulkšnelio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai, kad ji neturėjo fizinės galimybės apžiūrėti spyrio vietą, nes koja buvo sugipsuota, tačiau toks mechanizmas, kad nuo spyrio į blauzdą, pakrypo koja ir atskilo kulkšnelis yra galimas. Liudytojai R. R. ir K. S. teisme parodė, jog spyrio į koją jie nepastebėjo, tačiau K. S. patvirtino, jog pirmininkas einant į patalpas pasakė, jog jam skauda koją. Kaltinamasis teisme neigė padaręs nesunkų kūno sužalojimą, mano jog jį M. T. apkalba. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Liudytoja S. U. teisme patvirtino faktą, jog ji susirašinėjo internetiniame puslapyje su kitais bendrijos nariais. Iš susirašinėjimo medžiagos ( b.l. 29-30), matyti, jog S. U. rašė apie pirmininko (M. T. ) pastumdymą ir „spriktą“ kurį pirmininkas gavo nuo jos vyro. Nors susirašinėjimo medžiaga nėra tiesioginis įrodymas, išsakyta ne kaltinamojo, tačiau joje nurodyta informacija iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais duotais teisme. Dėl šių priežasčių teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą M. T. padarė kaltinamasis spirdamas į kairės kojos blauzdą, nuo ko kaip teigė nukentėjusysis koja kryptelėjo ir atskilo kulkšnelis. Netikėti liudytojo K. S. parodymais, ar nukentėjusiojo parodymais duotais tiek teisme, tiek ikiteisminiame tardyme, teismas neturi jokio pagrindo. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dominavo asmeniniai santykiai, - kaip tarp bendrijos pirmininko ir tos pačios bendrijos nario, kaltinamasis yra nekartą reiškęs pretenzijas dėl blogo namo stogo, buto apliejimo, tačiau jo nuomone pirmininkas į tai nereagavo, nors privalo rūpintis bendrijos reikalais. Šios aplinkybės rodo, jog po nakties dėl vandens bėgimo per lubas, kaltinamasis veikė pykčio įtakoje, o ne dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 138str.2d.8p. į BK 138str.1d.. Toks veikos perkvalifikavimas yra galimas, kadangi nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, o priešingai- ją lengvina bei iš esmės faktinės aplinkybės nesikeičia( BPK 256str.4d.). Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog E. U. veikė netiesiogine tyčia, spirdamas į koją siekė sukelti padarinius, tai yra fizinį skausmą, tačiau pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokie padariniai. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize(2008-04-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.1A-188/2008; 2007-05-29 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr.1A-9-401/2007).Teismas remdamasi teismų suformuota praktika, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atliko ne vieną tyčinį veiksmą tuo pačiu metu, tai yra stumdė nukentėjusįjį, spyrė koja, grasino sveikatos sužalojimu, darytina išvada jog jis siekė nusikalstamų padarinių, kas šiuo atveju ir atsitiko. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamasis privalo atsakyti už savo veiksmus, kurie atitinka BK 138str.1d. Teismas neišeidamas iš už kaltinimo ribų, kaltinimą nežymiai pakoreguoja iš kaltinimo pašalinant aplinkybes „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“, „dėl chuliganiškų paskatų, siekdamas pargriauti nukentėjusįjį M. T.“ bei „demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį“, pastarasis keistinas į žodžius: „trikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo nustatyta , jog šios veikos padarymo metu E. U. buvo neblaivus. Liudytojai spėjo, jog E. U. buvo neblaivus dėl to, kad elgėsi agresyviai, tokios pačios nuomonės buvo ir nukentėjusysis. Liudytoja S. U. teisme teigė, kad jos vyras buvo supykęs dėl nemiegotos nakties, o alkoholio jis visai nevartoja. E. U. taip pat teigė jog jis nebuvo girtas. Byloje kitų duomenų, išskyrus liudytojų parodymus, apie E. U. girtumą nėra. Teismo posėdžio metu liudytojai teigė, kad jie alkoholio kvapo neužuodė, koordinacijos sutrikimų nepastebėjo. Teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, kad teiginys jog E. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus kelia pagrįstas abejones, kurių pašalinti teismas neturi jokios galimybės, todėl visas abejones vertina kaltinamojo naudai. Taip pat byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad E. U. tampydamas nukentėjusįjį M. T., siekė jį pargriauti ant žemės. Liudytojų parodymais nustatyta, jog E. U. siekė išprovokuoti konfliktą kibdamas už atlapų, ir pastarąjį tampydamas, o ne pargriauti ant žemės, kaip teigiama kaltinime. Toks kaltinimo patikslinimas iš esmės nekeičia faktinių bylos aplinkybių, jis nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, bei nepažeidžia jo teisių( BPK 256str.4d.).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys dėl 718,01 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1281,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26, 91-95). Nukentėjusysis M. T. prašyme nurodė, kad turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos už pirktą kojai longetę ir negautas ligos laikotarpiu darbo užmokestis. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ši suma priteistina iš kalto asmens.

Nukentėjusysis reiškia ieškinį – 1281,99 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jis buvo stumdomas, buvo įspirta į kairės kojos blauzdą ir kojai pakrypus įvyko kairio išorinio kulkšnelio lūžis. Dėl patirto sužalojimo buvo apribotos galimybės laisvai judėti, koja buvo gipsuota, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį nestabilumą. Pablogėjo kaip bendrijos pirmininko reputacija bendraujant su kitais daugiabučių savininkais tiek dėl sužalojimo, tiek dėl šmeižimo socialiniame tinklalapyje „Facebook“, buvo apribotos ir sumažėjo bendravimo galimybės atliekant tiesiogines bendrijos pirmininko funkcijas ir asmeniniame gyvenime.

Nukentėjusiojo M. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų reiškinius. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, E. U. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtų sužalojimų gydymas užtruko, todėl nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės atliekant tiesiogines bendrijos pirmininko funkcijas ir asmeniniame gyvenime.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo kelių šimtų iki 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo galimybę atlyginti patirtą turtinę žalą, nukentėjusiajam priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu nustatyti neturtinės žalos dydį dešimčių litų ar litų ( vienetų) bei centų tikslumu, faktiškai būtų neįmanoma. Toks teismo nustatytas 1000 Lt dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, bei teismų praktiką.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamajam E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. E. U. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis E. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas (b. l. 50), administracine tvarka baustas (b. l. 51-63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 67), dirba (b. l. 49), sportuoja Kauno miesto Šalčiaus sporto klube, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 98). Atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, galimybę perauklėti asmenį, kad šis ateityje nedarytų nusikalstamų veikų, jam skirtina sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmių -laisvės apribojimo bausmė( BK 48), paskiriant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 284 str. 2 d.( baudžiamasis nusižengimas) – laisvės apribojimu 3(trims) mėnesiams.

pagal LR BK 138 str. 1d. - laisvės apribojimu 8 ( aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 ( aštuoniems) mėnesiams paskiriant E. U. įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per 5( penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. U. 718,01 Lt (septynis šimtus aštuoniolika litų, 01 ct) turtinei žalai ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti M. T. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.